Sąrašas, kuris Lietuvoje virs sąmokslo teorijomis

Publikuota: 2015-12-06
Naglio Navako (VŽ) nuotr.
Naglio Navako (VŽ) nuotr.
 

Europos Komisijai patvirtinus viešąjį ir bendruomeninį interesą atitinkančių objektų sąrašą, Lietuvoje jau klausiama, kam reikalinga nauja vidinė aukštos įtampos elektros perdavimo linija tarp Kruonio ir Visagino.

Lapkričio mėnesį Europos Komisija patvirtino pirmąją kasmetinę Energetikos sąjungos ataskaitą (angl. State of the Energy Union report), kurios tikslas – įvertinti per 9 mėnesius nuo Energetikos sąjungos strategijos patvirtinimo pasiektą pažangą.

Kartu su ataskaita patvirtintas (pirmoji jo redakcija buvo sudaryta ir paskelbta dar 2013 m.) ir atnaujintas viešąjį ir bendruomeninį interesą atitinkančių objektų sąrašas (angl. trumpinys – PCI), kurio projektai pretenduoja į ES finansavimą iš specialaus CEF (angl. Connecting Europe Facility) fondo. Antrasis atnaujintas PCI objektų sąrašas įvardija infrastruktūros projektus, kurie skubiai reikalingi, siekiant įgyvendinti ES energetikos politikos tikslus, sakoma EK pranešime.

Į jį įrašyti ir 7 energetikos infrastruktūros plėtros projektai, kuriuos visiškai arba iš dalies planuojama įgyvendinti Lietuvoje iki ES 2014–2020 m. finansinės perspektyvos pabaigos.

infogr.am::infogram_0_7_energetikos_projektai

Kaip tik septintoji PCI sąrašo eilutė Lietuvos energetikos sektoriaus aplinkoje ima kelti šurmulį. Nors argumentas – įtraukti šį perdavimo sistemos objektą į bendrą ES finansuojamų prioritetinių Lietuvos infrastruktūros plėtros projektų sąrašą – oficialiai įvardijamas kaip būtinybė šaliai pasirengti sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais, tik pusbalsiu priduriama – „jeigu bus įgyvendinamas naujos Visagino atominės elektrinės statybos projektas“.

Kitaip tariant, esant didelės galios elektros gamybos objektui (pvz., Visagino AE), nenutiesus šios linijos, Lietuvos elektros perdavimo sistemos bendras darbas sinchroniniu režimu su kontinentine Europa (tai iki šiol yra strateginis Lietuvos energetikos politikos siekis) būtų neįmanomas.

Neapsisprendimo grimasos

Tad Energetikos ministerijai ir jos reguliavimo sferai priskirtoms įmonėms politiniu lygmeniu teks atsakyti mažiausiai į keletą keblių klausimų: jeigu Visagino AE projektas neviešu politiniu valdančiosios daugumos sprendimu yra de facto užkonservuotas mažiausiai iki 2016 m. rinkimų, o vieša šios sprendimo versija skelbia – „kol bus pagerinti jo ekonominiai rodikliai“ – kodėl yra toliau plėtojama tik Visagino projektui reikalinga infrastruktūra?

Kita vertus, galima tikėtis, kad Europos Komisijos pareigūnai, matydami Visagino AE projekto būklę, netrukus klaus: ar iš tikrųjų Kruonio–Visagino perdavimo linija yra prioritetinis šios ES finansinės perspektyvos (2014–2020 m.) projektas; juo labiau kad ir taip menkas CEF fondo biudžetas (į jį pretenduoja 195 projektai visoje ES) toliau mažinamas, lėšas perkeliant kitoms reikmėms.

Jeigu Kruonio–Visagino perdavimo linijos šiemet nebūtų EK patvirtintame PCI sąraše, Visagino AE projekto rėmėjai galėtų klausti, kodėl atitinkamos žinybos ir atsakingos valstybės įmonės (pvz., AB „Litgrid“) nevykdo anksčiau priimtų įstatymų, reikalaujančių atlikti Visagino projektui įgyvendinti reikalingus parengiamuosius darbus, nes teisiškai atominės jėgainės projektas nėra palaidotas.

Ketvirtą teoriją antradienį vykusiame „Verslo žinių“ ir teisininkų kontoros „ValiunasEllex“ surengtame „Baltijos energetikos forume 2015“ suformulavo Arvydas Sekmokas, buvęs konservatorių Vyriausybės energetikos ministras. Jis viešai svarstė, kad dabar jau įgyvendintų ir planuojamų elektros perdavimo infrastruktūros objektų planai nerodo Lietuvos susitaikymo su Astravo AE (Baltarusija) buvimu ir pagalba už ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus eksportuojant ten pagamintą elektros energiją į kontinentinę Europą, taip pat Kruonio jėgainėje užtikrinant Astravo AE būtiną rezervinę galią.

