Prieš klimato kaitos konferenciją Prancūzija grumiasi su atomu

Publikuota: 2015-11-27
Charles'o Platiau („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Charles'o Platiau („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Naujasis Prancūzijos energetikos įstatymas, turintis prieš Paryžiaus klimato kaitos konferenciją stumtelėti šalį link žalesnių energijos gamybos būdų, sukėlė galingą šalies branduolinės energetikos industriją ant kojų ir paskatino diskusijas apie bendrą šalies energijos gamybos krepšelį.

„Visas pasaulis stebi, – šiais metais sakė Segolene Royal, Prancūzijos ekologijos, tvarios plėtros ir energetikos ministrė. – Privalome pakeisti tai, kaip vartojame elektrą, tai svarbiausias darbas ruošiantis viršūnių susitikimui dėl klimato kaitos.“

Ilgai lauktas įstatymas buvo priimtas po 1.000 pataisymų ir 150 valandų debatų šalies parlamente, rašo „Financial Times“.

Naujajame įstatyme numatyta branduoliniuose reaktoriuose pagaminamos energijos dalį mažinti nuo dabartinių 75% iki 50% 2025 m. Branduolinės energetikos vietą turėtų užimti iš atsinaujinančių išteklių gaminama energija – tuo pačiu norima 40% sumažinti CO2 emisijas. Bendrai energijos suvartojimas iki 2030 m. turėtų mažėti trečdaliu.

Tokio posūkio šalininkai, pavyzdžiui, aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“, teigia, kad branduolinė energetika nėra tinkama priemonė, kuomet siekiama spręsti klimato kaitos problemas – dėl saugumo ir branduolinių atliekų saugojimo iššūkių. Branduolinės avarijos pavojų naujai paryškino Fukušimos I branduolinio reaktoriaus avarija Japonijoje 2011 m.

Be to, branduoliniai projektai yra brangūs ir jų įgyvendinimas užtrunka – tai ypač aktualu Prancūzijai, kurios branduolinė pramonė su kaštais ir projektų trukme grumiasi visą pastarąjį dešimtmetį.

Flamanvillio branduolinis reaktorius, vienintelis šiuo metu statomas šalyje, turėjo kainuoti 3 mlrd. Eur, tačiau jo kaina išsipūtė iki 10,5 mlrd. Eur. Du prancūzų kompanijos EDF statomi reaktoriai Hinkley Point branduolinėje jėgainėje Didžiojoje Britanijoje, skaičiuojama, kainuos po 12 mlrd. Eur. Vėluojančio Oikiluoto branduolinio reaktoriaus Suomijoje projektas atsidūrė arbitražo teismuose ir pasipuošė milijardiniais ieškiniais.

Galimybe atsisakyti atomo abejojama

Nepaisant to, praėjus vos keturiems mėnesiams po įstatymo priėmimo, pradėta abejoti, ar pavyks pasiekti dalį išsikeltų tikslų – ypač dėl branduolinėse jėgainėse pagaminamos energijos kiekio.

Branduolinė energetika Prancūzijoje istoriškai yra stipri. Šalis didžiuojasi tuo, kad čia buvo atrastas radioaktyvumas. 1970 m. pradėtos vystyti branduolinės jėgainės tapo šalies nepriklausomybės garantu po 1973 m. naftos krizės. 75% – tai didžiausia branduolinės energetikos dalis bendrame energijos gamybos krepšelyje pasaulyje.

Šioje energetikos srityje, „Reuters“ duomenimis, dirba 220.000 žmonių, o branduolinė energetika įprastai nesusilaukia pasipriešinimo iš jokių politinių partijų, išskyrus žaliuosius. Šios partijos įtaka išaugo po to, kai Francois Hollande‘o vyriausybė su jais buvo priversta eiti į koaliciją, o šis politinis sandoris reiškė ir pažadą mažinti branduolinės energetikos dalį šalies energetikoje.

Tam, kad pasiektų naujame įstatyme nustatytus tikslus, kai kurių ekspertų teigimu, Prancūzijai tektų uždaryti daugiau, nei 20 branduolinių reaktorių per ateinančius 10 metų. Tai ne tik kainuotų milijardus (40 mlrd. Eur, Prancūzijos branduolinės energijos sąjungos teigimu), bet ir reikštų neišvengiamai augsiančias elektros kainas – šiuo metu jos šalyje vienos mažiausių Europoje.

Teigiama, kad atsiradusį elektros energijos nepriteklių reikėtų užpildyti deginant iškastinį kurą – greičiausiai, gamtines dujas. Dėl šios priežasties šių metų rugsėjį buvo atidėtas vieno seniausių šalies branduolinių reaktorių uždarymas. Fessenheimo branduolinė jėgainė turėjo būti uždaryta iki 2017 m., tačiau ši data buvo pastumta metais į priekį, nes nebuvo spėta kitais būdais kompensuoti neteksiamų gamybos pajėgumų.

Prakalbus apie žaliosios energetikos galimybes pakeisti branduolinę, neįkvepia ir kaimyninės Vokietijos pavyzdys. Ši po branduolinės avarijos Japonijoje nusprendė visai atsisakyti branduolinės energetikos. Tačiau, kaip padėtį apibūdina VŽ kalbinti ekspertai, nespėjus investuoti į tinkamą infrastruktūrą, šalis yra priversta atidaryti vis naujas anglimi kūrenamas elektrines.

Tuo metu, kai elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių sąlygos yra palankios, šalies infrastruktūra nesugeba šios elektros sunaudoti ir yra priversta ją eksportuoti kaimynams. Tačiau pastarosiose išaugus elektros poreikiui ir nesusidarant tinkamoms sąlygoms energiją gaminti iš vėjo ar saulės, Vokietija būna priversta įjungti anglimi kūrenamas jėgaines, kad užtikrintų elektros energijos tiekimą. Tokiu būdu posūkis nuo atomo link žaliųjų energetikos šaltinių skatina nešvariausio iškastinio kuro naudojimą elektros gamyboje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuva vėluoja taupyti energiją, auditoriai įspėja apie sankcijas

Valstybės kontrolės antradienį paskelbtoje audito ataskaitoje dėl energijos vartojimo efektyvumo įspėjama,...

Energetika
11:30
„Achema“ neatmeta galimybės stabdyti gamybą 27

Pirmadienį Jonavoje dėl nebemokamų priedų piketavę trąšų gamintojos „Achema“ darbuotojai žada susirinkti ir...

Energetika
2018.06.18
Energijos Lietuvai reikėjo beveik 5% daugiau 1

Bendrosios Lietuvos kuro ir energijos sąnaudos (energijos kiekis, reikalingas šalies poreikiams...

Energetika
2018.06.15
„Lietuvos energija“ savo jėgainių projektuose pažeidimų nenustatė 1

„Lietuvos energija“ skelbia atlikusi Vilniuje ir Kaune statomų kogeneracinių jėgainių pirkimo procedūrų ir...

Energetika
2018.06.15
Suomių „Valoe“ investuoja į saulės modulius Lietuvoje Premium 3

Europos Sąjungai nepajėgiant apsaugoti rinkos nuo Azijos vyriausybių subsidijuojamų saulės modulių, Lietuvos...

Pramonė
2018.06.15
Kainų žirklės vėl pakirpo „Achemą“ Premium 10

Trąšų gamintoja AB „Achema“ paskelbė mažinanti gamybos apimtį ir stabdanti vieną iš dviejų azoto cechų.

Energetika
2018.06.14
Elektrobusai Lietuvoje: perka, bet prioritetas tenka dyzeliui Premium 3

Lyderiaujant Kinijai, elektra varomi autobusai sparčiai plinta pasaulio didmiesčiuose. Lietuvą į pažangiu...

Transportas
2018.06.14
„Vilniaus energija“ kol kas išvengė 19 mln. Eur baudos

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma buvusi šilumos gamintoja „Vilniaus energija“ kol kas išvengė 19 mln.

Energetika
2018.06.13
Teismas: „Litesko“ Alytui turi grąžinti šilumos ūkį ir 14,8 mln. Eur turto

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma šilumos tiekimo įmonė „Litesko“ Alytaus miestui turi grąžinti šilumos...

Energetika
2018.06.13
EK siūlo IAE skirti 0,5 mlrd. Eur, Skvernelis sako, kad nepakanka

2021–2027 m. ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto laikotarpiu numatoma gerokai padidinti Bendrijos saugumo ir...

Energetika
2018.06.13
Stengsis deginti mažiau pramoninių atliekų

Susitikime tarp premjero Sauliaus Skvernelio, Dariaus Maikštėno, „Lietuvos energijos“ vadovo, bei ...

Energetika
2018.06.13
„Energy China“ bendradarbiaus su „Achema“ ir „Orion“ 2

Kinijos valstybinė energetikos bendrovė „Energy China“ antrinės bendrovės antradienį pasirašė supratimo...

Energetika
2018.06.13
OPEC neigia sulaukusi JAV prašymo dėl gavybos padidinimo 3

Jungtinės Valstijos neprašė Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių padidinti naftos gavybos...

Rinkos
2018.06.12
STT netirs aplinkybių dėl leidimų „Danpower“

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nepradės ikiteisminio tyrimo dėl Vokietijos energetikos bendrovei „Danpower“...

Energetika
2018.06.11
Dujotiekiu su Lenkija atitekės vakarietiškos dujų kainos Premium 52

Infrastruktūros projektai, reikalingi sukurti bendrą Baltijos šalių bei Suomijos dujų rinką ir prijungti ją...

Energetika
2018.06.08
„Lords LB“ iš „Lietuvos energijos“ perkamam kompleksui turi ne vieną idėją 1

Iš valstybės valdomos įmonės biurų kompleksą Vilniaus centre perkanti „Lords LB Asset Management“ turi ne...

Statyba ir NT
2018.06.08
SkGD terminalo išlaikymo kaštus „Achemai“ galėtų kirsti pusiau 7

Penktadienio rytą Lyda Lubienė, „Achemos grupės“ akcininkė, ir Linas Sabaliauskas, „Achemos grupės“...

Energetika
2018.06.08
Lubienė: SGD terminalą išlaikanti „Achema“ vos alsuoja 57

Jonavos trąšų gamyklą „Achema“ valdančios „Achemos grupės“  akcininkė Lyda Lubienė teigia, kad Klaipėdos...

Pramonė
2018.06.07
„Lietuvos energijos“ centrinę būstinę už 24 mln. Eur perka „Lords LB“ įmonė 13

Aukcione už 24 mln. Eur (su PVM) parduotas pastatų kompleksas centrinėje Vilniaus dalyje, kuriame šiuo metu...

Statyba ir NT
2018.06.07
„Lietuvos energijos” įsteigtas fondas atliko pirmąsias investicijas 7

Rizikos kapitalo fondų valdymo bendrovės „Contrarian Ventures“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo...

Technologijos
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau