„Nord Stream 2“: visi prieš, išskyrus Vokietiją

„Nord Stream 2“, Baltijos jūros dugnu nutiesto „Gazprom“ dujotiekio plėtros projektas sulaukė opozicijos faktiškai iš visų, išskyrus projekte dalyvaujančias energetikos bendroves, tarp jų – Vokietijos energetikos bendrovė E.ON ir chemijos pramonės milžinė BASF.

Projekto kaina, išankstiniais skaičiavimais, siekia apie 10 mlrd. USD, jis pirmojo dujotiekio pralaidumą padidintų dar 55 mlrd. kub. m per metus. Tai reikštų, kad „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiais Rusijos dujų milžinė į Vokietiją galėtų nukreipti 89% viso Europai skirto dujų srauto.

Vis aršesnė kritika

Lietuvos, Lenkijos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovų pozicija paprasta – projektas yra politinis, ne ekonominis. Jo siekis – silpninti Europos energetinę sąjungą, todėl jam negali būti duota žalia šviesa.

Viešėdama Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forume Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tikino, kad prieš kelerius metus Baltijos jūros dugnu nuo Rusijos iki Vokietijos nutiestas pirmasis „Nord Stream“ dujotiekis šiuo metu dar neišnaudojamas pilnu pajėgumu, todėl, anot Lietuvos vadovės, „nėra jokio reikalo tiesti antro dujotiekio“.

Tokios pozicijos laikosi ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

„Nesutinkame su šia investicija. Ji yra vedama politinių, ne ekonominių tikslų“, – naujienų agentūrai „Reuters“ praėjusią savaitę sakė jis.

Dujotiekis gabentų dujas į Vokietiją (ir toliau į Vakarų Europą), aplenkdamas Vidurio Europos šalis. Dėl to Ukraina ir Lenkija netektų pajamų iš dujų tranzito. Tačiau kritiką išsako ne tik tie, kurie dėl dujotiekio nukentėtų ekonomiškai.

Rusijos dujų monopolininkei įprastai draugiška Roma prabilo apie dvigubus standartus, kuriuos Vokietija esą taiko „Nord Stream 2“ projektui. Italijos energetikos milžinės ENI ir „Gazprom“ projektas „South Stream“ buvo nurašytas kaip neatitinkantis trečiojo ES energetikos paketo reikalavimų, tačiau Berlynas delsia tą patį pasakyti apie „Nord Stream 2“.

Trečiasis energetikos paketas reiškia, kad dujų tiekėjas negali būti ir dujotiekio savininkas, tačiau skeptikai primena, kad „Nord Stream 2“ tiesiamas tarptautiniuose vandenyse, todėl ES įstatymas įsigalioja tik tuomet, kai dujotiekis kerta ES sienas.

„Itin gluminanti“ Vokietijos pozicija

„Pasakiau tai aiškiai, kaip ir kiti – tai komercinis projektas, jame dalyvauja privatūs investuotojai“, – praėjusių metų pabaigoje sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, taip ataidėdama tą patį argumentą, kurio laikosi ir „Nord Stream 2“ projekto vykdytojai.

„Patys investuotojai turėtų nuspręsti, ar komerciškai naudinga prisiimti finansinę riziką ir investuoti į tokius dujotiekio projektus kaip „Nord Stream 2“, – laiške „Financial Times“ rašo Ulrichas Lissekas, „Nord Stream 2“ komunikacijos vadovas.

„Trečiasis energetikos paketas sukurtas reguliuoti ES vidinę energetikos rinką. Jis galioja tuomet, kai dujos pasiekia ES krantus“, – prideda jis.

Ekspertai tokią Vokietijos poziciją mano esant labai keistą. Ypač turint omenyje bendrai griežtą neigiamą Berlyno nusiteikimą Vladimiro Putino atžvilgiu.

„Merkel parama „Nord Stream“ yra itin gluminanti, – rašo Judy Dempsey, „Carnegie Fund“ leidinio „Strategic Europe“ redaktorė. – Ji buvo ta vadovė Europoje, kuri nuolat laikėsi griežtos pozicijos Rusijos prezidento atžvilgiu. Tai ji nusisuko nuo Vokietijos „Ostpolitik“ (Rytų politikos – VŽ), kurią vis dar mėgsta dalis jos koalicijos partnerių socialdemokratų“.

Andersas Aslundas, buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras, dabar dirbantis analitiniame centre „Atlantic Council“ Vašingtone, Berlyno atžvilgiu pasisako dar aštriau.

„Penkios didelės Europos energetikos kompanijos susivienijo su „Gazprom“, kad nugalėtų ES energetikos sąjungą savo oligopolio labui, kenkdamos Europos vartotojams didelėmis kainomis, prastomis paslaugomis ir pasirinkimo nebuvimu. Smalsu, kad Vokietijos socialdemokratų vicekancleris Sigmaras Gabrielis prisijungė prie jų ir Rusijos prezidento Putino“, – karčių žodžių negaili buvęs politikas.