Sąrašas, kuris Lietuvoje virs sąmokslo teorijomis

Publikuota: 2015-12-06
Naglio Navako (VŽ) nuotr.
Naglio Navako (VŽ) nuotr.
 

Europos Komisijai patvirtinus viešąjį ir bendruomeninį interesą atitinkančių objektų sąrašą, Lietuvoje jau klausiama, kam reikalinga nauja vidinė aukštos įtampos elektros perdavimo linija tarp Kruonio ir Visagino.

Lapkričio mėnesį Europos Komisija patvirtino pirmąją kasmetinę Energetikos sąjungos ataskaitą (angl. State of the Energy Union report), kurios tikslas – įvertinti per 9 mėnesius nuo Energetikos sąjungos strategijos patvirtinimo pasiektą pažangą.

Kartu su ataskaita patvirtintas (pirmoji jo redakcija buvo sudaryta ir paskelbta dar 2013 m.) ir atnaujintas viešąjį ir bendruomeninį interesą atitinkančių objektų sąrašas (angl. trumpinys – PCI), kurio projektai pretenduoja į ES finansavimą iš specialaus CEF (angl. Connecting Europe Facility) fondo. Antrasis atnaujintas PCI objektų sąrašas įvardija infrastruktūros projektus, kurie skubiai reikalingi, siekiant įgyvendinti ES energetikos politikos tikslus, sakoma EK pranešime.

Į jį įrašyti ir 7 energetikos infrastruktūros plėtros projektai, kuriuos visiškai arba iš dalies planuojama įgyvendinti Lietuvoje iki ES 2014–2020 m. finansinės perspektyvos pabaigos.

infogr.am::infogram_0_7_energetikos_projektai

Kaip tik septintoji PCI sąrašo eilutė Lietuvos energetikos sektoriaus aplinkoje ima kelti šurmulį. Nors argumentas – įtraukti šį perdavimo sistemos objektą į bendrą ES finansuojamų prioritetinių Lietuvos infrastruktūros plėtros projektų sąrašą – oficialiai įvardijamas kaip būtinybė šaliai pasirengti sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais, tik pusbalsiu priduriama – „jeigu bus įgyvendinamas naujos Visagino atominės elektrinės statybos projektas“.

Kitaip tariant, esant didelės galios elektros gamybos objektui (pvz., Visagino AE), nenutiesus šios linijos, Lietuvos elektros perdavimo sistemos bendras darbas sinchroniniu režimu su kontinentine Europa (tai iki šiol yra strateginis Lietuvos energetikos politikos siekis) būtų neįmanomas.

Neapsisprendimo grimasos

Tad Energetikos ministerijai ir jos reguliavimo sferai priskirtoms įmonėms politiniu lygmeniu teks atsakyti mažiausiai į keletą keblių klausimų: jeigu Visagino AE projektas neviešu politiniu valdančiosios daugumos sprendimu yra de facto užkonservuotas mažiausiai iki 2016 m. rinkimų, o vieša šios sprendimo versija skelbia – „kol bus pagerinti jo ekonominiai rodikliai“ – kodėl yra toliau plėtojama tik Visagino projektui reikalinga infrastruktūra?

Kita vertus, galima tikėtis, kad Europos Komisijos pareigūnai, matydami Visagino AE projekto būklę, netrukus klaus: ar iš tikrųjų Kruonio–Visagino perdavimo linija yra prioritetinis šios ES finansinės perspektyvos (2014–2020 m.) projektas; juo labiau kad ir taip menkas CEF fondo biudžetas (į jį pretenduoja 195 projektai visoje ES) toliau mažinamas, lėšas perkeliant kitoms reikmėms.

Jeigu Kruonio–Visagino perdavimo linijos šiemet nebūtų EK patvirtintame PCI sąraše, Visagino AE projekto rėmėjai galėtų klausti, kodėl atitinkamos žinybos ir atsakingos valstybės įmonės (pvz., AB „Litgrid“) nevykdo anksčiau priimtų įstatymų, reikalaujančių atlikti Visagino projektui įgyvendinti reikalingus parengiamuosius darbus, nes teisiškai atominės jėgainės projektas nėra palaidotas.

Ketvirtą teoriją antradienį vykusiame „Verslo žinių“ ir teisininkų kontoros „ValiunasEllex“ surengtame „Baltijos energetikos forume 2015“ suformulavo Arvydas Sekmokas, buvęs konservatorių Vyriausybės energetikos ministras. Jis viešai svarstė, kad dabar jau įgyvendintų ir planuojamų elektros perdavimo infrastruktūros objektų planai nerodo Lietuvos susitaikymo su Astravo AE (Baltarusija) buvimu ir pagalba už ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus eksportuojant ten pagamintą elektros energiją į kontinentinę Europą, taip pat Kruonio jėgainėje užtikrinant Astravo AE būtiną rezervinę galią.

„Litgrid“ ekvilibristika

Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ generalinis direktorius, patvirtina, kad, viena vertus, nors Visagino AE projektas oficialiai sustabdytas ligi tol, kol bus „pagerinti jo ekonominiai rodikliai“, įstatymais reglamentuoti parengiamieji darbai oficialiai nebuvo atšaukti.

„Kitaip tariant, planuodami perdavimo liniją iš Kruonio į Visaginą, stengiamės į politinę Visagino AE pusę reaguoti lanksčiai: jeigu bus apsispręsta atominės jėgainės projektą plėtoti toliau, negalime pavėluoti atlikti savo darbų, o jeigu kada nors ateityje atominis projektas oficialiai bus uždarytas, mūsų užduotis – neinvestuoti į linijų stiprinimą pernelyg daug pinigų, o investuotus pagal galimybes ištraukti“, – sako p. Virbickas. Jis teigia, kad į Kruonio–Visagino liniją „Litgrid“ dar neinvestavo ir neinvestuos nė vieno euro, kol nebus aiškaus vienareikšmio sprendimo dėl VAE.

Ponas Virbickas paneigia kai kurių ekspertų samprotavimus, kad sinchronizavus mūsų ir kontinentinės Europos perdavimo tinklų veiklą Visagine būtų įrengtas srovės keitiklis, todėl esą papildoma linija į Visaginą yra būtina. Tuo pačiu metu jis pripažįsta, kad neturint tikslo statyti naują atominę jėgainę Visagine Kruonį ir Visaginą jungianti perdavimo linija yra nereikalinga. Taip pat ir Baltijos šalių perdavimo sistemą sinchronizuojant su kontinentine Europa be Visagino projekto. Pono Virbicko nuomone, PCI sąrašas – nėra garantija, kad EK sutiks bendrai finansuoti į jį įtrauktus projektus. Kita vertus, esą dar po dvejų metų PCI sąrašas bus vėl papildomas ir iš jo Kruonio–Visagino liniją bus galima išbraukti.

„Sinchronizavimo požiūriu mums daug svarbesnis objektas būtų Vilniaus užžiedinimas iš rytų pusės, nes į sostinę ateina elektros linija iš Molodečno (Baltarusija), tačiau Briuselyje į šį poreikį buvo reaguota skeptiškai“, – nurodo p. Virbickas.

AB „Litgrid“ generalinis direktorius atsisako komentuoti politinius sprendimus dėl Visagino AE, tačiau prašo suprasti, kad politinis aiškumas neverstų „Litgrid“ leisti pinigų ten, kur jų nereikės, arba ramiai, be skubos įgyvendinti numatytus darbus, be kurių Visagino AE negalėtų veikti, jeigu pagalbinė infrastruktūra šiam objektui būtų pastatyta pavėluotai.

„Šiandien mes dar turime pusmečio, ilgiausiai – metų rezervą“, – aiškina p. Virbickas, turėdamas galvoje, kad „Litgrid“ investicijas tvirtina ne tik įmonės valdančiosios institucijos. Dalis investicijų neišvengiamai gula ant vartotojų pečių, tad jos įteisinamos tik tada, kada jas patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. „Tai užtrunka laiko“, – priduria „Litgrid“ vadovas.

Neapsisprendimas kainuoja

Todėl tolesnis politinis neapsisprendimas dėl Visagino AE projekto supurena sąmokslo teorijoms palankią dirvą. Politikai jaučia, kad šiuo metu geriausias naujos atominės elektrinės projektas yra užšaldytas projektas.

Ir užšaldytą projektą jie siekia laikyti tol, kol esą nebus pagerintas jo ekonominis patrauklumas. Nors Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinių energetikos bendrovių atstovai yra ne kartą aiškiai pasakę: be investicijoms skirtų subsidijų arba be susitarimo, pasirašyto su vyriausybės institucijomis, dėl prognozuojamų Visagino AE pagamintos elektros kainų ir jų skirtumo (panašaus į tą, kurį sudarė Jungtinės Karalystės vyriausybė ir „Hinkley Point“ atominės elektrinės statytoja „Electricite de France“) šio projekto įgyvendinti neįmanoma.

Ši įmonių pozicija, kaip ir ES šalių narių politiniai sprendimai – plėtoti subsidijuojamą energijos gamybą arba negaminti iš viso – yra labai aiškios alternatyvos, kokį pasirinkimą turi Lietuvos politikai. Rytoj, poryt ir po penkerių metų jis nebus kitoks dėl ES subsidijų politikos.

Tuo pačiu metu politikų delsimas apsispręsti verčia valstybės įmones imtis organizacinės ir finansinės ekvilibristikos, didina jų veiklos riziką. Tačiau nereiškia, kad nieko nekainuos.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 27 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Nord Stream 2“ taikosi aplenkti Daniją 7

„Nord Stream 2“ Danijos reguliuotojui pateikė prašymą naujam Baltijos jūros dugnu tiesiamo dujotiekio...

Energetika
2018.08.13
Prekybos karai daugiau amerikietiškų dujų į Europą neatveš Premium 1

Kinijai įvedus prekybos tarifus amerikietiškoms suskystintoms gamtinėms dujoms (SkGD), daugiau galimybių...

Energetika
2018.08.13
Rusijai nepavyko užginčyti Trečiojo energetikos paketo 20

Rusijai nepavyko užginčyti Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo (3EP) nuostatų Pasaulio prekybos...

Energetika
2018.08.13
„Gazprom“ dangoraižis Sankt Peterburge kainuos daugiau nei 100 mlrd. RUB 24

Finansavimas „Lakhta centro“ – Sankt Peterburge ant Suomijos įlankos kranto statomo 462 m aukščio „Gazprom“...

Energetika
2018.08.12
Baltarusija kuria planus, kaip vartoti daugiau elektros 46

Baltarusijos valdžia patvirtino priemonių planą elektros vartojimui šalyje didinti. Taip tikimasi išspręsti...

Energetika
2018.08.12
Be elektros liko 1.200 šiauliečių

Lietuvoje be elektros liko apie 1.200 Šaulių gyventojų.

Energetika
2018.08.11
„Litgas“ dujų perteklius parduotas vienu kąsniu 3

„GET Baltic“ aukcione pardavinėtas paskirtosios dujų tiekėjos UAB „Litgas“ gamtinių dujų perteklius – 110 GWh...

Energetika
2018.08.10
„Lietuvos energija“ įsigijo „Vėjo vatą“ ir „Vėjo gūsį“ 10

UAB „Lietuvos energija“ iš UAB „Stemma Group“ įsigijo dvi vėjų parkus valdančias bendroves. Trijų vėjo parkų...

Energetika
2018.08.10
IAE ieško būsimo atliekyno statybos prižiūrėtojo

Neveikiančiai Ignalinos atominei elektrinei (IAE) šių metų rudenį ruošiantis skelbti šimtamilijoninės vertės...

Energetika
2018.08.09
„Klaipėdos nafta“ žvalgosi į dar du SkGD terminalų projektus 1

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ neatsisako ketinimų...

Energetika
2018.08.09
VŠT pusmetį baigė pelningai 12

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pajamos sudarė beveik 78,1 mln. Eur,...

Energetika
2018.08.08
Biodegalų asociacija skųs nutarimą dėl „Neste Lietuva“ reklamos 6

Biodegalus ir jų komponentus gaminančias Lietuvos bendroves vienijanti Biodegalų asociacija nesutinka su LR...

Transportas
2018.08.08
„Hanner“ BSW verslo centras turės savo saulės elektrinę 4

Ant naujo „Hanner“ verslo centro „Business Stadium West“ (BSW) stogo Vilniuje, buvusioje Žalgirio stadiono...

Energetika
2018.08.08
Šiaulių savivaldybės įmonės praneša I pusmečio rezultatus

Šiaulių m. savivaldybė įvertino didžiausių jos kontroliuojamų įmonių veiklos rezultatus per šių metų I...

Verslo aplinka
2018.08.07
„Energijos sprendimų centrą“ jungia prie „Energijos tiekimo“ 2

„Lietuvos energija“ (LE) jungia dvi įmonių grupės bendroves – UAB „Energijos sprendimų centras“ (ESC) baigia...

Energetika
2018.08.06
„Lifosoje“ – investicijos į energijos taupymo sprendimus 2

Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“ modernizavo ir išplėtė suspausto oro, kuris reikalingas...

Pramonė
2018.08.06
„Eesti Energia“ gavo KT leidimą įsigyti „Nelja Energia“

Konkurencijos taryba (KT) leido vykdyti koncentraciją Estijos bendrovei „Enefit Green“ įsigyjant 100% Estijos...

Rinkos
2018.08.06
Energetikos įrenginiai stojo dėl susidėvėjimo ir darbuotojų klaidų 1

2018 m. pirmąjį pusmetį įvykę energetikos įrenginių darbo sutrikimai energijos gamintojams ir tiekėjams...

Energetika
2018.08.06
Geri laikai grįžo: Norvegija vėl pildo valstybinį naftos fondą 22

Norvegijos vyriausybė pirmą kartą per beveik trejus metus, arba nuo 2016 m., į valstybinį naftos fondą,...

Rinkos
2018.08.05
„General Electric“ už vėlavimą estams sumokėjo 106 mln. Eur 1

Rangovė „General Electric“ Estijos energetikos kompanijai „Eesti Energia“ sumokėjo 106 mln. Eur netesybų už...

Energetika
2018.08.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau