Sąrašas, kuris Lietuvoje virs sąmokslo teorijomis

Publikuota: 2015-12-06
Naglio Navako (VŽ) nuotr.
Naglio Navako (VŽ) nuotr.
 

Europos Komisijai patvirtinus viešąjį ir bendruomeninį interesą atitinkančių objektų sąrašą, Lietuvoje jau klausiama, kam reikalinga nauja vidinė aukštos įtampos elektros perdavimo linija tarp Kruonio ir Visagino.

Lapkričio mėnesį Europos Komisija patvirtino pirmąją kasmetinę Energetikos sąjungos ataskaitą (angl. State of the Energy Union report), kurios tikslas – įvertinti per 9 mėnesius nuo Energetikos sąjungos strategijos patvirtinimo pasiektą pažangą.

Kartu su ataskaita patvirtintas (pirmoji jo redakcija buvo sudaryta ir paskelbta dar 2013 m.) ir atnaujintas viešąjį ir bendruomeninį interesą atitinkančių objektų sąrašas (angl. trumpinys – PCI), kurio projektai pretenduoja į ES finansavimą iš specialaus CEF (angl. Connecting Europe Facility) fondo. Antrasis atnaujintas PCI objektų sąrašas įvardija infrastruktūros projektus, kurie skubiai reikalingi, siekiant įgyvendinti ES energetikos politikos tikslus, sakoma EK pranešime.

Į jį įrašyti ir 7 energetikos infrastruktūros plėtros projektai, kuriuos visiškai arba iš dalies planuojama įgyvendinti Lietuvoje iki ES 2014–2020 m. finansinės perspektyvos pabaigos.

infogr.am::infogram_0_7_energetikos_projektai

Kaip tik septintoji PCI sąrašo eilutė Lietuvos energetikos sektoriaus aplinkoje ima kelti šurmulį. Nors argumentas – įtraukti šį perdavimo sistemos objektą į bendrą ES finansuojamų prioritetinių Lietuvos infrastruktūros plėtros projektų sąrašą – oficialiai įvardijamas kaip būtinybė šaliai pasirengti sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais, tik pusbalsiu priduriama – „jeigu bus įgyvendinamas naujos Visagino atominės elektrinės statybos projektas“.

Kitaip tariant, esant didelės galios elektros gamybos objektui (pvz., Visagino AE), nenutiesus šios linijos, Lietuvos elektros perdavimo sistemos bendras darbas sinchroniniu režimu su kontinentine Europa (tai iki šiol yra strateginis Lietuvos energetikos politikos siekis) būtų neįmanomas.

Neapsisprendimo grimasos

Tad Energetikos ministerijai ir jos reguliavimo sferai priskirtoms įmonėms politiniu lygmeniu teks atsakyti mažiausiai į keletą keblių klausimų: jeigu Visagino AE projektas neviešu politiniu valdančiosios daugumos sprendimu yra de facto užkonservuotas mažiausiai iki 2016 m. rinkimų, o vieša šios sprendimo versija skelbia – „kol bus pagerinti jo ekonominiai rodikliai“ – kodėl yra toliau plėtojama tik Visagino projektui reikalinga infrastruktūra?

Kita vertus, galima tikėtis, kad Europos Komisijos pareigūnai, matydami Visagino AE projekto būklę, netrukus klaus: ar iš tikrųjų Kruonio–Visagino perdavimo linija yra prioritetinis šios ES finansinės perspektyvos (2014–2020 m.) projektas; juo labiau kad ir taip menkas CEF fondo biudžetas (į jį pretenduoja 195 projektai visoje ES) toliau mažinamas, lėšas perkeliant kitoms reikmėms.

Jeigu Kruonio–Visagino perdavimo linijos šiemet nebūtų EK patvirtintame PCI sąraše, Visagino AE projekto rėmėjai galėtų klausti, kodėl atitinkamos žinybos ir atsakingos valstybės įmonės (pvz., AB „Litgrid“) nevykdo anksčiau priimtų įstatymų, reikalaujančių atlikti Visagino projektui įgyvendinti reikalingus parengiamuosius darbus, nes teisiškai atominės jėgainės projektas nėra palaidotas.

Ketvirtą teoriją antradienį vykusiame „Verslo žinių“ ir teisininkų kontoros „ValiunasEllex“ surengtame „Baltijos energetikos forume 2015“ suformulavo Arvydas Sekmokas, buvęs konservatorių Vyriausybės energetikos ministras. Jis viešai svarstė, kad dabar jau įgyvendintų ir planuojamų elektros perdavimo infrastruktūros objektų planai nerodo Lietuvos susitaikymo su Astravo AE (Baltarusija) buvimu ir pagalba už ES ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus eksportuojant ten pagamintą elektros energiją į kontinentinę Europą, taip pat Kruonio jėgainėje užtikrinant Astravo AE būtiną rezervinę galią.

„Litgrid“ ekvilibristika

Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ generalinis direktorius, patvirtina, kad, viena vertus, nors Visagino AE projektas oficialiai sustabdytas ligi tol, kol bus „pagerinti jo ekonominiai rodikliai“, įstatymais reglamentuoti parengiamieji darbai oficialiai nebuvo atšaukti.

„Kitaip tariant, planuodami perdavimo liniją iš Kruonio į Visaginą, stengiamės į politinę Visagino AE pusę reaguoti lanksčiai: jeigu bus apsispręsta atominės jėgainės projektą plėtoti toliau, negalime pavėluoti atlikti savo darbų, o jeigu kada nors ateityje atominis projektas oficialiai bus uždarytas, mūsų užduotis – neinvestuoti į linijų stiprinimą pernelyg daug pinigų, o investuotus pagal galimybes ištraukti“, – sako p. Virbickas. Jis teigia, kad į Kruonio–Visagino liniją „Litgrid“ dar neinvestavo ir neinvestuos nė vieno euro, kol nebus aiškaus vienareikšmio sprendimo dėl VAE.

Ponas Virbickas paneigia kai kurių ekspertų samprotavimus, kad sinchronizavus mūsų ir kontinentinės Europos perdavimo tinklų veiklą Visagine būtų įrengtas srovės keitiklis, todėl esą papildoma linija į Visaginą yra būtina. Tuo pačiu metu jis pripažįsta, kad neturint tikslo statyti naują atominę jėgainę Visagine Kruonį ir Visaginą jungianti perdavimo linija yra nereikalinga. Taip pat ir Baltijos šalių perdavimo sistemą sinchronizuojant su kontinentine Europa be Visagino projekto. Pono Virbicko nuomone, PCI sąrašas – nėra garantija, kad EK sutiks bendrai finansuoti į jį įtrauktus projektus. Kita vertus, esą dar po dvejų metų PCI sąrašas bus vėl papildomas ir iš jo Kruonio–Visagino liniją bus galima išbraukti.

„Sinchronizavimo požiūriu mums daug svarbesnis objektas būtų Vilniaus užžiedinimas iš rytų pusės, nes į sostinę ateina elektros linija iš Molodečno (Baltarusija), tačiau Briuselyje į šį poreikį buvo reaguota skeptiškai“, – nurodo p. Virbickas.

AB „Litgrid“ generalinis direktorius atsisako komentuoti politinius sprendimus dėl Visagino AE, tačiau prašo suprasti, kad politinis aiškumas neverstų „Litgrid“ leisti pinigų ten, kur jų nereikės, arba ramiai, be skubos įgyvendinti numatytus darbus, be kurių Visagino AE negalėtų veikti, jeigu pagalbinė infrastruktūra šiam objektui būtų pastatyta pavėluotai.

„Šiandien mes dar turime pusmečio, ilgiausiai – metų rezervą“, – aiškina p. Virbickas, turėdamas galvoje, kad „Litgrid“ investicijas tvirtina ne tik įmonės valdančiosios institucijos. Dalis investicijų neišvengiamai gula ant vartotojų pečių, tad jos įteisinamos tik tada, kada jas patvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. „Tai užtrunka laiko“, – priduria „Litgrid“ vadovas.

Neapsisprendimas kainuoja

Todėl tolesnis politinis neapsisprendimas dėl Visagino AE projekto supurena sąmokslo teorijoms palankią dirvą. Politikai jaučia, kad šiuo metu geriausias naujos atominės elektrinės projektas yra užšaldytas projektas.

Ir užšaldytą projektą jie siekia laikyti tol, kol esą nebus pagerintas jo ekonominis patrauklumas. Nors Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinių energetikos bendrovių atstovai yra ne kartą aiškiai pasakę: be investicijoms skirtų subsidijų arba be susitarimo, pasirašyto su vyriausybės institucijomis, dėl prognozuojamų Visagino AE pagamintos elektros kainų ir jų skirtumo (panašaus į tą, kurį sudarė Jungtinės Karalystės vyriausybė ir „Hinkley Point“ atominės elektrinės statytoja „Electricite de France“) šio projekto įgyvendinti neįmanoma.

Ši įmonių pozicija, kaip ir ES šalių narių politiniai sprendimai – plėtoti subsidijuojamą energijos gamybą arba negaminti iš viso – yra labai aiškios alternatyvos, kokį pasirinkimą turi Lietuvos politikai. Rytoj, poryt ir po penkerių metų jis nebus kitoks dėl ES subsidijų politikos.

Tuo pačiu metu politikų delsimas apsispręsti verčia valstybės įmones imtis organizacinės ir finansinės ekvilibristikos, didina jų veiklos riziką. Tačiau nereiškia, kad nieko nekainuos.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 27 d.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Ignitis gamyba“ nuotoliniams vartotojams įrengs 3 MW galios saulės elektrinę

AB „Ignitis gamyba“ pasirašė sutartį su įmone „IMASD Energias SL“ dėl naujos 3 MW saulės jėgainės įrengimo...

Pramonė
2020.01.24
Nafta iš Klaipėdos link Baltarusijos pajudės vidurnaktį

Į Klaipėdos jūrų uostą ketvirtadienį ryte atplaukus laivui su Baltarusijai skirta norvegiška nafta, pirmasis...

Pramonė
2020.01.24
Dar ilgą laiką galime nematyti 100 USD kainuojančios naftos, sako „Chevron“ vadovas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose dar ilgai nepasieks 100 USD už barelį lygmens dėl tebesitęsiančio JAV...

Rinkos
2020.01.24
Europa SkGD importavo vietinės dujų gavybos sąskaita

Europa praėjusiais metais prisidėjo prie perteklinės tarptautiniu mastu suskystintų gamtinių dujų (SkGD)...

Pramonė
2020.01.23
S. Krėpšta: Japonija domisi „Rail Baltica“, sinchronizacijos projektų finansavimu

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas domisi galimybe finansuoti „Rail Baltica“ geležinkelių...

Verslo aplinka
2020.01.23
Baltarusijai naftą gabenantis laivas atplaukė į Klaipėdą

Į Klaipėdos jūrų uostą ketvirtadienio rytą atplaukė laivas su Baltarusijai skirta norvegiška nafta.

Pramonė
2020.01.23
Žalioji alternatyva Europai: graži kalėdinė pasaka, kuriai (ne)lemta išsipildyti? 2

Planai, kuriami dešimtmečiams į ateitį, balansuoja ties realybės ir fantazijos riba. Ypač, kai planuojami...

Verslo aplinka
2020.01.22
Į Klaipėdą atplauks tanklaivis su norvegiška nafta Baltarusijai 

Trečiadienį Klaipėdos uoste laukiama pirmojo po trejų metų pertraukos Baltarusijai skirto naftos krovinio iš...

Pramonė
2020.01.22
Skelbiama „Amber Grid“ vadovo atranka

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ paskelbė naujo dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovo...

Vadyba
2020.01.21
Tęsiantis ginčui su Rusija, Baltarusija importuos naftos per Lietuvą 1

Baltarusija importuos naftos iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“, tęsiantis Minsko...

Pramonė
2020.01.20
Veiklą pradeda „Lords LB“ fondo 45 mln. Eur vertės saulės parkų projektas Lenkijoje

„Lords LB Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“ (EIF) užbaigė...

Pramonė
2020.01.20
Klaipėdoje – naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Pramonė
2020.01.18
Žaliosios energijos aukciono laimėtojui – pirmenybė persiųsti elektrą

Pirmajame žaliosios energetikos aukcione net trims vėjo parkų vystytojams nepaprašius valstybės pagalbos,...

Pramonė
2020.01.17
„Idex Baltic“ leista įsigyti biokuro tiekėją „Pusbroliai“

Pernai į Lietuvą įžengusios Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupės „Idex“ valdoma bendrovė „Idex...

Pramonė
2020.01.17
Importo ir eksporto kainų statistika: išsiskiria gamtiniai ištekliai 

Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4%,...

Prekyba
2020.01.17
Nutolusias saulės elektrines siūlo ir „Saulės grąža“

Gyventojams pasiūlytas jau ketvirtas nutolusių saulės elektrinių projektas. Vieno megavato galios saulės...

Pramonė
2020.01.16
Žaliosios energijos aukcioną laimėjo UAB „Windfarm Akmenė one“ 7

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių...

Pramonė
2020.01.16
Baltarusija prašo „Klaipėdos naftos“ krauti jai skirtą naftą 3

„Klaipėdos nafta“ yra pasiruošusi krauti žaliavinę naftą iš laivų ir pagal poreikį — gabenti žaliavą į...

Pramonė
2020.01.15
Visuomenininkai ragina priešintis Astravo AE

Visuomenininkai ragina toliau aktyviai priešintis Baltarusijoje baigiamai statyti Astravo atominei...

Verslo aplinka
2020.01.15
Ką investuotojams reikės daryti su „Ignitis grupės“ sumokėsimais 50 mln. Eur Premium 1

„Ignitis grupės“ siekis patraukti ESO ir „Ignitis gamybą“ iš Vilniaus biržos kelia ne tik bangų dėl oficialių...

Rinkos
2020.01.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau