Kodėl atsivėrusios jungtys su Lenkija ir Švedija už elektrą leis mokėti mažiau?

Publikuota: 2015-11-30
Vidmantas Salietis, Energijos tiekimas UAB generalinis direktorius.
Vidmantas Salietis, Energijos tiekimas UAB generalinis direktorius.

Gera žinia apskrieti Lietuvą netruko: 2016 m. pradėjus veikti jungtims su Lenkija ir Švedija už elektros energiją mokėsime mažiau. Kas leidžia daryti tokias tiek verslą, tiek buitinius vartotojus optimistiškai nuteikiančias prielaidas?

Švedijoje ir Lenkijoje elektra šiuo metu yra gerokai pigesnė nei Lietuvoje, todėl prognozuojama, kad kitais metais Lietuvoje vidutinė rinkos kaina pastebimai sumažės. Vieno didžiausių Lietuvoje nepriklausomų elektros tiekėjų „Energijos tiekimo“ direktorius Vidmantas Salietis sako, kad ji gali pigti net iki 15 %.

Ir pigiau, ir stabiliau

V. Salietis priduria, kad naujos jungtys ne tik sumažins elektros energijos kainas – dėl jungčių įtakos jos turėtų tapti stabilesnės.

„Nuo 2016 metų Lietuva galės importuoti elektrą jau iš keturių šalių, todėl elektros kaina bus mažiau priklausoma nuo importo galimybių iš Rusijos bei Estijos (per Latviją). Elektrai iš pastarųjų šalių sklandžiai atitekėti į Lietuvą dažnai sutrukdo techniniai jungčių pralaidumų ribojimai. Todėl atsiradus naujoms jungtims elektros energijos kaina Lietuvos rinkoje taps stabilesnė. Taip pat numatoma, kad kaina mažiau priklausys nuo sezoninių svyravimų. Kainų šuolių į rekordines aukštumas, kurie šiuo metu yra būdingi vasaros ir rudens mėnesiais, sumažės“, – teigia „Energijos tiekimo“ vadovas.

Skandinavijoje – vėjo elektrinių bumas

Lietuvos elektros energijos gamybos šaltiniuose pagaminamos elektros savikaina yra gerokai aukštesnė nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar Lenkijoje. Dėl šios priežasties net apie 70 % mūsų šalyje suvartojamos elektros energijos yra importuojama. Kodėl kaimynų rinkos gali pasigirti pigesne elektra? V. Saliečio teigimu, tam daugiausiai įtakos turi elektros gamybos būdai.

„Skandinavijos šalyse daugiau nei 75 % suvartojamos elektros energijos pagaminama hidroelektrinėse ir atominėse elektrinėse. Šios elektrinės reikalauja daug pirminių investicijų, tačiau jų kintamieji gamybos kaštai yra nedideli, todėl jos gali pasiūlyti žymiai mažesnę elektros kainą nei siūlo kiti gamintojai“, – sako „Energijos tiekimo“ vadovas.

Be to, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus Skandinavijoje beveik tris kartus išaugo vėjo elektrinėse pagaminamos elektros energijos kiekis. 2009 m. Švedijoje ir Norvegijoje vėjo jėgainės sugeneravo apie 2 GWh elektros, o 2014 m. – daugiau nei 6 GWh. Tai leidžia mažinti šiluminių elektrinių, kurių gamybos savikaina didesnė, pagaminamos elektros energijos dalį. Tad vidutinė elektros kaina didmeninėje Skandinavijos rinkoje mažėja jau kelerius metus iš eilės.

Lenkijoje – pigi gamyba

Lenkijoje paveikslas kiek kitoks: čia apie 85 % suvartojamos elektros energijos pagaminama šiluminėse elektrinėse, kūrenamose anglimis. Dėl to elektros energijos savikaina ir elektros rinkos kaina Lenkijoje labiausiai priklauso nuo anglies kainos pasaulinėse rinkose ir nuo taršos leidimų kainos. Anglies kaina stipriai koreliuoja su naftos kaina, o ši jau kelerius metus iš eilės išlieka žema. Taršos leidimų kaina 2015 m. augo maždaug penktadaliu – nuo 7,09 EUR/MWh sausio mėn. iki 8,63 EUR/MWh lapričio mėn.

„Tiesa, lenkai raginami uždaryti aplinką teršiančias anglimis kūrenamas elektrines. Tačiau jų veiklos stabdyti kol kas neketinama dėl žemos elektros gamybos savikainos, garantuojančios pigesnę elektros energiją, taip pat stiprių Lenkijos angliakasybos sektoriaus profsąjungų. Todėl elektros kaina Lenkijoje artimiausiais metais neturėtų žymiai keistis“, – sako V. Salietis.

Kainų mažėjimą prognozuoja ir biržos

Ateities sandorių rinkoje vyraujanti kitų metų elektros energijos kaina Lietuvos zonoje yra 12 % žemesnė nei vidutinė 2015 m. dešimties mėnesių kaina ir 27 % žemesnė nei faktinė 2014 m. kaina.

2015 m. sausio – spalio mėn. vidutinė elektros energijos kaina Švedijos ketvirtoje zonoje, su kuria Lietuvą sujungs „NordBalt“ kabelis, buvo 45 % mažesnė, o Lenkijoje, su kuria Lietuvą sujungs „LitPoLink“ kabelis, – 9 % mažesnė nei Lietuvoje. Švedijoje elektros energija vidutiniškai kainavo 22,99 Eur/MWh, Lenkijoje – 38,15 Eur/MWh, Lietuvoje – 41,86 Eur/MWh. 2014 m. vidutinė elektros energijos kaina Švedijos ketvirtoje zonoje buvo 36 %, o Lenkijoje – 14 % mažesnė nei Lietuvoje.

Išloš pasirinkę lanksčios kainos planus

V. Saliečio teigimu, verslui, kuris Lietuvoje suvartoja apie 70 % visos elektros energijos, prognozuojami kainų pokyčiai yra itin svarbūs ir gali padėti sumažinti veiklos sąnaudas. Tai aktualiausia pramonės įmonėms, suvartojančioms daug elektros energijos.

„Greičiausiai teigiamus pokyčius dėl pingančios elektros pajus įmonės, perkančios energiją iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų. Tačiau dalis tokių klientų mažesnes sąskaitas gaus gerokai vėliau vien dėl to, kad šiemet pasirašė tiekimo sutartis su fiksuotu elektros tarifu. Įmonės, perkančios elektrą iš garantinio tiekėjo arba pagal ilgalaikes fiksuoto tarifo sutartis, negalės iš karto pasinaudoti rinkos diktuojamomis palankesnėmis sąlygomis“, – sako „Energijos tiekimo“ vadovas.

Pirmosios, pasak V. Saliečio, naujųjų jungčių naudą įvertins ir pigiau mokės tos įmonės, kurios elektrą pirks pagal su biržos kaina susietą tarifą.

Apie „Energijos tiekimą“:

  • Energijos tiekimas UAB priklauso didžiausiai šalyje energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ ir yra didžiausias lietuviško kapitalo nepriklausomas elektros energijos tiekėjas.
  • „Energijos tiekimas“ turi didžiausią klientų skaičių laisvoje elektros energijos rinkoje – daugiau nei 6 000.
  • Spalio mėnesį „Energijos tiekimas“ žengė į didmeninę elektros prekybą – įsigijo šio verslo dalį iš „Lietuvos energijos gamyba“, AB. Bendrovės nuosavybe ši verslo dalis oficialiai taps nuo 2016 m. sausio 1 d. Nauja veikla apims prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir balansavimo paslaugų teikimą.
  • Nuo 2016 m. pradžios bendrovė elektra prekiaus ne tik Baltijos šalyse, bet ir Šiaurės šalių regione.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
A. Lukašenka su D. Medvedevu susitarė dėl naftos tiekimo be sutarčių

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu ir...

Pramonė
2019.12.31
„Ignitis“ susitarė su „Gazprom“ dėl dujų 2020 metais

„Ignitis grupės“ valdoma elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Ignitis“ susitarė su Rusijos dujų koncernu...

Pramonė
2019.12.31
Teismas sustabdė ESO delistingavimą ir akcijų išpirkimą

Teismas, atsižvelgdamas į smulkiųjų akcininkų skundą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė AB...

Rinkos
2019.12.31
Prezidento patarėjas: „Achemos“ klausimas nebuvo pakankamai išdiskutuotas

Keičiant Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo modelį, nebuvo atsižvelgta į...

Pramonė
2019.12.31
„Amber Grid“ baigė dujotiekio rekonstrukciją Latvijos pasienyje

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ užbaigė dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga atkarpų,...

Pramonė
2019.12.31
Didžiausia Švedijos jėgainė uždarė vieną iš keturių branduolinių reaktorių 1

Didžiausia Švedijos jėgainė pirmadienį po daugiau nei 40 metų eksploatavimo uždarė vieną iš keturių...

Pramonė
2019.12.31
Ukraina ir Rusija sudėjo taškus dėl dujų tranzito

Rusija ir Ukraina gruodžio 31 d. Vienoje pasirašė 5 metų dujų tranzito kontraktą. Apie tai pranešė „Gazprom“...

Verslo aplinka
2019.12.31
Ukrainos vyriausybė ir „Gazprom“ pasirašė taikos susitarimą dėl 7,4 mlrd. USD baudos 2

Ukrainos vyriausybė ir Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pirmadienį pasirašė taikos susitarimą, kuriuo...

Pramonė
2019.12.30
VERT patvirtino 38,55% mažesnę gamtinių dujų saugumo dedamąją

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) nustatė 38,55% mažesnę gamtinių dujų saugumo dedamąją nuo...

Pramonė
2019.12.30
Vilniaus kogeneracinė jėgainė pasirašė 4,2 mln. Eur sutartį su „Vakarų krova“

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sudarė trejų metų trukmės sutartį dėl energijos iš atliekų gamybos metu...

Pramonė
2019.12.30
Vyriausybė skatins vietinę elektros gamybą

Lietuvoje planuojant didinti vietinę elektros gamybą, Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui rengti...

Pramonė
2019.12.30
Rusija „Nord Stream 2“ užbaigimą atideda iki 2020 m. pabaigos

Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ pradės veikti iki 2020 m. pabaigos,...

Verslo aplinka
2019.12.30
Energetikoje po senovei: viskas dega Premium

Nuo Australijos krūmynų iki Kalifornijos miškų, nuo Sibiro tundros iki Pietų Europos pasaulis dega. Ir iki...

Verslo klasė
2019.12.27
Pasirašyta ES paramos sutartis Lietuvos-Latvijos dujų jungties plėtrai

Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA) prie Europos Komisijos, Lietuvos ir Latvijos dujų...

Pramonė
2019.12.27
L. Linkevičius: Lietuvos laikysena dėl Astravo AE neturi būti pernelyg radikali 2

Lietuvos laikysena dėl Baltarusijoje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės neturi būti pernelyg...

Verslo aplinka
2019.12.27
„Gazprom“ ir „Naftogaz“ susitiko pasirašyti dujų tranzito sutarties  1

Rusijos ir Ukrainos dujų bendrovės – „Gazprom“ ir „Naftogaz“ – ketvirtadienį susitiko Vienoje siekdamos...

Pramonė
2019.12.26
Klaipėdos SkGD terminale – trečias dujų krovinys iš JAV

Į Klaipėdą ketvirtadienį atplaukė naujas suskystintų gamtinių dujų (SkGD) krovinys iš Jungtinių Valstijų –...

Pramonė
2019.12.26
Estai Rygos įlankoje planuoja 100 MW galios vėjo jėgainių parką

Estijos vyriausybė gruodžio 19 d. pritarė vėjo energijos parkų jūroje statybai. Didžiausią projektą, kuris...

Verslo aplinka
2019.12.26
Ukraina skaičiuoja tranzito pajamas ir baiminasi, kad Rusija gali apsigalvoti

Ukraina skaičiuoja būsimas pajamas iš rusiškų gamtinių dujų tranzito į Europą, tačiau baiminasi, kad Rusija...

Pramonė
2019.12.25
„Litgrid“ dirbs naujame valdymo ir duomenų centre

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda darbą naujame sistemos valdymo ir duomenų centre...

Statyba ir NT
2019.12.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau