Dėl Vilniaus šilumos ūkio – dar vienas tarptautinis arbitražas

„Kai abi derybų šalys buvome pateikusios po keletą kandidatų, kai jau buvome susitarę, kad du iš jų pasiūlytų kandidatų mums būtų priimtini, kai jau buvome taip arti susitarimo, „Vilniaus energija“ nutraukė diskusijas ir kreipėsi į Stokholmo arbitražą. Jų reikalavimai – labai keisti. Lyg ir reikalaujama, kad ekspertą skirtų arbitražas. Tačiau pagal daugiametę statistiką Stokholmo arbitraže sprendimo priėmimas trunka ilgiau nei pusę metų“, – sako Mantas Burokas, „Vilniaus šilumos tinklų“ (VŠT) generalinis direktorius.

Anot jo, tikėtina, kad „Vilniaus energija“ ir jos advokatai tai gerai žino, todėl tikrasis jų kreipimosi į arbitražą tikslas greičiausiai yra galutinai užkirsti kelią bendro eksperto paskyrimui.

„Manau, kad taip „Vilniaus energija“ gali siekti paslėpti galimus grąžinamo šilumos ūkio trūkumus“, – sako p. Burokas.

Pagal 2002 m. sudarytą sutartį tarp Vilniaus m. savivaldybės ir Prancūzijos energetikos kompanijos „Dalkia“, Vilniaus šilumos ūkį savivaldybės įmonė turi perimti iš jį išsinuomojusios „Vilniaus energijos“ iki 2017 m. kovo pabaigos, tam dar 2016 m. kovą turėjo būti paskirtas bendras ekspertas.

„Reaguodama į situaciją, VŠT ir Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi aktyvių veiksmų ir Stokholmo arbitraže iniciavo nuomos sutartyje numatyto bendro eksperto paskyrimą ekstraordinariniu būdu – prašant, kad arbitražas paskirtų ekstraordinarinį arbitrą, kuris nedelsiant paskirtų nepriklausomą ekspertą, kuris įvertins įrenginių būklę“, – nurodo p. Burokas.

Pagal Stokholmo arbitražo tvarkaraštį skubus arbitro sprendimas, ar skirti techninį ekspertą, turi būti priimtas iki sausio 2 d. Pasak p. Buroko, skirtingai nuo „Vilniaus energijos“ inicijuoto proceso, pagal VŠT pradėtą procedūrą sprendimas turi būti priimtas labai greitai.

Anot VŠT, „Vilniaus energija“ žino sostinės šilumos ūkio padėtį ir jo įrenginių techninę būklę, todėl tikėtina, kad jiems objektyvus ekspertas gali būti nereikalingas, nes eksperto išvadų įgyvendinimas „Vilniaus energijai“ gali itin brangiai kainuoti.

„Matyt, „Vilniaus energija“ siekia perkelti visą atsakomybę ir visas sąnaudas dėl galimų šilumos ūkio trūkumų VŠT. Mūsų atveju tai reikštų finansinę naštą vartotojams“, – sako p. Burokas.

Šią liepą VŠT skelbtą techninio eksperto, reikalingo perimant šilumos ūkį besibaigiant sutarčiai, konkursą laimėjo UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir UAB „Inspekta“ konsorciumas, kuris šiuo metu konsultuoja VŠT. „Vilniaus energija“ tada pareiškė, kad laiko šį VŠT vienašališką veiksmą neteisėtu – esą VŠT, sąmoningai ignoruodami šilumos ūkio nuomos sutartį, „mėnesių mėnesius primygtinai reikalavo pakeisti sutarties sąlygas, kad galėtų vienašališkai skirti „nepriklausomą“ ekspertą“. Tai jau antrasis tarptautinis arbitražas, susijęs su Vilniaus šilumos ūkiu. 2016 m. sausį Prancūzijos energetikos grupė „Veolia“, perėmusi „Dalkia“ teises, arbitražui Vašingtone pateikė ieškinį dėl Lietuvos vykdomo „investicijų nusavinimo“. Ieškinys pateiktas prieš Lietuvos Respubliką - „Veolia“ reikalauja atlyginti žalą, esą patirtą dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio ir kompanijos investicijų Lietuvoje nusavinimo.

Anksčiau „Dalkia“ vardu veikusi Prancūzijos kompanija Lietuvoje valdo „Vilniaus energiją“ ir „Litesko“, teikiančias centralizuotą šilumą Vilniaus miestui ir dar 9 savivaldybėms.

Anot „Veolia“, šių jos teisinių veiksmų priežastis – Lietuvos nenoras „kompensuoti reikšmingų nuostolių“, kuriuos „Veolia“ esą patyrė, „įsigaliojus nesąžiningiems ir diskriminuojantiems teisės aktų pakeitimams ir veiklos reguliavimo sprendimams“. Pasak Malikos Ghendouri, „Veolia“ viceprezidentės Centrinei ir Rytų Europai, kalbama apie daugiau nei 50 įstatymų pakeitimų, kurių dalis turėjo neigiamos įtakos kompanijos turtui Lietuvoje. „Veolia“ skaičiuoja, kad žala kompanijai gali siekti daugiau nei 100 mln. Eur. Tiesa, konkrečių atvejų p. Ghendouri tada neįvardijo, teigdama, jog tai yra konfidenciali bylos medžiaga.

„Veolia“ tvirtino per savo antrines įmones „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ iš viso investavusi daugiau nei 200 mln. Eur ir modernizavusi šilumos ūkį 10 Lietuvos miestų, tarp jų – ir sostinėje Vilniuje, kur investuota apie 160 mln. Eur.

Sostinės savivaldybė tada teigė, kad 2002 m. „Vilniaus energijai“ buvo išnuomota turto už 100 mln. Eur, o investicijos buvo įskaičiuojamos į šilumos tarifą ir investuotojui su pelnu sugrįžta per šilumos kainą.

„Vilniaus energijos“ įstatinis kapitalas – 18,5 mln. eurų, o bendrovės išmokėti dividendai – daugiau nei 100 mln. eurų“, – 2016 m. vasarį teigė p. Burokas.

Anot savivaldybės, „Vilniaus energija“ net ir naujai sukurtas turtas (160 mln. Eur investicija), pasibaigus nuomos laikotarpiui, bus nudėvėtas iki 80 mln. Eur, o tai reiškia, kad sostinės šilumos ūkio turto vertė po nuomos išliks tokia pat, kokia buvo prieš 15 metų.