Privatizuojama „Geoterma“ domisi keli investuotojai

Publikuota: 2016-11-11
Algimanto Kalvaičio (VŽ) nuotr.
svg svg
Algimanto Kalvaičio (VŽ) nuotr.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) geoterminę šilumą gaminanti UAB „Geoterma“ šią savaitę įtraukta į privatizuojamų įmonių sąrašą. Investuotojams bus siūloma įsigyti 76,56% „Geotermos“ akcijų, kurias dabar valdo Turto bankas.

Dar 23,44% akcijų priklauso energetikos holdingo „Lietuvos energija“ įmonei „Lietuvos energijos gamyba“.

Sigitas Sigitas Petrauskas, „Geotermos“ direktorius, užsimena, kad yra net keli potencialūs investuotojai, kurie domisi bendrovės privatizavimu, tačiau jų neįvardija.

Sprendimą privatizuoti bendrovę p. Petrauskas vertina teigiamai: „Jei valstybei nereikia šio objekto, gal atsiras kažkas, kam jis bus įdomus, kas norės jį plėtoti. Gal privačios investicijos padės išeiti iš aklavietės, kurioje esame.”

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Privatizuojamų įmonių sąraše „Geoterma“ atsiduria jau antrą kartą. Pirmąkart bendrovę privatizuoti nutarta prieš penkerius metus, tačiau 2013 m. pavasarį įmonė iš privatizuojamų įmonių sąrašo išbraukta. Tada teigta, kad bendrovės išsaugojimas valstybės rankose svarbus mokslui.

Pernai „Geotermos“ pardavimo pajamos sumenko 40,2% iki 1,252 mln. Eur, grynieji nuostoliai sudarė 369.000 Eur. Įmonėje vidutiniškai dirbo 15 žmonių.

Bendrovės rezultatai kasmet prastėjo, kai kaimynystėje pradėjus veikti termofikacinei jėgainei „Fortum Klaipėda“, brangesnė „Geotermos“ šiluma miestui tapo nereikalinga. Jei per metus Klaipėdos LEZ veikianti „Geotermos“ jėgainė pajėgi pagaminti per 150.000 MWh šilumos, tai pernai pagamino tik 34.000 MWh, o 2014 m. – 55.000 MWh šilumos, kurią pardavė Klaipėdos centralizuotos šilumos tiekėjai AB „Klaipėdos energija“.

Vykdo mokslinius tyrimus

Dėl sumenkusio šilumos poreikio ir kritusios pardavimo kainos bendrovė įklimpo į nuostolius, todėl pradėta ieškoti naujų veiklos nišų. Mažėjant šilumos gamybai, bendrovė jau keletą metų kūrė planus, kaip geoterminį vandenį išnaudoti sveikatingumo srityje. Šiemet pavasarį gautas ir Lietuvos geologijos tarnybos leidimas naudoti išgaunamą geoterminį vandenį ne tik šilumos gamybai.

„Geotermos“ direktorius tada VŽ teigė, kad geoterminį vandenį bus bandoma pilstyti į cisternas ir pristatinėti sveikatos įstaigoms, SPA centrams. Jau tada kalbėta, kad galimybėmis Klaipėdoje statyti atvirus geoterminius baseinus, kuriems vanduo būtų tiekiamas iš „Geotermos“ gręžinių, domisi ir privatūs investuotojai.

Paklaustas, ar „Geotermos“ privatizavimu besidominčius investuotojus domina būtent geoterminio vandens panaudojimo sveikatingumo srityje galimybės, p. Petrauskas sako, jog jiems įdomios visų bendrovės vykdomų veiklų paketas.

VŽ rašė, kad geoterminio vandens potencialą „Geoterma“ įžvelgė ne tik turizmo srityje, bet ir biotechnologijos pramonėje. Bendrovė kartu su VšĮ „Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas“ (KMTP) ir tarptautiniais partneriais dalyvauja keliuose Europos regioninio plėtros fondo finansuojamuose moksliniuose projektuose, kuriuose tiriamas jūrinių resursų panaudojimas biotechnologijų srityje.

1 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pavyko pritraukti ir geoterminiams gręžiniams atgaivinti. „Geoterma“ turi keturis vandens paėmimo ir grąžinimo gręžinius, kurių gylis apie 1,1 km. Kartu su užsienio partneriais jau pradėtas įgyvendinti projektas, kurio metu bus didinamas gręžinių intensyvumas.

