Lenkų dujininkai atsisakė „Gazprom“ išmokėti 178 mln. Eur dividendų

„Gazprom“ priklauso 48% „EuRoPol Gaz“ akcijų, Lenkijos valstybinei dujų kompanijai – taip pat 48%. Tačiau pastarosios antrinė įmonė „Gaz-Trading“ turi dar 4%, tad PGNiG pasinaudojo galimybe ir nusprendė dividendų mokėjimą užblokuoti, praneša Lenkijos nacionalinis radijas, remdamasis dienraščiu „Gazeta Polska Codziennie“.

Birželio pabaigoje vykusiame „EuRoPol Gaz“ akcininkų susirinkime buvo nuspręsta investuotojams išmokėti 465 mln. Eur. Per liepą ir rugpjūtį iš viso į bendrovės sąskaitas iš užsienio bankų suplaukė apie 125,5 mln. Eur. Laukiant paskutinių pavedimų, „EuRoPol Gaz“ valdyba vis atidėliojo vieno iš akcininkų susirinkime priimtų punktų įgyvendinimu. Šis buvo susijęs su dividendų mokėjimu.

Kai į bendrovės sąskaitas suplaukė visa numatyta suma, Lenkijos valstybinė dujų kompanija PGNiG, gavusi tuometinio iždo ministro Dawido Jackiewicziaus pritarimą, nusprendė „Gazprom“ 178 mln. Eur dividendų nemokėti.

Lenkų žiniasklaidos teigimu, šalies dujininkai įsitikinę, kad gavusi pinigus „Gazprom“ juos būtų investavusi į bendrą Vokietijos ir Rusijos dujotiekį per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“.

Aiški laikysena

178 mln. Eur „Gazprom“ neišmokėti dividendai sudaro vos 2% visos planuojamos projekto vertės (9,8 mlrd. Eur), tad abejonių, ar „Gazprom“ pajėgi surasti tokią sumą, neturėtų kilti. Tačiau tokiu žingsniu Lenkijos vyriausybė PGNiG rankomis aiškiai parodė savo požiūrį į „Nord Stream 2“ ir tai, kad ir ateityje yra pasiryžusi jo laikytis.

Kad naujam dujotiekiui finansavimo grėsmė nekyla, rodo ir partnerių pasirinkimas – vienų didžiausių žemyne energetikių įtraukimas į statybas.

Be to, neseniai „Gazprom“ pasiskolino rekordinę bendrovės istorijoje sumą. Šių metų kovą Rusijos energetikos milžinė sutarė su kinų „Bank of China“ dėl 2 mlrd. Eur dydžio paskolos.

„Tai didžiausias sandoris „Gazprom“ istorijoje, vertinant iš vienos kredito instucijos paimtos paskolos apimtį ir pirmasis dvišalis kredito sandoris su Kinijos banku“, – tuomet pareiškė „Gazprom“.

Analitikai spėjo, kad šie pinigai bus panaudoti naujų dujotiekių – „Power of Siberia“ į Kiniją, „Nord Stream 2“ Baltijos jūra ir „Turkish Stream“ į Turkiją, skelbė „Financial Times“.

Bando sustabdyti

Dėl naujo dujotiekio statybos „Gazprom“ yra sukirtusi rankomis su Vokietijos bendrovėmis BASF ir E.ON, Austrijos OMV, britų-olandų „Shell“ bei Prancūzijos „French Engi“.

Projekto vertė, pradiniais skaičiavimais, – 8,9 mlrd. Eur. Jis pirmojo dujotiekio pralaidumą padidintų dar 55 mlrd. kub. m per metus. Tai reikštų, kad „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiais Rusijos dujų milžinė į Vokietiją galėtų nukreipti 89% viso Europai skirto dujų srauto.

Tokiai idėjai itin priešinasi Rytų Europos valstybės, sakydamos, kad „Nord Stream 2“ neturi jokio ekonominio pagrindo ir kad šis projektas politinis. Teigiama, kad Rusija paprasčiausiai siekia susilpninti Europos energetinę integraciją.

Viešėdama Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tikino, kad prieš kelerius metus Baltijos jūros dugnu nuo Rusijos iki Vokietijos nutiestas pirmasis „Nord Stream“ dujotiekis šiuo metu dar neišnaudojamas pilnu pajėgumu, todėl „nėra jokio reikalo tiesti antro dujotiekio“.

Vyšegrado šalys (Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija) Europos Komisijos (EK) oficialiai paprašė „griežtai įvertinti“ „Nord Stream 2“ projektą.

Keista Vokietijos pozicija

Tuo metu pati Vokietija didelio pasipriešinimo projektui ar palaikymo kitoms Bendrijos šalims nereiškia ir tikina, kad „Nord Stream 2“ išimtinai ekonominiais skaičiavimais grįstas projektas.

„Pasakiau tai aiškiai, kaip ir kiti – tai komercinis projektas, jame dalyvauja privatūs investuotojai“, – praėjusių metų pabaigoje sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, taip ataidėdama tą patį argumentą, kurio laikosi ir „Nord Stream 2“ projekto vykdytojai.

„Patys investuotojai turėtų nuspręsti, ar komerciškai naudinga prisiimti finansinę riziką ir investuoti į tokius dujotiekio projektus kaip „Nord Stream 2“, – laiške „Financial Times“ rašė Ulrichas Lissekas, „Nord Stream 2“ komunikacijos vadovas.

„Trečiasis energetikos paketas sukurtas reguliuoti ES vidinę energetikos rinką. Jis galioja tuomet, kai dujos pasiekia ES krantus“, – prideda jis.

Ekspertai tokią Vokietijos poziciją mano esant labai keistą. Ypač turint omenyje bendrai griežtą neigiamą Berlyno nusiteikimą Vladimiro Putino atžvilgiu.

„Merkel parama „Nord Stream“ yra itin gluminanti, – rašo Judy Dempsey, „Carnegie Fund“ leidinio „Strategic Europe“ redaktorė. – Ji buvo ta vadovė Europoje, kuri nuolat laikėsi griežtos pozicijos Rusijos prezidento atžvilgiu. Tai ji nusisuko nuo Vokietijos „Ostpolitik“ (Rytų politikos – VŽ), kurią vis dar mėgsta dalis jos koalicijos partnerių socialdemokratų“.

Andersas Aslundas, buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras, dabar dirbantis analitiniame centre „Atlantic Council“ Vašingtone, Berlyno atžvilgiu pasisako dar aštriau.

„Penkios didelės Europos energetikos kompanijos susivienijo su „Gazprom“, kad nugalėtų ES energetikos sąjungą savo oligopolio labui, kenkdamos Europos vartotojams didelėmis kainomis, prastomis paslaugomis ir pasirinkimo nebuvimu. Smalsu, kad Vokietijos socialdemokratų vicekancleris Sigmaras Gabrielis prisijungė prie jų ir Rusijos prezidento Putino“, – karčių žodžių negaili buvęs politikas.