Klaipėdos „Fortum“ degins daugiau šiukšlių, siūlo panaudoti liekantį šlaką

Publikuota: 2016-10-27
Bendrovės nuotr.
Bendrovės nuotr.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) šilumą ir elektrą iš atliekų bei biokuro gaminanti „Fortum Klaipėda“ termofikacinė jėgainė pagaliau gavo Aplinkos apsaugos agentūros leidimą didinti per metus jėgainėje deginamą šiukšlių kiekį iki 255.000 t per metus.

Iki šiol jėgainėje per metus buvo galima sudeginti 180.000 t komunalinių ir pramoninių po rūšiavimo likusių atliekų, kurių apie 40% tiekia Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (RATC), 23% – UAB „Ecoservice“, o likusią dalį – Kauno RATC, Alytaus RAC, UAB „Ekobazė“, UAB „Virginijus ir ko“, UAB Raguvilė.

VŽ rašė, kad leidimui deginti daugiau šiukšlių gauti reikalingos procedūros užtruko daugiau nei metus. Poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kurio pagrindu turėjo būti atnaujintas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas, užtruko, nes prašymą dalyvauti PAV procese pavėlavusi pateikė Klaipėdos rajono savivaldybė. PAV procesui galiausiai pasibaigus, buvo atnaujintas TIPK leidimas, tačiau tuomet paaiškėjo, kad Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) laiku jo nepaviešino.

Nebereikės biokuro

Tomas Eikinas, UAB „Fortum Klaipėda“ direktorius, ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pažymėjo, jog spalio 13 d. leidimas, leidžiantis per metus sukūrenti 255.000 t atliekų, pagaliau gautas. Tai jėgainei leis didinti atliekų kiekį kuro balanse, praktiškai visiškai atsisakant biokuro.

„Dar pernai biokuro kiekis kure sudarė nemenką dalį. 2015 m. sudeginome 180.000 t šiukslių ir 99.000 t biokuro. Šiemet per devynis mėnesius sudeginome 197.000 t atliekų ir 14.000 t biokuro. Planuojame, kad greitu metu šilumos gamybai biokuro išvis nebereikės, ją gaminsime tik iš deginamų atliekų“, – skaičiuoja p. Eikinas.

Per šių metų 9 mėn. „Fortum Klaipėda“ pagamino 275 GWh šilumos energijos ir 115 MWh elektros energijos. Termofikacinė jėgainė elektros energiją tiekia į Lietuvos energijos tinklus, o šilumą parduoda AB „Klaipėdos energija“ ir tiekia į Klaipėdos miesto centralizuotą šilumos tiekimo sistemą.

Nėra teisinės bazės

„Fortum Klaipėda“ vadovas pažymi, kad išaugus deginamų atliekų kiekiams, daugės ir po jų deginimo liekančio šlako. Jei pernai jo liko 59.000 t, tai šiemet per 9 mėn. – 55.000 t. Jį bendrovė kol kas atiduoda į Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro (RATC) sąvartyną. Tačiau siekiama, kad deginant komunalines atliekas susidarantį šlaką būtų galima ne laidoti sąvartyne, o panaudoti prieš tai iš jo atskyrus juoduosius ir spalvotuosius metalus.

Tačiau p. Eikinas pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje nėra jokios teisinės bazės, kuri apibrėžtų šlakų panaudojimo galimybes: „Yra parengtas teisės akto projektas, numatantis šlako medžiagos standartizavimą ir panaudojimą, kuris Aplinkos apsaugos ministerijoje svarstytas du kartus. Labai tikimės, jog šis projektas nenuguls į stalčius. Jei šlako panaudojimas būtų reglamentuotas, tikėtina, kad rinkoje atsirastų ir jo apdirbimą siūlančių įmonių, kurioms šlaką galėtume parduoti arba bent jau atiduoti.“

Užsienyje naudoja keliams tiesti

Šlako apdirbimo ir panaudojimo reglamentavimu suinteresuotas ir Klaipėdos RATC. Ramunė Šličienė, UAB „Klaipėdos RATC“ ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė, pastebi, jog tai ženkliai prisidėtų prie EK iškelto tikslo iki 2030 m. sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį sumažinti iki 10%: „Šiuo metu mūsų sąvartyne apie du trečdalius visų atliekų sudaro šlakas. Jei būtų reglamentuotas jo apdirbimas ir panaudojimas, sąvartyne jis nebeatsidurtų, o mums tai padėtų ženkliai sumažinti atliekų kiekį.“

Ponia Šličienė sako, jog užsienyje šlakas, kai iš jo išgaunami metalai, naudojamas įvairiose pramonės srityse: „Vokietija, Olandija, perdirbtą šlaką naudoja betono elementams, keliams tiesti, sąvartynams statyti. Tą patį galėtume daryti ir Lietuvoje, jei tik būtų patvirtintas teisinis šios medžiagos panaudojimo reglamentavimas.“

Ponia Šličienė sako, kad Klaipėdos RATC kol kas siekia gauti bent leidimą šlaką perdirbti ir naudoti sąvartyne. Anot pašnekovės, perdirbtas šlakas puikiai tinka sąvartyno rekultivacijai, naujų atliekų tvarkymo zonų statybai, sąvartynų kelių įrengimui.

Kol nėra teisinės bazės, „Fortum Klaipėda“ kartu su Klaipėdos RATC ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkais atlieka šlako laikymo, perdirbimo ir naudojimo bandymus.

„Esame atlikę PAV atrankos procedūras ir pateikę paraišką AAA dėl TIPK leidimo pakeitimo. Kol neturime leidimo, sąvartyne atliekame bandomąją veiklą. Jau esame sukaupę apie 70.000 t perdirbto šlako, iš kurio ketiname statyti eksperimentinį kelią“, – pasakoja Klaipėdos RATC atstovė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Geotermai“ iškelta bankroto byla  4

Neveikiančiai Klaipėdos šilumos gamybos įmonei „Geoterma“ iškelta bankroto byla. 

Pramonė
2019.03.18
„Achema“ pavasarį turėtų įsigyti bent du SGD krovinius 1

Didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ šiemet įsigis bent du laivus su...

Pramonė
2019.03.18
Lietuvoje – institucijų ir gyventojų pratybos dėl galimos avarijos Astravo elektrinėje 6

Rudenį Vilniaus ir Švenčionių rajonuose, galbūt Vilniaus mieste vyks valstybinio lygio pratybos, kur bus...

Pramonė
2019.03.17
Amerikiečiai siūlo pastatyti 300 MW dujinę elektrinę be subsidijų   20

Energetikos ministerija su JAV kompanija „Net Power“ ir energetikos inovacijų kompanija „8 Rivers Capital“...

Pramonė
2019.03.15
„Amber Grid“ už 5,6 mln. Eur modernizavo Panevėžio kompresorių stotį

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ užbaigė Panevėžio kompresorių stoties...

Pramonė
2019.03.15
L. Linkevičius: Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia 6

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuvos vyriausybės pozicija dėl Baltarusijoje...

Pramonė
2019.03.14
Ankstyvas pavasaris pranašauja žemas SkGD kainas 1

Žiemos pradžioje trečdaliu brangiau nei prieš metus kainavusios suskystintos gamtinės dujos (SkGD) šiemet...

Pramonė
2019.03.14
Biržoje – 3 TWh daugiau gamtinių dujų

Šių metų pradžioje nelikus prievolės reguliuojamiems energijos gamintojams dujas pirmumo tvarka pirkti iš...

Pramonė
2019.03.14
Paskelbtas IAE trumpaamžių atliekų atliekyno pirkimas

Valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė (IAE) paskelbė Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių...

Pramonė
2019.03.14
Įteisinta vadinamoji mažoji daugiabučių renovacija 6

Valstybės lėšomis leista paremti vadinamąją mažąją daugiabučių renovaciją, kai atnaujinamas tik pastato...

Verslo aplinka
2019.03.14
IEA šlovina JAV naftos išgavėjus Premium 2

Tarptautinė energetikos asociacija (IEA) naftos rinkai žada istorinius pokyčius. JAV skalūnų naftos gavyba ir...

Pramonė
2019.03.14
Kovai su klimato kaita  – 134 mln. Eur parama

2019 metams patvirtinta rekordinė – 134 mln. Eur – Klimato kaitos programos lėšų sąmata, iš jos net 79 mln.

Verslo aplinka
2019.03.13
„Geton Energy“ pradėjo plėtrą Skandinavijoje

Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ bendrovė „Geton Energy“, nuo 2017 m. veikianti Lenkijos...

Pramonė
2019.03.13
OPEC perspėjo, kas būtų JAV paskelbus karą naftos karteliui 6

Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) Volstrito bankams ir stambiems investuotojams pasiuntė aiškų...

Rinkos
2019.03.13
Baltarusių S. Skvernelio „planas-chuliganas“ nesužavėjo 9

Baltarusijos energetikos ministerija nemato prasmės Sauliaus Skvernelio pasiūlyme dalį Astravo AE skirtos...

Pramonė
2019.03.13
 Ž. Vaičiūnas JAV aptars bendradarbiavimą ir SGD importą

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį išvyksta trijų dienų vizito į Jungtines Amerikos...

Pramonė
2019.03.13
„Baltpool“ pajamos pernai augo 22%

Lietuvos energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ pajamos pernai siekė 0,903 mln. Eur – 22% daugiau...

Pramonė
2019.03.13
Mažins geopolitines rizikas sinchronizacijos proceso metu Premium 1

„LitPol Link“ jungtis iki 2020 m. gruodžio 31 d. bus plečiama nuo 500 MW iki 1.800 MW galios. Pastotės plėtra...

Pramonė
2019.03.13
Sinchroninis darbas su Lenkija – iš bėdos ir nuo 2021 m.

„LitPol Link“ jungtis iki 2020 m. gruodžio 31 d. bus plečiama nuo 500 MW iki 1.800 MW galios. Tai leis...

Pramonė
2019.03.12
Vilniaus TE-3 gali būti atgaivinta bandymui salos režimu 1

Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ neatmeta galimybės panaudoti nebeveikiančią ir...

Pramonė
2019.03.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau