Atsiskaitymo platformos „Cardinity“ įkūrėjų patirtis: sunkiausia gauti leidimus

Egidijus Andreika, generalinis įmonės direktorius, VŽ pasakoja, kad toks atsiskaitymo būdas svarbus prekiaujantiems tarptautinėje rinkoje.

„Jeigu susikuriate elektroninę parduotuvę ir norite siūlyti prekes ar paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje rinkoje, greičiausiai sulauksite britų ir amerikiečių dėmesio. Tačiau kils problema, kaip jiems atsiskaityti už jūsų siūlomas gėrybes. Užsieniečiai tikrai neturi banko sąskaitos Lietuvoje, o atsiskaitant tarptautiniu pavedimu sumokami didesni mokesčiai“, – aiškina p. Andreika.

Jo siūloma sistema internetu leidžia atsiskaityti taip pat, kaip ir perkant prekes paprastoje parduotuvėje, t. y. atsiskaitant kredito arba debeto kortele, kai banko aptarnavimo mokesčius sumoka pardavėjas, o ne pirkėjas.

Pradėjo nuo e. prekybos platformos

Vadovas pasakoja, kad įmonė buvo įkurta pardavinėti įskiepį, kuris leidžia paspaudus mygtuką „pirkti“ pereiti į banko sistemą ir atsiskaityti už konkrečias prekes bei paslaugas. Anot jo, tuo metu Lietuvoje prekybą internete vykdė vos keletas bendrovių, todėl programinę įrangą kompanija kūrė žvalgydamasi į JAV. 2007 m. įsikūrusi bendrovė veiklą pradėjo su 250.000 Lt (73.000 Eur) kapitalu. Ponas Andreika pasakoja, kad tiek investicijų jaunai komandai pavyko surinkti iš savų lėšų.

„Dalis iš mūsų buvo dar moksleiviai, kuriems norėjosi šiek tiek užsidirbti. Pamatėme, kad rinkoje yra tokia niša, kuri tuo metu buvo labai mažai užpildyta. Daugiausia mūsų produktu susidomėjo anglakalbės valstybės, pagrindiniai platformos pirkėjai buvo iš JAV ir Jungtinės Karalystės, šiek tiek atsirado iš Australijos ir net gi Indijos“, – prisimena vadovas.

Šiuo metu 7 žmonių komanda IT paslaugas užsakinėja, o patys daugiau rūpinasi strategija, įvaizdžiu, naujų idėjų paieška ir klientų pritraukimu. Praėjusiais metais bendrovė skaičiavo 3 mln. Eur pajamų.

Sunkiausia gauti leidimus ir keisti įpročius

Verslininkas aiškina, kad „Cardinity“ paslaugos teikimui pirmiausia reikėjo įgyvendinti teisinius reikalavimus, kuriems prireikė ne tik laiko, bet ir teisininkų pagalbos. Bendrovė yra registruota Lietuvos banke kaip finansinių paslaugų teikėjas, be to yra „Visa Europe“ ir „Mastercard“ asociacijose. Dabar jai leidžiama vykdyti transakcijų autorizavimą, pinigų nurašymą ir išmokėjimą pardavėjui.

Kitas sunkumas, su kuriuo bendrovei tenka susidurti Lietuvoje, vartotojų įpročiai. Kol kas šalyje toks atsiskaitymo būdas nėra populiarus, priešingai nei JAV ir dalyje Vakarų Europos. „Click2sell“ direktorius mano, kad tai lemia lietuvių konservatyvumas. Prie to prisideda ir baiminimasis, kad kas nors pavogs kortelės duomenis.

Apsimoka ne visiems

Be to, p. Andreika pasakoja, kad didžiosios Lietuvos elektroninės parduotuvės siekia maksimaliai sumažinti kainą vidinėje rinkoje, todėl nėra pasiryžusios už pirkėją sumokėti tarpbankinio pavedimo mokesčio.

„Lietuvoje mūsų paslaugos savikaina yra pakankamai didelė dėl tarpbankinių mokesčių dydžio. Todėl kaina yra 0,25 Eur ir 2,4% nuo pirkinių krepšelio sumos”, – aiškina verslininkas. Šiuos mokesčius jų paslauga besinaudojantys pardavėjai sumoka už transakcijas ir suteikiamą paslaugą. Pono Andreikos teigimu, elektroninės parduotuvės 70% šios sumos moka bankams, o 30% bendrovei.

Kadangi didžiąją dalį išlaidų paslauga besinaudojančioms įmonėms sudaro bankų mokesčiai, bendrovei tikamesnė finansinė aplinka yra ten, kur jie mažesni. Todėl komanda ieško papildomų investuotojų, kad galėtų geriau įsitvirtinti Vakarų Europos ir JAV rinkose.

Lietuvoje bendrovės paslaugomis naudojasi drabužių parduotuvė „Modidu“, IT įmonė „Sonaro“, laikrodžius iš vinilo plokštelių pardavinėjanti „Crop Shop“ ir kitos prekes ir paslaugas internetu siūlančios įmonės.

Konkurentai – „Paypal“

Ponas Andreika pasakoja, kad „Cardinity“, kaip ir pirmasis bendrovės įskiepis, yra daugiau į užsienio rinką orientuota paslauga. Todėl vienas didžiausių jos konkurentų – „Paypal“. Be to, kai kur elektroninius apmokėjimus kortele vykdo ne specialiai tam įkurtos įmonės, bet bankai. Lietuvoje šią paslaugą dar siūlo ir mokėjimų UAB „Paysera“, tačiau jos bendrovė konkurentu nevadina. Anot p. Andreikos, tai didelė finansų įstaiga, o jie užima labai konkrečią apmokėjimų nišą. Po pabandymo Lietuvoje, bendrovė jau sulaukė klientų iš JK ir Lenkijos.