Sudėti parašai po planu naikinti Baltijos šalių sienas dujoms

Baltijos šalių premjerai penktadienį sudėjo parašus po vieningos regioninės dujų rinkos sukūrimo deklaracija. Plane besienė trijų Baltijos šalių dujų rinka.
Regioninės dujų rinkos modelis numato apjungti Lietuvos, Latvijos, Estijos dujų rinkas į bendrą zoną, sukuriant vieną bendrą įleidimo-išleidimo taškų sistemą, su vienu virtualiu prekybos tašku, regionine dujų birža bei viena balansavimo zona. Vieninga Baltijos šalių rinka visoms regiono šalims užtikrins ir geresnę prieigą prie Klaipėdos SkGD terminalo, Inčukalno gamtinių dujų saugyklos bei kitų alternatyvių dujų tiekimo šaltinių.
Planuojama, kad bendra Baltijos šalių dujų rinka pradės veikti nuo 2020 metų. Tikimasi, kad pastačius dujotiekių jungtį tarp Estijos ir Suomijos, prie bendros rinkos prisijungs ir Suomija.
Šios dujų jungties projektas jau pajudėjo VŽ rašė, kad Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claudeas Junckeris, Taavi Roivas, Estijos premjeras ir Juha Sipila, Suomijos ministras pirmininkas, pasirašė sutartį dėl 187 mln. Eur investicijos į Sumijos ir Estijos dujotiekio jungtį Balticconnector.
Ši deklaracija padeda pagrindą strateginio Lietuvos tikslo konkurencingos ir likvidžios dujų rinkos sukūrimo bei dujų tiekimo saugumo užtikrinimo įgyvendinimui. Deklaracija uždega žalią šviesą nacionalinių dujų rinkų apjungimui ir numato konkrečius veiksmus, kokias dujų sektoriaus reformas būtina atlikti, kad vieninga rinka pradėtų veikti Baltijos šalyse, teigia Saulius Bilys, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės AB Amber Grid generalinis direktorius.
Bendra rinka bendri ir iššūkiai
Kuriant vieningą Baltijos šalių dujų rinką, šalių perdavimo sistemų operatoriai Amber Grid, Latvijos Conexus Baltic Grid ir Estijos Elering derins bendros rinkos zonos pajėgumų paskirstymo, balansavimo, prekybos ir kitus didmeninės rinkos veikimui svarbius principus ir taisykles. Vėliau šie dokumentai bus teikiami viešoms konsultacijoms su rinkos dalyviais ir kitomis suinteresuotomis šalimis bei tvirtinami nacionalinių reguliavimo institucijų ar kitų valstybės institucijų.
Taip pat numatyta, kad nacionalinės reguliavimo institucijos bei ministerijos, atsakingos už energetikos sektorių, turės parengti ir suderinti principus ir dokumentus bei inicijuoti teisės aktų pakeitimus, reikalingus bendro reguliavimo režimo, perdavimo paslaugų kainodaros ir rinkos taisyklių funkcionavimui.
Baltijos energetikos forume Rolands Irklis, Latvijos Komunalinių paslaugų reguliavimo komisijos valdybos pirmininkas, pastebėjo, kad tarifų ir teisinės šalių bazės derinimas nebus paprastas. Pavyzdžiui, šalys turės padalinti dviejų strateginių infrastruktūros objektų Klaipėdos SkGD terminalo ir Inčukalno gamtinių dujų saugyklos išlaikymo kaštus visoms trims valstybėms.
Jei siekiame vieningų tarifų, turime išspręsti kaštų klausimą, - tikino p. Irklis. Inčukalnio saugykla kuria pridėtinę vertę, tačiau ją labai sudėtinga suskaičiuoti.
Kitas iššūkis, laukiantis Baltijos šalių siekiant bendros dujų rinkos, yra įstatyminių bazių harmonizavimas. Trijų Baltijos šalių, o ilgainiui ir Suomijos parlamentai ir reguliuotojai turėtų priimti suderintus sprendimus. Amber Grid pastebi, kad visi veiksmai, vykdant reformas, pareikalaus beprecedenčių šiame regione tarptautinio bendradarbiavimo pastangų.
Papildomos investicijos
Sklandžiam bendros rinkos funkcionavimui prireiks ir investicijų į infrastruktūrą. Vienas iš tokių Amber Grid projektų numatomas dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų didinimas. 2017 m. bus rengiama galimybių studija, detalizuosianti šio projekto įgyvendinimo parametrus. Šis projektas taip pat sudarys geresnes sąlygas naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla Lietuvos, o ateityje ir Lenkijos dujų rinkos dalyviams.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti