Energetikos galimybių strategija

Toks atidėliojimas rodo, kad greičiausiai atsakymai į dažniausiai viešojoje erdvėje skambančius klausimus ,,ar reikia atominės elektrinės“, „kiek turime pasigaminti energijos“ tiesiog nerandami. Galbūt neteisingai formuluojami klausimai?

Energetika turi esminį poveikį valstybės ekonomikai. Todėl ir klausimą dėl strategijos vertėtų formuluoti taip – kaip energetika gali kurti vertę Lietuvos ekonomikai? Juk nuo energetikos politikos priklauso tiek šalies ūkio konkurencingumas, tiek žmonių gyvenimo kokybė. Išlaidos energetikai gali turėti lemiamą įtaką ir užsienio investicijų pritraukimui. Lietuvoje jau turime pavyzdį, kai vienas iš duomenų centrų vystytojų dėl per didelių elektros tiekimo kainų vietoje Lietuvos pasirinko investuoti kitoje šalyje.

Siekiant didžiausios sinergijos tarp valstybės energetikos ir ekonomikos, galima identifikuoti tris prioritetines kryptis: (1) efektyvią rinką ir optimalią infrastruktūrą, (2) energetinį efektyvumą ir (3) pridėtinės vertės kūrimą.

Efektyvi rinka ir optimali infrastruktūra

Pirmoji prioritetinė kryptis – efektyvi rinka ir optimali infrastruktūra. Energijos kaina susideda iš trijų lygiaverčių dalių: produkto (elektros ar dujų) kainos, infrastruktūros sąnaudų ir mokesčių. Produkto kainai daryti įtakos praktiškai negalime, nes Lietuva yra atviros integruotos rinkos dalis, kurioje kainą nustato bendras pasiūlos ir paklausos balansas. Negana to, Lietuva turi jungtis su tokiomis didelėmis šalimis kaip Švedija ir Lenkija. Tai reiškia, jog elektros kaina Lietuvoje priklausys, pirmiausia, nuo situacijos šiose daug didesnėse rinkose. Kitaip sakant, kokį sprendimą dėl vietinės gamybos bepriimtume Lietuvoje, mūsų elektros kaina artės prie šių šalių kainos vidurkio.

Tai atspindi Norvegijos pavyzdys, kur didžioji dalis elektros energijos yra pagaminama hidroelektrinėse, kuriose elektros savikaina yra artima nuliui. Visgi Norvegijos gyventojai už elektrą moka panašią kainą kaip ir žmonės Lietuvoje. Panaši situacija yra ir dujų sektoriuje. Esame jau ne tik regioninės, bet ir pasaulinės rinkos dalimi, todėl dujų importo kaina Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo pasaulinių rinkos tendencijų.

Tačiau kiti du elementai – infrastuktūra ir mokesčiai yra individualūs kiekvienoje šalyje, todėl gali nulemti didesnį ar mažesnį Lietuvos konkurencingumą. Jau dabar Lietuvoje už infrastruktūrą mokame daugiau nei kaimynai. Per paskutinius aštuonerius metus Lietuvos energetikoje didelis dėmesys buvo skiriamas investicijoms į infrastruktūrą. Visgi procesas buvo pernelyg chaotiškas, stengiantis per minimaliai trumpą laiką nubėgti maksimalų atstumą visomis kryptimis. Dėl to turime daug svarbių projektų, kurie kartais tarpusavyje persidengia. Mokesčių, panašiai kaip ir infrastruktūros atveju, dydį nulemia nacionalinė politika dėl skirtingų energetikos rūšių rėmimo, strateginių projektų vykdymo ir pan. Tad sprendimai, susiję su infrastruktūra ir mokesčiais, turės reikšmingą įtaką galutinei energijos kainai Lietuvoje daugeliui metų į priekį. Todėl jie turi būti daromi visų pirma atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę.

Efektyvumas – nauja „gamyba“

Antroji kryptis – energetinis efektyvumas. Lietuva, skirtingai nei kaimynai, nesineša „sunkios kuprinės“ – neturime taršios elektros gamybos, nesame priklausomi nuo vienos kuro rūšies kaip Estija, neturime darbo vietų kalnakasyboje, kurias reikia apsaugoti, kaip Lenkija. Todėl energetinio efektyvumo potencialo prasme esami vieni lanksčiausių regione. Tuo pačiu metu Lietuva yra tarp daugiausiai energijos 1 EUR BVP sukurti naudojančių ES šalių.

Tai yra puiki galimybė pakeisti mąstymo kryptį – galvoti ne kaip pasigaminti daugiau energijos, bet kaip jos mažiau suvartoti. Esant didelės rinkos dalimi daryti įtaką energijos kainai yra sudėtinga, tačiau išlaidas energijai galime sumažinti per vartojamą energijos kiekį. Didesnis energetinis efektyvumas elektros, dujų ir šilumos ūkiuose sudarytų prielaidas išleisti energijai mažiau ir tokiu būdu gerinti gyvenimo kokybę ir didinti verslo konkurencingumą.

Be energetinio efektyvumo didinimo minėtose srityse, turime imtis sprendimų ir kituose ekonomikos sektoriuose, kurių veikla glaudžiai susijusi su energetika. Transportas – viena iš imliausių energijai sričių. 2014 m. Lietuvos transporto sektoriaus energijos suvartojimas sudarė apie trečdalį visos suvartojamos energijos. Efektyvesnis energijos panaudojimas šioje srityje galėtų atnešti reikšmingą pokytį mažinant ne tik sąnaudas, bet ir taršą. Vienas iš būdų, kaip galėtume pakeisti esamą situaciją – elektromobilių plėtra tiek privataus, tiek viešojo transporto sektoriuose.

Energetika, kurianti pridėtinę vertę

Trečioji kryptis – pridėtinės vertės kūrimas. Lietuvos energetika gali būti susijusi ne tik išteklių įsigijimu, mokant pinigus užsienio tiekėjams, tačiau ir kurti pridėtinę vertę ekonomikai ir tapti svarbia šalies eksporto dalimi. Dėl visuotinės skaitmenizacijos atvertų galimybių energetikoje vis svarbesnį vaidmenį užims išmanūs sprendimai, skirti energijos taupymui, vartotojų įgalinimui, naujų paslaugų ir produktų kūrimui bei naujoms rinkos formoms. Vykstant energetikos transformacijai laimės ne tos šalys, kurios turi daug energijos išteklių (dujų, naftos ar pan.), bet tos, kurios laiku pasinaudos naujų technologijų suteiktomis galimybėmis. Lietuva gali tapti regiono lydere pasinaudodama savo unikalia padėtimi.

Imdamiesi lyderystės vystant išmanią energetiką ne tik spręstume savo problemas, bet kartu galėtume sukurti naujas galimybes šalies verslui. Išmanioms technologijoms nebūtinos didelės investicijos ir nereikia daug laiko technologijų vystymui. Esminis sėkmės faktorius yra talentai, – o jų mes tikrai turime, ypač technologijų srityje.

Jei prioritetas būtų skiriamas efektyviai rinkai ir optimaliai infrastruktūrai, energetiniam efektyvumui ir pridėtinei vertei, tuomet energetika galėtų kurti didžiausią naudą Lietuvos ekonomikai. Galbūt tai ir turėtų būti energetikos strategijos pagrindas.

Komentaro autorius - Dr. Dalius Misiūnas, valstybės valdomos grupės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas