Kodėl Energetikos ministerija privalo dirbti toliau

Publikuota: 2016-11-08
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas bei Energetinio saugumo tyrimų centro bendradarbis Justinas Juozaitis. Universiteto nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas bei Energetinio saugumo tyrimų centro bendradarbis Justinas Juozaitis. Universiteto nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas bei Energetinio saugumo tyrimų centro bendradarbis

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis kartu su socialdemokratų vadovu Algirdu Butkevičiumi sieks panaikinti Energetikos ministeriją, o jos funkcijas perleisti Ūkio ir Susisiekimo ministerijoms.

Būsimi valdančiosios koalicijos partneriai mano, kad ministerijos steigimą lėmė Visagino atominės elektrinės projektas, todėl jo atšaukimas atitinkamai turėtų lemti ir ministerijos uždarymą. Jie taip pat teigia, kad esminiai ministerijos tikslai jau yra įgyvendinti, todėl atskiros ministerijos energetikai nebereikia. Tokie argumentai ne tik nepateisina ministerijos išformavimo būtinybės, bet ir nublanksta prieš priežastis ją išsaugoti.

Argumentai ministerijai uždaryti – nepagrįsti

Energetikos ministerijos steigimas 2009 m. nebuvo grindžiamas vien tik Visagino atominės elektrinės projektu, todėl jo atsisakymas neturėtų lemti ministerijos išformavimo. Konservatoriai, tuo metu aktyviai skatinę ministerijos steigimą, pirmiausiai siekė grąžinti energetikos sektorių atgal į valstybės rankas ir paspartinti įvairių strateginių projektų įgyvendinimą. Apart Visagino atominės elektrinės taip pat buvo planuota statyti ir suskystintų gamtinių dujų terminalą, elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, apjungti Lietuvos ir Lenkijos dujų tiekimo sistemas ir sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos sistemas su kontinentinės Europos tinklais. Daug dėmesio skirta Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir, laikui bėgant, Astravo atominės elektrinės saugumui.

Žvelgiant į pirminius Energetikos ministerijos tikslus ir dabartinę padėtį negalima teigti, kad ministerija jau įgyvendino jai iškeltus uždavinius. Tiksliau būtų sakyti, kad ji yra pusiaukelėje: Lietuvoje jau veikia suskystintų gamtinių dujų terminalas ir tarpvalstybinės elektros jungtys, tačiau Lietuvą ir Lenkiją jungsiantis dujotiekis GIPL dar net nepradėtas statyti, o Baltijos valstybių elektros energijos sistemų sinchronizacija, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir Astravo atominės elektrinės statybos yra ilgalaikiai procesai, reikalaujantys sutelktų institucinių pajėgumų, atstovavimo aukščiausiu politiniu lygmeniu ir nuoseklaus tarptautinio bendradarbiavimo.

LVŽS ir LSDP lyderių argumentacija primena dūmų uždangą, slepiančią tikruosius politinių partijų motyvus, bet ne racionalius argumentus, pagrindžiančius Energetikos ministerijos panaikinimo reikalingumą. Dabartinis energetikos ministras Rokas Masiulis mano, kad ministerija turėtų dirbti toliau, nes jos uždarymas komplikuotų Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą, tačiau priežasčių ministerijai išsaugoti esama ir daugiau.

Kam naikinti tai, kas veikia geriau?

Energetikos ministerijos funkcionavimą gali pateisinti jos veiklos rezultatai ir jų palyginimas su Ūkio ministerijos įgyvendintais darbais, kada energetika buvo jos žinioje. Septynerius metus veikiant energetikos ministerijai buvo įrengtas SkGD terminalas ir 9-asis Lietuvos elektrinės blokas, nutiestos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, pastatytas dujotiekis tarp Klaipėdos ir Jurbarko, padidinti dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai pajėgumai, modernizuoti elektros ir šilumos tiekimo tinklai, vystyta atsinaujinanti energetika ir liberalizuotos gamtinių dujų bei elektros energijos rinkos. Įgyvendinti infrastruktūros projektai ir rinkos reformos sukūrė prielaidas žaliavų ir energijos kainų mažėjimui ir sustiprino šalies energetinį saugumą. Europos Komisijos nuomone, Lietuva tapo geruoju pavyzdžiu valstybėms, siekiančioms ambicingų energetikos reformų.

Ūkio ministerijos pasiekimai – gerokai kuklesni. 1997–2008 m. sandūroje pastatytas Būtingės naftos terminalas, prie kurio ilgą laiką buvo dirbama dar gyvuojant senajai Energetikos ministerijai (iki 1997 m.), ir bendromis Baltijos valstybių pastangomis nutiestas elektros kabelis tarp Suomijos ir Estijos. Akivaizdu, kad Lietuvos energetikos sektoriaus valdymas specializuotoje ministerijoje yra rezultatyvesnis, nei platesniu veiklos pobūdžiu pasižyminčioje Ūkio ministerijoje.

Pirminės reakcijos į siūlymą uždaryti Energetikos ministeriją – ganėtinai švelnios. Suprask, raginimas naikinti ministeriją nėra reikšmingas pats savaime, svarbu, kad jos funkcijas kažkas perimtų, pavyzdžiui, Ūkio ministerijos departamentas energetikai. Tačiau, kaip rodo praktika, svarbu ir tai, kaip energetikos sektoriaus valdymas yra organizuojamas. Kodėl reiktų grįžti prie prastesnio energetikos valdymo modelio.

Neigiamas poveikis Lietuvos nacionaliniam saugumui

Net ir po Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje energetika išlieka vienu iš svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo iššūkių. Tą rodo paskutinis atstovaujamų politinių partijų susitarimas dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos, tai pabrėžia Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitos, Seimo rezoliucija dėl Astravo ir kiti dokumentai. Tokį požiūrį palaiko tiek šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Lietuvos nacionalinio saugumo problematikos persipynimas su energetika reikalauja stiprios institucijos, kurios atsakomybės ribos nėra blaškomos tarp skirtingų, nedaug ką bendro turinčių pavedimų. Tam reikalinga vyriausybinio lygmens institucija, kurios veikla yra išimtinai sutelkta ties energetikos sektoriaus valdymu. Energetikos ministerija šiuos lūkesčius pateisina, tačiau jos funkcijas perdavus Ūkio ministerijai būtų suformuotas itin keistas institucinis darinys.

Reformuota Ūkio ministerija tuo pačiu metu būtų pavesta rūpintis Lietuvos verslo aplinka ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymu. Skatinti inovacijas ir kuruoti šalies elektros sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Plėtoti turizmą ir tarpvalstybines gamtinių dujų jungtis. Didinti eksportą ir Astravo atominės elektrinės saugumą. Nesunku numatyti, kad toks energetikos sektoriaus valdymo modelis ne tik susilpnintų Lietuvos pajėgumus reaguoti į nacionalinio saugumo iššūkius, bet ir apsunkintų tradicinių Ūkio ministerijos funkcijų vykdymą, neleistų ministrui įsigilinti į visų jo kuruojamų sričių problematiką.

Strateginių projektų užbaigimas

Galiausiai, energetikos ministerijos nereiktų išformuoti vien dėl to, kad trys svarbūs strateginiai projektai, kuriems būtinas pastovus atstovavimas aukščiausiu politiniu lygmeniu ir nesiblaškymas tarp daugelio tarpusavyje nesusijusių pavedimų, nėra baigti. Vis dar reikia uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, sinchronizuoti elektros energijos sistemą su kontinentinės Europos tinklais ir integruoti Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų sistemas. Kita vertus, reikia pastoviai reaguoti į branduolinės energetikos plėtrą šalies kaimynystėje ir rūpintis jos saugumu. Siekiant šių tikslų reikia stiprinti, o ne skaidyti institucinius pajėgumus, užtikrinti, kad susisitelkęs, o ne tarp pavedimų blaškomas ministras atstovautų Lietuvos interesus.

Tad yra trys svarios priežastys, pateisinančios tolesnį Energetikos ministerijos darbą, tačiau ar esama rimtų argumentų, pagrindžiančių jos uždarymo būtinybę?

Justinas Juozaitis yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas bei Energetinio saugumo tyrimų centro bendradarbis.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
EIB energetikos efektyvumo priemonėms paskolino 25 mln. Eur

Europos investicijų banko (EIB) Direktorių valdyba antradienį pritarė iki 25 mln. Eur paskolos suteikimui UAB...

Energetika
2018.07.19
Prienų savivaldybei iš „Prienų energijos“ priteisė 0,36 mln. Eur

2015-aisiais sudarytas sandoris tarp Prienų rajono savivaldybės ir dviejų akcinių bendrovių Kauno...

Energetika
2018.07.19
„Litgas“ dujų perteklius – „GET Baltic“ aukcione 4

Suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) tiekimo ir prekybos bendrovė „Litgas“ liepą skelbs SkGD terminalo būtinojo...

Energetika
2018.07.19
Didžiausia pramonininkų saulės elektrinė – „Retal Lithuania“ gamykloje 2

Lentvaryje įsikūrusioje „Retal Lithuania“ gamykloje iki lapkričio pabaigos bus įrengta beveik 1,4 megavato...

Pramonė
2018.07.18
Garantinio elektros tiekimo kainą susiejo su „Nord Pool“ 1

Nuo rugpjūčio 1 d. keičiasi garantinio energijos tiekimo skaičiavimo tvarka.

Energetika
2018.07.18
ESO: investicijos energijos skirstymo kainos nedidins Premium

AB Energijos skirstymo operatorius turi investicijų planą ateinantiems 10-iai metų – į elektros ir dujų...

Energetika
2018.07.18
Pasikeitus garantinio tiekimo kainodarai siūlo iš naujo rinktis energijos tiekėją Rėmėjo turinys 1

Patvirtinus LR Elektros energetikos įstatymo nuostatų pakeitimus keičiasi garantinio energijos tiekimo...

Pramonė
2018.07.17
Ignalinos AE reaktorių išmontavimui siekia gauti 780 mln. Eur 4

Lietuva siekia užsitikrinti visą būtiną finansavimą Ignalinos atominės elektrinės (AE) reaktorių...

Energetika
2018.07.17
ESO per 10 metų investuos 2,1 mlrd. Eur 6

AB „Energijos skirstymo operatorius“ turi investicijų planą ateinantiems 10 metų – į elektros ir dujų...

Energetika
2018.07.17
JAV nepanoro taikyti išimčių ES bendrovėms Irane 5

Vašingtonas atmetė ES prašymą Europos bendrovėms, dirbančioms Irane, taikyti išimtis iš sankcijų, kurias JAV...

Energetika
2018.07.16
Teismas nepatvirtino Energetikos inspekcijos ir „Danpower“ taikos sutarties 1

Teismas nepatvirtino Energetikos inspekcijos ir Vokietijos energijos gamybos bendrovės „Danpower“ taikos...

Energetika
2018.07.12
„Inter RAO Lietuvos“ valdybai vadovaus Panina 2

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ valdomos Lietuvos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ valdybai...

Energetika
2018.07.12
Individualioms saulės jėgainėms – 3,3 mln. Eur Premium

Norintieji pigiau įsirengti saulės elektrinę ar pasikeisti iškastinio kuro šildymo katilą į biokuro gali...

Energetika
2018.07.12
Skvernelio prašymas dėl leidimų išdavimo ir panaikinimo biokuro jėgainėms atmestas dar kartą 2

Premjero Sauliaus Skvernelio prašymas išnagrinėti energetikams išduotų ir atimtų leidimų aplinkybes antrą...

Energetika
2018.07.11
LAT nesutiko priteisti beveik 10.000 Eur žalos už sugadintą elektros skaitiklį Premium 2

Dvi moterys, iš kurių Energijos skirstymo operatorius (ESO) siekė atitinkamai prisiteisti 8.181 ir 9.187 Eur...

Energetika
2018.07.11
„Eesti Energia“ gavo leidimą Latvijoje perimti „Nelja Energia“ 1

Latvijos konkurencijos departamentas pritarė Estijos valstybės valdomos energetikos grupės „Eesti Energia“...

Energetika
2018.07.11
„Klaipėdos naftai“ bus perduota sporto salė šalia SGD stoties

Valstybės valdomai naftos produktų krovos bendrovei ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorei...

Statyba ir NT
2018.07.11
Sugriežtinta senų suskystintų naftos dujų balionų naudojimo tvarka 1

Trečiadienį įsigaliojo energetikos ministro įsakymas, kuriuo sugriežtinamos senų balionų, pagamintų ne pagal...

Energetika
2018.07.11
Kinijoje statomos dvi gigantiškos akumuliatorių gamyklos 5

Vienas iš didžiausių pasaulyje akumuliatorių gamintojų – JAV investuotojo Warreno Buffeto palaikomas Kinijos...

Transportas
2018.07.11
„Lietuvos dujų tiekimas“ virs „Lietuvos energijos tiekimu“ ir pardavinės elektrą gyventojams 5

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) visuomeninio elektros tiekimo (elektros tiekimo...

Energetika
2018.07.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau