Prieš klimato kaitos konferenciją Prancūzija grumiasi su atomu

Publikuota: 2015-11-27
Charles'o Platiau („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Charles'o Platiau („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Naujasis Prancūzijos energetikos įstatymas, turintis prieš Paryžiaus klimato kaitos konferenciją stumtelėti šalį link žalesnių energijos gamybos būdų, sukėlė galingą šalies branduolinės energetikos industriją ant kojų ir paskatino diskusijas apie bendrą šalies energijos gamybos krepšelį.

„Visas pasaulis stebi, – šiais metais sakė Segolene Royal, Prancūzijos ekologijos, tvarios plėtros ir energetikos ministrė. – Privalome pakeisti tai, kaip vartojame elektrą, tai svarbiausias darbas ruošiantis viršūnių susitikimui dėl klimato kaitos.“

Ilgai lauktas įstatymas buvo priimtas po 1.000 pataisymų ir 150 valandų debatų šalies parlamente, rašo „Financial Times“.

Naujajame įstatyme numatyta branduoliniuose reaktoriuose pagaminamos energijos dalį mažinti nuo dabartinių 75% iki 50% 2025 m. Branduolinės energetikos vietą turėtų užimti iš atsinaujinančių išteklių gaminama energija – tuo pačiu norima 40% sumažinti CO2 emisijas. Bendrai energijos suvartojimas iki 2030 m. turėtų mažėti trečdaliu.

Tokio posūkio šalininkai, pavyzdžiui, aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“, teigia, kad branduolinė energetika nėra tinkama priemonė, kuomet siekiama spręsti klimato kaitos problemas – dėl saugumo ir branduolinių atliekų saugojimo iššūkių. Branduolinės avarijos pavojų naujai paryškino Fukušimos I branduolinio reaktoriaus avarija Japonijoje 2011 m.

Be to, branduoliniai projektai yra brangūs ir jų įgyvendinimas užtrunka – tai ypač aktualu Prancūzijai, kurios branduolinė pramonė su kaštais ir projektų trukme grumiasi visą pastarąjį dešimtmetį.

Flamanvillio branduolinis reaktorius, vienintelis šiuo metu statomas šalyje, turėjo kainuoti 3 mlrd. Eur, tačiau jo kaina išsipūtė iki 10,5 mlrd. Eur. Du prancūzų kompanijos EDF statomi reaktoriai Hinkley Point branduolinėje jėgainėje Didžiojoje Britanijoje, skaičiuojama, kainuos po 12 mlrd. Eur. Vėluojančio Oikiluoto branduolinio reaktoriaus Suomijoje projektas atsidūrė arbitražo teismuose ir pasipuošė milijardiniais ieškiniais.

Galimybe atsisakyti atomo abejojama

Nepaisant to, praėjus vos keturiems mėnesiams po įstatymo priėmimo, pradėta abejoti, ar pavyks pasiekti dalį išsikeltų tikslų – ypač dėl branduolinėse jėgainėse pagaminamos energijos kiekio.

Branduolinė energetika Prancūzijoje istoriškai yra stipri. Šalis didžiuojasi tuo, kad čia buvo atrastas radioaktyvumas. 1970 m. pradėtos vystyti branduolinės jėgainės tapo šalies nepriklausomybės garantu po 1973 m. naftos krizės. 75% – tai didžiausia branduolinės energetikos dalis bendrame energijos gamybos krepšelyje pasaulyje.

Šioje energetikos srityje, „Reuters“ duomenimis, dirba 220.000 žmonių, o branduolinė energetika įprastai nesusilaukia pasipriešinimo iš jokių politinių partijų, išskyrus žaliuosius. Šios partijos įtaka išaugo po to, kai Francois Hollande‘o vyriausybė su jais buvo priversta eiti į koaliciją, o šis politinis sandoris reiškė ir pažadą mažinti branduolinės energetikos dalį šalies energetikoje.

Tam, kad pasiektų naujame įstatyme nustatytus tikslus, kai kurių ekspertų teigimu, Prancūzijai tektų uždaryti daugiau, nei 20 branduolinių reaktorių per ateinančius 10 metų. Tai ne tik kainuotų milijardus (40 mlrd. Eur, Prancūzijos branduolinės energijos sąjungos teigimu), bet ir reikštų neišvengiamai augsiančias elektros kainas – šiuo metu jos šalyje vienos mažiausių Europoje.

Teigiama, kad atsiradusį elektros energijos nepriteklių reikėtų užpildyti deginant iškastinį kurą – greičiausiai, gamtines dujas. Dėl šios priežasties šių metų rugsėjį buvo atidėtas vieno seniausių šalies branduolinių reaktorių uždarymas. Fessenheimo branduolinė jėgainė turėjo būti uždaryta iki 2017 m., tačiau ši data buvo pastumta metais į priekį, nes nebuvo spėta kitais būdais kompensuoti neteksiamų gamybos pajėgumų.

Prakalbus apie žaliosios energetikos galimybes pakeisti branduolinę, neįkvepia ir kaimyninės Vokietijos pavyzdys. Ši po branduolinės avarijos Japonijoje nusprendė visai atsisakyti branduolinės energetikos. Tačiau, kaip padėtį apibūdina VŽ kalbinti ekspertai, nespėjus investuoti į tinkamą infrastruktūrą, šalis yra priversta atidaryti vis naujas anglimi kūrenamas elektrines.

Tuo metu, kai elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių sąlygos yra palankios, šalies infrastruktūra nesugeba šios elektros sunaudoti ir yra priversta ją eksportuoti kaimynams. Tačiau pastarosiose išaugus elektros poreikiui ir nesusidarant tinkamoms sąlygoms energiją gaminti iš vėjo ar saulės, Vokietija būna priversta įjungti anglimi kūrenamas jėgaines, kad užtikrintų elektros energijos tiekimą. Tokiu būdu posūkis nuo atomo link žaliųjų energetikos šaltinių skatina nešvariausio iškastinio kuro naudojimą elektros gamyboje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
B. Gatesas ir Europos Komisija 100 mln. Eur rems švarias technologijas 3

Europos Komisija ir Billo Gateso fondas „Breakthrough Energy“ pasirašė susitarimo memorandumą dėl jungtinio...

Energetika
2018.10.20
Krovininis reisas Černobylis–Astravas Premium

33 000 MW. Toks buvo paskutinis Černobylio ketvirtojo reaktoriaus galios rodiklis, užfiksuotas valdymo...

Verslo klasė
2018.10.20
„Klaipėdos naftos“ bunkeriavimo laivas atvyks vėliau

Didžiausias pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SkGD) bunkveriavimo laivas „Kairos“ išplaukė iš laivų...

Energetika
2018.10.19
„Klaipėdos naftos“ vadovas: įtampos daug, tačiau žiūrime į tai kaip į cikliškumą 4

Naftos produktų bei suskystintų dujų terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas pastaruoju metu smukusią...

Rinkos
2018.10.19
„NordBalt“ išėjo ir sugrįžo, kainų tendencijos liko Premium

Į rikiuotę anksčiau, nei planuota, grįžusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ atvėrė kelią į...

Energetika
2018.10.19
Traukiasi ESO Paslaugų tarnybos direktorius 16

Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) valdybos nario ir Paslaugų tarnybos direktoriaus pareigų...

Vadyba
2018.10.18
„Lietuvos energija“ ieško 500 inovacijų idėjų

UAB „Lietuvos energija“ inovacijų pritraukimo praktikas iš įmonių grupės bendrovių buria po viena vėliava ir...

Energetika
2018.10.18
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo 1

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Didėja viršutinės elektros skirstymo kainų ribos

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė didesnes nei šiemet elektros energijos...

Energetika
2018.10.17
Seimo ekonomistai ir energetikai lankėsi SkGD terminale 1

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos nariais...

Energetika
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
Latvija nenori lietuviams mokėti priteistų milijonų Premium 2

Latvijai, tikėtina, nepavyks panaikinti „E energijai“ palankaus tarptautinio arbitražo sprendimo dėl 3,7 mln.

Energetika
2018.10.17
„Danpower Baltic“ turi naują vadovę 11

Atsinaujinančios energetikos UAB „Danpower Baltic“ generaline direktore paskirta Aušra Ignotaitė.

Vadyba
2018.10.17
„Klaipėdos nafta“ į aplinkos apsaugą investuos 8 mln. Eur

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) aplinkos apsaugos institucijoms bei Klaipėdos miesto bendruomenėms pateikė...

Energetika
2018.10.16
Atnaujintas „Litgrid“ ir „Achemos“ ginčas dėl skolos 2

Teismas atnaujino elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ ginčą dėl...

Pramonė
2018.10.15
Prognozuojama elektros rinkos kaina – penktadaliu didesnė 1

Kitais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prognozuojama elektros energijos...

Energetika
2018.10.15
Energetikos ministerija su „Danpower“ aptars investicijas į elektromobilių įkrovos stoteles 1

Energetikos ministras ir Vokietijos bendrovės „Danpower“ atstovai antradienį aptars elektromobilių įkrovos...

Energetika
2018.10.15
Vokietijai ir Austrijai vėjo ir saulės nepakaks, dairosi į „žaliąsias“ dujas Premium 1

Vokietijos ir Austrijos energetikos atstovai atkreipia dėmesį į šalyse kylančius iššūkius siekiant visą...

Energetika
2018.10.15
Europoje auga šilumos siurblių paklausa

Šilumos siurblių Europos rinkoje pardavimai didėja ketverius metus iš eilės, o iš viso Europos šalyse jau...

Energetika
2018.10.13
Perspėja: brangių energetinių išteklių laikai sugrįžo 3

Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos asociacija (TEA) teigia, kad yra susirūpinusi dėl dramatiškai...

Rinkos
2018.10.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau