Paskutinieji „Lietuvos dujų“ metai

Publikuota: 2016-01-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Lietuvos dujos“ nuo 2016 m. sausio 1 d. nustojo egzistuoti kaip atskira įmonė. „Lietuvos energijai“ dar nepaskelbus apie Liudo Liutkevičiaus nominaciją AB „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) vadovu, VŽ kalbėjosi su juo kaip su paskutiniuoju „Lietuvos dujų“ vadovu apie bendrovėje 2015 m. atliktus pokyčius ir pasiruošimą tapti vienos didžiausių Lietuvos įmonių dalimi.

2014 d. lapkričio 3 d. „Lietuvos dujoms“ buvo iškeltas uždavinys – integruoti bendrovę į „Lietuvos energijos“ įmonių grupę. Pakeliui buvo priimtas ir kitas sprendimas – sujungti bendrovę su LESTO, šis tikslas užduočių sąraše atsidūrė 2015 m. kovą. Be to, bendrovė stengiasi apsukti dujų vartotojų mažėjimo tendenciją, kamuojančią dujų sektorių nuo 2011 m.

Sujungimas su „Lietuvos energija“ ir LESTO

Vykdydama pirmąjį uždavinį bendrovė turėjo „plokštinti“ savo struktūrą, dalį funkcijų centralizuoti, kitas – perkelti į bendrovę valdančios „Lietuvos energijos“ įmones.

Svarbiausias darbas, siekiant „Lietuvos dujas“ reorganizuoti pagal „Lietuvos energijos“ standartą, buvo įmonės struktūros supaprastinimas. Tai atliekant buvo panaikintas bendrovės filialų juridinis statusas, vietoje atskirų filialų įmonėje pradėjo veikti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaurės dujų tinklo departamentai.

„Bendrovės filialai iki tol veikė, jei nebūtinai realiai, tai bent jau galvose, kaip atskiros bendrovės. Tam buvo šiokio tokio pagrindo – istoriškai tai ir buvo atskiros įmonės“, – VŽ sakė p. Liutkevičius.

Centralizuojant filialus ir jungiant juos į vieną „Lietuvos dujų“ įmonę, aptarnaujančios veiklos buvo iškeliamos į tokias paslaugas teikiančias grupės įmones arba centralizuojamos. Tai buvo atlikta su vidaus audito, pirkimų, darbo santykių administravimo, darbuotojų administravimo, buhalterinės apskaitos, ITT aptarnavimo ir IT sistemų vystymo, transporto priežiūros ir kitomis panašiomis veiklomis.

Perkėlus viešųjų pirkimų paslaugą į „Verslo aptarnavimo centrą“ ar atiduodant transportą administruoti „NT valdoms“, pavyko išlaidas šioms funkcijoms sumažinti. Žinoma, iškeliant funkcijas įmonėje neliko dalies darbuotojų.

„Kalbant, pavyzdžiui, apie viešųjų pirkimų funkciją, kurią iškėlėme (į „Lietuvos energijos“ „Verslo aptarnavimo centrą“, VAC – VŽ), tai funkciją iškėlėme, bet paskui ją neiškeliavo nei vienas mūsų darbuotojas – atsisveikinome su visais 14 skyriaus darbuotojų“, – pasakoja p. Liutkevičius.

Viso 1118 darbuotojų etatų turėjusi bendrovė šių skaičių per metus sumažino 234 iki 884. Tai bendrovės sąnaudas leido sumažinti 7-8%, tai yra – apie 2,3 mln. Eur per metus. Tokia suma nuo 2016 m. bus „palengvintas“ dujų tiekimo tarifas.

Vadovas pripažįsta, kad perkeliant veiklą iš bendrovės ją perimančių įmonių darbuotojams teko įveikti mokymosi kreivę – susipažinti su „Lietuvos dujų“ specifika. Tačiau po mokymosi periodo pavyko pasiekti masto ekonomiją. Technologijų srityje, tiesa, sutaupyti nepavyko. Veikiau, už tą pačią kainą buvo įsigyta geresnė paslauga.

„Su „Technologijų ir inovacijų centru“ (TIC) situacija yra tokia, kad paslauga, kurią ji mums teikia, kainuoja tiek pat, kiek ir tai, ką turėjome bendrovės viduje. Bet grupėje saugumo lygis yra kitas, techniniai sprendimai yra kiti. Pripažinkime, kibernetinių atakų patiriame ir kibernetinių grėsmių yra labai daug,“ – tikina p. Liutkevičius.

Svarbiausia ne vamzdis, o vartotojas

Vadovas pripažįsta, kad gerinant bendrovės veiklą iki įmonės prijungimo prie LESTO dar ne viskas padaryta, ypač spartinant vartotojų prijungimą prie gamtinių dujų tiekimo. Jis tikisi, kad ESO sudėtyje bus tęsiama politika šį procesą gerinti.

