Sudėti parašai po planu naikinti Baltijos šalių sienas dujoms

Regioninės dujų rinkos modelis numato apjungti Lietuvos, Latvijos, Estijos dujų rinkas į bendrą zoną, sukuriant vieną bendrą įleidimo-išleidimo taškų sistemą, su vienu virtualiu prekybos tašku, regionine dujų birža bei viena balansavimo zona. Vieninga Baltijos šalių rinka visoms regiono šalims užtikrins ir geresnę prieigą prie Klaipėdos SkGD terminalo, Inčukalno gamtinių dujų saugyklos bei kitų alternatyvių dujų tiekimo šaltinių.

Planuojama, kad bendra Baltijos šalių dujų rinka pradės veikti nuo 2020 metų. Tikimasi, kad pastačius dujotiekių jungtį tarp Estijos ir Suomijos, prie bendros rinkos prisijungs ir Suomija.

Šios dujų jungties projektas jau pajudėjo – VŽ rašė, kad Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude‘as Junckeris, Taavi Roivas, Estijos premjeras ir Juha Sipila, Suomijos ministras pirmininkas, pasirašė sutartį dėl 187 mln. Eur investicijos į Sumijos ir Estijos dujotiekio jungtį „Balticconnector“.

„Ši deklaracija padeda pagrindą strateginio Lietuvos tikslo – konkurencingos ir likvidžios dujų rinkos sukūrimo bei dujų tiekimo saugumo užtikrinimo – įgyvendinimui. Deklaracija uždega žalią šviesą nacionalinių dujų rinkų apjungimui ir numato konkrečius veiksmus, kokias dujų sektoriaus reformas būtina atlikti, kad vieninga rinka pradėtų veikti Baltijos šalyse“, – teigia Saulius Bilys, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės AB „Amber Grid“ generalinis direktorius.

Bendra rinka – bendri ir iššūkiai

Kuriant vieningą Baltijos šalių dujų rinką, šalių perdavimo sistemų operatoriai – „Amber Grid“, Latvijos „Conexus Baltic Grid“ ir Estijos „Elering“ derins bendros rinkos zonos pajėgumų paskirstymo, balansavimo, prekybos ir kitus didmeninės rinkos veikimui svarbius principus ir taisykles. Vėliau šie dokumentai bus teikiami viešoms konsultacijoms su rinkos dalyviais ir kitomis suinteresuotomis šalimis bei tvirtinami nacionalinių reguliavimo institucijų ar kitų valstybės institucijų.

Taip pat numatyta, kad nacionalinės reguliavimo institucijos bei ministerijos, atsakingos už energetikos sektorių, turės parengti ir suderinti principus ir dokumentus bei inicijuoti teisės aktų pakeitimus, reikalingus bendro reguliavimo režimo, perdavimo paslaugų kainodaros ir rinkos taisyklių funkcionavimui.

„Baltijos energetikos forume“ Rolands Irklis, Latvijos Komunalinių paslaugų reguliavimo komisijos valdybos pirmininkas, pastebėjo, kad tarifų ir teisinės šalių bazės derinimas nebus paprastas. Pavyzdžiui, šalys turės padalinti dviejų strateginių infrastruktūros objektų – Klaipėdos SkGD terminalo ir Inčukalno gamtinių dujų saugyklos – išlaikymo kaštus visoms trims valstybėms.

„Jei siekiame vieningų tarifų, turime išspręsti kaštų klausimą, - tikino p. Irklis. – Inčukalnio saugykla kuria pridėtinę vertę, tačiau ją labai sudėtinga suskaičiuoti“.

Kitas iššūkis, laukiantis Baltijos šalių siekiant bendros dujų rinkos, yra įstatyminių bazių harmonizavimas. Trijų Baltijos šalių, o ilgainiui ir Suomijos parlamentai ir reguliuotojai turėtų priimti suderintus sprendimus. „Amber Grid“ pastebi, kad visi veiksmai, vykdant reformas, pareikalaus beprecedenčių šiame regione tarptautinio bendradarbiavimo pastangų.

Papildomos investicijos

Sklandžiam bendros rinkos funkcionavimui prireiks ir investicijų į infrastruktūrą. Vienas iš tokių „Amber Grid“ projektų – numatomas dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų didinimas. 2017 m. bus rengiama galimybių studija, detalizuosianti šio projekto įgyvendinimo parametrus. Šis projektas taip pat sudarys geresnes sąlygas naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla Lietuvos, o ateityje – ir Lenkijos dujų rinkos dalyviams.