Anot p. Petrausko, privatizavimo procesai pradėtiems projektams jokios įtakos neturės, jie ir toliau bus tęsiami.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Latvijoje pagaminta 18% mažiau elektros

Latvija per keturis šių metų mėnesius pagamino 2,095 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 18%...

Pramonė
2022.05.22
Saulę įdarbino per 1.000 įmonių: domisi ir smulkiausieji 1

Lietuvoje saulės elektrines įsirengę maždaug 1.100 įmonių, o didėjant sąskaitoms už elektros energiją,...

Gazelė
2022.05.22
Suomija ir Estija rusiškų dujų kratosi prikeldamos 2015 m. laidotą projektą Premium

Suomija šeštadienį prisijungė prie negausaus būrelio Europos šalių, kurios visai atsisakė rusiškų gamtinių...

Rinkos
2022.05.22
„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos...

Pramonė
2022.05.20
Vokietija ir Kataras susitarė dėl dujų tiekimo

Penktadienį Vokietija ir Kataras pasirašė partnerystės energetikos srityje sutartį, pagal kurią Doha 2024 m.

Pramonė
2022.05.20
Suomiai ir estai SkGD terminalą nuomosis iš amerikiečių

Suskystintų gamtinių dujų tiekimą Suomijai, Estijai ir platesniam regionui užtikrins iš amerikiečių...

Rinkos
2022.05.20
Rusiškos dujos Suomijai bus užsuktos šeštadienį

Rusiškos dujos Suomijai nebebus tiekiamos nuo šeštadienio ryto, praneša Suomijos valstybinė dujų bendrovė...

Rinkos
2022.05.20
„Ignitis grupės“ augančius projektų kaštus atsveria didėjančios energijos kainos Premium 3

Ketvirtadienį vyko „Ignitis grupės“ pirmojo 2022 m. ketvirčio rezultatų pristatymas investuotojams.

Rinkos
2022.05.20
Estija kaups strategines gamtinių dujų ir grūdų atsargas 4

Estijos vyriausybė ketvirtadienį įpareigojo Valstybės atsargų kaupimo agentūrą suformuoti ne mažesnį kaip 1...

Pramonė
2022.05.20
D. Maikštėnas: Vilniaus jėgainės biokuro projektas brangsta 10% 9

„Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas energijos gamybą pradės kitų...

Pramonė
2022.05.19
Keturios ES šalys iki 2050 m. planuoja 10 kartų padidinti vėjo energijos gamybos pajėgumus Šiaurės jūroje

Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės – Vokietija, Danija, Nyderlandai ir Belgija – trečiadienį...

Pramonė
2022.05.19
Rusija reikalauja, kad Ukraina susimokėtų už elektrą iš okupuotos Zaporižios AE 7

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės...

Pramonė
2022.05.19
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
M. Draghi vėlina Italijos nepriklausomybės nuo rusiškų dujų datą

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pareiškė, jog jo šalis gali tapti nepriklausoma nuo...

Pramonė
2022.05.19
Kremlius: maždaug pusė „Gazprom“ klientų atsidarė sąskaitas rubliais 2

Aleksandras Novakas, Rusijos vicepremjeras, ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug pusė iš 54 bendrovių, su...

Rinkos
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
Pagerėję „Ignitis grupės“ rezultatai leido dešimtadaliu didinti visų metų prognozę

AB „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį reikšmingai gerino savo veiklos rezultatus ir apie 10% padidino...

Rinkos
2022.05.19
Rusiškos energijos nusikratymas – investicijomis į saulę, šilumos siurblius, energijos taupymą Premium

ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos užtikrinimui per ateinančius penkerius metus turės išleisti...

Rinkos
2022.05.19
Anykščiuose planuojamas vienas galingiausių šalies vėjo parkų Premium 27

Anykščių rajone norima statyti vieną didžiausių šalyje vėjo jėgainių – instaliuota galia sieks iki 250 MW.

Pramonė
2022.05.19
Dekarbonizuojant Klaipėdos uostą vizijos neužtenka, reikia verslo iniciatyvų Premium 2

Reaguodamas į ES nustatytą žaliąjį kursą, Klaipėdos uostas pristatė žaliąją uosto koncepciją. Ekspertai sako,...

Logistika
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku