„Litgrid“ rezervą pirks iš „Lietuvos energijos gamybos“

Publikuota: 2016-12-28
Atnaujinta 2016-12-28 15:04
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Dvišalės derybos tarp AB „Litgrid“ ir termofikacijos elektrinių operatorių baigėsi AB „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) pergale – tretinio rezervo paslaugą elektros sistemos operatoriui tieks šios bendrovės valdoma Lietuvos elektrinė Elektrėnuose.

Siekdamas sudaryti tretinio galios rezervo užtikrinimo 2017 metais paslaugų sutartis, „Litgrid“ pakvietė potencialius paslaugos tiekėjus dalyvauti tiesioginėse derybose ir susitarti dėl optimalios paslaugos kainos. Derybose, kurios vyko 2016 m. gruodžio 27 d., dalyvavo visi Lietuvoje veikiantys elektros gamintojai, atitinkantys techninius reikalavimus tretinio galios rezervo paslaugoms teikti: Kauno, Mažeikių, Panevėžio šiluminės elektrinės ir Lietuvos elektrinė.

„Akivaizdu, kad aukcionas paskatino gamintojus ieškoti efektyvumo. Derybos vyko konstruktyviai, dalyviai atvyko rimtai pasiruošę, kai kurie surado resursų sumažinti savo pasiūlymo kainas daugiau nei dvigubai, todėl pavyko pasiekti optimalų kainos ir paslaugos apimties santykį“, – sakė Daivis Virbickas, elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius.

LEG paslaugą teiks už 32 mln. Eur per metus – maksimalią sumą, kurią elektros sistemos operatorius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimu galėjo įtraukti į elektros perdavimo tarifą.

„Aukcionas yra sudarytas iš trijų dalių, – VŽ sako Vilija Railaitė, „Litgrid“ komunikacijos vadovė. – Jis susideda iš 260 MW generatorių, jau prijungtų prie 330 kV tinklo, bei dar 224 MW, dėl kurių gali varžytis ir kiti. Ši dalis turi kelias dedamasias – mokama už tai, kad generatoriai būtų palaikomi tinkamoje būklėje, kita dedamoji – generatorių paleidimo kaštai. Trečia kainos dedamoji yra vienos megavatvalandės (MWh) kaina. Šiuos dalykus susumavus išeina beveik 32 mln. Eur“.

Visgi, aukciono rezultatas – toks, kokio norėjo LEG. Bendrovė aukcionui pateikė didesnę kainą, nei nustatyta VKEKK ir buvo pašalinta iš konkurso. Įmonė teigė, kad gali nustatyta kaina paslaugą teikti tik tuo atveju, jei iš jų „Litgrid“ pirktų visą reikalingą rezervą.

„Nors paskutinį kartą tretinio rezervo paslauga buvo aktyvuota 2013 metais, turime būti pasiruošę ja pasinaudoti bet kuriuo metu. Patikimas elektros sistemos darbas ir užtikrintas elektros perdavimas vartotojams yra svarbiausia mūsų pareiga. Privalome užtikrinti stabilų sistemos darbą net ir susiklosčius nepalankioms sąlygoms. Tuo pačiu metu privalome laikytis ir kitų susitarimų su partneriais, rangovais bei finansinėmis institucijomis“, – išplatintame pranešime cituojamas p. Virbickas. Jis pripažįsta, kad neviršyti kitiems metams Komisijos nustatytos tretinio rezervo kainos ribos buvo didelis iššūkis.

„Manome, kad LEG visiškai pasinaudojo dominuojančia padėtimi. Aukcione pamatę konkurentų siūlomas kainas jie sąmoningai sužlugdė aukcioną ir derybose pasiūlė dempinguojančią kainą“, – tikina Evaldas Paulavičius, KTE direktorius ir pažymi, kad tokį rezultatą ginčys.

Termofikacinių elektrinių savininkai jau kreipėsi į VKEKK, seimo Energetikos komisiją ir konkurencijos tarybą, prašydami išsiaiškinti, ar LEG nepasinaudojo dominuojančia padėtimi.

infogr.am::71a6cc2a-7e71-4e51-bc18-977f5df644c3

Aukcionas nepavyko

VŽ rašė, kad gruodžio 13 d. vykęs tretinio elektros galios rezervo aukcionas 2017-iems metams baigėsi be rezultatų – neįsigijus visų rezervui reikiamų pajėgumų. Taip nutiko, nes LEG pateikė aukciono sąlygų neatitinkantį pasiūlymą ir buvo iš jo pašalinta. Likę dalyviai negalėjo pasiūlyti pakankamai pajėgumų rezervui užtikrinti ir aukcionas buvo nutrauktas.

