Kodėl atsivėrusios jungtys su Lenkija ir Švedija už elektrą leis mokėti mažiau?

Publikuota: 2015-11-30
Vidmantas Salietis, Energijos tiekimas UAB generalinis direktorius.
Vidmantas Salietis, Energijos tiekimas UAB generalinis direktorius.

Gera žinia apskrieti Lietuvą netruko: 2016 m. pradėjus veikti jungtims su Lenkija ir Švedija už elektros energiją mokėsime mažiau. Kas leidžia daryti tokias tiek verslą, tiek buitinius vartotojus optimistiškai nuteikiančias prielaidas?

Švedijoje ir Lenkijoje elektra šiuo metu yra gerokai pigesnė nei Lietuvoje, todėl prognozuojama, kad kitais metais Lietuvoje vidutinė rinkos kaina pastebimai sumažės. Vieno didžiausių Lietuvoje nepriklausomų elektros tiekėjų „Energijos tiekimo“ direktorius Vidmantas Salietis sako, kad ji gali pigti net iki 15 %.

Ir pigiau, ir stabiliau

V. Salietis priduria, kad naujos jungtys ne tik sumažins elektros energijos kainas – dėl jungčių įtakos jos turėtų tapti stabilesnės.

„Nuo 2016 metų Lietuva galės importuoti elektrą jau iš keturių šalių, todėl elektros kaina bus mažiau priklausoma nuo importo galimybių iš Rusijos bei Estijos (per Latviją). Elektrai iš pastarųjų šalių sklandžiai atitekėti į Lietuvą dažnai sutrukdo techniniai jungčių pralaidumų ribojimai. Todėl atsiradus naujoms jungtims elektros energijos kaina Lietuvos rinkoje taps stabilesnė. Taip pat numatoma, kad kaina mažiau priklausys nuo sezoninių svyravimų. Kainų šuolių į rekordines aukštumas, kurie šiuo metu yra būdingi vasaros ir rudens mėnesiais, sumažės“, – teigia „Energijos tiekimo“ vadovas.

Skandinavijoje – vėjo elektrinių bumas

Lietuvos elektros energijos gamybos šaltiniuose pagaminamos elektros savikaina yra gerokai aukštesnė nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar Lenkijoje. Dėl šios priežasties net apie 70 % mūsų šalyje suvartojamos elektros energijos yra importuojama. Kodėl kaimynų rinkos gali pasigirti pigesne elektra? V. Saliečio teigimu, tam daugiausiai įtakos turi elektros gamybos būdai.

„Skandinavijos šalyse daugiau nei 75 % suvartojamos elektros energijos pagaminama hidroelektrinėse ir atominėse elektrinėse. Šios elektrinės reikalauja daug pirminių investicijų, tačiau jų kintamieji gamybos kaštai yra nedideli, todėl jos gali pasiūlyti žymiai mažesnę elektros kainą nei siūlo kiti gamintojai“, – sako „Energijos tiekimo“ vadovas.

Be to, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus Skandinavijoje beveik tris kartus išaugo vėjo elektrinėse pagaminamos elektros energijos kiekis. 2009 m. Švedijoje ir Norvegijoje vėjo jėgainės sugeneravo apie 2 GWh elektros, o 2014 m. – daugiau nei 6 GWh. Tai leidžia mažinti šiluminių elektrinių, kurių gamybos savikaina didesnė, pagaminamos elektros energijos dalį. Tad vidutinė elektros kaina didmeninėje Skandinavijos rinkoje mažėja jau kelerius metus iš eilės.

Lenkijoje – pigi gamyba

Lenkijoje paveikslas kiek kitoks: čia apie 85 % suvartojamos elektros energijos pagaminama šiluminėse elektrinėse, kūrenamose anglimis. Dėl to elektros energijos savikaina ir elektros rinkos kaina Lenkijoje labiausiai priklauso nuo anglies kainos pasaulinėse rinkose ir nuo taršos leidimų kainos. Anglies kaina stipriai koreliuoja su naftos kaina, o ši jau kelerius metus iš eilės išlieka žema. Taršos leidimų kaina 2015 m. augo maždaug penktadaliu – nuo 7,09 EUR/MWh sausio mėn. iki 8,63 EUR/MWh lapričio mėn.

„Tiesa, lenkai raginami uždaryti aplinką teršiančias anglimis kūrenamas elektrines. Tačiau jų veiklos stabdyti kol kas neketinama dėl žemos elektros gamybos savikainos, garantuojančios pigesnę elektros energiją, taip pat stiprių Lenkijos angliakasybos sektoriaus profsąjungų. Todėl elektros kaina Lenkijoje artimiausiais metais neturėtų žymiai keistis“, – sako V. Salietis.

Kainų mažėjimą prognozuoja ir biržos

Ateities sandorių rinkoje vyraujanti kitų metų elektros energijos kaina Lietuvos zonoje yra 12 % žemesnė nei vidutinė 2015 m. dešimties mėnesių kaina ir 27 % žemesnė nei faktinė 2014 m. kaina.

2015 m. sausio – spalio mėn. vidutinė elektros energijos kaina Švedijos ketvirtoje zonoje, su kuria Lietuvą sujungs „NordBalt“ kabelis, buvo 45 % mažesnė, o Lenkijoje, su kuria Lietuvą sujungs „LitPoLink“ kabelis, – 9 % mažesnė nei Lietuvoje. Švedijoje elektros energija vidutiniškai kainavo 22,99 Eur/MWh, Lenkijoje – 38,15 Eur/MWh, Lietuvoje – 41,86 Eur/MWh. 2014 m. vidutinė elektros energijos kaina Švedijos ketvirtoje zonoje buvo 36 %, o Lenkijoje – 14 % mažesnė nei Lietuvoje.

Išloš pasirinkę lanksčios kainos planus

V. Saliečio teigimu, verslui, kuris Lietuvoje suvartoja apie 70 % visos elektros energijos, prognozuojami kainų pokyčiai yra itin svarbūs ir gali padėti sumažinti veiklos sąnaudas. Tai aktualiausia pramonės įmonėms, suvartojančioms daug elektros energijos.

„Greičiausiai teigiamus pokyčius dėl pingančios elektros pajus įmonės, perkančios energiją iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų. Tačiau dalis tokių klientų mažesnes sąskaitas gaus gerokai vėliau vien dėl to, kad šiemet pasirašė tiekimo sutartis su fiksuotu elektros tarifu. Įmonės, perkančios elektrą iš garantinio tiekėjo arba pagal ilgalaikes fiksuoto tarifo sutartis, negalės iš karto pasinaudoti rinkos diktuojamomis palankesnėmis sąlygomis“, – sako „Energijos tiekimo“ vadovas.

Pirmosios, pasak V. Saliečio, naujųjų jungčių naudą įvertins ir pigiau mokės tos įmonės, kurios elektrą pirks pagal su biržos kaina susietą tarifą.

Apie „Energijos tiekimą“:

  • Energijos tiekimas UAB priklauso didžiausiai šalyje energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ ir yra didžiausias lietuviško kapitalo nepriklausomas elektros energijos tiekėjas.
  • „Energijos tiekimas“ turi didžiausią klientų skaičių laisvoje elektros energijos rinkoje – daugiau nei 6 000.
  • Spalio mėnesį „Energijos tiekimas“ žengė į didmeninę elektros prekybą – įsigijo šio verslo dalį iš „Lietuvos energijos gamyba“, AB. Bendrovės nuosavybe ši verslo dalis oficialiai taps nuo 2016 m. sausio 1 d. Nauja veikla apims prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir balansavimo paslaugų teikimą.
  • Nuo 2016 m. pradžios bendrovė elektra prekiaus ne tik Baltijos šalyse, bet ir Šiaurės šalių regione.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Klaipėdos naftos“ akcininkams susitarti nepavyko 12

Pirmadienį Energetikos ministerijoje susitikę ministras Žygimantas Vaičiūnas ir Lidija Lubienė, UAB koncerno...

Pramonė
2019.07.01
„European Energy“ Lietuvoje planuoja 500 MW vėjo jėgainių parkų

Danijos bendrovė „European Energy“ Lietuvoje planuoja plėtoti maždaug 500 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių...

Pramonė
2019.07.01
Į Klaipėdą atplaukia didelis SGD krovinys

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pirmadienį atplaukia didelis dujovežis – pirmasis iš...

Pramonė
2019.07.01
Darbą pradeda naujas energetikos sektoriaus reguliuotojas 3

Energetikos sektorių nuo pirmadienio prižiūri nauja institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba...

Pramonė
2019.07.01
Naftos gavybos ribojimo sutartį ketinama pratęsti

Rusija ir Saudo Arabija susitarė pratęsti naftą eksportuojančių šalių (OPEC) susitarimą dėl naftos gavybos...

Rinkos
2019.06.30
„Lietuvos energijos“ pajamos augo 22,6%, EBITDA – 5,2% 2

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ pajamos 2019 m. sausio – gegužės mėn. buvo 655 mln.

Pramonė
2019.06.28
„Achemos grupė“ kritikuoja SGD terminalo veiklos pertvarką 6

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklos pertvarkai pasipriešinusi „Klaipėdos naftos“ smulkioji...

Pramonė
2019.06.28
Lietuvoje įrengs eksperimentinę baterijų energijos kaupimo sistemą 7

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuvoje paskelbtas tarptautinis...

Pramonė
2019.06.28
„Klaipėdos nafta“: SGD dedamosios sumažinimas nuo liepos 1 d. – nerealus

Ketvirtadienį nesusirinkus AB „Klaipėdos nafta“ (KN) akcininkų kvorumui, nebuvo priimti sprendimai dėl KN...

Pramonė
2019.06.27
Prezidentė pasirašė sinchronizavimo įstatymą 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtus įstatymus, užtikrinsiančius sklandų Lietuvos elektros...

Pramonė
2019.06.27
Vamzdžius Lietuvos–Lenkijos dujotiekiui tieks Lenkijos „Izostal“ 2

Lietuvos–Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybai reikalingus plieninius vamzdžius tieks Lenkijos bendrovė...

Pramonė
2019.06.26
„Lietuvos energija“ kitiems metams užsisakė 5 SGD laivus

BNS žiniomis, „Lietuvos energijos“ grupė kitiems dujų metams užsisakė 5 didelius suskystintų gamtinių dujų...

Pramonė
2019.06.21
„Chevron“ išvarymas 2: prieš JAV investicijas stoja pažįstami veidai Premium 26

Antradienį Seimas balsuos dėl Žemės išteklių įstatymo pataisų, kuriomis gali būti uždrausta Lietuvos...

Pramonė
2019.06.21
Tinklų sujungimas su Vakarais bus baigtas iki 2025 m. 1

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovai ketvirtadienį Briuselyje patvirtino darbų...

Pramonė
2019.06.20
„Belenergo“ nerimauja, kur reikės dėti naktinę Astravo AE elektrą 5

Baltarusijos valstybinio energetikos koncerno „Belenergo“ vadovas pareiškė, kad pastačius Astravo atominę...

Pramonė
2019.06.19
Vilniaus valdžia suteikė 26 mln. Eur garantiją miesto apšvietimui modernizuoti 1

Vilniaus taryba trečiadienį suteikė 25,97 mln. Eur garantiją jos valdomai įmonei „Vilniaus apšvietimas“,...

Statyba ir NT
2019.06.19
Sausra džiovina Kauno hidroelektrinės gamybos rezultatus

Ne pirmą mėnesį Lietuvą alinantis sausas oras neigiamai atsiliepė ir „Lietuvos energijos gamybos“ valdomai...

Pramonė
2019.06.18
Klaipėdoje – naujas didelis SGD krovinys

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą antradienį atplaukė naujas dujų krovinys iš...

Pramonė
2019.06.18
„Lords“ uždarė 200 mln. Eur turėjusį valdyti infrastruktūros fondą 1

Lietuvos investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ galutinai uždarė veiklos taip ir nepradėjusį...

Rinkos
2019.06.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau