Kodėl atsivėrusios jungtys su Lenkija ir Švedija už elektrą leis mokėti mažiau?

Publikuota: 2015-11-30
Vidmantas Salietis, Energijos tiekimas UAB generalinis direktorius.
Vidmantas Salietis, Energijos tiekimas UAB generalinis direktorius.

Gera žinia apskrieti Lietuvą netruko: 2016 m. pradėjus veikti jungtims su Lenkija ir Švedija už elektros energiją mokėsime mažiau. Kas leidžia daryti tokias tiek verslą, tiek buitinius vartotojus optimistiškai nuteikiančias prielaidas?

Švedijoje ir Lenkijoje elektra šiuo metu yra gerokai pigesnė nei Lietuvoje, todėl prognozuojama, kad kitais metais Lietuvoje vidutinė rinkos kaina pastebimai sumažės. Vieno didžiausių Lietuvoje nepriklausomų elektros tiekėjų „Energijos tiekimo“ direktorius Vidmantas Salietis sako, kad ji gali pigti net iki 15 %.

Ir pigiau, ir stabiliau

V. Salietis priduria, kad naujos jungtys ne tik sumažins elektros energijos kainas – dėl jungčių įtakos jos turėtų tapti stabilesnės.

„Nuo 2016 metų Lietuva galės importuoti elektrą jau iš keturių šalių, todėl elektros kaina bus mažiau priklausoma nuo importo galimybių iš Rusijos bei Estijos (per Latviją). Elektrai iš pastarųjų šalių sklandžiai atitekėti į Lietuvą dažnai sutrukdo techniniai jungčių pralaidumų ribojimai. Todėl atsiradus naujoms jungtims elektros energijos kaina Lietuvos rinkoje taps stabilesnė. Taip pat numatoma, kad kaina mažiau priklausys nuo sezoninių svyravimų. Kainų šuolių į rekordines aukštumas, kurie šiuo metu yra būdingi vasaros ir rudens mėnesiais, sumažės“, – teigia „Energijos tiekimo“ vadovas.

Skandinavijoje – vėjo elektrinių bumas

Lietuvos elektros energijos gamybos šaltiniuose pagaminamos elektros savikaina yra gerokai aukštesnė nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar Lenkijoje. Dėl šios priežasties net apie 70 % mūsų šalyje suvartojamos elektros energijos yra importuojama. Kodėl kaimynų rinkos gali pasigirti pigesne elektra? V. Saliečio teigimu, tam daugiausiai įtakos turi elektros gamybos būdai.

„Skandinavijos šalyse daugiau nei 75 % suvartojamos elektros energijos pagaminama hidroelektrinėse ir atominėse elektrinėse. Šios elektrinės reikalauja daug pirminių investicijų, tačiau jų kintamieji gamybos kaštai yra nedideli, todėl jos gali pasiūlyti žymiai mažesnę elektros kainą nei siūlo kiti gamintojai“, – sako „Energijos tiekimo“ vadovas.

Be to, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus Skandinavijoje beveik tris kartus išaugo vėjo elektrinėse pagaminamos elektros energijos kiekis. 2009 m. Švedijoje ir Norvegijoje vėjo jėgainės sugeneravo apie 2 GWh elektros, o 2014 m. – daugiau nei 6 GWh. Tai leidžia mažinti šiluminių elektrinių, kurių gamybos savikaina didesnė, pagaminamos elektros energijos dalį. Tad vidutinė elektros kaina didmeninėje Skandinavijos rinkoje mažėja jau kelerius metus iš eilės.

Lenkijoje – pigi gamyba

Lenkijoje paveikslas kiek kitoks: čia apie 85 % suvartojamos elektros energijos pagaminama šiluminėse elektrinėse, kūrenamose anglimis. Dėl to elektros energijos savikaina ir elektros rinkos kaina Lenkijoje labiausiai priklauso nuo anglies kainos pasaulinėse rinkose ir nuo taršos leidimų kainos. Anglies kaina stipriai koreliuoja su naftos kaina, o ši jau kelerius metus iš eilės išlieka žema. Taršos leidimų kaina 2015 m. augo maždaug penktadaliu – nuo 7,09 EUR/MWh sausio mėn. iki 8,63 EUR/MWh lapričio mėn.

„Tiesa, lenkai raginami uždaryti aplinką teršiančias anglimis kūrenamas elektrines. Tačiau jų veiklos stabdyti kol kas neketinama dėl žemos elektros gamybos savikainos, garantuojančios pigesnę elektros energiją, taip pat stiprių Lenkijos angliakasybos sektoriaus profsąjungų. Todėl elektros kaina Lenkijoje artimiausiais metais neturėtų žymiai keistis“, – sako V. Salietis.

Kainų mažėjimą prognozuoja ir biržos

Ateities sandorių rinkoje vyraujanti kitų metų elektros energijos kaina Lietuvos zonoje yra 12 % žemesnė nei vidutinė 2015 m. dešimties mėnesių kaina ir 27 % žemesnė nei faktinė 2014 m. kaina.

2015 m. sausio – spalio mėn. vidutinė elektros energijos kaina Švedijos ketvirtoje zonoje, su kuria Lietuvą sujungs „NordBalt“ kabelis, buvo 45 % mažesnė, o Lenkijoje, su kuria Lietuvą sujungs „LitPoLink“ kabelis, – 9 % mažesnė nei Lietuvoje. Švedijoje elektros energija vidutiniškai kainavo 22,99 Eur/MWh, Lenkijoje – 38,15 Eur/MWh, Lietuvoje – 41,86 Eur/MWh. 2014 m. vidutinė elektros energijos kaina Švedijos ketvirtoje zonoje buvo 36 %, o Lenkijoje – 14 % mažesnė nei Lietuvoje.

Išloš pasirinkę lanksčios kainos planus

V. Saliečio teigimu, verslui, kuris Lietuvoje suvartoja apie 70 % visos elektros energijos, prognozuojami kainų pokyčiai yra itin svarbūs ir gali padėti sumažinti veiklos sąnaudas. Tai aktualiausia pramonės įmonėms, suvartojančioms daug elektros energijos.

„Greičiausiai teigiamus pokyčius dėl pingančios elektros pajus įmonės, perkančios energiją iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų. Tačiau dalis tokių klientų mažesnes sąskaitas gaus gerokai vėliau vien dėl to, kad šiemet pasirašė tiekimo sutartis su fiksuotu elektros tarifu. Įmonės, perkančios elektrą iš garantinio tiekėjo arba pagal ilgalaikes fiksuoto tarifo sutartis, negalės iš karto pasinaudoti rinkos diktuojamomis palankesnėmis sąlygomis“, – sako „Energijos tiekimo“ vadovas.

Pirmosios, pasak V. Saliečio, naujųjų jungčių naudą įvertins ir pigiau mokės tos įmonės, kurios elektrą pirks pagal su biržos kaina susietą tarifą.

Apie „Energijos tiekimą“:

  • Energijos tiekimas UAB priklauso didžiausiai šalyje energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ ir yra didžiausias lietuviško kapitalo nepriklausomas elektros energijos tiekėjas.
  • „Energijos tiekimas“ turi didžiausią klientų skaičių laisvoje elektros energijos rinkoje – daugiau nei 6 000.
  • Spalio mėnesį „Energijos tiekimas“ žengė į didmeninę elektros prekybą – įsigijo šio verslo dalį iš „Lietuvos energijos gamyba“, AB. Bendrovės nuosavybe ši verslo dalis oficialiai taps nuo 2016 m. sausio 1 d. Nauja veikla apims prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir balansavimo paslaugų teikimą.
  • Nuo 2016 m. pradžios bendrovė elektra prekiaus ne tik Baltijos šalyse, bet ir Šiaurės šalių regione.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
KN turės dar vieną SkGD tarnybą

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalų operatorė AB „Klaipėdos nafta“ (KN) keičia įmonės struktūrą.

Energetika
2018.11.30
Gamtinių dujų skirstymo išlaidas dengs sukauptu rezervu

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) 2018 m. lapkričio 30 d. patvirtino atnaujintas AB...

Energetika
2018.11.30
LET vadovas: energijos brangimas sąskaitų pernelyg neišaugins 2

Kainų komisijai penktadienį patvirtinus vidutiniškai 15% didesnes elektros ir dujų kainas, bendrovės...

Energetika
2018.11.30
Elektros kaina gyventojams nuo sausio kils 1,7 cento 1

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) penktadienį patvirtino naujas – apie 15% didesnes...

Energetika
2018.11.30
Dujų kubas buitiniams vartotojams brangs 7 centais 8

Gamtinės dujos buitiniams vartotojams nuo sausio bangs 7 centais už kubą, arba 12-18%. 

Energetika
2018.11.30
Pabrangus elektrai, rengiasi ir 2008 m. scenarijui Premium 8

Į viršų šovusi elektros kaina 2019 m. gali tapti žadinančiu skambučiu energijai imlių, į eksportą orientuotų...

Pramonė
2018.11.30
Ieškoma vėjo jėgainių Baltijos jūroje galimybių vertintojų

Energetikos ministerija ieško ekspertų, kurie vertins galimybę Baltijos jūroje plėtoti vėjo elektrinių...

Energetika
2018.11.29
Elektra buitiniams vartotojams brangs apie 15%

Elektros kaina buitiniams vartotojams nuo sausio augs maždaug 15%. 

Energetika
2018.11.29
Ž. Vaičiūnas: situacija dujų ir elektros rinkose yra šokiruojanti 5

Rinkos dalyviams ir Kainų komisijai prognozuojant, kad dujų ir elektros kainos vartotojams kitais metais augs...

Energetika
2018.11.29
Ginčams su „Veolia“ ir „Gazprom“ skirta 3,2 mln. Eur, reikės dar 7,5 mln. Eur 3

Lietuvai tęsiant bylinėjimąsi su Prancūzijos koncernu „Veolia“ Vašingtono arbitraže ir siekiant anuliuoti...

Energetika
2018.11.28
Kitąmet elektros ir dujų kainos didės apie 15% 26

Elektros ir dujų kainos kitąmet padidės vidutiniškai apie 15%. Vyriausybė pripažino, kad „jau iš esmės...

Energetika
2018.11.28
Daugiabučiai galės statytis saulės elektrines 11

Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtiems Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros...

Energetika
2018.11.28
Radioaktyvių atliekų saugyklos naikinimui prireiks 16 mln. Eur

Vyriausybė trečiadienį nusprendė panaikinti Širvintų rajone esančią Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų...

Energetika
2018.11.28
„Modus Energy“ užbaigė 4 biodujų projektus Baltarusijoje

Atsinaujinančių išteklių energetikos bendrovė „Modus Energy“ užbaigė 17,6 mln. Eur vertės keturių biodujų...

Energetika
2018.11.28
Siūloma panaikinti Maišiagalos radioaktyvių atliekų saugyklą

Energetikos ministerija siūlo panaikinti Širvintų rajone esančią Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą.

Energetika
2018.11.27
Į biokuro biržą gena ir nepriklausomus

Energetikos ministerija teikia Vyriausybei svarstyti Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimus, kuriais į...

Energetika
2018.11.26
Dujos Europoje pabrango 50%, SkGD – penktadaliu 7

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didmeninė gamtinių dujų kaina...

Energetika
2018.11.26
Pabėgėliams Gruzijoje – lietuviška saulės elektrinė 5

Gruzijos Prezeti gyvenvietėje esančioje pabėgėlių stovykloje įrengta Lietuvos gamintojo „Solet Technics“...

Energetika
2018.11.26
„Energesman“ paliko vadovas D. Majus

Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorės „Energesman“ vadovas Donatas Majus pasitraukė iš pareigų. 

Dujoms iš SkGD terminalo – 75% įleidimo mokesčio nuolaida 1

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) patvirtino AB „Amber Grid“ perdavimo paslaugų...

Energetika
2018.11.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau