Energetikos lydere išrinkta „Amber Grid“

2015 m. (bendrovės į pradinį keturioliktuką buvo atrinktos pagal paskutinius visų metų rezultatus) AB „Amber Grid“, sėkmingai įgyvendinusi energetikos plėtros projektus pasiekė 28,6% pelningumo rodiklį. Iš viso bendrovė 2015 m. gavo 55 mln. Eur pajamų ir uždirbo 16 mln. Eur pelno. Rezultatus bendrovė gerino ir šiais metais. Nepaisant to, kad pirmąjį 2016 m. pusmetį „Amber Grid“ transportavo mažiau dujų, bendrovė gavo ketvirčiu daugiau pajamų, uždirbo trečdaliu daugiau, o bendrovės EBITDA per metus išaugo beveik per pusę.

„Amber Grid“ 2016 m. I pusmečio pajamos siekė 33,9 mln. Eur, 24,16% daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (27,3 mln. Eur), grynasis pelnas augo 37,3% nuo 8,4 mln. Eur iki 11,5 mln. Eur. Bendrovės EBITDA išaugo nuo 14,5 mln. Eur iki 21,6 mln. Eur, t. y. 48,62%.

„2015 metais baigti Klaipėdos-Kiemėnų dujotiekio pajėgumų padidinimo darbai. Tad šiemet jau galėjome sudaryti sąlygas išnaudoti SGD terminalo Klaipėdoje pajėgumus, o tiekimo alternatyva leido užtikrinti, kad vartotojai palankiomis sąlygomis dujas galėjo panaudoti tiek elektros gamybai, tiek ir kitoms reikmėms, – VŽ raštu teigia Saulius Bilys, „Amber Grid“ vadovas. – Per devynis šių metų mėnesius iš Klaipėdos SGD terminalo perduota net 76% bendrovės perdavimo sistema Lietuvos ir ES vartotojams transportuoto dujų kiekio“.

Bendrovė jau patvirtino 2017 m. gamtinių dujų perdavimo kainą Lietuvos sistemos naudotojams – ji vidutiniškai mažės 7,8%, lyginant su 2016 m. kainomis, iki 1,78 Eur/MWh.

Dujų prireiks daugiau, nei tikėtasi

Kiek anksčiau įmonė prognozavo, kad 2017 m. dujų vartotojams Lietuvoje teks paskirstyti 2,1% daugiau dujų, nei 2016 m. Tačiau metų pabaiga prognozes keičia.

„Lyginant su anksčiau planuotais 2016 m. Lietuvos dujų suvartojimo kiekiais 2017 m. buvo numatoma, kad daugiau dujų bus panaudojama elektros gamybai. Vis dėlto pastaruoju metu matome, kad ir 2016 m., neveikiant elektros jungtims arba siekiant riboti elektros kainos augimą biržoje, dujos aktyviau naudotos elektrai gaminti“, – sako p. Bilys. 

Pasak jo, tikėtina, kad dėl to dujų suvartojimas bus didesnis apie 5% ir sieks apie 23 TWh. Todėl kitų metų dujų suvartojimo planas – 22 TWh – būtų jau apie 4% mažesnis nei 2016 m.

Tęsinys po grafiku

infogr.am::d138eac2-834a-431d-a54f-cd7d9e36188b

Artimiausio dešimtmečio tendencija taip pat yra neigiama – prognozuojama, kad artimiausią dešimtmetį Lietuvoje suvartojamų dujų kiekiai mažės 6-8%. Tiesa, turėtų didėti tarpvalstybiniai dujų srautai į kitas Baltijos šalis bei atsiras galimybė transportuoti dujas naujomis kryptimis per dujotiekių jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL).

GIPL atidėtas, bet pigesnis

„2017–aisiais mūsų laukia konkretūs žingsniai integruojant Baltijos šalių dujų rinkas. Jau artimiausiu metu bus patvirtintas tarpvalstybinis regioninės rinkos vystymo veiksmų planas. Tai pirmas didelis ir konkretus žingsnis į bendros ir konkurencingos rinkos įgyvendinimą. Taip pat intensyviai su kitais Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriais dirbame, kad 2017 metais pradėtų veikti naujas tarpvalstybinių pajėgumų paskirstymo modelis, kuris tuo pačiu integruos Baltijos šalių trumpalaikės dujų prekybos rinkas, – planus dėsto p. Bilys. – Kad būtų užtikrinta regiono dujų rinkos integracija į vieningą Europos dujų tinklą, 2017 metais toliau intensyviai dirbsime vykdydami parengiamuosius Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto darbus“.

Pastarasis projektas šiais metais buvo atidėtas 2,5 metų ir nauja trasa bus įgyvendintas iki 2021-ųjų pabaigos.

Lenkijos dujininkė „Gaz-System“ šiais metais išsiaiškino, kad netoli Varšuvos esančioje Rembelščyznoje kompresorių stoties plėtra daro didelį aplinkosauginį poveikį bei padidina triukšmo lygį. Neradus sprendimų buvo pasiūlyta pakoreguota dujotiekio trasa – dabar projektas užtruks ilgiau, tačiau tikimasi, kad jis atpigs, Energetikosministerios iki trečdalio. Be to, pakoreguotasis dujotiekio projektas leis apie 10% padidinti dujų transportavimo iš Lietuvos į Lenkiją pajėgumus.

Šiuo metu bendra planuoja GIPL projekto vertė – 558 mln. Eur., dujotiekio ilgis – 522 km. Iš jų 165 km – Lietuvos teritorijoje.

Iš viso ateinančiam dešimtmečiui bendrovė yra suplanavusi 195 mln Eur ivesticijų.