„Pagal galiojančius teisės aktus, visas turtas, kurį mes turime, yra nekilnojamas. Todėl kaskart norėdami prijungti naują vartotoją, mes turime kreiptis į savivaldybę statybos leidimo. O tuomet prasideda – statybos leidimai, Nacionalinė žemės tarnyba, pridavimai ir taip toliau“, – trikdžius prijungiant naujus vartotojus įvardina p. Liutkevičius.

Vien Vilniuje „Lietuvos dujos“ statybos leidimo prašė apie 1.000 kartų per metus. Pakoregavus teisinį reguliavimą, šis skaičius mažėtų, o tuo pačiu gerėtų ne tik bendrovės veikla, bet ir sumažėtų apkrova savivaldybėms.

„Turime minčių, kaip toliau spartinti vartotojų prijungimą. Jis šiuo metu yra akivaizdžiai per ilgas ir jei paklausite vartotojų, jie sakys, kad įsivedė dujas tik dėl to, kad buvo labai užsispyrę ir jų labai norėjo. – sako p. Liutkevičius. – Šis pocesas priklauso nuo teisinės bazės, tad mes turime įdėti daug pastangų, kad ją tvarkyti. Svarbu tik rasti tinkamą balansą tarp saugumo ir patogumo“.

Pastaruosius penkerius metus dujų suvartojimas Lietuvoje mažėja. Tai lemia šiltos žiemos ir biokuro plėtra. Tačiau dujų rinkos dalyviai įsitikinę, kad dujų vartojimas jau pasiekė dugną ir vienintelis jam kelias – aukštyn.

„Dujų suvartojimui augti labai padeda žema dujų kaina. Tai suteikia žmonėms tam tikras garantijas. Tuo tarpu infrastruktūros kompanijoms svarbu kaip įmanoma labiau didinti prieinamumą, pritraukti naujų vartotojų, – įsitikinęs p. Liutkevičius. – Taip pat – nepamiršti ir esamų. Jie, pavyzdžiui, savivaldybės, turi pajėgumų, tačiau jie yra užkonservuoti ir nenaudojami. Jiems turime priminti pasiskaičiuoti ekonominį atsiperkamumą – galbūt jiems dabar naudoti dujas labiau apsimoka“.

Negalima pamiršti ir investicijų į pramonę. dideli pramonės objektai, kaip, pavyzdžiui, Tauragėje statoma nauja „Vilkyškių“ gamykla, sukuria dujų poreikį, o atvestas naujas dujotiekis suteikia galimybes ne tik pramonės objektams, bet ir gyventojams lengviau prisijungti prie dujotiekio.

Ponas Liutkevičius nesutinka su požiūriu, esą „Lietuvos dujos“ yra monopolininkas. Jo teigimu, dėl vartotojų dujininkams tenka konkuruoti su kitomis energijos rūšimis.

„Mes monopolininkas tiktai ten, kur jau atvedėme savo vamzdį“, – tegia vadovas. Kitais atvejais gamtinės dujos konkuruoja su elektra, biokuru, suskystintomis dujomis“.

Todėl, įsitikinęs vadovas, dujų paskirstytojo užduotis – ir privilioti naujų vartotojų, įtikinti juos rinktis dujas, o ne kitus energijos šaltinius.

„Laikomės požiūrio, kad mūsų veiklos pagrindas yra ne vamzdis, o vartotojas, kuris ateidamas suvartoja daugiau ir šiek tiek atsveria tą mažėjantį dujų vartojimą“, – teigia p. Liutkevičius.

Paskutinieji „Lietuvos dujų“ metai

Dujų skirstymo bendrovė „Lietuvos dujos“ nuo sausio pirmosios kartu su LESTO buvo sujungtos į naują įmonę ESO, kuriai vadovauja p. Liutkevičius.

Per pirmus tris 2015 m. ketvirčius „Lietuvos dujos“ grynąjį pelną iš dujų skirstymo veiklos išaugino 73% iki 6,0 mln. Eur. Tiesa, 2014 m. sausį–rugsėjį pelnas iš viso sudarė 85,5 mln. Eur – didžioji jo dalis buvo iš dujų tiekimo, kurį dabar vykdo atskira „Lietuvos energijos“ UAB „Lietuvos dujų tiekimas“.

Tęsiamos veiklos EBITDA per devynis 2015 m. mėnesius padidėjo 25% iki 13,4 mln. Eur, pardavimo pajamos – 4% iki 36,8 mln. Eur.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Dėl mažinamų iš „Equinor“ perkamų SkGD krovinių sunerimo ERPB, vertina STT 19

Energetikos ministerijai siūlant Vyriausybei perpus sumažinti dujų tiekimo įmonės „Ignitis“ iš Norvegijos...

Pramonė
09:15
Dėl gedimo Švedijoje nustojo veikti „NordBalt“ elektros jungtis

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ praneša, kad gruodžio 2 d. naktį dėl gedimo...

Pramonė
14:03
Žaliąją elektrą „Lietuvos geležinkeliams“ tieks „InterRAO Lietuva“ 3

Šalies geležinkelių tinklą valdanti bendrovė „LTG Infra“ pasirūpino elektros energija visos „Lietuvos...

VATESI aiškinasi galimą avariją Astravo AE aušinimo sistemoje 3

Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje (AE) galbūt įvykus avarijai atsarginėje pirmojo bloko aušinimo...

Verslo aplinka
2020.12.01
SGD terminalo dedamoji didėja 0,7% 1

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo saugumo dedamoji, kurią moka visi dujų vartotojai, nuo...

Pramonė
2020.11.30
„Litgrid“ estams ir latviams pateikė pakoreguotą prekybos elektra metodiką  

Lietuvai bandant susitarti su kitomis Baltijos šalimis dėl solidaraus Astravo atominės elektrinės (AE)...

Pramonė
2020.11.30
Kinija paleido pirmąjį savarankiškai sukonstruotą atominį reaktorių 2

Kinijos pirmasis savarankiškai sukonstruotas civilinis branduolinis reaktorius „Hualong One“ penktadienį buvo...

Pramonė
2020.11.28
Irano prezidentas apkaltino „samdinį“ Izraelį mokslininko nužudymu

Irano prezidentas Hassanas Rouhani šeštadienį išvadino Izraelį Jungtinių Valstijų „samdiniu“ ir apkaltino...

Pramonė
2020.11.28
VERT turės iš naujo vertinti, ar „Vilniaus energija“ neteisėtai gavo 24 mln. Eur

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turės iš naujo skaičiuoti ir vertinti, ar 15 m. Vilniaus...

Pramonė
2020.11.26
Siūloma keisti „Klaipėdos naftos“ ir kitų valstybės įmonių dividendų skaičiavimą 1

Valstybės kontroliuojamų įmonių pelno įmoką ar dividendus ateityje siūloma apskaičiuoti iš paskirstytinojo...

Rinkos
2020.11.25
Teismas padėjo tašką „Algos“ ginče dėl IAE konteinerių konkurso

Po vienerius metus trukusio bylinėjimosi maždaug 5 mln. Eur vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE)...

Pramonė
2020.11.25
Kruonio HAE baseine pradėta saulės jėgainės statyba 11

Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) aukštutiniame baseine prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse...

Pramonė
2020.11.25
„Ignitis grupės“ Mažeikių vėjo parką statys „Nordex Energy“

Valstybės valdomos energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ vėjo parką Mažeikių rajone statys ir 15 metų...

Pramonė
2020.11.24
Saulės elektrines statosi net tie, kurie neturi kur jų statyti Premium 7

Saulės elektrinių bumas kasmet paaugina jas statančių įmonių skaičių, tačiau pandemija korekcijų nepagailėjo...

Gazelė
2020.11.24
L. Linkevičius ragina Latviją tęsti derybas dėl prekybos elektra

Kadenciją baigiantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paprašė Latvijos kolegos tęsti diskusijas...

Pramonė
2020.11.23
Kauno kogeneracinė jėgainė pradėjo komercinę veiklą 1

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ ir Suomijos kapitalo „Fortum Heat Lietuvos“ įgyvendintas Kauno...

Pramonė
2020.11.20
Vilniaus kogeneracinės jėgainės rangovai: „Rafako“ mums skolinga 11 mln. Eur 1

Šešios bendrovės, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) stačiusios biokuro jėgainės bloką, skaičiuoja, jog...

Statyba ir NT
2020.11.19
„Modus Group“ investuotojams traukia diversifikacijos kortą Premium 1

Po trejų metų į kapitalo rinką su viešu siūlymu einanti „Modus Group“ galėtų skolintis pigiau, tačiau 5%...

Rinkos
2020.11.19
„Litgrid“: Astravo AE atnaujino elektros gamybą 1

Ketvirtadienio naktį Astravo atominė elektrinė (AE) po pusantros savaitės pertraukos atnaujino elektros...

Pramonė
2020.11.19
Vyriausybė patvirtino elektros galios aukcionų tvarką

Lietuvoje ketinant didinti vietinę elektros gamybą ir užtikrinti patikimą sistemos veikimą, Vyriausybė...

Pramonė
2020.11.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus