Vis yra lygesnių už lygius

Minėtos asociacijos priekaištai gana rimti: paslaugų pirkėjai – Energijos skirstymo operatoriaus AB ESO (buvusi AB „Lesto“) ir „Litgrid“ vykdo viešuosius pirkimus už mažiausią pasiūlytą kainą: pirkėjai nesigilina į mažiausios kainos pagrįstumą. Nors Vyriausybė deklaruoja siekį mažinti šešėlinę ekonomiką, tačiau būtent energetikos valstybinės įmonės tokiais pirkimais sukuria prielaidą jai egzistuoti.

Ir tai dar ne viskas – Vlado Paškevičiaus, LEEA prezidento, pasirašytame kreipimęsi į Seimo Energetikos komisiją yra ir rimtesnių kaltinimų. „Minėtų bendrovių skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauja ir jų dukterinės įmonės kartu su privačiomis bendrovėmis. Tai sudaro prielaidą nesąžiningai konkurencijai ir iškreipia darbų bei paslaugų rinką. Dukterinės įmonės teikia pasiūlymus mažesnėmis negu realios kainomis, laimi konkursus, o jų metiniai veiklos rodikliai nuostolingi“, – teigiama minėtame rašte.

Sunku paneigti išvadą, kad tokie paslaugų pirkėjai savo antrinių įmonių pagalba dempinguoja rinkos kainas, leisdamos joms dirbti nuostolingai. „Juk dukterinių įmonių valdymo organuose yra valstybinių įmonių AB ESO ir LITGRID atstovai ir jie matomai formuoja kainų politiką“, – tikina asociacijos vadovas. Asociacija įsitikinusi: antrinių įmonių dalyvavimas kelia abejones dėl viešųjų pirkimų skaidrumo. Esant tokioms sąlygoms privatus verslas – smulkios ir vidutinės įmonės – negali sąžiningai konkuruoti rinkoje. Vyriausybė nuolat skelbiasi remianti smulkųjį ir vidutinį verslą, tačiau realybė kitokia. „Bet kokia privati bendrovė bankrutuotų, nes negalėtų dirbti nuostolingai kelis metus, o valstybiniame sektoriuje tai toleruojama be rizikos ir atsakomybės“, – piktinasi asociacija.

Verslininkai turi daugybę pavyzdžių, kaip jiems tenka konkuruoti su valstybės valdomomis įmonėmis. Dar ne taip seniai tuo skundėsi IT paslaugas teikiančios bendrovės, kurioms teko konkuruoti su valstybės įmonėmis, dalyvaujančiomis komercinėje veikloje. Verslininkų nuomone, tai – nelygiavertė konkurencija. Negana to, valstybė neracionaliai panaudoja biudžeto lėšas jas investuodama į stambius, bet abejotino poreikio projektus ir stokodama dėmesio mažiems, bet kuriantiems teigiamus pokyčius. Taip mano Kęstutis Juščius, AB „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas. „Lietuvos geležinkeliai“ su savo investicijomis prisiperka traukinių, kurie važiuoja tušti ir negauna pelno, toks didžiulis verslas neneša jokios naudos, o tik konkuruoja su mažais vietiniais vežėjais, kurie gali nuvežti tą močiutę iš Šiaulių į Radviliškį. Apskritai, valstybė kišasi į ekonomiką visose srityse ir aš esu prieš tai, nes ji gali tik sugriauti, bet nieko negali sukurti. Stambūs projektai daromi, o maži projektai, kurie galėtų įnešti pokyčių, nevykdomi, nes jiems trūksta pinigų“, – piktinasi verslininkas (VŽ, 2016 07 11).

Panašios problemos egzistuoja ir kai kuriose šalies savivaldybėse, ypač mažesnėse: privatus verslas paprasčiausiai eliminuojamas iš konkurencinės kovos dėl vieno ar kito projekto. Į savivaldybių ar kitas valstybines įmones „nuteka“ ir europiniai pinigai. Tokia praktika neskatina šalyje vidinės konkurencijos, nesuteikia ekonomikai dinamiškumo. Jau nekalbant apie skaidrumą ir toliau klestintį šešėlį...