Aukciono dalyviai tokiu LEG elgesiu liko nepatenkinti. AB „Kauno termofikacijos elektrinė“ bei UAB „Panevėžio energija“ atstovai tikino, kad LEG, valdanti Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, sąmoningai sužlugdė tretinio elektros galios rezervo aukcioną 2017-iems metams. Bendrovių teigimu, tokie LEG veiksmai Lietuvos mokesčių mokėtojams galėjo papildomai kainuoti iki 12 mln. Eur. Dėl šio veiksmo įmonės pateikė ir kreipimąsi į atsakingas institucijas – seimo Energetikos komitetą ir Konkurencijos tarybą, prašydami ištirti, ar LEG nepiknaudžiauja dominuojančia padėtimi.

Nepavykus aukcionui pakvietė derėtis

Nepavykus aukcionui ir siekdamas sudaryti tretinio galios rezervo užtikrinimo 2017 metais paslaugų sutartis, „Litgrid“ pakvietė potencialius paslaugos tiekėjus dalyvauti tiesioginėse derybose ir susitarti dėl optimalios paslaugos kainos. Derybose dalyvauti pakviesti visi Lietuvoje veikiantys elektros gamintojai, atitinkantys techninius reikalavimus tretinio galios rezervo paslaugoms teikti.

Jei derybos būtų pasibaigusios be rezultato, būtų svarstomi keli alternatyvūs problemos sprendimo būdai. Kaip rašė VŽ, būtų siūloma dalį tretinio rezervo leisti užtikrinti mažiausią kainą pasūliusioms termofikacijos elektrinėms. Tai reikštų, kad rezervo užtikrinimui trūktų nebe 484 MW, o 319 MW.

Šį rezervo likutį galima būtų mažinti apribojant elektros jungties su Švedija pralaidumą –pagal jos pajėgumą nustatomas tretinio rezervo poreikis. Mažesnis pralaidumas reikštų, kad galimas gedimas nesukurtų tokio didelio elektros stygiaus šalyje. Tačiau toks sprendimas taip pat sumažintų galimybes importuoti įprastai pigesnę nei Lietuvoje skandinavišką elektrą.

Antrasis variantas – trūkstamo rezervo paslaugą užsakyti užsienyje, tai daryti būtų galima per elektros jungtis su Latvija arba su Baltarusija. Visgi, tokiu būdu Lietuvos sistemos stabilumui užtikrinti skirti pinigai iškeliautų elektros gamintojams užsienyje.

Sisteminė problema

„Litgrid“ tikisi, kad kitais metais aukcione dalyvių bus daugiau – daugiausia vilčių dedama į šiais metais nuomininko („Vilniaus energijos“) sprendimu neveikiančią trečiąją Vilniaus termofikacinę elektrinę (VE-3). „Vilniaus šilumos tinklai“, ją perimsiantys kitų metų kovą, tikina, kad jie dalyvauti aukcione bus pasiruošę.

Valstybinės energetikos inspekcijos ir VŠT ekspertų teigimu, elektrinė yra užkonservuota, prižiūrima ir ją paleidus bus galima toliau gaminti šilumą ir elektrą. Tačiau iki 2020 m. jai prireiks papildomų investicijų, kad elektrinė galėtų veikti atitikdama aplinkosaugos reikalavimus.

Elektrinių parkas Lietuvoje, kaip ir Baltijos šalyse, sensta, o žemos elektros kainos trukdo privatiems investuotojams statyti elektrines – už mažą kainą parduodant elektrą jų atsipirkimo laikotarpis darosi nepateisinamai ilgas. „Litgrid“ kartu su kitų Baltijos šalių kolegomis šiuo metu atlieka studiją, kuria bus išsiaiškinta, kiek elektros gamybos pajėgumų Lietuvai, Latvijai ir Estijai reikia, kad būtų užtikrintas stabilus elektros tinklų darbas. Tačiau bent jau Lietuvoje kol kas perspekyvos niaurios – nuo 2020 m. dalis elektros gamybos pajėgumų bus uždaromi arba pareikalaus investicijų. Be to, tikėtina, kad rezervo poreikis didės vykdant elektros sistemos sinchronizavimo su Vakarų Europos elektros tinklais projektą.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

S. Skvernelis Latvijos premjerui priminė, kad Astravo AE saugumo problemos neišspręstos 10

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerams susitikus Rygoje Baltijos kelio 30-mečio proga, Saulius Skvernelis...

Verslo aplinka
2019.08.23
„MT Group“ prašo dar kartą patikrinti GIPL rangos konkursą 2

UAB „MT Group“ savo ir Lenkijos „Rafako S.A.“ konsorciumo vardu kreipėsi į Vyriausybę prašydami peržiūrėti...

Pramonė
2019.08.23
VATESI: Baltarusija neplanuoja įgyvendinti ES rekomendacijų iki AE paleidimo

VATESI, įvertinusi Baltarusijos paskelbtą ES streso testų rekomendacijų įgyvendinimo planą, teigia, kad...

Pramonė
2019.08.23
„PKN Orlen“ netrukus spręs dėl investicijų Mažeikiuose 2

„PKN Orlen“ netrukus turėtų priimti sprendimą dėl investicijos į hidrokrekingo įrenginius Mažeikiuose.

Pramonė
2019.08.23
OPEC kartelis pamažu praranda įtaką naftos rinkai 8

Naftą eksportuojančių šalių kartelio OPEC (angl. Organization of the Petroleum Exporting Countries) pasauliui...

Rinkos
2019.08.23
Švedijos ambasada sako perdavusi investuotojų nerimą dėl miškų, bet veto neprašė  20

Švedijos ambasada sako, kad prezidento Gitano Nausėdos komandai perdavė investuotojų nerimą dėl įstatymo...

Verslo aplinka
2019.08.22
VERT patikslino „Spectrum Baltic“ elektros importo leidimą  1

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patikslino „Spectrum Baltic“ SIA išduotame leidime nurodytas...

Pramonė
2019.08.22
TATENA misija pateikė rekomendacijų Astravo AE 2

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) operatyvios saugos peržiūros misija („Pre-OSART“) pateikė...

Pramonė
2019.08.22
Elektros rinką ketina liberalizuoti palaipsniui 5

Energetikos ministerija viešam derinimui teikia Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma...

Pramonė
2019.08.22
„Eesti energia“ užsisakė SkGD terminalo pajėgumus 16

Rugsėjį Klaipėdos SkGD terminalo Klaipėdoje paslaugomis pradės naudotis ketvirtasis naudotojas – Estijos...

Pramonė
2019.08.22
Viešbučių „Congress“ valdytoja ketina plėsti iš „NT valdų“ perkamą biurų kompleksą Vilniuje 1

„Lietuvos energijai“ priklausanti bendrovė „NT valdos“ aukcione pardavė 4 nekilnojamojo turto (NT) objektus...

Statyba ir NT
2019.08.22
Žiniasklaida: Latvijos „Spectrum Baltic“ planai Lietuvoje užminė mįslių 4

Teisę importuoti elektrą iš Kaliningrado ir Baltarusijos į Lietuvą gavusi Latvijos įmonė „Spectrum Baltic“...

Pramonė
2019.08.21
Klaipėdoje – naujas didelis SkGD krovinys „Achemai“ 1

Į Klaipėdą antradienio vakarą atplaukė naujas didelis suskystintų gamtinių dujų (SkGD) krovinys iš...

Pramonė
2019.08.21
Lietuvoje verslų pirkėjai recesijų nebijo – rinka auga 50% greičiu Premium 1

Pasaulinėje sandorių rinkoje nuotaikoms jau apniukus, Lietuvoje verslų pirkėjai ir pardavėjai nemažina rankų...

Rinkos
2019.08.21
 G. Nausėda siūlo ES koordinatorių Baltijos šalių sinchronizacijai

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį per vizitą Estijoje pasiūlė steigti specialų Europos Sąjungos...

Pramonė
2019.08.20
S. Skvernelis su Latvijos premjeru aptars šios šalies poziciją dėl Astravo AE

Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad penktadienį su Latvijos ministru pirmininku Krišjanu Kariniu aptars...

Verslo aplinka
2019.08.20
Baltijos šalių solidarumo išbandymas – Astravo elektra 8

Latvijai imantis veiksmų užsitikrinti elektros importą iš trečiųjų šalių, o Lietuvai abejojant, ar taip nebus...

Pramonė
2019.08.19
Ž. Vaičiūnas: latvių sprendimas dėl rusiškos elektros importo – moralinis Lietuvos pralaimėjimas 3

Latvijai ketinant importuoti elektrą iš Rusijos, įskaitant ir Baltarusijoje statomą Astravo atominę jėgainę...

Pramonė
2019.08.19
V. Pranckietis sulaukė Latvijos premjero patikinimo, kad Astravo AE elektros nepirks 10

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį paskelbė sulaukęs Latvijos premjero Krišjanio Karinio...

Pramonė
2019.08.19
Energetikai planuoja saulės gamintojų proveržį 4

Kitų metų pabaigoje Lietuvoje bus mažiausiai 10.000 elektros energiją gaminančių vartotojų, prognozuoja...

Pramonė
2019.08.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau