Elektros rezervui skirti pinigai gali iškeliauti ir į užsienį

Siekdamas sudaryti tretinio galios rezervo užtikrinimo 2017 metais paslaugų sutartis, „Litgrid“ kviečia potencialius paslaugos tiekėjus dalyvauti tiesioginėse derybose ir susitarti dėl optimalios paslaugos kainos.

Derybose dalyvauti pakviesti visi Lietuvoje veikiantys elektros gamintojai, atitinkantys techninius reikalavimus tretinio galios rezervo paslaugoms teikti: Kauno, Mažeikių, Panevėžio ir Vilniaus šiluminės elektrinės ir Lietuvos elektrinė, priklausanti „Lietuvos energijos gamybai“.

VŽ rašė, kad tretinio galios rezervo aukcioną organizavusi „Litgrid“ turi įsigyti 484 MW elektros gamybos pajėgumų – šiam tikslui Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) numatė 32 mln. Eur. Tačiau iš aukciono pašalinus AB „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG), valdančią Lietuvos elektrinę elektrėnuose, likusieji elektros gamintojai užtikrinti viso rezervo poreikio negali. Iš pradžių skelbta, kad paslauga bus įsigijama iš Lietuvos elektrinės už Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (VKEKK) nustatytą kainą, tačiau dabar panašu, kad bandoma rasti pigesnį sprendimą.

Tačiau jei derybos pasibaigtų be rezultato, būtų svarstomi keli alternatyvūs problemos sprendimo būdai. VŽ šaltinių duomenimis, būtų siūloma dalį tretinio rezervo leisti užtikrinti mažiausią kainą pasūliusioms termofikacijos elektrinėms. Tai reikštų, kad rezervo užtikrinimui trūktų nebe 484 MW, o 319 MW.

Šį rezervo likutį galima būtų mažinti apribojant elektros jungties su Švedija pralaidumą – pagal jos pajėgumą nustatomas tretinio rezervo poreikis. Mažesnis pralaidumas reikštų, kad galimas gedimas nesukurtų tokio didelio elektros stygiaus šalyje. Tačiau toks sprendimas taip pat sumažintų galimybes importuoti įprastai pigesnę nei Lietuvoje skandinavišką elektrą.

Antrasis variantas – trūkstamo rezervo paslaugą užsakyti užsienyje, tai daryti būtų galima per elektros jungtis su Latvija arba su Baltarusija. Visgi, tokiu būdu Lietuvos sistemos stabilumui užtikrinti skirti pinigai iškeliautų elektros gamintojams užsienyje.

Trečias variantas – likutį užtikrinti galėtų VIAP lėšomis išlaikomas Elektrėnuose esantis 450 MW galios Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo blokas. Nuo šių metų VIAP lėšos Elektrėnų elektrinei skiriamos tik rezervų palaikymui, bet ne elektros energijos gamybai. Sprendimą dėl tolesnių veiksmų turėtų priimti VKEKK.

Sužlugdytas aukcionas

VŽ rašė, kad „Litgrid“ gruodžio 13 d. organizavo aukcioną elektros gamybos galios rezervams įsigyti. Tam VKEKK leido skirti 32 mln. Eur. Tačiau aukcionas žlugo dėl vieno iš dalyvių – LEG, valdančios Lietuvos elektrinę, pasiūlytos kainos. Ji viršija VKEKK pagal pačios LEG pateiktus duomenis bendrovei nustatytą viršutinę kainų ribą – 10,04 Eur/MWh. Kadangi kaina viršijo viršutinę VKEKK nustatytą ribą, LEG pasiūlymas buvo atmestas.

Aukcione dayvavusių termofikacinių elektrinių vadovų teigimu, LEG sąmoningai padarė neteisėtą veiksmą – peržengė VKEKK nustatytą kainą, – kad sužlugdytų aukcioną. Esą, bendrovė jam žlugus tikėjosi, jog „Litgrid“ visą elektros galios rezervą pirks iš Lietuvos elektrinės – apie tokią galimybę „Litgrid“ pranešė nesėkmingai pasibaigus aukcionui.

„Tai ne tik įstatymų nepaisymas ir manipuliavimas dominuojančia padėti, bet ir papildomos išlaidos visiems mokesčių mokėtojams. Jeigu aukcionas būtų įvykęs, pagal termofikacinių pateiktas kainas, galios rezervui pirkti reiktų iki 12 milijonų Eur mažiau“, – tikina aukcione dalyvavę konkurentai.

LEG, savo ruožtu, tikina, kad jų pateiktas pasiūlymas buvo paskaičiuotas sąžiningai, o į jų pastabas organizuojant aukcioną buvo neatsižvelgta.

Tikimės papildyti „Lietuvos energijos gamybos“ komentaru.