„Litgrid“ ekvilibristika

Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ generalinis direktorius, patvirtina, kad, viena vertus, nors Visagino AE projektas oficialiai sustabdytas ligi tol, kol bus „pagerinti jo ekonominiai rodikliai“, įstatymais reglamentuoti parengiamieji darbai oficialiai nebuvo atšaukti.

„Kitaip tariant, planuodami perdavimo liniją iš Kruonio į Visaginą, stengiamės į politinę Visagino AE pusę reaguoti lanksčiai: jeigu bus apsispręsta atominės jėgainės projektą plėtoti toliau, negalime pavėluoti atlikti savo darbų, o jeigu kada nors ateityje atominis projektas oficialiai bus uždarytas, mūsų užduotis – neinvestuoti į linijų stiprinimą pernelyg daug pinigų, o investuotus pagal galimybes ištraukti“, – sako p. Virbickas. Jis teigia, kad į Kruonio–Visagino liniją „Litgrid“ dar neinvestavo ir neinvestuos nė vieno euro, kol nebus aiškaus vienareikšmio sprendimo dėl VAE.

Ponas Virbickas paneigia kai kurių ekspertų samprotavimus, kad sinchronizavus mūsų ir kontinentinės Europos perdavimo tinklų veiklą Visagine būtų įrengtas srovės keitiklis, todėl esą papildoma linija į Visaginą yra būtina. Tuo pačiu metu jis pripažįsta, kad neturint tikslo statyti naują atominę jėgainę Visagine Kruonį ir Visaginą jungianti perdavimo linija yra nereikalinga. Taip pat ir Baltijos šalių perdavimo sistemą sinchronizuojant su kontinentine Europa be Visagino projekto. Pono Virbicko nuomone, PCI sąrašas – nėra garantija, kad EK sutiks bendrai finansuoti į jį įtrauktus projektus. Kita vertus, esą dar po dvejų metų PCI sąrašas bus vėl papildomas ir iš jo Kruonio–Visagino liniją bus galima išbraukti.

„Sinchronizavimo požiūriu mums daug svarbesnis objektas būtų Vilniaus užžiedinimas iš rytų pusės, nes į sostinę ateina elektros linija iš Molodečno (Baltarusija), tačiau Briuselyje į šį poreikį buvo reaguota skeptiškai“, – nurodo p. Virbickas.

AB „Litgrid“ generalinis direktorius atsisako komentuoti politinius sprendimus dėl Visagino AE, tačiau prašo suprasti, kad politinis aiškumas neverstų „Litgrid“ leisti pinigų ten, kur jų nereikės, arba ramiai, be skubos įgyvendinti numatytus darbus, be kurių Visagino AE negalėtų veikti, jeigu pagalbinė infrastruktūra šiam objektui būtų pastatyta pavėluotai.

„Šiandien mes dar turime pusmečio, ilgiausiai – metų rezervą“, – aiškina p. Virbickas, turėdamas galvoje, kad „Litgrid“ investicijas tvirtina ne tik įmonės valdančiosios institucijos. Dalis investicijų neišvengiamai gula ant vartotojų pečių, tad jos įteisinamos tik tada, kada jas patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. „Tai užtrunka laiko“, – priduria „Litgrid“ vadovas.

Neapsisprendimas kainuoja

Todėl tolesnis politinis neapsisprendimas dėl Visagino AE projekto supurena sąmokslo teorijoms palankią dirvą. Politikai jaučia, kad šiuo metu geriausias naujos atominės elektrinės projektas yra užšaldytas projektas.

Ir užšaldytą projektą jie siekia laikyti tol, kol esą nebus pagerintas jo ekonominis patrauklumas. Nors Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinių energetikos bendrovių atstovai yra ne kartą aiškiai pasakę: be investicijoms skirtų subsidijų arba be susitarimo, pasirašyto su vyriausybės institucijomis, dėl prognozuojamų Visagino AE pagamintos elektros kainų ir jų skirtumo (panašaus į tą, kurį sudarė Jungtinės Karalystės vyriausybė ir „Hinkley Point“ atominės elektrinės statytoja „Electricite de France“) šio projekto įgyvendinti neįmanoma.

Ši įmonių pozicija, kaip ir ES šalių narių politiniai sprendimai – plėtoti subsidijuojamą energijos gamybą arba negaminti iš viso – yra labai aiškios alternatyvos, kokį pasirinkimą turi Lietuvos politikai. Rytoj, poryt ir po penkerių metų jis nebus kitoks dėl ES subsidijų politikos.

Tuo pačiu metu politikų delsimas apsispręsti verčia valstybės įmones imtis organizacinės ir finansinės ekvilibristikos, didina jų veiklos riziką. Tačiau nereiškia, kad nieko nekainuos.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 27 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Visagino AE inžinieriai iš JAV vėl dairosi Lietuvoje 9

Energetikos ministerija ir JAV energetikos bendrovės „8 Rivers“ bei „NET Power“ praėjusios savaitės pabaigoje...

Pramonė
2019.03.25
Dujotiekio Vilnius-Ryga dalį rekonstruos „MT group“ 

Magistralinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga dalį už 9,4 mln. Eur rekonstruos Lietuvos bendrovė „MT...

Pramonė
2019.03.22
„Enefit“ pajamos augo 57%

Estijos „Eesti Energia“ priklausančio energijos tiekėjo UAB „Enefit“ pajamos per 2018 m. sudarė 38,1 mln.

Pramonė
2019.03.22
Vasarį pramonė pagamino 3,8% daugiau

Pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis 2019 m. pradžioje išaugo.

Pramonė
2019.03.22
Ketinama atleisti Vilniaus šilumos tinklų vadovą  15

Vilniaus šilumos tinklų valdyba penktadienį spręs, ar atleisti daugiau nei trejus metus jai...

Pramonė
2019.03.21
 „Orlen Lietuva“ pajamos augo, pelnas ištirpo 1

„Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykla praėjusiais metais dirbo maksimaliu pajėgumu, fiksavo...

Pramonė
2019.03.21
Sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įstatymas pateiktas Vyriausybei

Energetikos ministerija Vyriausybei pateikė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės...

Pramonė
2019.03.21
Nuo 2020-ųjų benzine biodegalų turės būti ne mažiau kaip 10% 4

Seimas pakeitė iki šiol galiojančius reikalavimus dėl biodegalų maišymo į benziną – pritarė kelių Seimo narių...

Pramonė
2019.03.21
„Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ jėgainės Kaune konsultavimas kelia klausimų VPT 4

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statomą 150 mln. Eur vertės Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ)...

Pramonė
2019.03.21
Ko gero, didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje Premium 15

Potencialus JAV energetikos bendrovių elektros energijos gamybos Lietuvoje projektas galėtų tapti didžiausia...

Pramonė
2019.03.20
Pasirašyta pirmojo sinchronizacijos etapo finansavimo sutartis 11

Briuselyje Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių vadovai ir Inovacijų ir tinklų programų...

Pramonė
2019.03.19
Šiluma šalyje per metus brango 6%

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina šalyje per metus – kovą palyginti su 2018 metų kovu – išaugo 6%,...

Pramonė
2019.03.19
„Geotermai“ iškelta bankroto byla  5

Neveikiančiai Klaipėdos šilumos gamybos įmonei „Geoterma“ iškelta bankroto byla. 

Pramonė
2019.03.18
„Achema“ pavasarį turėtų įsigyti bent du SGD krovinius 2

Didžiausia dujų vartotoja Lietuvoje, Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ šiemet įsigis bent du laivus su...

Pramonė
2019.03.18
Lietuvoje – institucijų ir gyventojų pratybos dėl galimos avarijos Astravo elektrinėje 6

Rudenį Vilniaus ir Švenčionių rajonuose, galbūt Vilniaus mieste vyks valstybinio lygio pratybos, kur bus...

Pramonė
2019.03.17
Amerikiečiai siūlo pastatyti 300 MW dujinę elektrinę be subsidijų   20

Energetikos ministerija su JAV kompanija „Net Power“ ir energetikos inovacijų kompanija „8 Rivers Capital“...

Pramonė
2019.03.15
„Amber Grid“ už 5,6 mln. Eur modernizavo Panevėžio kompresorių stotį

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ užbaigė Panevėžio kompresorių stoties...

Pramonė
2019.03.15
L. Linkevičius: Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia 6

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Lietuvos vyriausybės pozicija dėl Baltarusijoje...

Pramonė
2019.03.14
Ankstyvas pavasaris pranašauja žemas SkGD kainas 1

Žiemos pradžioje trečdaliu brangiau nei prieš metus kainavusios suskystintos gamtinės dujos (SkGD) šiemet...

Pramonė
2019.03.14
Biržoje – 3 TWh daugiau gamtinių dujų

Šių metų pradžioje nelikus prievolės reguliuojamiems energijos gamintojams dujas pirmumo tvarka pirkti iš...

Pramonė
2019.03.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau