Svarbiausi 2015 m. įvykiai: energetikos rinka

Publikuota: 2016-01-05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

2015-ieji energetikos sektoriuje buvo kaip niekada gausūs ir turtingi.

Skaitytojams pateikiame tris pagrindines metų istorijas energetikos sektoriuje ir svarbiausių metų įvykių metraštį.

SkGD terminalas pradėjo komercinę veiklą

2015-ieji prasidėjo džiugiai. Galbūt ne taip maloniai akiai, kaip į Klaipėdos uostą įplaukęs „Independence“, bet ne mažiau reikšmingai. SkGD terminalas sausio 1 d. pradėjo komercinę veiklą. Per metus „Klaipėdos nafta“ iš jo uždirbo 5,4 mln. Eur, tačiau naujas dujų sektoriaus būvis sukėlė ir dar nematytų ir nespręstų problemų.

Jei iki terminalo pastatymo užteko rūpintis tik su naftos krepšeliu ir Lietuvos politinėmis pozicijomis Kremliaus atžvilgiu suderinta „Gazprom“ dujų kaina, dabar domėn prisireikė imti ir pasaulines SkGD kainas, ir „Statoil“ sandorį su „Litgas“. Tiesa, energetikus Lietuvoje neramino ne tik pingančios vamzdinės dujos, bet ir sparčiai mažėjantis dujų suvartojimas.

Šios naujienos užkūrė diskusiją apie tokio dydžio SkGD terminalo tikslingumą Lietuvai ir sukėlė galvos sopulį „Lietuvos energijos“ valdomai „Litgas“, „Klaipėdos naftai“ ir Energetikos ministerijai. Po metų viduryje pasirodžiusių spekuliacijų apie tai, kad „Litgas“ jau derasi su „Statoil“ dėl esminių sandorio sąlygų keitimo, metų pabaigoje sulaukėme ir oficialaus tokių derybų patvirtinimo. Rezultatų, žadėtų iki metų pabaigos, tiesa, sulaukti dar neteko.

„Gazprom“ dujų kainodaros pokyčių motyvus galime įžvelgti įvairius, tačiau galų gale skaičiai kalba patys už save – Lietuva už dujas iš brangiausiai mokančių Europoje tarpo nukulniavo tiesiai į pigiausiai mokančiųjų penketuką.

„Gazprom“ drama

2014 m. ES rinkoje buvo prasčiausi metai Rusijos dujų monopolininkės istorijoje. Spaudžiama žemų naftos kainų, blaškoma ES trečiąjį energetikos paketą įgyvendinančioje Baltijos šalių rinkoje, įsivėlusi į dujų karą Ukrainoje ir prarandanti rinkos dalį visoje Europoje, „Gazprom“ 2015 m. ėmėsi ieškoti išeičių iš susidariusios padėties.

Rusijos dujų eksporto monopolija oficialiai patvirtino anksčiau skelbtas VŽ prognozes – ji atsisakė keletą metų įgyvendintos strategijos, kuria ketino pasiekti galutinį ES vartotoją tam sukuriant vertikaliai integruotas bendroves.

„Matome ne vieną, o du „Gazprom“. Vienas yra senasis, besivadovaujantis senosiomis tradicijomis. Jis ketina užkariauti didelę Europos dalį ir visiškai nerealistiškai vertina Europos rinką, – „Verslo žinių“ organizuotame „Baltijos energetikos forume“ lapkritį sakė Michailas Krutichinas, nepriklausomos konsultacijų agentūros „RusEnergy“ partneris. – Tačiau žemesniuose lygiuose, ne CEO ar Rusijos prezidento lygyje, „Gazprom“ keičiasi“.

Lietuvai „Gazprom“ strategijos pokyčiai – itin aktualūs. Šalies bendrovių ilgalaikės sutartys su Rusijos įmone baigėsi šiais metais, tačiau sutartis kol kas sudaryta tik su „Amber Grid“ dėl dujų tranzito į Kaliningrado sritį. Nuo šių sutarčių sąlygų priklausys ne tik tai, kiek „Dujotekana“, „Kauno termofikacinė elektrinė“ ar „Achema“ mokės už dujas. Tai taip pat lems ir Klaipėdos terminalo dujų perspektyvas Lietuvos ir Baltijos šalių rinkoje.

Rugsėjo mėnesį Rusijos įmonė surengė dujų aukcioną klientams Vakarų Europoje, kurio metu buvo parduota apie trečdalį planuotų parduoti dujų – 1,23 mlrd. kub. m. Pateikdama tai kaip sėkmę, lapkritį „Gazprom“ Baltijos šalims pažadėjo dujų aukcioną iki metų pabaigos, tačiau ir šis buvo atidėtas.

Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad sutartys Baltijos šalių bendrovėms pratęstos trims mėnesiams, tačiau oficialaus patvirtinimo taip pat dar nesulaukėme. Tad „Gazprom“ drama iš 2015 m. keliasi ir į 2016-uosius.

Elektros jungtys su Lenkija ir Švedija

Energetikos ministerija tai laiko svarbiausiu atliktu šių metų darbu, neveltui. Pirmieji Lietuvos elektriniai čiuptuvai už BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos) žiedo ribų buvo iškilmingai atidaryti gruodžio 14 d. – nors veikti pradėjo dar anksčiau. Jungtimis elektra jau buvo perduota iš vieno jų galo į kitą abiem kryptimis, o ja prekiauti jau gavo elektros biržos „NordPool Spot“ dalyviai. Galima pasidžiaugti, kad nepaisant trikdžių, projektai buvo įgyvendinti laiku ir biudžeto ribose.

Dabar didžiausias klausimas – kaip šios jungtys atsilieps elektros vartotojams. Sutariama, kad artimiausiu metu elektros kainos kris, tačiau dėl konkretaus skaičiaus spėjimų esama įvairių. VŽ rašė, kad dėl kainų skirtumo Lietuvoje ir Švedijoje, mums elektros kainos turėtų smukti iki 13%. Roko Masiulio, energetikos ministro teigimu, naujosios elektros jungtys kainas sumažins 10-12%. Už „NordBalt“ jungties šiaurinį galą atsakingos „Affärsverket Svenska Kraftnät“ vadovybė kainos pokyčio neprognozuoja.

„Esu pakankamai patyręs nemėginti prognozuoti elektros kainų“, - sakė Lietuvoje elektros jungčių inauguracijoje dalyvavęs Mikaelis Odenbergas, „Svenska Kraftnät“ vadovas.

 Tikrąjį statistinį pokytį skaičiuoti, žinoma, galėsime per artimiausius mėnesius, o vartotojams atpigsianti elektra pasijus liepą, po to, kai elektros kainą iš naujo įvertins Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).

Kitas opus klausimas – elektros tinklų sinchronizacija. Tam, kad Lietuva galėtų pilnai sinchronizuotis su Vakarų šalių elektros tinklais, reikalinga antra „LitPol Link“ jungtis, dėl kurios politiniu lygmeniu kalbos jau pradėtos. Antrosios „NordBalt“ jungties poreikį, kaip yra sakęs Daivis Virbickas, „Litgrid“ vadovas, pajusime ilgainiui – dėl įvairių techninių priežasčių statistiškai ja elektra netekės 7-10 kartų per metus, o tai gali sukelti momentinių elektros kainų šuolius skirtingose elektros kainų zonose.

infogr.am::infogram_0_energetikos_metrastis_2015_m

FOTOGALERIJA „LitPol Link“ ir „NordBalt“ inauguracija (19 nuotr.)

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Žalioji alternatyva Europai: graži kalėdinė pasaka, kuriai (ne)lemta išsipildyti?

Planai, kuriami dešimtmečiams į ateitį, balansuoja ties realybės ir fantazijos riba. Ypač, kai planuojami...

Į Klaipėdą atplauks tanklaivis su norvegiška nafta Baltarusijai 

Trečiadienį Klaipėdos uoste laukiama pirmojo po trejų metų pertraukos Baltarusijai skirto naftos krovinio iš...

Pramonė
07:56
Skelbiama „Amber Grid“ vadovo atranka

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ paskelbė naujo dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovo...

Vadyba
2020.01.21
Tęsiantis ginčui su Rusija, Baltarusija importuos naftos per Lietuvą 1

Baltarusija importuos naftos iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“, tęsiantis Minsko...

Pramonė
2020.01.20
Veiklą pradeda „Lords LB“ fondo 45 mln. Eur vertės saulės parkų projektas Lenkijoje

„Lords LB Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“ (EIF) užbaigė...

Pramonė
2020.01.20
Klaipėdoje – naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Pramonė
2020.01.18
Žaliosios energijos aukciono laimėtojui – pirmenybė persiųsti elektrą

Pirmajame žaliosios energetikos aukcione net trims vėjo parkų vystytojams nepaprašius valstybės pagalbos,...

Pramonė
2020.01.17
„Idex Baltic“ leista įsigyti biokuro tiekėją „Pusbroliai“

Pernai į Lietuvą įžengusios Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupės „Idex“ valdoma bendrovė „Idex...

Pramonė
2020.01.17
Importo ir eksporto kainų statistika: išsiskiria gamtiniai ištekliai 

Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4%,...

Prekyba
2020.01.17
Nutolusias saulės elektrines siūlo ir „Saulės grąža“

Gyventojams pasiūlytas jau ketvirtas nutolusių saulės elektrinių projektas. Vieno megavato galios saulės...

Pramonė
2020.01.16
Žaliosios energijos aukcioną laimėjo UAB „Windfarm Akmenė one“ 7

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių...

Pramonė
2020.01.16
Baltarusija prašo „Klaipėdos naftos“ krauti jai skirtą naftą 2

„Klaipėdos nafta“ yra pasiruošusi krauti žaliavinę naftą iš laivų ir pagal poreikį — gabenti žaliavą į...

Pramonė
2020.01.15
Visuomenininkai ragina priešintis Astravo AE

Visuomenininkai ragina toliau aktyviai priešintis Baltarusijoje baigiamai statyti Astravo atominei...

Verslo aplinka
2020.01.15
Ką investuotojams reikės daryti su „Ignitis grupės“ sumokėsimais 50 mln. Eur Premium 1

„Ignitis grupės“ siekis patraukti ESO ir „Ignitis gamybą“ iš Vilniaus biržos kelia ne tik bangų dėl oficialių...

Rinkos
2020.01.15
Ambasadorius: Latvija dalyvautų alternatyvaus Baltarusijos aprūpinimo nafta projektuose 1

Latvija yra pasirengusi dalyvauti alternatyvaus naftos tiekimo Baltarusijai projektuose, pareiškė Latvijos...

Verslo aplinka
2020.01.15
Gamtinių dujų rinkos šiemet – pirkėjo džiaugsmui Premium

Po itin šilto rudens ir vis dar nesirodančios vasaros gamtinių dujų saugyklos Europoje ir Baltijos regione...

Pramonė
2020.01.15
Opozicija kritikuoja Vilniaus ginčo su „Veolia“ finansavimą

Vilniaus savivaldybės tarybos opozicija kritikuoja Vilniaus valdžios sprendimą rizikos kapitalo fondo...

Verslo aplinka
2020.01.14
Seimas ėmėsi siūlymo visiškai liberalizuoti elektros tiekimo rinką

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti siūlymą iki 2023 metų palaipsniui visiškai liberalizuoti elektros tiekimo...

Pramonė
2020.01.14
Baltarusija išsiuntė naftos importo pasiūlymus Baltijos šalims ir dar kelioms valstybėms

Baltarusija išsiuntė komercinius pasiūlymus dėl naftos importo Baltijos valstybėms, Lenkijai, Ukrainai,...

Pramonė
2020.01.14
„Modus Group“ energetikos verslą telkia po vienu prekės ženklu

Tarptautinė įmonių grupė „Modus Group“ atsinaujinančios energetikos veiklas telkia po vienu prekės ženklu...

Rinkodara
2020.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau