„Litgrid“ rezervą pirks iš „Lietuvos energijos gamybos“

Publikuota: 2016-12-28
Atnaujinta 2016-12-28 15:04
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Dvišalės derybos tarp AB „Litgrid“ ir termofikacijos elektrinių operatorių baigėsi AB „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) pergale – tretinio rezervo paslaugą elektros sistemos operatoriui tieks šios bendrovės valdoma Lietuvos elektrinė Elektrėnuose.

Siekdamas sudaryti tretinio galios rezervo užtikrinimo 2017 metais paslaugų sutartis, „Litgrid“ pakvietė potencialius paslaugos tiekėjus dalyvauti tiesioginėse derybose ir susitarti dėl optimalios paslaugos kainos. Derybose, kurios vyko 2016 m. gruodžio 27 d., dalyvavo visi Lietuvoje veikiantys elektros gamintojai, atitinkantys techninius reikalavimus tretinio galios rezervo paslaugoms teikti: Kauno, Mažeikių, Panevėžio šiluminės elektrinės ir Lietuvos elektrinė.

„Akivaizdu, kad aukcionas paskatino gamintojus ieškoti efektyvumo. Derybos vyko konstruktyviai, dalyviai atvyko rimtai pasiruošę, kai kurie surado resursų sumažinti savo pasiūlymo kainas daugiau nei dvigubai, todėl pavyko pasiekti optimalų kainos ir paslaugos apimties santykį“, – sakė Daivis Virbickas, elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius.

LEG paslaugą teiks už 32 mln. Eur per metus – maksimalią sumą, kurią elektros sistemos operatorius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimu galėjo įtraukti į elektros perdavimo tarifą.

„Aukcionas yra sudarytas iš trijų dalių, – VŽ sako Vilija Railaitė, „Litgrid“ komunikacijos vadovė. – Jis susideda iš 260 MW generatorių, jau prijungtų prie 330 kV tinklo, bei dar 224 MW, dėl kurių gali varžytis ir kiti. Ši dalis turi kelias dedamasias – mokama už tai, kad generatoriai būtų palaikomi tinkamoje būklėje, kita dedamoji – generatorių paleidimo kaštai. Trečia kainos dedamoji yra vienos megavatvalandės (MWh) kaina. Šiuos dalykus susumavus išeina beveik 32 mln. Eur“.

Visgi, aukciono rezultatas – toks, kokio norėjo LEG. Bendrovė aukcionui pateikė didesnę kainą, nei nustatyta VKEKK ir buvo pašalinta iš konkurso. Įmonė teigė, kad gali nustatyta kaina paslaugą teikti tik tuo atveju, jei iš jų „Litgrid“ pirktų visą reikalingą rezervą.

„Nors paskutinį kartą tretinio rezervo paslauga buvo aktyvuota 2013 metais, turime būti pasiruošę ja pasinaudoti bet kuriuo metu. Patikimas elektros sistemos darbas ir užtikrintas elektros perdavimas vartotojams yra svarbiausia mūsų pareiga. Privalome užtikrinti stabilų sistemos darbą net ir susiklosčius nepalankioms sąlygoms. Tuo pačiu metu privalome laikytis ir kitų susitarimų su partneriais, rangovais bei finansinėmis institucijomis“, – išplatintame pranešime cituojamas p. Virbickas. Jis pripažįsta, kad neviršyti kitiems metams Komisijos nustatytos tretinio rezervo kainos ribos buvo didelis iššūkis.

„Manome, kad LEG visiškai pasinaudojo dominuojančia padėtimi. Aukcione pamatę konkurentų siūlomas kainas jie sąmoningai sužlugdė aukcioną ir derybose pasiūlė dempinguojančią kainą“, – tikina Evaldas Paulavičius, KTE direktorius ir pažymi, kad tokį rezultatą ginčys.

Termofikacinių elektrinių savininkai jau kreipėsi į VKEKK, seimo Energetikos komisiją ir konkurencijos tarybą, prašydami išsiaiškinti, ar LEG nepasinaudojo dominuojančia padėtimi.

infogr.am::71a6cc2a-7e71-4e51-bc18-977f5df644c3

Aukcionas nepavyko

VŽ rašė, kad gruodžio 13 d. vykęs tretinio elektros galios rezervo aukcionas 2017-iems metams baigėsi be rezultatų – neįsigijus visų rezervui reikiamų pajėgumų. Taip nutiko, nes LEG pateikė aukciono sąlygų neatitinkantį pasiūlymą ir buvo iš jo pašalinta. Likę dalyviai negalėjo pasiūlyti pakankamai pajėgumų rezervui užtikrinti ir aukcionas buvo nutrauktas.

Aukciono dalyviai tokiu LEG elgesiu liko nepatenkinti. AB „Kauno termofikacijos elektrinė“ bei UAB „Panevėžio energija“ atstovai tikino, kad LEG, valdanti Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, sąmoningai sužlugdė tretinio elektros galios rezervo aukcioną 2017-iems metams. Bendrovių teigimu, tokie LEG veiksmai Lietuvos mokesčių mokėtojams galėjo papildomai kainuoti iki 12 mln. Eur. Dėl šio veiksmo įmonės pateikė ir kreipimąsi į atsakingas institucijas – seimo Energetikos komitetą ir Konkurencijos tarybą, prašydami ištirti, ar LEG nepiknaudžiauja dominuojančia padėtimi.

Nepavykus aukcionui pakvietė derėtis

Nepavykus aukcionui ir siekdamas sudaryti tretinio galios rezervo užtikrinimo 2017 metais paslaugų sutartis, „Litgrid“ pakvietė potencialius paslaugos tiekėjus dalyvauti tiesioginėse derybose ir susitarti dėl optimalios paslaugos kainos. Derybose dalyvauti pakviesti visi Lietuvoje veikiantys elektros gamintojai, atitinkantys techninius reikalavimus tretinio galios rezervo paslaugoms teikti.

Jei derybos būtų pasibaigusios be rezultato, būtų svarstomi keli alternatyvūs problemos sprendimo būdai. Kaip rašė VŽ, būtų siūloma dalį tretinio rezervo leisti užtikrinti mažiausią kainą pasūliusioms termofikacijos elektrinėms. Tai reikštų, kad rezervo užtikrinimui trūktų nebe 484 MW, o 319 MW.

Šį rezervo likutį galima būtų mažinti apribojant elektros jungties su Švedija pralaidumą –pagal jos pajėgumą nustatomas tretinio rezervo poreikis. Mažesnis pralaidumas reikštų, kad galimas gedimas nesukurtų tokio didelio elektros stygiaus šalyje. Tačiau toks sprendimas taip pat sumažintų galimybes importuoti įprastai pigesnę nei Lietuvoje skandinavišką elektrą.

Antrasis variantas – trūkstamo rezervo paslaugą užsakyti užsienyje, tai daryti būtų galima per elektros jungtis su Latvija arba su Baltarusija. Visgi, tokiu būdu Lietuvos sistemos stabilumui užtikrinti skirti pinigai iškeliautų elektros gamintojams užsienyje.

Sisteminė problema

„Litgrid“ tikisi, kad kitais metais aukcione dalyvių bus daugiau – daugiausia vilčių dedama į šiais metais nuomininko („Vilniaus energijos“) sprendimu neveikiančią trečiąją Vilniaus termofikacinę elektrinę (VE-3). „Vilniaus šilumos tinklai“, ją perimsiantys kitų metų kovą, tikina, kad jie dalyvauti aukcione bus pasiruošę.

Valstybinės energetikos inspekcijos ir VŠT ekspertų teigimu, elektrinė yra užkonservuota, prižiūrima ir ją paleidus bus galima toliau gaminti šilumą ir elektrą. Tačiau iki 2020 m. jai prireiks papildomų investicijų, kad elektrinė galėtų veikti atitikdama aplinkosaugos reikalavimus.

Elektrinių parkas Lietuvoje, kaip ir Baltijos šalyse, sensta, o žemos elektros kainos trukdo privatiems investuotojams statyti elektrines – už mažą kainą parduodant elektrą jų atsipirkimo laikotarpis darosi nepateisinamai ilgas. „Litgrid“ kartu su kitų Baltijos šalių kolegomis šiuo metu atlieka studiją, kuria bus išsiaiškinta, kiek elektros gamybos pajėgumų Lietuvai, Latvijai ir Estijai reikia, kad būtų užtikrintas stabilus elektros tinklų darbas. Tačiau bent jau Lietuvoje kol kas perspekyvos niaurios – nuo 2020 m. dalis elektros gamybos pajėgumų bus uždaromi arba pareikalaus investicijų. Be to, tikėtina, kad rezervo poreikis didės vykdant elektros sistemos sinchronizavimo su Vakarų Europos elektros tinklais projektą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Remdama atsinaujinančią energetiką, Lietuva eina link Europos 3

Lietuvai siekiant didinti atsinaujinančių energetikos išteklių dalį elektros gamyboje, Lietuvoje inicijuojama...

Energetika
15:04
ES skyrė lėšų Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarais studijai

Trečiadienį, neformalaus Energetikos tarybos susitikimo metu Sofijoje pasirašyta sinchronizacijos projektui...

Energetika
12:54
Paskutinis Visagino AE atodūsis: likviduojama „VAE SPB“ 1

UAB „Lietuvos energija“ priėmė sprendimą likviduoti grupei priklausančią ir komercinės veiklos nebevykdančią...

Energetika
2018.04.18
Metai elektros biržoje prasidėjo kainų augimu 2

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje užfiksuotas 22% siekęs elektros energijos kainos šuolis buvo mažesnis nei...

Energetika
2018.04.18
Elektrikų pavasaris: milžiniški projektai ir „EnePRO“ pasitraukimas Premium

Į Lietuvą atplūsta nauja elektrifikacijos banga – bus modernizuojama didelė dalis elektros tinklų, statomi...

Energetika
2018.04.18
„Eesti Energia“ pradeda prekiauti elektra Švedijos rinkoje

Estijos valstybės valdoma energtikos bendrovė „Eesti Energia“ įžengė į Švedijos rinką – joje per savo antrinę...

Energetika
2018.04.18
„Lietuvos dujų tiekimo“ pajamas augino atverta Latvijos rinka

Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ pajamas augino 23% bei po nuostolingų...

Energetika
2018.04.16
„Horeca sprendimai“: iš maisto atliekų – granulės biodujų jėgainėms

Maisto produktų atliekas iš viešojo maitinimo įstaigų, kavinių, restoranų, darželių, mokyklų, ligoninių ir...

Pramonė
2018.04.16
„Nord Stream 2“ gavo suomių palaiminimą 4

Suomija ketvirtadienį suteikė paskutinius leidimus „Gazprom“ valdomai bendrovei „Nord Stream 2“ tiesti...

Energetika
2018.04.13
„EnePRO“ pabaiga: „Lietuvos energija“ atsisako rangos 10

Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdyba priėmė sprendimą per artimiausius mėnesius nuosekliai...

Energetika
2018.04.13
Už pasinaudojimą tinklais leis sumokėti elektra 5

Nuo gegužės 1 d. elektrą savo poreikiams gaminantys vartotojai atsiskaityti už pasinaudojimą elektros...

Energetika
2018.04.12
Lietuvos savivaldybės baigia šildymo sezoną

Atšilus orams, Lietuvos savivaldybės skelbia šildymo sezono pabaigą. Tokius įsakymus vakar ir...

2018.04.12
Diskusijos dėl terminalo ateities tik pradedamos Premium 2

Nepriklausomų ekspertų parengtos ir trečiadienį pristatytos SkGD terminalo kaštų ir naudos analizės po 2024...

Energetika
2018.04.12
Studija: „Independence“ pirkti verta ir už 160 mln. Eur 20

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“, jei Vyriausybė nuspręstų jį įsigyti, galėtų...

Energetika
2018.04.11
Startuoja sinchronizacijai būtinas infrastruktūros projektas 2

„Litgrid“ pasirašė 23,9 mln. Eur vertės sutartį dėl dviejų transformatorių pastočių Šiaurės Rytų Lietuvoje...

Energetika
2018.04.10
Estijos ministrė: sinchronizacijos kontūrai dar neaiškūs Premium

Kadri Simson, Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministrė, tikina, kad Baltijos šalims ir Lenkijai...

Energetika
2018.04.10
„Kauno energija“ nori perskaičiuoti bazinę šilumos kainą

AB „Kauno energija“ tikisi, kad bazinė šilumos kaina Kaune ateinančiam šildymo sezonui sumažės daugiau nei...

Energetika
2018.04.09
EP nesiveržia finansuoti IAE uždarymo 4

Lietuvoje viešinti Europos Parlamento (EP) biudžeto priežiūros komiteto pirmininkė tikina, kad EP šiuo metu...

Energetika
2018.04.06
„Klaipėdos nafta“ į naftos terminalą pritraukė naują klientą 3

AB „Klaipėdos nafta“(KN) sudarė vienerių metų trukmės naftos produktų perkrovimo sutartį su Šveicarijoje...

Energetika
2018.04.05
Bandys sujungti energetikos reguliuotojus Premium

Kainų komisija ir Energetikos inspekcija vėliausiai kitąmet turėtų būti sujungtos į vieną instituciją. Tokią...

Verslo aplinka
2018.04.05

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau