Paskutinieji „Lietuvos dujų“ metai

Publikuota: 2016-01-07
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Lietuvos dujos“ nuo 2016 m. sausio 1 d. nustojo egzistuoti kaip atskira įmonė. „Lietuvos energijai“ dar nepaskelbus apie Liudo Liutkevičiaus nominaciją AB „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) vadovu, VŽ kalbėjosi su juo kaip su paskutiniuoju „Lietuvos dujų“ vadovu apie bendrovėje 2015 m. atliktus pokyčius ir pasiruošimą tapti vienos didžiausių Lietuvos įmonių dalimi.

2014 d. lapkričio 3 d. „Lietuvos dujoms“ buvo iškeltas uždavinys – integruoti bendrovę į „Lietuvos energijos“ įmonių grupę. Pakeliui buvo priimtas ir kitas sprendimas – sujungti bendrovę su LESTO, šis tikslas užduočių sąraše atsidūrė 2015 m. kovą. Be to, bendrovė stengiasi apsukti dujų vartotojų mažėjimo tendenciją, kamuojančią dujų sektorių nuo 2011 m.

Sujungimas su „Lietuvos energija“ ir LESTO

Vykdydama pirmąjį uždavinį bendrovė turėjo „plokštinti“ savo struktūrą, dalį funkcijų centralizuoti, kitas – perkelti į bendrovę valdančios „Lietuvos energijos“ įmones.

Svarbiausias darbas, siekiant „Lietuvos dujas“ reorganizuoti pagal „Lietuvos energijos“ standartą, buvo įmonės struktūros supaprastinimas. Tai atliekant buvo panaikintas bendrovės filialų juridinis statusas, vietoje atskirų filialų įmonėje pradėjo veikti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaurės dujų tinklo departamentai.

„Bendrovės filialai iki tol veikė, jei nebūtinai realiai, tai bent jau galvose, kaip atskiros bendrovės. Tam buvo šiokio tokio pagrindo – istoriškai tai ir buvo atskiros įmonės“, – VŽ sakė p. Liutkevičius.

Centralizuojant filialus ir jungiant juos į vieną „Lietuvos dujų“ įmonę, aptarnaujančios veiklos buvo iškeliamos į tokias paslaugas teikiančias grupės įmones arba centralizuojamos. Tai buvo atlikta su vidaus audito, pirkimų, darbo santykių administravimo, darbuotojų administravimo, buhalterinės apskaitos, ITT aptarnavimo ir IT sistemų vystymo, transporto priežiūros ir kitomis panašiomis veiklomis.

Perkėlus viešųjų pirkimų paslaugą į „Verslo aptarnavimo centrą“ ar atiduodant transportą administruoti „NT valdoms“, pavyko išlaidas šioms funkcijoms sumažinti. Žinoma, iškeliant funkcijas įmonėje neliko dalies darbuotojų.

„Kalbant, pavyzdžiui, apie viešųjų pirkimų funkciją, kurią iškėlėme (į „Lietuvos energijos“ „Verslo aptarnavimo centrą“, VAC – VŽ), tai funkciją iškėlėme, bet paskui ją neiškeliavo nei vienas mūsų darbuotojas – atsisveikinome su visais 14 skyriaus darbuotojų“, – pasakoja p. Liutkevičius.

Viso 1118 darbuotojų etatų turėjusi bendrovė šių skaičių per metus sumažino 234 iki 884. Tai bendrovės sąnaudas leido sumažinti 7-8%, tai yra – apie 2,3 mln. Eur per metus. Tokia suma nuo 2016 m. bus „palengvintas“ dujų tiekimo tarifas.

Vadovas pripažįsta, kad perkeliant veiklą iš bendrovės ją perimančių įmonių darbuotojams teko įveikti mokymosi kreivę – susipažinti su „Lietuvos dujų“ specifika. Tačiau po mokymosi periodo pavyko pasiekti masto ekonomiją. Technologijų srityje, tiesa, sutaupyti nepavyko. Veikiau, už tą pačią kainą buvo įsigyta geresnė paslauga.

„Su „Technologijų ir inovacijų centru“ (TIC) situacija yra tokia, kad paslauga, kurią ji mums teikia, kainuoja tiek pat, kiek ir tai, ką turėjome bendrovės viduje. Bet grupėje saugumo lygis yra kitas, techniniai sprendimai yra kiti. Pripažinkime, kibernetinių atakų patiriame ir kibernetinių grėsmių yra labai daug,“ – tikina p. Liutkevičius.

Svarbiausia ne vamzdis, o vartotojas

Vadovas pripažįsta, kad gerinant bendrovės veiklą iki įmonės prijungimo prie LESTO dar ne viskas padaryta, ypač spartinant vartotojų prijungimą prie gamtinių dujų tiekimo. Jis tikisi, kad ESO sudėtyje bus tęsiama politika šį procesą gerinti.

„Pagal galiojančius teisės aktus, visas turtas, kurį mes turime, yra nekilnojamas. Todėl kaskart norėdami prijungti naują vartotoją, mes turime kreiptis į savivaldybę statybos leidimo. O tuomet prasideda – statybos leidimai, Nacionalinė žemės tarnyba, pridavimai ir taip toliau“, – trikdžius prijungiant naujus vartotojus įvardina p. Liutkevičius.

Vien Vilniuje „Lietuvos dujos“ statybos leidimo prašė apie 1.000 kartų per metus. Pakoregavus teisinį reguliavimą, šis skaičius mažėtų, o tuo pačiu gerėtų ne tik bendrovės veikla, bet ir sumažėtų apkrova savivaldybėms.

„Turime minčių, kaip toliau spartinti vartotojų prijungimą. Jis šiuo metu yra akivaizdžiai per ilgas ir jei paklausite vartotojų, jie sakys, kad įsivedė dujas tik dėl to, kad buvo labai užsispyrę ir jų labai norėjo. – sako p. Liutkevičius. – Šis pocesas priklauso nuo teisinės bazės, tad mes turime įdėti daug pastangų, kad ją tvarkyti. Svarbu tik rasti tinkamą balansą tarp saugumo ir patogumo“.

Pastaruosius penkerius metus dujų suvartojimas Lietuvoje mažėja. Tai lemia šiltos žiemos ir biokuro plėtra. Tačiau dujų rinkos dalyviai įsitikinę, kad dujų vartojimas jau pasiekė dugną ir vienintelis jam kelias – aukštyn.

„Dujų suvartojimui augti labai padeda žema dujų kaina. Tai suteikia žmonėms tam tikras garantijas. Tuo tarpu infrastruktūros kompanijoms svarbu kaip įmanoma labiau didinti prieinamumą, pritraukti naujų vartotojų, – įsitikinęs p. Liutkevičius. – Taip pat – nepamiršti ir esamų. Jie, pavyzdžiui, savivaldybės, turi pajėgumų, tačiau jie yra užkonservuoti ir nenaudojami. Jiems turime priminti pasiskaičiuoti ekonominį atsiperkamumą – galbūt jiems dabar naudoti dujas labiau apsimoka“.

Negalima pamiršti ir investicijų į pramonę. dideli pramonės objektai, kaip, pavyzdžiui, Tauragėje statoma nauja „Vilkyškių“ gamykla, sukuria dujų poreikį, o atvestas naujas dujotiekis suteikia galimybes ne tik pramonės objektams, bet ir gyventojams lengviau prisijungti prie dujotiekio.

Ponas Liutkevičius nesutinka su požiūriu, esą „Lietuvos dujos“ yra monopolininkas. Jo teigimu, dėl vartotojų dujininkams tenka konkuruoti su kitomis energijos rūšimis.

„Mes monopolininkas tiktai ten, kur jau atvedėme savo vamzdį“, – tegia vadovas. Kitais atvejais gamtinės dujos konkuruoja su elektra, biokuru, suskystintomis dujomis“.

Todėl, įsitikinęs vadovas, dujų paskirstytojo užduotis – ir privilioti naujų vartotojų, įtikinti juos rinktis dujas, o ne kitus energijos šaltinius.

„Laikomės požiūrio, kad mūsų veiklos pagrindas yra ne vamzdis, o vartotojas, kuris ateidamas suvartoja daugiau ir šiek tiek atsveria tą mažėjantį dujų vartojimą“, – teigia p. Liutkevičius.

Paskutinieji „Lietuvos dujų“ metai

Dujų skirstymo bendrovė „Lietuvos dujos“ nuo sausio pirmosios kartu su LESTO buvo sujungtos į naują įmonę ESO, kuriai vadovauja p. Liutkevičius.

Per pirmus tris 2015 m. ketvirčius „Lietuvos dujos“ grynąjį pelną iš dujų skirstymo veiklos išaugino 73% iki 6,0 mln. Eur. Tiesa, 2014 m. sausį–rugsėjį pelnas iš viso sudarė 85,5 mln. Eur – didžioji jo dalis buvo iš dujų tiekimo, kurį dabar vykdo atskira „Lietuvos energijos“ UAB „Lietuvos dujų tiekimas“.

Tęsiamos veiklos EBITDA per devynis 2015 m. mėnesius padidėjo 25% iki 13,4 mln. Eur, pardavimo pajamos – 4% iki 36,8 mln. Eur.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Patvirtinta VIAP lengvata stambiems elektros vartotojams

Trečiadienį Vyriausybė pritarė nutarimo projektui, kuriuo sukuriama galimybė elektros energijai imlioms...

Pramonė
2019.02.20
VŠT užbaigė 2,5 mln. Eur investiciją į termofikacinę elektrinę 1

AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) užbaigė 2,5 mln. Eur vertės šilumos gamybos įrenginių modernizavimo...

Pramonė
2019.02.19
Pardavimų valanda bendrovėje „Lietuvos energijos tiekimas“: sėkmė užkoduota pardavėjo nuostatuose Premium 7

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad parduoti dujas verslo klientams, kai pagal klientų krepšelį užimi 98...

Pardavimai
2019.02.18
Alytaus transformatorių pastotę už 21,6 mln. eurų plės „Žilinskis ir Co“  2

Elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektui svarbaus Alytaus transformatorių pastotės išplėtimo...

Pramonė
2019.02.15
 Ž. Vaičiūnas: Lietuva nori palankesnės kainodaros, kuriant bendrą dujų rinką

Suomijai, Estijai ir Latvijai pasirašius susitarimą dėl bendros dujų rinkos, Lietuvai nėra per vėlu...

Pramonė
2019.02.15
 IAE būsimo atliekyno statybos konkursą stabdo priežiūros inžinieriaus atranka

Stringant nebeveikiančios ir uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) atliekyno...

Pramonė
2019.02.15
„Geotermos“ likimas: tarptautinių organizacijų ir valstybės investicijos virsta metalo laužu Premium 8

Nutraukus Klaipėdos geoterminės jėgainės „Geoterma“ darbą, buvo nutraukti ir du iš trijų ES lėšomis...

Pramonė
2019.02.15
„Litgrid“ grupės pajamos pernai augo 19% 1

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pernai gavo 190,6 mln. Eur konsoliduotų pajamų – 19% daugiau...

Pramonė
2019.02.14
„Amber Grid“ pajamos pernai mažėjo 15,6%

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pernai gavo 54,3 mln. Eur pajamų – tai 15,6% mažiau...

Pramonė
2019.02.14
Kainų komisija ir Energetikos inspekcija bus sujungtos 1

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) ir Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) nuo šių...

Verslo aplinka
2019.02.14
Sostinės gyventojams atnaujintas šilumos tiekimas, nutrūkęs pažeidus trasą

Vilniaus šilumos tinklai ketvirtadienio rytą atstatė šilumos tiekimą 25 sostinės pastatams – jis buvo...

Pramonė
2019.02.13
Naftos kaina sulaukė pastiprinančių naujienų 1

Nafta trečiadienį brango atsiradus žinių, kad ją išgaunančios valstybės prisuka kranelius, o naftos atsargų...

Rinkos
2019.02.13
EK nori prižiūrėti Vokietijos ir Rusijos susitarimus dėl „Nord Stream 2“ Premium

Europos Sąjungos (ES) Trečiojo energetikos paketo dujų direktyvos pakeitimai gavo paskutinį ES šalių...

Pramonė
2019.02.13
4 elektros gamintojos privalės apskaityti sąnaudas

Rezervinės elektros galios rinkoje konkurencija yra menka, baigusi rinkos tyrimą nustatė Kainų komisija. Šias...

Pramonė
2019.02.12
Pagal žaliąją energiją Lietuva toliau lenkia ES vidurkį

Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2017-aisiais lenkė 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį,...

Pramonė
2019.02.12
LEG gavo 9,3 mln. Eur „Alstom“ išmokėtą kompensaciją  7

Finansų ministerija pirmadienį bendrovei „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) pervedė apie 9,28 mln. Eur...

Pramonė
2019.02.12
„Rail Baltica“ energijos sistemos studiją už 0,32 mln. Eur rengs „Ineco-Ardanuy“ 1

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto energijos sistemos studiją už 322.000 Eur (be PVM)...

Logistika
2019.02.11
„Orlen Lietuva“ išradėjams turi sumokėti dar 2,2 mln. Eur 3

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ (buvusi „Mažeikių nafta“) išradėjams turi...

Pramonė
2019.02.11
Dėl „Nord Stream 2“ reguliuosiančios direktyvos – kompromisas

ES šalių ambasadoriai penktadienį pritarė Europos Sąjungos (ES) Trečiojo energetikos paketo Dujų direktyvos...

Pramonė
2019.02.08
Baltarusija statydama Astravo AE pažeidė Espo konvenciją 13

Neeiliniame Espo konvencijos šalių susitikime, kuris baigėsi ketvirtadienį, buvo patvirtinti sprendimai dėl...

Pramonė
2019.02.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau