Lenkų dujininkai atsisakė „Gazprom“ išmokėti 178 mln. Eur dividendų

Publikuota: 2016-09-25

Lenkijos valstybinė dujų kompanija PGNiG, kartu su Rusijos „Gazprom“ valdanti dujų tiekimo bendrovę „EuRoPol Gaz“, blokavo 200 mln. USD (apie 178 mln. Eur) dividendų išmoką. Lenkai mano, kad šie pinigai būtų panaudoti dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ statybai. Tačiau toks žingsnis kažin ar sustabdys Rusijos dujų milžinę.

„Gazprom“ priklauso 48% „EuRoPol Gaz“ akcijų, Lenkijos valstybinei dujų kompanijai – taip pat 48%. Tačiau pastarosios antrinė įmonė „Gaz-Trading“ turi dar 4%, tad PGNiG pasinaudojo galimybe ir nusprendė dividendų mokėjimą užblokuoti, praneša Lenkijos nacionalinis radijas, remdamasis dienraščiu „Gazeta Polska Codziennie“.

Birželio pabaigoje vykusiame „EuRoPol Gaz“ akcininkų susirinkime buvo nuspręsta investuotojams išmokėti 465 mln. Eur. Per liepą ir rugpjūtį iš viso į bendrovės sąskaitas iš užsienio bankų suplaukė apie 125,5 mln. Eur. Laukiant paskutinių pavedimų, „EuRoPol Gaz“ valdyba vis atidėliojo vieno iš akcininkų susirinkime priimtų punktų įgyvendinimu. Šis buvo susijęs su dividendų mokėjimu.

Kai į bendrovės sąskaitas suplaukė visa numatyta suma, Lenkijos valstybinė dujų kompanija PGNiG, gavusi tuometinio iždo ministro Dawido Jackiewicziaus pritarimą, nusprendė „Gazprom“ 178 mln. Eur dividendų nemokėti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Lenkų žiniasklaidos teigimu, šalies dujininkai įsitikinę, kad gavusi pinigus „Gazprom“ juos būtų investavusi į bendrą Vokietijos ir Rusijos dujotiekį per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“.

Aiški laikysena

178 mln. Eur „Gazprom“ neišmokėti dividendai sudaro vos 2% visos planuojamos projekto vertės (9,8 mlrd. Eur), tad abejonių, ar „Gazprom“ pajėgi surasti tokią sumą, neturėtų kilti. Tačiau tokiu žingsniu Lenkijos vyriausybė PGNiG rankomis aiškiai parodė savo požiūrį į „Nord Stream 2“ ir tai, kad ir ateityje yra pasiryžusi jo laikytis.

Kad naujam dujotiekiui finansavimo grėsmė nekyla, rodo ir partnerių pasirinkimas – vienų didžiausių žemyne energetikių įtraukimas į statybas.

Be to, neseniai „Gazprom“ pasiskolino rekordinę bendrovės istorijoje sumą. Šių metų kovą Rusijos energetikos milžinė sutarė su kinų „Bank of China“ dėl 2 mlrd. Eur dydžio paskolos.

„Tai didžiausias sandoris „Gazprom“ istorijoje, vertinant iš vienos kredito instucijos paimtos paskolos apimtį ir pirmasis dvišalis kredito sandoris su Kinijos banku“, – tuomet pareiškė „Gazprom“.

Analitikai spėjo, kad šie pinigai bus panaudoti naujų dujotiekių – „Power of Siberia“ į Kiniją, „Nord Stream 2“ Baltijos jūra ir „Turkish Stream“ į Turkiją, skelbė „Financial Times“.

Bando sustabdyti

Dėl naujo dujotiekio statybos „Gazprom“ yra sukirtusi rankomis su Vokietijos bendrovėmis BASF ir E.ON, Austrijos OMV, britų-olandų „Shell“ bei Prancūzijos „French Engi“.

Projekto vertė, pradiniais skaičiavimais, – 8,9 mlrd. Eur. Jis pirmojo dujotiekio pralaidumą padidintų dar 55 mlrd. kub. m per metus. Tai reikštų, kad „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiais Rusijos dujų milžinė į Vokietiją galėtų nukreipti 89% viso Europai skirto dujų srauto.

Tokiai idėjai itin priešinasi Rytų Europos valstybės, sakydamos, kad „Nord Stream 2“ neturi jokio ekonominio pagrindo ir kad šis projektas politinis. Teigiama, kad Rusija paprasčiausiai siekia susilpninti Europos energetinę integraciją.

Viešėdama Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tikino, kad prieš kelerius metus Baltijos jūros dugnu nuo Rusijos iki Vokietijos nutiestas pirmasis „Nord Stream“ dujotiekis šiuo metu dar neišnaudojamas pilnu pajėgumu, todėl „nėra jokio reikalo tiesti antro dujotiekio“.

Vyšegrado šalys (Lenkija, Čekija, Slovakija ir Vengrija) Europos Komisijos (EK) oficialiai paprašė „griežtai įvertinti“ „Nord Stream 2“ projektą.

Keista Vokietijos pozicija

Tuo metu pati Vokietija didelio pasipriešinimo projektui ar palaikymo kitoms Bendrijos šalims nereiškia ir tikina, kad „Nord Stream 2“ išimtinai ekonominiais skaičiavimais grįstas projektas.

„Pasakiau tai aiškiai, kaip ir kiti – tai komercinis projektas, jame dalyvauja privatūs investuotojai“, – praėjusių metų pabaigoje sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, taip ataidėdama tą patį argumentą, kurio laikosi ir „Nord Stream 2“ projekto vykdytojai.

„Patys investuotojai turėtų nuspręsti, ar komerciškai naudinga prisiimti finansinę riziką ir investuoti į tokius dujotiekio projektus kaip „Nord Stream 2“, – laiške „Financial Times“ rašė Ulrichas Lissekas, „Nord Stream 2“ komunikacijos vadovas.

„Trečiasis energetikos paketas sukurtas reguliuoti ES vidinę energetikos rinką. Jis galioja tuomet, kai dujos pasiekia ES krantus“, – prideda jis.

Ekspertai tokią Vokietijos poziciją mano esant labai keistą. Ypač turint omenyje bendrai griežtą neigiamą Berlyno nusiteikimą Vladimiro Putino atžvilgiu.

„Merkel parama „Nord Stream“ yra itin gluminanti, – rašo Judy Dempsey, „Carnegie Fund“ leidinio „Strategic Europe“ redaktorė. – Ji buvo ta vadovė Europoje, kuri nuolat laikėsi griežtos pozicijos Rusijos prezidento atžvilgiu. Tai ji nusisuko nuo Vokietijos „Ostpolitik“ (Rytų politikos – VŽ), kurią vis dar mėgsta dalis jos koalicijos partnerių socialdemokratų“.

Andersas Aslundas, buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras, dabar dirbantis analitiniame centre „Atlantic Council“ Vašingtone, Berlyno atžvilgiu pasisako dar aštriau.

„Penkios didelės Europos energetikos kompanijos susivienijo su „Gazprom“, kad nugalėtų ES energetikos sąjungą savo oligopolio labui, kenkdamos Europos vartotojams didelėmis kainomis, prastomis paslaugomis ir pasirinkimo nebuvimu. Smalsu, kad Vokietijos socialdemokratų vicekancleris Sigmaras Gabrielis prisijungė prie jų ir Rusijos prezidento Putino“, – karčių žodžių negaili buvęs politikas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

VERT: „Inter RAO Lietuvai“ gresia prarasti licencijas

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama grupė „Inter RAO Lietuva“ neteks elektros importo bei...

Pramonė
2022.05.25
„Elektrum Lietuva“ sustabdė mokėjimus „Vydmantai wind park“, svarsto nutraukti sutartį 1

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ teigia svarstanti...

Pramonė
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur 1

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Energetikos viceministrė: rusiško kapitalo įmonės nekaupia Lietuvos naftos atsargų 2

Rusijos kapitalo įmonės nedalyvauja kaupiant Lietuvos valstybės naftos ir jos produktų atsargas, sako Inga...

Pramonė
2022.05.25
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Visuomeninio elektros bei dujų tarifo buitiniams vartotojams dar teks palaukti 3

Vyriausybė trečiadienį dar nepatvirtins valstybės subsidijų dydžių ir minimalių tarifų, žemiau kurių nebus...

Verslo aplinka
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
EK pirmininkė: ES Taryboje greičiausiai nebus susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos Taryboje vadovai greičiausiai nesusitars dėl naftos embargo Rusijai, sako Ursula von der...

Verslo aplinka
2022.05.24
Vokietija mano, kad ES rusiškos naftos embargas – ranka pasiekiamas, Vengrija to nenori net svarstyti 5

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“,...

Verslo aplinka
2022.05.24
SkGD terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Egipto. Tai jau...

Pramonė
2022.05.24
Baltijos šalys prisiminė durpes: kainuotų iki 40% pigiau už biokurą Premium 13

Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę padidintų ir kartu ateinantį šildymo sezoną atpigintų kuro durpės,...

Pramonė
2022.05.23
Lenkijos „natūralus žingsnis“: nutraukė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa

Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas–Europa, pirmadienį...

Rinkos
2022.05.23
Latvijoje pagaminta 18% mažiau elektros

Latvija per keturis šių metų mėnesius pagamino 2,095 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 18%...

Pramonė
2022.05.22
Saulę įdarbino per 1.000 įmonių: domisi ir smulkiausieji 1

Lietuvoje saulės elektrines įsirengę maždaug 1.100 įmonių, o didėjant sąskaitoms už elektros energiją,...

Gazelė
2022.05.22
Suomija ir Estija rusiškų dujų kratosi prikeldamos 2015 m. laidotą projektą Premium 1

Suomija šeštadienį prisijungė prie negausaus būrelio Europos šalių, kurios visai atsisakė rusiškų gamtinių...

Rinkos
2022.05.22
„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos...

Pramonė
2022.05.20
Vokietija ir Kataras susitarė dėl dujų tiekimo

Penktadienį Vokietija ir Kataras pasirašė partnerystės energetikos srityje sutartį, pagal kurią Doha 2024 m.

Pramonė
2022.05.20
Suomiai ir estai SkGD terminalą nuomosis iš amerikiečių

Suskystintų gamtinių dujų tiekimą Suomijai, Estijai ir platesniam regionui užtikrins iš amerikiečių...

Rinkos
2022.05.20
Rusiškos dujos Suomijai bus užsuktos šeštadienį

Rusiškos dujos Suomijai nebebus tiekiamos nuo šeštadienio ryto, praneša Suomijos valstybinė dujų bendrovė...

Rinkos
2022.05.20
„Ignitis grupės“ augančius projektų kaštus atsveria didėjančios energijos kainos Premium 3

Ketvirtadienį vyko „Ignitis grupės“ pirmojo 2022 m. ketvirčio rezultatų pristatymas investuotojams.

Rinkos
2022.05.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku