Dėl Vilniaus šilumos ūkio – dar vienas tarptautinis arbitražas

Vilniaus energija, iki 2017 m. balandžio turinti perduoti sostinės šilumos ūkį savivaldybės įmonei Vilniaus šilumos tinklai, kreipėsi į Stokholmo arbitražą dėl bendro eksperto, kuris turėtų įvertinti Vilniaus šilumos tinklų būklę, paskyrimo.
Kai abi derybų šalys buvome pateikusios po keletą kandidatų, kai jau buvome susitarę, kad du iš jų pasiūlytų kandidatų mums būtų priimtini, kai jau buvome taip arti susitarimo, Vilniaus energija nutraukė diskusijas ir kreipėsi į Stokholmo arbitražą. Jų reikalavimai labai keisti. Lyg ir reikalaujama, kad ekspertą skirtų arbitražas. Tačiau pagal daugiametę statistiką Stokholmo arbitraže sprendimo priėmimas trunka ilgiau nei pusę metų, sako Mantas Burokas, Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) generalinis direktorius.
Anot jo, tikėtina, kad Vilniaus energija ir jos advokatai tai gerai žino, todėl tikrasis jų kreipimosi į arbitražą tikslas greičiausiai yra galutinai užkirsti kelią bendro eksperto paskyrimui.
Manau, kad taip Vilniaus energija gali siekti paslėpti galimus grąžinamo šilumos ūkio trūkumus, sako p. Burokas.
Pagal 2002 m. sudarytą sutartį tarp Vilniaus m. savivaldybės ir Prancūzijos energetikos kompanijos Dalkia, Vilniaus šilumos ūkį savivaldybės įmonė turi perimti iš jį išsinuomojusios Vilniaus energijos iki 2017 m. kovo pabaigos, tam dar 2016 m. kovą turėjo būti paskirtas bendras ekspertas.
Reaguodama į situaciją, VŠT ir Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi aktyvių veiksmų ir Stokholmo arbitraže iniciavo nuomos sutartyje numatyto bendro eksperto paskyrimą ekstraordinariniu būdu prašant, kad arbitražas paskirtų ekstraordinarinį arbitrą, kuris nedelsiant paskirtų nepriklausomą ekspertą, kuris įvertins įrenginių būklę, nurodo p. Burokas.
Pagal Stokholmo arbitražo tvarkaraštį skubus arbitro sprendimas, ar skirti techninį ekspertą, turi būti priimtas iki sausio 2 d. Pasak p. Buroko, skirtingai nuo Vilniaus energijos inicijuoto proceso, pagal VŠT pradėtą procedūrą sprendimas turi būti priimtas labai greitai.
Anot VŠT, Vilniaus energija žino sostinės šilumos ūkio padėtį ir jo įrenginių techninę būklę, todėl tikėtina, kad jiems objektyvus ekspertas gali būti nereikalingas, nes eksperto išvadų įgyvendinimas Vilniaus energijai gali itin brangiai kainuoti.
Matyt, Vilniaus energija siekia perkelti visą atsakomybę ir visas sąnaudas dėl galimų šilumos ūkio trūkumų VŠT. Mūsų atveju tai reikštų finansinę naštą vartotojams, sako p. Burokas.
Šią liepą VŠT skelbtą techninio eksperto, reikalingo perimant šilumos ūkį besibaigiant sutarčiai, konkursą laimėjo UAB Elektrėnų energetikos remontas ir UAB Inspekta konsorciumas, kuris šiuo metu konsultuoja VŠT. Vilniaus energija tada pareiškė, kad laiko šį VŠT vienašališką veiksmą neteisėtu esą VŠT, sąmoningai ignoruodami šilumos ūkio nuomos sutartį, mėnesių mėnesius primygtinai reikalavo pakeisti sutarties sąlygas, kad galėtų vienašališkai skirti nepriklausomą ekspertą. Tai jau antrasis tarptautinis arbitražas, susijęs su Vilniaus šilumos ūkiu. 2016 m. sausį Prancūzijos energetikos grupė Veolia, perėmusi Dalkia teises, arbitražui Vašingtone pateikė ieškinį dėl Lietuvos vykdomo investicijų nusavinimo. Ieškinys pateiktas prieš Lietuvos Respubliką - Veolia reikalauja atlyginti žalą, esą patirtą dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio ir kompanijos investicijų Lietuvoje nusavinimo.
Anksčiau Dalkia vardu veikusi Prancūzijos kompanija Lietuvoje valdo Vilniaus energiją ir Litesko, teikiančias centralizuotą šilumą Vilniaus miestui ir dar 9 savivaldybėms.
Anot Veolia, šių jos teisinių veiksmų priežastis Lietuvos nenoras kompensuoti reikšmingų nuostolių, kuriuos Veolia esą patyrė, įsigaliojus nesąžiningiems ir diskriminuojantiems teisės aktų pakeitimams ir veiklos reguliavimo sprendimams. Pasak Malikos Ghendouri, Veolia viceprezidentės Centrinei ir Rytų Europai, kalbama apie daugiau nei 50 įstatymų pakeitimų, kurių dalis turėjo neigiamos įtakos kompanijos turtui Lietuvoje. Veolia skaičiuoja, kad žala kompanijai gali siekti daugiau nei 100 mln. Eur. Tiesa, konkrečių atvejų p. Ghendouri tada neįvardijo, teigdama, jog tai yra konfidenciali bylos medžiaga.
Veolia tvirtino per savo antrines įmones Vilniaus energija ir Litesko iš viso investavusi daugiau nei 200 mln. Eur ir modernizavusi šilumos ūkį 10 Lietuvos miestų, tarp jų ir sostinėje Vilniuje, kur investuota apie 160 mln. Eur.
Sostinės savivaldybė tada teigė, kad 2002 m. Vilniaus energijai buvo išnuomota turto už 100 mln. Eur, o investicijos buvo įskaičiuojamos į šilumos tarifą ir investuotojui su pelnu sugrįžta per šilumos kainą.
Vilniaus energijos įstatinis kapitalas 18,5 mln. eurų, o bendrovės išmokėti dividendai daugiau nei 100 mln. eurų, 2016 m. vasarį teigė p. Burokas.
Anot savivaldybės, Vilniaus energija net ir naujai sukurtas turtas (160 mln. Eur investicija), pasibaigus nuomos laikotarpiui, bus nudėvėtas iki 80 mln. Eur, o tai reiškia, kad sostinės šilumos ūkio turto vertė po nuomos išliks tokia pat, kokia buvo prieš 15 metų.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti