Energetikos galimybių strategija

Publikuota: 2016-10-07
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius

Jau ketverius metus viešojoje erdvėje tęsiasi diskusijos dėl Lietuvos energetikos strategijos atnaujinimo. Nors šia tema pasisakyta daug, tačiau konkrečių sprendimų iki šiol nėra. Dabar, kai esamas Seimas skaičiuoja paskutines darbo savaites, beveik neabejojama, jog strategijos atnaujinimą „paveldės” jau naujai kadencijai išrinkti sprendimų priėmėjai

Toks atidėliojimas rodo, kad greičiausiai atsakymai į dažniausiai viešojoje erdvėje skambančius klausimus ,,ar reikia atominės elektrinės“, „kiek turime pasigaminti energijos“ tiesiog nerandami. Galbūt neteisingai formuluojami klausimai?

Energetika turi esminį poveikį valstybės ekonomikai. Todėl ir klausimą dėl strategijos vertėtų formuluoti taip – kaip energetika gali kurti vertę Lietuvos ekonomikai? Juk nuo energetikos politikos priklauso tiek šalies ūkio konkurencingumas, tiek žmonių gyvenimo kokybė. Išlaidos energetikai gali turėti lemiamą įtaką ir užsienio investicijų pritraukimui. Lietuvoje jau turime pavyzdį, kai vienas iš duomenų centrų vystytojų dėl per didelių elektros tiekimo kainų vietoje Lietuvos pasirinko investuoti kitoje šalyje.

Siekiant didžiausios sinergijos tarp valstybės energetikos ir ekonomikos, galima identifikuoti tris prioritetines kryptis: (1) efektyvią rinką ir optimalią infrastruktūrą, (2) energetinį efektyvumą ir (3) pridėtinės vertės kūrimą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Efektyvi rinka ir optimali infrastruktūra

Pirmoji prioritetinė kryptis – efektyvi rinka ir optimali infrastruktūra. Energijos kaina susideda iš trijų lygiaverčių dalių: produkto (elektros ar dujų) kainos, infrastruktūros sąnaudų ir mokesčių. Produkto kainai daryti įtakos praktiškai negalime, nes Lietuva yra atviros integruotos rinkos dalis, kurioje kainą nustato bendras pasiūlos ir paklausos balansas. Negana to, Lietuva turi jungtis su tokiomis didelėmis šalimis kaip Švedija ir Lenkija. Tai reiškia, jog elektros kaina Lietuvoje priklausys, pirmiausia, nuo situacijos šiose daug didesnėse rinkose. Kitaip sakant, kokį sprendimą dėl vietinės gamybos bepriimtume Lietuvoje, mūsų elektros kaina artės prie šių šalių kainos vidurkio.

Tai atspindi Norvegijos pavyzdys, kur didžioji dalis elektros energijos yra pagaminama hidroelektrinėse, kuriose elektros savikaina yra artima nuliui. Visgi Norvegijos gyventojai už elektrą moka panašią kainą kaip ir žmonės Lietuvoje. Panaši situacija yra ir dujų sektoriuje. Esame jau ne tik regioninės, bet ir pasaulinės rinkos dalimi, todėl dujų importo kaina Lietuvoje tiesiogiai priklauso nuo pasaulinių rinkos tendencijų.

Tačiau kiti du elementai – infrastuktūra ir mokesčiai yra individualūs kiekvienoje šalyje, todėl gali nulemti didesnį ar mažesnį Lietuvos konkurencingumą. Jau dabar Lietuvoje už infrastruktūrą mokame daugiau nei kaimynai. Per paskutinius aštuonerius metus Lietuvos energetikoje didelis dėmesys buvo skiriamas investicijoms į infrastruktūrą. Visgi procesas buvo pernelyg chaotiškas, stengiantis per minimaliai trumpą laiką nubėgti maksimalų atstumą visomis kryptimis. Dėl to turime daug svarbių projektų, kurie kartais tarpusavyje persidengia. Mokesčių, panašiai kaip ir infrastruktūros atveju, dydį nulemia nacionalinė politika dėl skirtingų energetikos rūšių rėmimo, strateginių projektų vykdymo ir pan. Tad sprendimai, susiję su infrastruktūra ir mokesčiais, turės reikšmingą įtaką galutinei energijos kainai Lietuvoje daugeliui metų į priekį. Todėl jie turi būti daromi visų pirma atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę.

Efektyvumas – nauja „gamyba“

Antroji kryptis – energetinis efektyvumas. Lietuva, skirtingai nei kaimynai, nesineša „sunkios kuprinės“ – neturime taršios elektros gamybos, nesame priklausomi nuo vienos kuro rūšies kaip Estija, neturime darbo vietų kalnakasyboje, kurias reikia apsaugoti, kaip Lenkija. Todėl energetinio efektyvumo potencialo prasme esami vieni lanksčiausių regione. Tuo pačiu metu Lietuva yra tarp daugiausiai energijos 1 EUR BVP sukurti naudojančių ES šalių.

Tai yra puiki galimybė pakeisti mąstymo kryptį – galvoti ne kaip pasigaminti daugiau energijos, bet kaip jos mažiau suvartoti. Esant didelės rinkos dalimi daryti įtaką energijos kainai yra sudėtinga, tačiau išlaidas energijai galime sumažinti per vartojamą energijos kiekį. Didesnis energetinis efektyvumas elektros, dujų ir šilumos ūkiuose sudarytų prielaidas išleisti energijai mažiau ir tokiu būdu gerinti gyvenimo kokybę ir didinti verslo konkurencingumą.

Be energetinio efektyvumo didinimo minėtose srityse, turime imtis sprendimų ir kituose ekonomikos sektoriuose, kurių veikla glaudžiai susijusi su energetika. Transportas – viena iš imliausių energijai sričių. 2014 m. Lietuvos transporto sektoriaus energijos suvartojimas sudarė apie trečdalį visos suvartojamos energijos. Efektyvesnis energijos panaudojimas šioje srityje galėtų atnešti reikšmingą pokytį mažinant ne tik sąnaudas, bet ir taršą. Vienas iš būdų, kaip galėtume pakeisti esamą situaciją – elektromobilių plėtra tiek privataus, tiek viešojo transporto sektoriuose.

Energetika, kurianti pridėtinę vertę

Trečioji kryptis – pridėtinės vertės kūrimas. Lietuvos energetika gali būti susijusi ne tik išteklių įsigijimu, mokant pinigus užsienio tiekėjams, tačiau ir kurti pridėtinę vertę ekonomikai ir tapti svarbia šalies eksporto dalimi. Dėl visuotinės skaitmenizacijos atvertų galimybių energetikoje vis svarbesnį vaidmenį užims išmanūs sprendimai, skirti energijos taupymui, vartotojų įgalinimui, naujų paslaugų ir produktų kūrimui bei naujoms rinkos formoms. Vykstant energetikos transformacijai laimės ne tos šalys, kurios turi daug energijos išteklių (dujų, naftos ar pan.), bet tos, kurios laiku pasinaudos naujų technologijų suteiktomis galimybėmis. Lietuva gali tapti regiono lydere pasinaudodama savo unikalia padėtimi.

Imdamiesi lyderystės vystant išmanią energetiką ne tik spręstume savo problemas, bet kartu galėtume sukurti naujas galimybes šalies verslui. Išmanioms technologijoms nebūtinos didelės investicijos ir nereikia daug laiko technologijų vystymui. Esminis sėkmės faktorius yra talentai, – o jų mes tikrai turime, ypač technologijų srityje.

Jei prioritetas būtų skiriamas efektyviai rinkai ir optimaliai infrastruktūrai, energetiniam efektyvumui ir pridėtinei vertei, tuomet energetika galėtų kurti didžiausią naudą Lietuvos ekonomikai. Galbūt tai ir turėtų būti energetikos strategijos pagrindas.

Komentaro autorius - Dr. Dalius Misiūnas, valstybės valdomos grupės „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

R. Pocius: valstybė už elektrą kompensuos iki 9ct

Valstybė elektros vartotojams antrąjį šių metų pusmetį – nuo liepos iki gruodžio pabaigos – turėtų padengti...

VERT: „Inter RAO Lietuvai“ gresia prarasti licencijas

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama grupė „Inter RAO Lietuva“ neteks elektros importo bei...

Pramonė
2022.05.25
„Elektrum Lietuva“ sustabdė mokėjimus „Vydmantai wind park“, svarsto nutraukti sutartį 1

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ teigia svarstanti...

Pramonė
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur 1

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Energetikos viceministrė: rusiško kapitalo įmonės nekaupia Lietuvos naftos atsargų 2

Rusijos kapitalo įmonės nedalyvauja kaupiant Lietuvos valstybės naftos ir jos produktų atsargas, sako Inga...

Pramonė
2022.05.25
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Visuomeninio elektros bei dujų tarifo buitiniams vartotojams dar teks palaukti 3

Vyriausybė trečiadienį dar nepatvirtins valstybės subsidijų dydžių ir minimalių tarifų, žemiau kurių nebus...

Verslo aplinka
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
EK pirmininkė: ES Taryboje greičiausiai nebus susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos Taryboje vadovai greičiausiai nesusitars dėl naftos embargo Rusijai, sako Ursula von der...

Verslo aplinka
2022.05.24
Vokietija mano, kad ES rusiškos naftos embargas – ranka pasiekiamas, Vengrija to nenori net svarstyti 5

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“,...

Verslo aplinka
2022.05.24
SkGD terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto. Tai jau...

Pramonė
2022.05.24
Baltijos šalys prisiminė durpes: kainuotų iki 40% pigiau už biokurą Premium 13

Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę padidintų ir kartu ateinantį šildymo sezoną atpigintų kuro durpės,...

Pramonė
2022.05.23
Lenkijos „natūralus žingsnis“: nutraukė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa

Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa, pirmadienį...

Rinkos
2022.05.23
Latvijoje pagaminta 18% mažiau elektros

Latvija per keturis šių metų mėnesius pagamino 2,095 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 18%...

Pramonė
2022.05.22
Saulę įdarbino per 1.000 įmonių: domisi ir smulkiausieji 1

Lietuvoje saulės elektrines įsirengę maždaug 1.100 įmonių, o didėjant sąskaitoms už elektros energiją,...

Gazelė
2022.05.22
Suomija ir Estija rusiškų dujų kratosi prikeldamos 2015 m. laidotą projektą Premium 1

Suomija šeštadienį prisijungė prie negausaus būrelio Europos šalių, kurios visai atsisakė rusiškų gamtinių...

Rinkos
2022.05.22
„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos...

Pramonė
2022.05.20
Vokietija ir Kataras susitarė dėl dujų tiekimo

Penktadienį Vokietija ir Kataras pasirašė partnerystės energetikos srityje sutartį, pagal kurią Doha 2024 m.

Pramonė
2022.05.20
Suomiai ir estai SkGD terminalą nuomosis iš amerikiečių

Suskystintų gamtinių dujų tiekimą Suomijai, Estijai ir platesniam regionui užtikrins iš amerikiečių...

Rinkos
2022.05.20
Rusiškos dujos Suomijai bus užsuktos šeštadienį

Rusiškos dujos Suomijai nebebus tiekiamos nuo šeštadienio ryto, praneša Suomijos valstybinė dujų bendrovė...

Rinkos
2022.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku