Verslas – piginti tarptautinius skambučius
„Įsivaizduoju, kad ateityje bus galima skambinti kiek tik nori ir kainuos tik duomenų perdavimas. Į tai orientuojasi ir didieji ryšio operatoriai“, – prognozuoja per sutelktinio finansavimo platformą „Kickstarter“ savo knygos leidimui surinkęs daugiau nei 8.000 Eur pašnekovas.
Anot jo, šiuo metu visuotinai to pasiekti dar nepavyktų, nes Europoje ir JAV yra daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie nejaučia poreikio turėti išmaniuosius. Prie to prisideda ir mažiau pažengę regionai, kuriuose technologinė pažanga ne tokia sparti, pavyzdžiui, didžioji dalis Afrikos valstybių.
Skambučius pardavinėja kaip grūdus
Pono Stanislovaičio knyga, kuri e. parduotuvėje „Amazon“ turėtų pasirodyti kitų metų II ketvirtį, yra apie tai, kaip pradėti smulkųjį verslą pardavinėjant pokalbius už mažesnę kainą, kol vis dar reikia naudotis ir 2G arba 3G ryšiu.
„Kai kurie VoIP verslai pagrįsti ryšiais, ir įmonės pardavinėja skambučius kaip kokius grūdus: aš tau parduosiu toną grūdų, o tu man – toną miežių. Žmonės lygiai taip pat prekiauja skambučiais, aš parduodu 1 mln. minučių į Lietuvą, o tu – tiek pat į Baltarusiją“, – aiškina specialistas.
Anot jo, taip atsiranda niša kurti įvairias platformas ir būti tarpininku tarp norinčiųjų prisiskambinti ir parduodančių minutes. Lietuvoje tarp didžiausių IP telefonijos paslaugų teikėjų yra tokios bendrovės kaip „Mediafon“, „CSC Telecom“, „Ecofon“, „Baltnetos komunikacijos“. Be to, tokiu modeliu yra pagrįsta „Skype“ ir „Viber“ veikla, tačiau apstu ir gerokai mažesnių įmonių, kurių klientų ratas susideda, pavyzdžiui, iš poros skambučių centrų.
„Daug kas dabar domisi programėlėmis, galvoja, kad taip jie konkuruos su „Skype“ ir „Viber“, bet plačiausiai ir stabiliausiai veikia tie, kurie dirba su verslu, jie teikia skambučius, parduoda virtualius numerius ir virtualią telefono stotelę. Tie, kurie dirba su mobiliosiomis aplikacijomis, veikia įvairiai, mačiau, kaip bendrovės daug investuoja, bet tai neatsiperka“, – pasakoja p. Stanislovaitis.
Pigina skambučius
Pašnekovas pastebi, kad rinkoje dažniausiai pasiseka tiems verslams, kurie jau turi patirties ir pažinčių. Anot jo, Lietuvoje tokias įmones daugiausia sukūrė iš buvusio „Telekomo“ išėję arba su juo ką nors bendro turėję žmonės.
„Labai paprasta susirasti tiekėjus ir pardavinėti skambučius į telefonus pigiau nei „Skype“. Bet pirmiausia reikia išanalizuoti vietinę rinką, patikrinti, ar būtų tokios paslaugos paklausa. Tada jau perkama infrastruktūra ir randami tiekėjai, o verslas paprastas: pirkti skambučius pigiau ir juos parduoti brangiau“, – kalba p. Stanislovaitis.
Anot jo, vietiniai pokalbiai dažnai ir taip yra ganėtinai pigūs, ypatingai Europoje, todėl didžiausio pelno galima tikėtis ieškant tarptautinių skambučių. 1 minutės trukmės pokalbis į kai kurias valstybes ar iš jų gali kainuoti ir iki keleto eurų. Todėl naudojantis „Skype“, „Viber“ ar gerokai mažesniais internetinių skambučių paslaugos teikėjais, klientui kainą galima sumažinti kelis kartus, o programėlės kūrėjui iš to uždirbti.
„IP telefonija konkuruoja kaina, kiekvienam verslui ryšio esmė yra gauti gerą kokybę pigiau, daug skambučių centrų naudojasi VoIP paslaugomis, labiausiai išlošiama iš tarptautinių skambučių. Sakykime, kad čia vietinio skambučio minutė kainuota 0,11 Eur, tiekėjas programėlę valdančiai bendrovei ją parduoda už 0,2 Eur, o ši vartotojui ją parduoda už 0,5 Eur. Taip žmogus vietoje 4 Eur kainuojančio pokalbio išleidžia gerokai mažiau“, – dėsto specialistas.
Lėtas internetas – ne kliūtis
Atrodytų, kad skambučio keliavimas internetu nėra labai patikimas, nes ne kiekvienoje valstybėje ir vietoje galima turėti spartų ryšį. Tačiau pašnekovas sako, kad tai įmanoma net ir su savimi neturint išmaniojo telefono. Tam yra sukuriamos specialios stotelės su prisikambinimo numeriais, kurios leidžia signalui ateiti 2G arba 3G ryšiu, tada keliauti internetu, o jeigu prireiktų, galiausiai vėl pereiti į mobilųjį ryšį.
