Prieš klimato kaitos konferenciją Prancūzija grumiasi su atomu

Publikuota: 2015-11-27
Charles'o Platiau („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Charles'o Platiau („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Naujasis Prancūzijos energetikos įstatymas, turintis prieš Paryžiaus klimato kaitos konferenciją stumtelėti šalį link žalesnių energijos gamybos būdų, sukėlė galingą šalies branduolinės energetikos industriją ant kojų ir paskatino diskusijas apie bendrą šalies energijos gamybos krepšelį.

„Visas pasaulis stebi, – šiais metais sakė Segolene Royal, Prancūzijos ekologijos, tvarios plėtros ir energetikos ministrė. – Privalome pakeisti tai, kaip vartojame elektrą, tai svarbiausias darbas ruošiantis viršūnių susitikimui dėl klimato kaitos.“

Ilgai lauktas įstatymas buvo priimtas po 1.000 pataisymų ir 150 valandų debatų šalies parlamente, rašo „Financial Times“.

Naujajame įstatyme numatyta branduoliniuose reaktoriuose pagaminamos energijos dalį mažinti nuo dabartinių 75% iki 50% 2025 m. Branduolinės energetikos vietą turėtų užimti iš atsinaujinančių išteklių gaminama energija – tuo pačiu norima 40% sumažinti CO2 emisijas. Bendrai energijos suvartojimas iki 2030 m. turėtų mažėti trečdaliu.

Tokio posūkio šalininkai, pavyzdžiui, aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“, teigia, kad branduolinė energetika nėra tinkama priemonė, kuomet siekiama spręsti klimato kaitos problemas – dėl saugumo ir branduolinių atliekų saugojimo iššūkių. Branduolinės avarijos pavojų naujai paryškino Fukušimos I branduolinio reaktoriaus avarija Japonijoje 2011 m.

Be to, branduoliniai projektai yra brangūs ir jų įgyvendinimas užtrunka – tai ypač aktualu Prancūzijai, kurios branduolinė pramonė su kaštais ir projektų trukme grumiasi visą pastarąjį dešimtmetį.

Flamanvillio branduolinis reaktorius, vienintelis šiuo metu statomas šalyje, turėjo kainuoti 3 mlrd. Eur, tačiau jo kaina išsipūtė iki 10,5 mlrd. Eur. Du prancūzų kompanijos EDF statomi reaktoriai Hinkley Point branduolinėje jėgainėje Didžiojoje Britanijoje, skaičiuojama, kainuos po 12 mlrd. Eur. Vėluojančio Oikiluoto branduolinio reaktoriaus Suomijoje projektas atsidūrė arbitražo teismuose ir pasipuošė milijardiniais ieškiniais.

Galimybe atsisakyti atomo abejojama

Nepaisant to, praėjus vos keturiems mėnesiams po įstatymo priėmimo, pradėta abejoti, ar pavyks pasiekti dalį išsikeltų tikslų – ypač dėl branduolinėse jėgainėse pagaminamos energijos kiekio.

Branduolinė energetika Prancūzijoje istoriškai yra stipri. Šalis didžiuojasi tuo, kad čia buvo atrastas radioaktyvumas. 1970 m. pradėtos vystyti branduolinės jėgainės tapo šalies nepriklausomybės garantu po 1973 m. naftos krizės. 75% – tai didžiausia branduolinės energetikos dalis bendrame energijos gamybos krepšelyje pasaulyje.

Šioje energetikos srityje, „Reuters“ duomenimis, dirba 220.000 žmonių, o branduolinė energetika įprastai nesusilaukia pasipriešinimo iš jokių politinių partijų, išskyrus žaliuosius. Šios partijos įtaka išaugo po to, kai Francois Hollande‘o vyriausybė su jais buvo priversta eiti į koaliciją, o šis politinis sandoris reiškė ir pažadą mažinti branduolinės energetikos dalį šalies energetikoje.

Tam, kad pasiektų naujame įstatyme nustatytus tikslus, kai kurių ekspertų teigimu, Prancūzijai tektų uždaryti daugiau, nei 20 branduolinių reaktorių per ateinančius 10 metų. Tai ne tik kainuotų milijardus (40 mlrd. Eur, Prancūzijos branduolinės energijos sąjungos teigimu), bet ir reikštų neišvengiamai augsiančias elektros kainas – šiuo metu jos šalyje vienos mažiausių Europoje.

Teigiama, kad atsiradusį elektros energijos nepriteklių reikėtų užpildyti deginant iškastinį kurą – greičiausiai, gamtines dujas. Dėl šios priežasties šių metų rugsėjį buvo atidėtas vieno seniausių šalies branduolinių reaktorių uždarymas. Fessenheimo branduolinė jėgainė turėjo būti uždaryta iki 2017 m., tačiau ši data buvo pastumta metais į priekį, nes nebuvo spėta kitais būdais kompensuoti neteksiamų gamybos pajėgumų.

Prakalbus apie žaliosios energetikos galimybes pakeisti branduolinę, neįkvepia ir kaimyninės Vokietijos pavyzdys. Ši po branduolinės avarijos Japonijoje nusprendė visai atsisakyti branduolinės energetikos. Tačiau, kaip padėtį apibūdina VŽ kalbinti ekspertai, nespėjus investuoti į tinkamą infrastruktūrą, šalis yra priversta atidaryti vis naujas anglimi kūrenamas elektrines.

Tuo metu, kai elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių sąlygos yra palankios, šalies infrastruktūra nesugeba šios elektros sunaudoti ir yra priversta ją eksportuoti kaimynams. Tačiau pastarosiose išaugus elektros poreikiui ir nesusidarant tinkamoms sąlygoms energiją gaminti iš vėjo ar saulės, Vokietija būna priversta įjungti anglimi kūrenamas jėgaines, kad užtikrintų elektros energijos tiekimą. Tokiu būdu posūkis nuo atomo link žaliųjų energetikos šaltinių skatina nešvariausio iškastinio kuro naudojimą elektros gamyboje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Belenergo“ nerimauja, kur reikės dėti naktinę Astravo AE elektrą

Baltarusijos valstybinio energetikos koncerno „Belenergo“ vadovas pareiškė, kad pastačius Astravo atominę...

Pramonė
2019.06.19
Vilniaus valdžia suteikė 26 mln. Eur garantiją miesto apšvietimui modernizuoti

Vilniaus taryba trečiadienį suteikė 25,97 mln. Eur garantiją jos valdomai įmonei „Vilniaus apšvietimas“,...

Statyba ir NT
2019.06.19
Sausra džiovina Kauno hidroelektrinės gamybos rezultatus

Ne pirmą mėnesį Lietuvą alinantis sausas oras neigiamai atsiliepė ir „Lietuvos energijos gamybos“ valdomai...

Pramonė
2019.06.18
Klaipėdoje – naujas didelis SGD krovinys

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą antradienį atplaukė naujas dujų krovinys iš...

Pramonė
2019.06.18
„Lords“ uždarė 200 mln. Eur turėjusį valdyti infrastruktūros fondą 1

Lietuvos investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ galutinai uždarė veiklos taip ir nepradėjusį...

Rinkos
2019.06.17
OPEC rengiasi pratęsti prisuktų kranelių politiką 2

Naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC kartu su partnerėmis tikriausiai pratęs susitarimo dėl gavybos...

Rinkos
2019.06.17
Visoje Argentinoje ir Urugvajuje buvo dingusi elektra 5

Dėl didelio elektros tinklo gedimo visoje Argentinoje ir Urugvajuje keletą valandų buvo dingusi elektra.

Pramonė
2019.06.16
Lietuva išlieka priklausoma nuo importuojamos energijos 2

Lietuvoje energijos išteklių pernai sunaudota daugiau, o šalis toliau išlieka priklausoma nuo importuojamos...

Pramonė
2019.06.14
Naftos tanklaivių užpuolimai kilstelėjo naftos kainą

JAV karinės jūrų pajėgos pranešė suteikusios pagalbą dviems Omano įlankoje, netoli Hormūzo...

Pramonė
2019.06.13
Lietuva neįvertina tendencijų ES šilumos ūkyje ir blaškosi 9

Europos Sąjunga (ES) atsigręžė į centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą, kaip vieną perspektyviausių būdų...

Pramonė
2019.06.13
Priimtas sinchronizacijos įstatymas 1

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymų pakeitimus, būtinus Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimui su...

Pramonė
2019.06.13
Viešuosiuose pirkimuose – daugiau nacionalinio saugumo Premium

Viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų pakeitimų, kuriems gegužės pabaigoje pritarė Seimas, kertiniu...

Verslo aplinka
2019.06.13
„Klaipėdos naftai“ ministerija leido perkelti SkGD terminalo veiklą

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ gavo Finansų ministerijos...

Pramonė
2019.06.12
„Modus grupės“ pajamos pernai augo 25,6% iki 343 mln. Eur 14

Verslininko Kęstučio Martinkėno valdoma „Modus grupės“ praėjusiais metais gavo 342,942 mln. Eur konsoliduotų...

„Lietuvos energijos tiekimas“ įsigijo naują SkGD krovinį iš „Equinor“ 12

Elektros ir dujų tiekėja UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pasinaudojo palankiomis sąlygomis suskystintų...

Pramonė
2019.06.11
Plečiant Lietuvos-Latvijos dujotiekį kreiptasi ES paramos 

Lietuvos ir Latvijos dujų perdavimo sistemų operatorės kreipėsi į Europos Sąjungą finansinės paramos...

Pramonė
2019.06.11
„Lietuvos energija“ ieško vėjų jėgainių parko Mažeikių rajone rangovo 2

Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“, praėjusių metų pabaigoje už neskelbiamą sumą...

Pramonė
2019.06.10
„Amber Grid“ reguliuojamos veiklos pajamos kitąmet mažėja 18%

Gamtinių dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ reguliuojamos perdavimo veiklos pajamos kitais metais mažėja...

Pramonė
2019.06.10
Užterštos naftos pasekmės atsispindi „Klaipėdos naftos“ rezultatuose 1

AB „Klaipėdos nafta“ naftos produktų krova gegužės mėnesį sumažėjo 30%, palyginti su pernai geguže, o per 5...

Pramonė
2019.06.10
Atnaujintas „švarios“ naftos tiekimas į Lenkiją

Švarios rusiškos naftos tiekimas „Družbos“ naftotiekiu į Lenkiją atnaujintas, pranešė „Transneft“. Pranešimą...

Pramonė
2019.06.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau