Kodėl Energetikos ministerija privalo dirbti toliau

Publikuota: 2016-11-08
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas bei Energetinio saugumo tyrimų centro bendradarbis Justinas Juozaitis. Universiteto nuotr.
svg svg
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas bei Energetinio saugumo tyrimų centro bendradarbis Justinas Juozaitis. Universiteto nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas bei Energetinio saugumo tyrimų centro bendradarbis

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis kartu su socialdemokratų vadovu Algirdu Butkevičiumi sieks panaikinti Energetikos ministeriją, o jos funkcijas perleisti Ūkio ir Susisiekimo ministerijoms.

Būsimi valdančiosios koalicijos partneriai mano, kad ministerijos steigimą lėmė Visagino atominės elektrinės projektas, todėl jo atšaukimas atitinkamai turėtų lemti ir ministerijos uždarymą. Jie taip pat teigia, kad esminiai ministerijos tikslai jau yra įgyvendinti, todėl atskiros ministerijos energetikai nebereikia. Tokie argumentai ne tik nepateisina ministerijos išformavimo būtinybės, bet ir nublanksta prieš priežastis ją išsaugoti.

Argumentai ministerijai uždaryti – nepagrįsti

Energetikos ministerijos steigimas 2009 m. nebuvo grindžiamas vien tik Visagino atominės elektrinės projektu, todėl jo atsisakymas neturėtų lemti ministerijos išformavimo. Konservatoriai, tuo metu aktyviai skatinę ministerijos steigimą, pirmiausiai siekė grąžinti energetikos sektorių atgal į valstybės rankas ir paspartinti įvairių strateginių projektų įgyvendinimą. Apart Visagino atominės elektrinės taip pat buvo planuota statyti ir suskystintų gamtinių dujų terminalą, elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, apjungti Lietuvos ir Lenkijos dujų tiekimo sistemas ir sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos sistemas su kontinentinės Europos tinklais. Daug dėmesio skirta Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir, laikui bėgant, Astravo atominės elektrinės saugumui.

Žvelgiant į pirminius Energetikos ministerijos tikslus ir dabartinę padėtį negalima teigti, kad ministerija jau įgyvendino jai iškeltus uždavinius. Tiksliau būtų sakyti, kad ji yra pusiaukelėje: Lietuvoje jau veikia suskystintų gamtinių dujų terminalas ir tarpvalstybinės elektros jungtys, tačiau Lietuvą ir Lenkiją jungsiantis dujotiekis GIPL dar net nepradėtas statyti, o Baltijos valstybių elektros energijos sistemų sinchronizacija, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir Astravo atominės elektrinės statybos yra ilgalaikiai procesai, reikalaujantys sutelktų institucinių pajėgumų, atstovavimo aukščiausiu politiniu lygmeniu ir nuoseklaus tarptautinio bendradarbiavimo.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

LVŽS ir LSDP lyderių argumentacija primena dūmų uždangą, slepiančią tikruosius politinių partijų motyvus, bet ne racionalius argumentus, pagrindžiančius Energetikos ministerijos panaikinimo reikalingumą. Dabartinis energetikos ministras Rokas Masiulis mano, kad ministerija turėtų dirbti toliau, nes jos uždarymas komplikuotų Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą, tačiau priežasčių ministerijai išsaugoti esama ir daugiau.

Kam naikinti tai, kas veikia geriau?

Energetikos ministerijos funkcionavimą gali pateisinti jos veiklos rezultatai ir jų palyginimas su Ūkio ministerijos įgyvendintais darbais, kada energetika buvo jos žinioje. Septynerius metus veikiant energetikos ministerijai buvo įrengtas SkGD terminalas ir 9-asis Lietuvos elektrinės blokas, nutiestos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, pastatytas dujotiekis tarp Klaipėdos ir Jurbarko, padidinti dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai pajėgumai, modernizuoti elektros ir šilumos tiekimo tinklai, vystyta atsinaujinanti energetika ir liberalizuotos gamtinių dujų bei elektros energijos rinkos. Įgyvendinti infrastruktūros projektai ir rinkos reformos sukūrė prielaidas žaliavų ir energijos kainų mažėjimui ir sustiprino šalies energetinį saugumą. Europos Komisijos nuomone, Lietuva tapo geruoju pavyzdžiu valstybėms, siekiančioms ambicingų energetikos reformų.

Ūkio ministerijos pasiekimai – gerokai kuklesni. 1997–2008 m. sandūroje pastatytas Būtingės naftos terminalas, prie kurio ilgą laiką buvo dirbama dar gyvuojant senajai Energetikos ministerijai (iki 1997 m.), ir bendromis Baltijos valstybių pastangomis nutiestas elektros kabelis tarp Suomijos ir Estijos. Akivaizdu, kad Lietuvos energetikos sektoriaus valdymas specializuotoje ministerijoje yra rezultatyvesnis, nei platesniu veiklos pobūdžiu pasižyminčioje Ūkio ministerijoje.

Pirminės reakcijos į siūlymą uždaryti Energetikos ministeriją – ganėtinai švelnios. Suprask, raginimas naikinti ministeriją nėra reikšmingas pats savaime, svarbu, kad jos funkcijas kažkas perimtų, pavyzdžiui, Ūkio ministerijos departamentas energetikai. Tačiau, kaip rodo praktika, svarbu ir tai, kaip energetikos sektoriaus valdymas yra organizuojamas. Kodėl reiktų grįžti prie prastesnio energetikos valdymo modelio.

Neigiamas poveikis Lietuvos nacionaliniam saugumui

Net ir po Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje energetika išlieka vienu iš svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo iššūkių. Tą rodo paskutinis atstovaujamų politinių partijų susitarimas dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos, tai pabrėžia Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitos, Seimo rezoliucija dėl Astravo ir kiti dokumentai. Tokį požiūrį palaiko tiek šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Lietuvos nacionalinio saugumo problematikos persipynimas su energetika reikalauja stiprios institucijos, kurios atsakomybės ribos nėra blaškomos tarp skirtingų, nedaug ką bendro turinčių pavedimų. Tam reikalinga vyriausybinio lygmens institucija, kurios veikla yra išimtinai sutelkta ties energetikos sektoriaus valdymu. Energetikos ministerija šiuos lūkesčius pateisina, tačiau jos funkcijas perdavus Ūkio ministerijai būtų suformuotas itin keistas institucinis darinys.

Reformuota Ūkio ministerija tuo pačiu metu būtų pavesta rūpintis Lietuvos verslo aplinka ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymu. Skatinti inovacijas ir kuruoti šalies elektros sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Plėtoti turizmą ir tarpvalstybines gamtinių dujų jungtis. Didinti eksportą ir Astravo atominės elektrinės saugumą. Nesunku numatyti, kad toks energetikos sektoriaus valdymo modelis ne tik susilpnintų Lietuvos pajėgumus reaguoti į nacionalinio saugumo iššūkius, bet ir apsunkintų tradicinių Ūkio ministerijos funkcijų vykdymą, neleistų ministrui įsigilinti į visų jo kuruojamų sričių problematiką.

Strateginių projektų užbaigimas

Galiausiai, energetikos ministerijos nereiktų išformuoti vien dėl to, kad trys svarbūs strateginiai projektai, kuriems būtinas pastovus atstovavimas aukščiausiu politiniu lygmeniu ir nesiblaškymas tarp daugelio tarpusavyje nesusijusių pavedimų, nėra baigti. Vis dar reikia uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, sinchronizuoti elektros energijos sistemą su kontinentinės Europos tinklais ir integruoti Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų sistemas. Kita vertus, reikia pastoviai reaguoti į branduolinės energetikos plėtrą šalies kaimynystėje ir rūpintis jos saugumu. Siekiant šių tikslų reikia stiprinti, o ne skaidyti institucinius pajėgumus, užtikrinti, kad susisitelkęs, o ne tarp pavedimų blaškomas ministras atstovautų Lietuvos interesus.

Tad yra trys svarios priežastys, pateisinančios tolesnį Energetikos ministerijos darbą, tačiau ar esama rimtų argumentų, pagrindžiančių jos uždarymo būtinybę?

Justinas Juozaitis yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas bei Energetinio saugumo tyrimų centro bendradarbis.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos...

Pramonė
2022.05.20
Vokietija ir Kataras susitarė dėl dujų tiekimo

Penktadienį Vokietija ir Kataras pasirašė partnerystės energetikos srityje sutartį, pagal kurią Doha 2024 m.

Pramonė
2022.05.20
Suomiai ir estai SkGD terminalą nuomosis iš amerikiečių

Suskystintų gamtinių dujų tiekimą Suomijai, Estijai ir platesniam regionui užtikrins iš amerikiečių...

Rinkos
2022.05.20
Rusiškos dujos Suomijai bus užsuktos šeštadienį

Rusiškos dujos Suomijai nebebus tiekiamos nuo šeštadienio ryto, praneša Suomijos valstybinė dujų bendrovė...

Rinkos
2022.05.20
„Ignitis grupės“ augančius projektų kaštus atsveria didėjančios energijos kainos Premium 3

Ketvirtadienį vyko „Ignitis grupės“ pirmojo 2022 m. ketvirčio rezultatų pristatymas investuotojams.

Rinkos
2022.05.20
Estija kaups strategines gamtinių dujų ir grūdų atsargas 4

Estijos vyriausybė ketvirtadienį įpareigojo Valstybės atsargų kaupimo agentūrą suformuoti ne mažesnį kaip 1...

Pramonė
2022.05.20
D. Maikštėnas: Vilniaus jėgainės biokuro projektas brangsta 10% 9

„Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas energijos gamybą pradės kitų...

Pramonė
2022.05.19
Keturios ES šalys iki 2050 m. planuoja 10 kartų padidinti vėjo energijos gamybos pajėgumus Šiaurės jūroje

Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės – Vokietija, Danija, Nyderlandai ir Belgija – trečiadienį...

Pramonė
2022.05.19
Rusija reikalauja, kad Ukraina susimokėtų už elektrą iš okupuotos Zaporižios AE 7

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės...

Pramonė
2022.05.19
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
M. Draghi vėlina Italijos nepriklausomybės nuo rusiškų dujų datą

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pareiškė, jog jo šalis gali tapti nepriklausoma nuo...

Pramonė
2022.05.19
Kremlius: maždaug pusė „Gazprom“ klientų atsidarė sąskaitas rubliais 2

Aleksandras Novakas, Rusijos vicepremjeras, ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug pusė iš 54 bendrovių, su...

Rinkos
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
Pagerėję „Ignitis grupės“ rezultatai leido dešimtadaliu didinti visų metų prognozę

AB „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį reikšmingai gerino savo veiklos rezultatus ir apie 10% padidino...

Rinkos
2022.05.19
Rusiškos energijos nusikratymas – investicijomis į saulę, šilumos siurblius, energijos taupymą Premium

ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos užtikrinimui per ateinančius penkerius metus turės išleisti...

Rinkos
2022.05.19
Anykščiuose planuojamas vienas galingiausių šalies vėjo parkų Premium 27

Anykščių rajone norima statyti vieną didžiausių šalyje vėjo jėgainių – instaliuota galia sieks iki 250 MW.

Pramonė
2022.05.19
Dekarbonizuojant Klaipėdos uostą vizijos neužtenka, reikia verslo iniciatyvų Premium 2

Reaguodamas į ES nustatytą žaliąjį kursą, Klaipėdos uostas pristatė žaliąją uosto koncepciją. Ekspertai sako,...

Logistika
2022.05.19
Austrija parengė skubų planą priklausomybei nuo rusiškų dujų mažinti 1

Austrija trečiadienį pristatė skubų planą, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo iš Rusijos importuojamų...

Pramonė
2022.05.18
Suomijos valstybinė dujų bendrovė: Rusija tiekimą gali nutraukti šią savaitę

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ trečiadienį išplatino pranešimą, kuriuo perspėjo, jog gegužės...

Pramonė
2022.05.18
V. Sinkevičius apie „RePowerEu“: turime sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių

Europos Sąjungos (ES) energetikos laukia revoliuciniai pokyčiai, tačiau siekiant susitarti dėl šeštojo...

Verslo aplinka
2022.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku