Privatizuojama „Geoterma“ domisi keli investuotojai

Publikuota: 2016-11-11
Algimanto Kalvaičio (VŽ) nuotr.
Algimanto Kalvaičio (VŽ) nuotr.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) geoterminę šilumą gaminanti UAB „Geoterma“ šią savaitę įtraukta į privatizuojamų įmonių sąrašą. Investuotojams bus siūloma įsigyti 76,56% „Geotermos“ akcijų, kurias dabar valdo Turto bankas.

Dar 23,44% akcijų priklauso energetikos holdingo „Lietuvos energija“ įmonei „Lietuvos energijos gamyba“.

Sigitas Sigitas Petrauskas, „Geotermos“ direktorius, užsimena, kad yra net keli potencialūs investuotojai, kurie domisi bendrovės privatizavimu, tačiau jų neįvardija.

Sprendimą privatizuoti bendrovę p. Petrauskas vertina teigiamai: „Jei valstybei nereikia šio objekto, gal atsiras kažkas, kam jis bus įdomus, kas norės jį plėtoti. Gal privačios investicijos padės išeiti iš aklavietės, kurioje esame.”

Privatizuojamų įmonių sąraše „Geoterma“ atsiduria jau antrą kartą. Pirmąkart bendrovę privatizuoti nutarta prieš penkerius metus, tačiau 2013 m. pavasarį įmonė iš privatizuojamų įmonių sąrašo išbraukta. Tada teigta, kad bendrovės išsaugojimas valstybės rankose svarbus mokslui.

Pernai „Geotermos“ pardavimo pajamos sumenko 40,2% iki 1,252 mln. Eur, grynieji nuostoliai sudarė 369.000 Eur. Įmonėje vidutiniškai dirbo 15 žmonių.

Bendrovės rezultatai kasmet prastėjo, kai kaimynystėje pradėjus veikti termofikacinei jėgainei „Fortum Klaipėda“, brangesnė „Geotermos“ šiluma miestui tapo nereikalinga. Jei per metus Klaipėdos LEZ veikianti „Geotermos“ jėgainė pajėgi pagaminti per 150.000 MWh šilumos, tai pernai pagamino tik 34.000 MWh, o 2014 m. – 55.000 MWh šilumos, kurią pardavė Klaipėdos centralizuotos šilumos tiekėjai AB „Klaipėdos energija“.

Vykdo mokslinius tyrimus

Dėl sumenkusio šilumos poreikio ir kritusios pardavimo kainos bendrovė įklimpo į nuostolius, todėl pradėta ieškoti naujų veiklos nišų. Mažėjant šilumos gamybai, bendrovė jau keletą metų kūrė planus, kaip geoterminį vandenį išnaudoti sveikatingumo srityje. Šiemet pavasarį gautas ir Lietuvos geologijos tarnybos leidimas naudoti išgaunamą geoterminį vandenį ne tik šilumos gamybai.

„Geotermos“ direktorius tada VŽ teigė, kad geoterminį vandenį bus bandoma pilstyti į cisternas ir pristatinėti sveikatos įstaigoms, SPA centrams. Jau tada kalbėta, kad galimybėmis Klaipėdoje statyti atvirus geoterminius baseinus, kuriems vanduo būtų tiekiamas iš „Geotermos“ gręžinių, domisi ir privatūs investuotojai.

Paklaustas, ar „Geotermos“ privatizavimu besidominčius investuotojus domina būtent geoterminio vandens panaudojimo sveikatingumo srityje galimybės, p. Petrauskas sako, jog jiems įdomios visų bendrovės vykdomų veiklų paketas.

VŽ rašė, kad geoterminio vandens potencialą „Geoterma“ įžvelgė ne tik turizmo srityje, bet ir biotechnologijos pramonėje. Bendrovė kartu su VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ (KMTP) ir tarptautiniais partneriais dalyvauja keliuose Europos regioninio plėtros fondo finansuojamuose moksliniuose projektuose, kuriuose tiriamas jūrinių resursų panaudojimas biotechnologijų srityje.

1 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pavyko pritraukti ir geoterminiams gręžiniams atgaivinti. „Geoterma“ turi keturis vandens paėmimo ir grąžinimo gręžinius, kurių gylis apie 1,1 km. Kartu su užsienio partneriais jau pradėtas įgyvendinti projektas, kurio metu bus didinamas gręžinių intensyvumas.

Anot p. Petrausko, privatizavimo procesai pradėtiems projektams jokios įtakos neturės, jie ir toliau bus tęsiami.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vyriausybė pritarė Ignalinos AE darbų programai

Vyriausybė pritarė Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo 2019 m. darbų programai.

Energetika
2019.01.16
„Ventus-Nafta“ prašo leidimo įsigyti „Timėjo“ degalinę

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomas degalinių tinklas „Ventus-nafta“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo...

Rinkos
2019.01.16
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
Biokuro biržos apyvarta pernai didėjo 37%

„Baltpool“ biokuro biržoje 2018 m. sudaryta 14% daugiau santorių, kuriais įsigyta 4% daugiau kuro. Biržos...

Energetika
2019.01.16
„Maxima“ investuoja į saulės jėgaines 2

Prekybos tinklas „Maxima“, siekdamas mažinti veiklos sąnaudas bei poveikį aplinkai, didina investicijų į...

Energetika
2019.01.16
Ž. Vaičiūnas: Astravo AE gali lemti branduolinės energetikos reputaciją

Netoli Lietuvos sienos baigiama statyti Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (AE) gali suduoti smūgį...

Energetika
2019.01.15
LEG rengiasi Kruonio HAE plėtros vertinimui

Bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) ruošiasi Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) naujo...

Energetika
2019.01.14
Naftos pramonės milžinės persijungia į elektros gamybą Premium

Degalinėje Alberto Aguileros gatvėje Madride galite žvilgtelėti į ateitį: čia klientai gali atsiimti „Amazon“...

Energetika
2019.01.12
Teismas atmetė „Vilniaus energijos“ skundą dėl 0,4 mln. Eur 1

Teismas atmetė buvusios Vilniaus šilumos ūkio valdytojos „Vilniaus energijos“ skundą dėl Kainų komisijos 2016...

Energetika
2019.01.11
Ukraina naftos produktų importą iš Lietuvos padidino trečdaliu 5

Ukraina naftos produktų iš Lietuvos 2018 m. importavo už 570,5 mln. USD, rodo Ukrainos valstybinės fiskalinės...

Energetika
2019.01.11
Karaliaučiaus gubernatorius: dujų tranzitas per Lietuvą šiemet augs

Nepaisant netoli Kaliningrado pradėjusio veikti suskystinių gamtinių dujų (SkGD) terminalo, „Gazprom“...

Energetika
2019.01.11
„BOD Group“ įkūrė antrinę saulės energetikos įmonę „Solparks“

Aukštųjų technologijų grupė „BOD Group“ įkūrė antrinę saulės energetikos įmonę „Solparks“.

Energetika
2019.01.11
Įrengti uostą Karaliaučiaus SkGD terminalui kainavo 510 mln. Eur Premium 10

Įrengti Karaliaučiaus SkGD terminalą kainavo 510 mln. Eur – daugiau nei keturis kartus brangiau nei...

Energetika
2019.01.11
A. Lukašenka: Baltarusija galėtų nafta apsirūpinti per Baltijos šalių uostus 34

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka vėl prakalbo apie alternatyvą rusiškai naftai – galimybę...

Energetika
2019.01.10
Ž. Vaičiūnas: Lietuva pasirengusi bandymams Kaliningrade 1

Baltijos šalys yra techniškai pasiruošusios, kad neįvyktų vadinamoji totalinė elektros tinklų avarija,...

Energetika
2019.01.10
„Axis Technologies“ įrengs biokuro katilinę Suvalkuose

Bendrovė „Axis Technologies“ pastatys biokuro katilinę Lietuvos pasienyje, Suvalkuose. Tai – pirmasis įmonės...

Energetika
2019.01.10
Dividendų mažiau mokės EPSO-G, Klaipėdos uostas ir Klaipėdos nafta

Vyriausybė trečiadienį be platesnių diskusijų, kaip valstybinis verslas galėtų duoti didesnę naudą mokesčių...

Finansai
2019.01.10
Ž. Vaičiūnas: sinchronizacija prie elektros tarifo galėtų pridėti 0,2 euro cento 11

Energetikos ministras tikisi, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa...

Energetika
2019.01.09
„Vilniaus šilumos tinklai“ norėtų skolintis arbitražui su „Veolia“ 4

Vilniaus miesto taryba svarsto galimybę leisti savivaldybės valdomai bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“...

Energetika
2019.01.09
Vilniaus kogeneracinė jėgainė šiemet planuoja pasamdyti 70 darbuotojų

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ statoma 350 mln. Eur vertės Vilniaus kogeneracinė...

Energetika
2019.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau