Kodėl atsivėrusios jungtys su Lenkija ir Švedija už elektrą leis mokėti mažiau?

Publikuota: 2015-11-30
Vidmantas Salietis, Energijos tiekimas UAB generalinis direktorius.
Vidmantas Salietis, Energijos tiekimas UAB generalinis direktorius.

Gera žinia apskrieti Lietuvą netruko: 2016 m. pradėjus veikti jungtims su Lenkija ir Švedija už elektros energiją mokėsime mažiau. Kas leidžia daryti tokias tiek verslą, tiek buitinius vartotojus optimistiškai nuteikiančias prielaidas?

Švedijoje ir Lenkijoje elektra šiuo metu yra gerokai pigesnė nei Lietuvoje, todėl prognozuojama, kad kitais metais Lietuvoje vidutinė rinkos kaina pastebimai sumažės. Vieno didžiausių Lietuvoje nepriklausomų elektros tiekėjų „Energijos tiekimo“ direktorius Vidmantas Salietis sako, kad ji gali pigti net iki 15 %.

Ir pigiau, ir stabiliau

V. Salietis priduria, kad naujos jungtys ne tik sumažins elektros energijos kainas – dėl jungčių įtakos jos turėtų tapti stabilesnės.

„Nuo 2016 metų Lietuva galės importuoti elektrą jau iš keturių šalių, todėl elektros kaina bus mažiau priklausoma nuo importo galimybių iš Rusijos bei Estijos (per Latviją). Elektrai iš pastarųjų šalių sklandžiai atitekėti į Lietuvą dažnai sutrukdo techniniai jungčių pralaidumų ribojimai. Todėl atsiradus naujoms jungtims elektros energijos kaina Lietuvos rinkoje taps stabilesnė. Taip pat numatoma, kad kaina mažiau priklausys nuo sezoninių svyravimų. Kainų šuolių į rekordines aukštumas, kurie šiuo metu yra būdingi vasaros ir rudens mėnesiais, sumažės“, – teigia „Energijos tiekimo“ vadovas.

Skandinavijoje – vėjo elektrinių bumas

Lietuvos elektros energijos gamybos šaltiniuose pagaminamos elektros savikaina yra gerokai aukštesnė nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar Lenkijoje. Dėl šios priežasties net apie 70 % mūsų šalyje suvartojamos elektros energijos yra importuojama. Kodėl kaimynų rinkos gali pasigirti pigesne elektra? V. Saliečio teigimu, tam daugiausiai įtakos turi elektros gamybos būdai.

„Skandinavijos šalyse daugiau nei 75 % suvartojamos elektros energijos pagaminama hidroelektrinėse ir atominėse elektrinėse. Šios elektrinės reikalauja daug pirminių investicijų, tačiau jų kintamieji gamybos kaštai yra nedideli, todėl jos gali pasiūlyti žymiai mažesnę elektros kainą nei siūlo kiti gamintojai“, – sako „Energijos tiekimo“ vadovas.

Be to, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus Skandinavijoje beveik tris kartus išaugo vėjo elektrinėse pagaminamos elektros energijos kiekis. 2009 m. Švedijoje ir Norvegijoje vėjo jėgainės sugeneravo apie 2 GWh elektros, o 2014 m. – daugiau nei 6 GWh. Tai leidžia mažinti šiluminių elektrinių, kurių gamybos savikaina didesnė, pagaminamos elektros energijos dalį. Tad vidutinė elektros kaina didmeninėje Skandinavijos rinkoje mažėja jau kelerius metus iš eilės.

Lenkijoje – pigi gamyba

Lenkijoje paveikslas kiek kitoks: čia apie 85 % suvartojamos elektros energijos pagaminama šiluminėse elektrinėse, kūrenamose anglimis. Dėl to elektros energijos savikaina ir elektros rinkos kaina Lenkijoje labiausiai priklauso nuo anglies kainos pasaulinėse rinkose ir nuo taršos leidimų kainos. Anglies kaina stipriai koreliuoja su naftos kaina, o ši jau kelerius metus iš eilės išlieka žema. Taršos leidimų kaina 2015 m. augo maždaug penktadaliu – nuo 7,09 EUR/MWh sausio mėn. iki 8,63 EUR/MWh lapričio mėn.

„Tiesa, lenkai raginami uždaryti aplinką teršiančias anglimis kūrenamas elektrines. Tačiau jų veiklos stabdyti kol kas neketinama dėl žemos elektros gamybos savikainos, garantuojančios pigesnę elektros energiją, taip pat stiprių Lenkijos angliakasybos sektoriaus profsąjungų. Todėl elektros kaina Lenkijoje artimiausiais metais neturėtų žymiai keistis“, – sako V. Salietis.

Kainų mažėjimą prognozuoja ir biržos

Ateities sandorių rinkoje vyraujanti kitų metų elektros energijos kaina Lietuvos zonoje yra 12 % žemesnė nei vidutinė 2015 m. dešimties mėnesių kaina ir 27 % žemesnė nei faktinė 2014 m. kaina.

2015 m. sausio – spalio mėn. vidutinė elektros energijos kaina Švedijos ketvirtoje zonoje, su kuria Lietuvą sujungs „NordBalt“ kabelis, buvo 45 % mažesnė, o Lenkijoje, su kuria Lietuvą sujungs „LitPoLink“ kabelis, – 9 % mažesnė nei Lietuvoje. Švedijoje elektros energija vidutiniškai kainavo 22,99 Eur/MWh, Lenkijoje – 38,15 Eur/MWh, Lietuvoje – 41,86 Eur/MWh. 2014 m. vidutinė elektros energijos kaina Švedijos ketvirtoje zonoje buvo 36 %, o Lenkijoje – 14 % mažesnė nei Lietuvoje.

Išloš pasirinkę lanksčios kainos planus

V. Saliečio teigimu, verslui, kuris Lietuvoje suvartoja apie 70 % visos elektros energijos, prognozuojami kainų pokyčiai yra itin svarbūs ir gali padėti sumažinti veiklos sąnaudas. Tai aktualiausia pramonės įmonėms, suvartojančioms daug elektros energijos.

„Greičiausiai teigiamus pokyčius dėl pingančios elektros pajus įmonės, perkančios energiją iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų. Tačiau dalis tokių klientų mažesnes sąskaitas gaus gerokai vėliau vien dėl to, kad šiemet pasirašė tiekimo sutartis su fiksuotu elektros tarifu. Įmonės, perkančios elektrą iš garantinio tiekėjo arba pagal ilgalaikes fiksuoto tarifo sutartis, negalės iš karto pasinaudoti rinkos diktuojamomis palankesnėmis sąlygomis“, – sako „Energijos tiekimo“ vadovas.

Pirmosios, pasak V. Saliečio, naujųjų jungčių naudą įvertins ir pigiau mokės tos įmonės, kurios elektrą pirks pagal su biržos kaina susietą tarifą.

Apie „Energijos tiekimą“:

  • Energijos tiekimas UAB priklauso didžiausiai šalyje energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ ir yra didžiausias lietuviško kapitalo nepriklausomas elektros energijos tiekėjas.
  • „Energijos tiekimas“ turi didžiausią klientų skaičių laisvoje elektros energijos rinkoje – daugiau nei 6 000.
  • Spalio mėnesį „Energijos tiekimas“ žengė į didmeninę elektros prekybą – įsigijo šio verslo dalį iš „Lietuvos energijos gamyba“, AB. Bendrovės nuosavybe ši verslo dalis oficialiai taps nuo 2016 m. sausio 1 d. Nauja veikla apims prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir balansavimo paslaugų teikimą.
  • Nuo 2016 m. pradžios bendrovė elektra prekiaus ne tik Baltijos šalyse, bet ir Šiaurės šalių regione.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Antžeminę „Balticconector“ dalį Estijoje statys „Eesti Gaas“

Estijos ir Suomijos jungties antžeminę dalį Estijoje už 43,4 mln. Eur statys antrinė Estijos energetikos...

Energetika
15:19
„Litgas“: 2017 m. pasaulio rinkose SkGD buvo 20% brangesnės 1

Pasaulyje gamtinių dujų skystinimo pajėgumai nespėjo augti paskui suskystintų gamtinių dujų (SkGD) poreikį,...

Energetika
12:50
Estijos ir Suomijos dujų jungtį jūroje statys šveicarai

Ketvirtadienį Estijos dujų ir elektros perdavimo sistemos operatorius „Elering“ ir Suomijos „Balticconnector...

Energetika
2018.03.30
Vandenį kolektoriais besišildantys už šilumą mokės pagal dvinarį tarifą 10

Ketvirtadienį Seime priimtos Šilumos ūkio įstatymų pataisos numato dvinarį mokėjimo tarifą mišrias šildymo ir...

Energetika
2018.03.30
Šilumos tinklų modernizavimui – 28,6 mln. Eur 1

Šilumos tiekimo tinklų modernizavimo projektams Energetikos ministerija paskirstė 26,82 mln. Eur ES...

Energetika
2018.03.30
Skaitmenizuoja šilumos pirkimus

Šilumos supirkimo procedūros bus perkeltos į elektroninę šilumos aukcionų sistemą, kurią administruos...

Energetika
2018.03.29
„Lukoil“ trumpam tapo brangesnė už „Rosneft“ ir „Gazprom“

Trečiadienį Rusijos naftos išgavėja „Lukoil“ trumpam rinkos verte aplenkė dvi šalies iškastinių išteklių...

Energetika
2018.03.29
Susitarė dėl didžiausios pasaulyje saulės elektrinės statybų 2

Saudo Arabijoje planuojama statyti didžiausią pasaulyje 200 gigavatų saulės jėgainę. Į ją turėtų būti...

Technologijos
2018.03.29
Lietuva leis žaliąsias obligacijas daugiabučių renovacijai 1

Lietuvos Vyriausybė pirmoji iš Baltijos šalių ketina išleisti žaliųjų obligacijų emisiją, už kurią...

Rinkos
2018.03.29
ESO į gamtinių dujų skirstymo sistemą investuos 2,3 mln. Eur

AB „Energijos skirstymo operatorus“ su reguliuotoju suderino 2,3 mln. Eur investiciją į dujų tinklą. Pusiau...

Energetika
2018.03.28
„Nord Stream 2“ gavo leidimą tiesti dujotiekį Vokietijoje 10

Berlynas uždegė žalią šviesą „Nord Stream 2“ dujotiekio statyboms ir veiklai Vokietijos teritorijoje.

Energetika
2018.03.28
Kruonį ir Astravą atskyrė įsakymu 8

Energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo buvo pakeistos Elektros tinklų naudojimo taisyklės. Jų...

Energetika
2018.03.28
„Klaipėdos nafta“ dividendais siūlo išmokėti visą pelną

„Klaipėdos nafta“ už praėjusius metus siūlo išmokėti dividendais visą praėjusių metų pelną – 17,03 mln. Eur.

Rinkos
2018.03.28
Energijos vartojimo efektyvumu dar nesusirūpino 100 didelių įmonių

Iki kovo pabaigos apie 320 didelių šalies įmonių pateikė duomenis apie atliktus, atliekamus ir planuojamus...

Energetika
2018.03.27
Vyriausybė ir „PKN Orlen“ pasirašė memorandumą, tęs investicijas

Saulius Skvernelis, šalies ministras pirmininkas, antradienį susitiko su „PKN Orlen“ valdybos pirmininku...

Verslo aplinka
2018.03.27
Į ESO smėlio dėžę užsuko „Siemens“ 1

„Siemens“ pirmoji pasinaudojo galimybe realiomis sąlygomis Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) tinkle...

Energetika
2018.03.27
Naujas modelis: saulės jėgainė be nuosavų investicijų 9

Įmonių grupės „Modus Group“ įkurtas startuolis „Green Genius“ siūlo individualių namų bei kotedžų gyventojams...

Energetika
2018.03.27
„Lietuvos energija“ turi naują komunikacijos vadovę 3

„Lietuvos energijos“ Korporatyvinės komunikacijos direktorės pareigas nuo balandžio 24 d. eis Ieva...

Rinkodara
2018.03.27
Ignalinos ir Mažeikių šilumos tinklams – baudos už netinkamai įsigytą biokurą

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) Ignalinos ir Mažeikių šilumos tinklams skyrė...

Energetika
2018.03.26
Lenkijoje sulaikytas energetikos sektoriaus paslaptis Rusijai galimai išdavęs pareigūnas

Lenkijos saugumo tarnybos sulaikė valdininką, kuris įtariamas perdavęs Rusijai informaciją apie Varšuvos...

Energetika
2018.03.26

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau