„Litgrid“ rezervą pirks iš „Lietuvos energijos gamybos“

Publikuota: 2016-12-28
Atnaujinta 2016-12-28 15:04
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Dvišalės derybos tarp AB „Litgrid“ ir termofikacijos elektrinių operatorių baigėsi AB „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) pergale – tretinio rezervo paslaugą elektros sistemos operatoriui tieks šios bendrovės valdoma Lietuvos elektrinė Elektrėnuose.

Siekdamas sudaryti tretinio galios rezervo užtikrinimo 2017 metais paslaugų sutartis, „Litgrid“ pakvietė potencialius paslaugos tiekėjus dalyvauti tiesioginėse derybose ir susitarti dėl optimalios paslaugos kainos. Derybose, kurios vyko 2016 m. gruodžio 27 d., dalyvavo visi Lietuvoje veikiantys elektros gamintojai, atitinkantys techninius reikalavimus tretinio galios rezervo paslaugoms teikti: Kauno, Mažeikių, Panevėžio šiluminės elektrinės ir Lietuvos elektrinė.

„Akivaizdu, kad aukcionas paskatino gamintojus ieškoti efektyvumo. Derybos vyko konstruktyviai, dalyviai atvyko rimtai pasiruošę, kai kurie surado resursų sumažinti savo pasiūlymo kainas daugiau nei dvigubai, todėl pavyko pasiekti optimalų kainos ir paslaugos apimties santykį“, – sakė Daivis Virbickas, elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius.

LEG paslaugą teiks už 32 mln. Eur per metus – maksimalią sumą, kurią elektros sistemos operatorius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimu galėjo įtraukti į elektros perdavimo tarifą.

„Aukcionas yra sudarytas iš trijų dalių, – VŽ sako Vilija Railaitė, „Litgrid“ komunikacijos vadovė. – Jis susideda iš 260 MW generatorių, jau prijungtų prie 330 kV tinklo, bei dar 224 MW, dėl kurių gali varžytis ir kiti. Ši dalis turi kelias dedamasias – mokama už tai, kad generatoriai būtų palaikomi tinkamoje būklėje, kita dedamoji – generatorių paleidimo kaštai. Trečia kainos dedamoji yra vienos megavatvalandės (MWh) kaina. Šiuos dalykus susumavus išeina beveik 32 mln. Eur“.

Visgi, aukciono rezultatas – toks, kokio norėjo LEG. Bendrovė aukcionui pateikė didesnę kainą, nei nustatyta VKEKK ir buvo pašalinta iš konkurso. Įmonė teigė, kad gali nustatyta kaina paslaugą teikti tik tuo atveju, jei iš jų „Litgrid“ pirktų visą reikalingą rezervą.

„Nors paskutinį kartą tretinio rezervo paslauga buvo aktyvuota 2013 metais, turime būti pasiruošę ja pasinaudoti bet kuriuo metu. Patikimas elektros sistemos darbas ir užtikrintas elektros perdavimas vartotojams yra svarbiausia mūsų pareiga. Privalome užtikrinti stabilų sistemos darbą net ir susiklosčius nepalankioms sąlygoms. Tuo pačiu metu privalome laikytis ir kitų susitarimų su partneriais, rangovais bei finansinėmis institucijomis“, – išplatintame pranešime cituojamas p. Virbickas. Jis pripažįsta, kad neviršyti kitiems metams Komisijos nustatytos tretinio rezervo kainos ribos buvo didelis iššūkis.

„Manome, kad LEG visiškai pasinaudojo dominuojančia padėtimi. Aukcione pamatę konkurentų siūlomas kainas jie sąmoningai sužlugdė aukcioną ir derybose pasiūlė dempinguojančią kainą“, – tikina Evaldas Paulavičius, KTE direktorius ir pažymi, kad tokį rezultatą ginčys.

Termofikacinių elektrinių savininkai jau kreipėsi į VKEKK, seimo Energetikos komisiją ir konkurencijos tarybą, prašydami išsiaiškinti, ar LEG nepasinaudojo dominuojančia padėtimi.

infogr.am::71a6cc2a-7e71-4e51-bc18-977f5df644c3

Aukcionas nepavyko

VŽ rašė, kad gruodžio 13 d. vykęs tretinio elektros galios rezervo aukcionas 2017-iems metams baigėsi be rezultatų – neįsigijus visų rezervui reikiamų pajėgumų. Taip nutiko, nes LEG pateikė aukciono sąlygų neatitinkantį pasiūlymą ir buvo iš jo pašalinta. Likę dalyviai negalėjo pasiūlyti pakankamai pajėgumų rezervui užtikrinti ir aukcionas buvo nutrauktas.

Aukciono dalyviai tokiu LEG elgesiu liko nepatenkinti. AB „Kauno termofikacijos elektrinė“ bei UAB „Panevėžio energija“ atstovai tikino, kad LEG, valdanti Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, sąmoningai sužlugdė tretinio elektros galios rezervo aukcioną 2017-iems metams. Bendrovių teigimu, tokie LEG veiksmai Lietuvos mokesčių mokėtojams galėjo papildomai kainuoti iki 12 mln. Eur. Dėl šio veiksmo įmonės pateikė ir kreipimąsi į atsakingas institucijas – seimo Energetikos komitetą ir Konkurencijos tarybą, prašydami ištirti, ar LEG nepiknaudžiauja dominuojančia padėtimi.

Nepavykus aukcionui pakvietė derėtis

Nepavykus aukcionui ir siekdamas sudaryti tretinio galios rezervo užtikrinimo 2017 metais paslaugų sutartis, „Litgrid“ pakvietė potencialius paslaugos tiekėjus dalyvauti tiesioginėse derybose ir susitarti dėl optimalios paslaugos kainos. Derybose dalyvauti pakviesti visi Lietuvoje veikiantys elektros gamintojai, atitinkantys techninius reikalavimus tretinio galios rezervo paslaugoms teikti.

Jei derybos būtų pasibaigusios be rezultato, būtų svarstomi keli alternatyvūs problemos sprendimo būdai. Kaip rašė VŽ, būtų siūloma dalį tretinio rezervo leisti užtikrinti mažiausią kainą pasūliusioms termofikacijos elektrinėms. Tai reikštų, kad rezervo užtikrinimui trūktų nebe 484 MW, o 319 MW.

Šį rezervo likutį galima būtų mažinti apribojant elektros jungties su Švedija pralaidumą –pagal jos pajėgumą nustatomas tretinio rezervo poreikis. Mažesnis pralaidumas reikštų, kad galimas gedimas nesukurtų tokio didelio elektros stygiaus šalyje. Tačiau toks sprendimas taip pat sumažintų galimybes importuoti įprastai pigesnę nei Lietuvoje skandinavišką elektrą.

Antrasis variantas – trūkstamo rezervo paslaugą užsakyti užsienyje, tai daryti būtų galima per elektros jungtis su Latvija arba su Baltarusija. Visgi, tokiu būdu Lietuvos sistemos stabilumui užtikrinti skirti pinigai iškeliautų elektros gamintojams užsienyje.

Sisteminė problema

„Litgrid“ tikisi, kad kitais metais aukcione dalyvių bus daugiau – daugiausia vilčių dedama į šiais metais nuomininko („Vilniaus energijos“) sprendimu neveikiančią trečiąją Vilniaus termofikacinę elektrinę (VE-3). „Vilniaus šilumos tinklai“, ją perimsiantys kitų metų kovą, tikina, kad jie dalyvauti aukcione bus pasiruošę.

Valstybinės energetikos inspekcijos ir VŠT ekspertų teigimu, elektrinė yra užkonservuota, prižiūrima ir ją paleidus bus galima toliau gaminti šilumą ir elektrą. Tačiau iki 2020 m. jai prireiks papildomų investicijų, kad elektrinė galėtų veikti atitikdama aplinkosaugos reikalavimus.

Elektrinių parkas Lietuvoje, kaip ir Baltijos šalyse, sensta, o žemos elektros kainos trukdo privatiems investuotojams statyti elektrines – už mažą kainą parduodant elektrą jų atsipirkimo laikotarpis darosi nepateisinamai ilgas. „Litgrid“ kartu su kitų Baltijos šalių kolegomis šiuo metu atlieka studiją, kuria bus išsiaiškinta, kiek elektros gamybos pajėgumų Lietuvai, Latvijai ir Estijai reikia, kad būtų užtikrintas stabilus elektros tinklų darbas. Tačiau bent jau Lietuvoje kol kas perspekyvos niaurios – nuo 2020 m. dalis elektros gamybos pajėgumų bus uždaromi arba pareikalaus investicijų. Be to, tikėtina, kad rezervo poreikis didės vykdant elektros sistemos sinchronizavimo su Vakarų Europos elektros tinklais projektą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Pateiktas oficialus prašymas sinchronizuotis su Vakarų Europa 4

Penktadienį Lenkija Europos elektros perdavimo sistemų operatoriams pateikė Baltijos šalių prašymą...

Energetika
2018.09.21
SkGD laivyboje vietą dar turės išsikovoti Premium 3

Suskystintos gamtinės dujos laivyboje turi perspektyvų, tačiau jos priklauso nuo jaunos technologijos...

Energetika
2018.09.21
ESO sukirto rankomis su „Lietuvos dujų tiekimu“ dėl verslo dalies pardavimo 3

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sudarė verslo dalies pirkimo – pardavimo sandorį, kuriuo nuo 2018...

Energetika
2018.09.21
Antrasis „Klaipėdos naftos“ SkGD laivas išvyko į Europą Premium 1

„Klaipėdos naftos“ (KN) su partnere iš Vokietijos užsakytas mažos apimties SkGD dujovežis „Kairos“ palieka...

Energetika
2018.09.21
Seimas pasipriešino nepavojingų atliekų degintojų apmokestinimui

Nepavojingų atliekų deginimas aplinkos taršos mokesčiu kol kas nebus apmokestinamas.  

„Kauno energija“ grąžins vartotojams 14,6 mln. Eur

Taip įmonė padarys po Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimo. Dėl to per...

Energetika
2018.09.20
„Geros dujos“ turės grąžinti vartotojams beveik 100.000 Eur  

Dujas verslui tiekianti Vilniaus bendrovė „Geros dujos“ turės vartotojams grąžinti beveik 100 tūkst. eurų...

Energetika
2018.09.20
15 mln. Eur „Kauno energija“ vartotojams grąžins per 4 metus   4

Centralizuotai šilumą Kaune tiekiančios bendrovės „Kauno energija“ nepagrįstai gautas 14,6 mln. Eur pajamas...

Energetika
2018.09.20
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities 3

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Verslo aplinka
2018.09.20
Teismas turės nagrinėti „Skinest“ skundą dėl Vyriausybės sprendimų

Teismas turės nagrinėti Estijos geležinkelių paslaugų grupė „Skinest Rail“ bei jos savininko Olego Osinovskio...

Energetika
2018.09.20
Trumpas sankcijų „Nord Stream 2“ nebesvarsto

Vašingtonas nebeplanuoja įvesti sankcijų bendrovėms, vystančioms „Gazprom“ dujotiekio projektą „Nord Stream...

Energetika
2018.09.19
Baltijos šalių operatoriai kreipėsi į Lenkiją dėl sinchronizavimo

Baltijos šalims planuojant sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa, šių šalių perdavimo sistemų...

Energetika
2018.09.19
Teismui nutarus nagrinėti „Danpower“ ir VEI ginčą, įmonė svarsto atsiimti skundą 1

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) trečiadienį nusprendus iš esmės nagrinėti bylą dėl...

Energetika
2018.09.19
„E energija“ imasi didžiulio vėjo parko – ir be subsidijų Premium 2

„E energija“ turi naują vadovą ir naują strategiją – užsiims žaliosios energetikos projektais, kurie...

Energetika
2018.09.19
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Vilniaus nuotekų dumblu tręš energetinius medžius 6

Didžiausia Lietuvos vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ drauge su partneriais pradeda žiedinės ekonomikos...

Energetika
2018.09.18
„Akvatera“ investuoja 4,3 mln. Eur į gamyklos atnaujinimą

Lietuvių naminių gyvūnų pašarų gamykla „Akvatera“ modernizacijai skiria 4,3 mln. Eur. Už 3,5 mln. Eur jau...

Agroverslas
2018.09.18
El Ninjo reiškinys: poveikis Pietų rinkoms atsilieps labiau nei mūsų klimatui Premium

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) skelbia 70% tikimybę, kad paskutinį šių metų ketvirtį Ramiajame...

Verslo aplinka
2018.09.17
Ignalinos AE uždarymui siūlo tiek, kiek norėtų Lietuva

Europos Parlamento (EP) Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto paskirtoji pranešėja Rebecca Harms pateikė...

Energetika
2018.09.17
Lietuva neskųs EK sprendimo dėl „Gazprom“

Lietuva neskųs Europos Komisijos (EK) sprendimo dėl pavasarį paskelbto Rusijos dujų koncerno „Gazprom“...

Energetika
2018.09.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau