Kodėl atsivėrusios jungtys su Lenkija ir Švedija už elektrą leis mokėti mažiau?

Publikuota: 2015-11-30
Vidmantas Salietis, Energijos tiekimas UAB generalinis direktorius.
Vidmantas Salietis, Energijos tiekimas UAB generalinis direktorius.

Gera žinia apskrieti Lietuvą netruko: 2016 m. pradėjus veikti jungtims su Lenkija ir Švedija už elektros energiją mokėsime mažiau. Kas leidžia daryti tokias tiek verslą, tiek buitinius vartotojus optimistiškai nuteikiančias prielaidas?

Švedijoje ir Lenkijoje elektra šiuo metu yra gerokai pigesnė nei Lietuvoje, todėl prognozuojama, kad kitais metais Lietuvoje vidutinė rinkos kaina pastebimai sumažės. Vieno didžiausių Lietuvoje nepriklausomų elektros tiekėjų „Energijos tiekimo“ direktorius Vidmantas Salietis sako, kad ji gali pigti net iki 15 %.

Ir pigiau, ir stabiliau

V. Salietis priduria, kad naujos jungtys ne tik sumažins elektros energijos kainas – dėl jungčių įtakos jos turėtų tapti stabilesnės.

„Nuo 2016 metų Lietuva galės importuoti elektrą jau iš keturių šalių, todėl elektros kaina bus mažiau priklausoma nuo importo galimybių iš Rusijos bei Estijos (per Latviją). Elektrai iš pastarųjų šalių sklandžiai atitekėti į Lietuvą dažnai sutrukdo techniniai jungčių pralaidumų ribojimai. Todėl atsiradus naujoms jungtims elektros energijos kaina Lietuvos rinkoje taps stabilesnė. Taip pat numatoma, kad kaina mažiau priklausys nuo sezoninių svyravimų. Kainų šuolių į rekordines aukštumas, kurie šiuo metu yra būdingi vasaros ir rudens mėnesiais, sumažės“, – teigia „Energijos tiekimo“ vadovas.

Skandinavijoje – vėjo elektrinių bumas

Lietuvos elektros energijos gamybos šaltiniuose pagaminamos elektros savikaina yra gerokai aukštesnė nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar Lenkijoje. Dėl šios priežasties net apie 70 % mūsų šalyje suvartojamos elektros energijos yra importuojama. Kodėl kaimynų rinkos gali pasigirti pigesne elektra? V. Saliečio teigimu, tam daugiausiai įtakos turi elektros gamybos būdai.

„Skandinavijos šalyse daugiau nei 75 % suvartojamos elektros energijos pagaminama hidroelektrinėse ir atominėse elektrinėse. Šios elektrinės reikalauja daug pirminių investicijų, tačiau jų kintamieji gamybos kaštai yra nedideli, todėl jos gali pasiūlyti žymiai mažesnę elektros kainą nei siūlo kiti gamintojai“, – sako „Energijos tiekimo“ vadovas.

Be to, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus Skandinavijoje beveik tris kartus išaugo vėjo elektrinėse pagaminamos elektros energijos kiekis. 2009 m. Švedijoje ir Norvegijoje vėjo jėgainės sugeneravo apie 2 GWh elektros, o 2014 m. – daugiau nei 6 GWh. Tai leidžia mažinti šiluminių elektrinių, kurių gamybos savikaina didesnė, pagaminamos elektros energijos dalį. Tad vidutinė elektros kaina didmeninėje Skandinavijos rinkoje mažėja jau kelerius metus iš eilės.

Lenkijoje – pigi gamyba

Lenkijoje paveikslas kiek kitoks: čia apie 85 % suvartojamos elektros energijos pagaminama šiluminėse elektrinėse, kūrenamose anglimis. Dėl to elektros energijos savikaina ir elektros rinkos kaina Lenkijoje labiausiai priklauso nuo anglies kainos pasaulinėse rinkose ir nuo taršos leidimų kainos. Anglies kaina stipriai koreliuoja su naftos kaina, o ši jau kelerius metus iš eilės išlieka žema. Taršos leidimų kaina 2015 m. augo maždaug penktadaliu – nuo 7,09 EUR/MWh sausio mėn. iki 8,63 EUR/MWh lapričio mėn.

„Tiesa, lenkai raginami uždaryti aplinką teršiančias anglimis kūrenamas elektrines. Tačiau jų veiklos stabdyti kol kas neketinama dėl žemos elektros gamybos savikainos, garantuojančios pigesnę elektros energiją, taip pat stiprių Lenkijos angliakasybos sektoriaus profsąjungų. Todėl elektros kaina Lenkijoje artimiausiais metais neturėtų žymiai keistis“, – sako V. Salietis.

Kainų mažėjimą prognozuoja ir biržos

Ateities sandorių rinkoje vyraujanti kitų metų elektros energijos kaina Lietuvos zonoje yra 12 % žemesnė nei vidutinė 2015 m. dešimties mėnesių kaina ir 27 % žemesnė nei faktinė 2014 m. kaina.

2015 m. sausio – spalio mėn. vidutinė elektros energijos kaina Švedijos ketvirtoje zonoje, su kuria Lietuvą sujungs „NordBalt“ kabelis, buvo 45 % mažesnė, o Lenkijoje, su kuria Lietuvą sujungs „LitPoLink“ kabelis, – 9 % mažesnė nei Lietuvoje. Švedijoje elektros energija vidutiniškai kainavo 22,99 Eur/MWh, Lenkijoje – 38,15 Eur/MWh, Lietuvoje – 41,86 Eur/MWh. 2014 m. vidutinė elektros energijos kaina Švedijos ketvirtoje zonoje buvo 36 %, o Lenkijoje – 14 % mažesnė nei Lietuvoje.

Išloš pasirinkę lanksčios kainos planus

V. Saliečio teigimu, verslui, kuris Lietuvoje suvartoja apie 70 % visos elektros energijos, prognozuojami kainų pokyčiai yra itin svarbūs ir gali padėti sumažinti veiklos sąnaudas. Tai aktualiausia pramonės įmonėms, suvartojančioms daug elektros energijos.

„Greičiausiai teigiamus pokyčius dėl pingančios elektros pajus įmonės, perkančios energiją iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų. Tačiau dalis tokių klientų mažesnes sąskaitas gaus gerokai vėliau vien dėl to, kad šiemet pasirašė tiekimo sutartis su fiksuotu elektros tarifu. Įmonės, perkančios elektrą iš garantinio tiekėjo arba pagal ilgalaikes fiksuoto tarifo sutartis, negalės iš karto pasinaudoti rinkos diktuojamomis palankesnėmis sąlygomis“, – sako „Energijos tiekimo“ vadovas.

Pirmosios, pasak V. Saliečio, naujųjų jungčių naudą įvertins ir pigiau mokės tos įmonės, kurios elektrą pirks pagal su biržos kaina susietą tarifą.

Apie „Energijos tiekimą“:

  • Energijos tiekimas UAB priklauso didžiausiai šalyje energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ ir yra didžiausias lietuviško kapitalo nepriklausomas elektros energijos tiekėjas.
  • „Energijos tiekimas“ turi didžiausią klientų skaičių laisvoje elektros energijos rinkoje – daugiau nei 6 000.
  • Spalio mėnesį „Energijos tiekimas“ žengė į didmeninę elektros prekybą – įsigijo šio verslo dalį iš „Lietuvos energijos gamyba“, AB. Bendrovės nuosavybe ši verslo dalis oficialiai taps nuo 2016 m. sausio 1 d. Nauja veikla apims prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir balansavimo paslaugų teikimą.
  • Nuo 2016 m. pradžios bendrovė elektra prekiaus ne tik Baltijos šalyse, bet ir Šiaurės šalių regione.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
FNTT išaiškino PVM vengimo schemą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) išsiaiškino PVM ir akcizo mokesčių vengimo schemą, kurią vykdę...

Energetika
12:09
Elektros neturi apie 2.000 vartotojų

Dėl blogų oro sąlygų elektros tiekimas per pastarąją parą buvo sutrikęs apie 6.500 vartotojų, dauguma jų –...

„Panevėžio energija“ kratosi dujų Premium 3

AB „Panevėžio energija“ toliau ieško galimybių gamtines dujas keisti biokuru. Bendrovė vykdo dviejų 8 MW...

Energetika
05:45
SkGD bunkeriavimo laivas „Kairos“ – jau Klaipėdoje

Didžiausias pasaulyje suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) bunkeriavimo laivas „Kairos“ prisišvartavo Klaipėdos...

Energetika
2019.01.02
Energijos vartotojams lengvėja prisijungimas prie tinklų 1

Nuo sausio supaprastintos sąlygos vartotojams, prijungiantiems savo elektros ir gamtinių dujų įrenginius prie...

Energetika
2019.01.02
Teismas: „Litgrid“ gali tęsti 27 mln. Eur vertės sinchronizavimui svarbų konkursą

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ gali tęsti 27 mln. Eur preliminarios vertės tarptautinį Alytaus...

Energetika
2019.01.02
Elektros energetika 2019-aisiais: sinchronizavimas ir nauja žalioji banga

Elektros energetikos sektoriuje Lietuva šiemet sieks pažangos Baltijos šalių tinklus atjungiant nuo...

Energetika
2019.01.02
Infografika: energijos tarifai buitiniams vartotojams

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji elektros ir gamtinių dujų tarifai butiniams vartotojams Lietuvoje.

Energetika
2019.01.02
SkGD terminalo direktoriumi tapo prezidentės patarėjas 10

AB „Klaipėdos nafta“ valdomo Suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo tarnybos direktoriaus pareigas...

Vadyba
2019.01.02
Konservuojamas Lietuvos elektrinės 8-asis blokas

Lietuvos elektrinę valdanti ir strateginio rezervo 2019-aisiais neteiksianti  bendrovė „Lietuvos energijos...

Energetika
2019.01.02
„Enefit“ generaliniu direktoriumi Lietuvoje tapo V. Koryzna

Estijos „Eesti Energia“ priklausančiam elektros ir dujų tiekėjui „Enefit“ Lietuvoje nuo sausio...

Energetika
2019.01.02
„Lietuvos energijos tiekimas“ pardavė dujų krovinį žaliavų milžinei „Trafigura“ 2

„Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) pardavė suskystintų gamtinių dujų (SkGD) krovinį tarptautinei žaliavų...

Energetika
2019.01.02
Lietuva sutarė su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo 2019 m., laukiama paskutinių parašų 2

Lietuva sutarė su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl dujų pirkimo 2019 m. sąlygų, šiuo metu laukiama paskutinių...

Energetika
2018.12.31
Kitąmet veiks visi Kruonio HAE agregatai – LEG 1

2019 m. veiks visi keturi Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) agregatai, pranešė elektrinę valdanti...

Energetika
2018.12.31
Dvidešimtmečio sulaukusio euro taikinys – dolerio užimtos teritorijos Premium 2

Prieš 20 metų įvestas euras per šį laikotarpį išaugo iki antros populiariausios pasaulio valiutos, tačiau...

Verslo aplinka
2018.12.31
„Lietuvos energija“ steigia „Lietuvos energija renewables“ 7

„Lietuvos energija“ steigia naują bendrovę, kuri vadinsis „Lietuvos energija renewables“. Į ją planuojama...

Energetika
2018.12.31
Nafta metus užbaigs dviženkliuose nuostoliuose 3

Nafta pirmadienį brangsta, bet tai menkai sumažins šių metų kainos nuopuolį.

Rinkos
2018.12.31
Sėkmingai įvykdyti tretinio rezervo bandymai

2018 m. gruodžio 29–30 dienomis AB „Litgrid“ atliko gamintojų, 2019 m. tieksiančių tretinio aktyviosios...

Energetika
2018.12.31
SkGD dedamoji – 19% didesnė

Pakeitus SkGD terminalo išlaikymo modelį, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK)...

Energetika
2018.12.31
Klientų antplūdis sutrikdė „Gilės“ veiklą 6

Paskutinę metų dieną elektros ir dujų vartotojams suskubus deklaruoti skaitiklių rodmenis sutriko „Lietuvos...

Energetika
2018.12.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau