Konkurencijos eksperimentas šilumos ūkyje baigėsi

Publikuota: 2015-11-08
Idėja sukurti konkurenciją šilumos ūkyje, kuri pirmiausia buvo skirta „Vilniaus energijos“ monopoliui suardyti, sėkmingai pasinaudojo ir su „Vilniaus energija“ susijusios ICOR grupės akcininkai, kurie per susijusias įmones investavo į dvi biokuro katilines Vilniuje.  Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Idėja sukurti konkurenciją šilumos ūkyje, kuri pirmiausia buvo skirta „Vilniaus energijos“ monopoliui suardyti, sėkmingai pasinaudojo ir su „Vilniaus energija“ susijusios ICOR grupės akcininkai, kurie per susijusias įmones investavo į dvi biokuro katilines Vilniuje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Valdžios noras skatinti konkurenciją tarp šilumos gamintojų nepasiekė pagrindinio tikslo – smarkiau sumažinti šilumos kainą vartotojams. Verslas nebenori investuoti į biokuro katilines ir tapti nepriklausomais šilumos gamintojais. Daugiausia pavyko uždirbti tiems, kurie į biokuro katilines investavo pirmieji.

„Kelerius metus pažaidėme, vyko eksperimentas, o šiandien jau aišku, kad jis nepasiteisino. Verslas nemažai investavo į biokuro katilines, ypač Kaune, Klaipėdoje, bet žiemos mėnesiais kainų vartotojams tai beveik nesumažino. Laimėjo tie keli verslininkai, kurie pirmieji pasistatė biokuro katilines, tapo nepriklausomais šilumos gamintojais (NŠG) ir susižėrė pelną, nes parduodavo šilumą tik šiek tiek pigiau nei brangias dujas kūrenančios miestų elektrinės“, – sako Valdas Lukoševičius, konsultantas energetikos klausimais ir Kauno technologijos universiteto dėstytojas.

Paradoksalu, bet idėja sukurti konkurenciją šilumos ūkyje, kuri pirmiausia buvo skirta „Vilniaus energijos“ monopoliui suardyti, sėkmingai pasinaudojo su „Vilniaus energija“ susijusios ICOR grupės akcininkai. Su jais netiesiogiai susijusios bendrovės investavo į UAB „Aliejaus investicijų projektai“ (23,8 MW) ir UAB „Technology projects“ (48,5 MW galios) katilines, kurių šilumą be konkurencijos pirko „Vilniaus energija“. Šiemet abi katilinės buvo parduotos Vokietijos ir Lietuvos kapitalo energetikos UAB „Danpower Baltic“.

Nebeapsimoka

Kad konkurencija miestų šilumos ūkyje duotų naudos vartotojams, anot p. Lukoševičiaus, reikėtų, kad šilumos gamintojai būtų daugiau mažiau lygiaverčiai, o jų katilinių ir elektrinių pajėgumai miestui būtų kiek per dideli.

„Tada NŠG konkuruotų ir siūlytų nedideles kainas ne tik vasarą, bet ir žiemos mėnesiais, kai šilumos reikia daugiausia. O kai gamintojų pertekliaus nėra, šilumos kainų lygis ir toliau priklauso nuo šilumos tiekimo įmonių, kurios pačios turi šilumos gamybos įrenginių. To pertekliaus ir nebus, nes šiandien niekas nebesiveržia statyti naujų katilinių, nes tai nelabai apsimoka“, – aiškina p. Lukoševičius.

Jo nuomone, geras pavyzdys, kad NŠG konkurencija nesuteikia vartotojams rimtesnės naudos, gali būti Kaunas, kur šiuo metu dirba 7 NŠG, jų parduotos šilumos dalis 2015 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 82,1% viso Kauno vartotojams patiekto šilumos kiekio. Tačiau, tarkime, 2015 m. sausį Kaune šilumos tiekėjų parduodamos šilumos kaina siekė 6,57 ct už kWh (be PVM), o Klaipėdoje, kur veikia 6 NŠG, – 6,13 ct už kWh, o tai gerokai daugiau nei kai kuriuose miestuose, kur veikia vienas NŠG ar tokio gamintojo visai nėra, nurodoma Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) apžvalgoje.

Jaučiasi nelygiaverčiai

„Tokių projektų, kokie buvo pradžioje, – atsiperkančių per trejus ar ketverius metus, šiandien nebėra ir būti negali. Skaičiuojame, kad mūsų projektas atsipirks per 7–10 metus, atsižvelgiant į tai, kokia bus reguliavimo aplinka, kokių naujų dalyvių atsiras“, – vertina Romualdas Rutka, UAB „Ekopartneris“ vadovas.

Šį spalį „Ekopartneris“ Kaune pradėjo eksploatuoti 7,5 MW galios biokuro katilinę su modernia dūmų filtrų sistema. Projekto vertė – apie 5,9 mln. Eur, trečdalis lėšų skirta iš ES struktūrinių fondų.

Anot Virginijaus Striogos, energetikos įmonių grupės „E energija“, turinčios biokuro katilinių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, generalinio direktoriaus, grupė apie naujas investicijas kol kas nesvarsto. Esą NŠG šiuo metu turi dirbti nelygiavertės konkurencijos sąlygomis su miestų šilumos tiekėjų įrenginiais, o ES paramą naujoms investicijoms ketinama teikti tik licenciją turintiems šilumos tiekėjams.

Ponas Rutka nelygiavertę konkurenciją aiškina taip: kas mėnesį vykstančiuose šilumos supirkimo aukcionuose pirmiausia superkama pigiausių gamintojų šiluma, tačiau NŠG į kainą įtraukia visas patiriamas sąnaudas (biokuro kaina, darbo užmokestis, mokesčiai ir kt.), o biokuro katilinių turinčioms šilumos tinklų įmonėms leidžiama įtraukti tik sąnaudas, susijusias su kuro įsigijimu.

„Šilumos tiekėjų energija nuperkama pirmiausia, nes ji pigiausia. O dėl likučių varžosi visi NŠG, neretai daliai jų nieko nebelieka, tada jie turi stovėti‘, – aiškina jis.

Tik per piką

Didžiausią plėtrą Lietuvoje šiuo metu vykdo „Danpower Baltic“. Ji šį rudenį ne tik įsigijo dvi biokuro katilines Vilniuje ir dvi – Kaune, bet dar vieną katilinę Vilniuje baigia statyti. Kaune „Danpower Baltic“ yra įpusėjusi biokuro kogeneracinės – gaminančios ir šilumą, ir elektrą – elektrinės statybas: 20 mln. Eur vertės 20 MW šiluminės ir 5 MW elektrinės galios jėgainė turėtų pradėti veikti 2016 m. trečiąjį ketvirtį.

„Jei visi Kaune planuojami projektai bus įgyvendinti, nuo 2017 m. šilumos gamybos pasiūla čia viršys paklausą ne tik vasarą, bet ir žiemą. Be to, Kaune dar planuojama stambi biokuro ir atliekų deginimo jėgainė“, – nurodo Artūras Kliukevičius, „Danpower Baltic“ generalinis direktorius.

Anot jo, atsiradus didžiulei konkurencijai, neatmestina, kad kai kuriems Kauno NŠG gali nepavykti parduoti šilumos. Dėl to jie susidurtų su finansiniais sunkumais, ypač jei išliks prioritetinės sąlygos šilumos tiekėjams ar bus nuspręsta taikyti specialias sąlygas biokuro ir atliekų kogeneracinei jėgainei, dėl kurios statybų yra sutarusios Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ antrinė bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ ir „Lietuvos energija“.

„Danpower Baltic“ Kaune susiduria su dar viena problema – vyksta teisiniai ginčai, ar statoma kogeneracinė elektrinė turi teisę gauti pagamintos elektros energijos skatinimo kvotą. 2013 m. birželį VKEKK surengtame skatinimo kvotų aukcione šis projektas, kurį tuo metu vykdė bendrovė „GECO investicijos“, vėliau tapusi „Danpower Baltic“ dalininke, įmonei pasiūlius mažiausią 9,07 ct už kWh kainą, tapo vienu nugalėtojų. Tačiau situacija komplikavosi, kai skirstomųjų tinklų operatorė LESTO dėl pažeidimų pripažino negaliojančiu kvotų paskirstymo aukcionų laimėtojų ketinimų protokolą, kuris yra būtina dalyvavimo skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ir plėtros leidimo gavimo sąlyga.

„Mums susidaro įspūdis, kad ieškoma formalių priežasčių, kodėl mes tose procedūrose esą negalėjome dalyvauti. Kai prasidėjo abejonės dėl mums priklausančios kvotos, jau buvome daug investavę, sumokėję avansus. Įvertinome, kad pasitraukti iš projekto kainuotų daugiau, nei jį užbaigti. Tęsiame projektą sukandę dantis“, – sako p. Kliukevičius.

Daug erdvės NŠG plėtrai nepalikta ir naujuose teisės aktuose. Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje, kurią parengė Energetikos ministerija (EM), kalbama apie būtinybę pakeisti dabartinę tendenciją, kai šilumos tiekimo sistemose įrengiami tik biokiuro katilai, kaip ir darė dauguma NŠG. Prioritetą EM teikia atliekų ir biokuro kogeneracinėms jėgainėms, kurių projektus valstybė patikėjo įgyvendinti „Lietuvos energijos“ grupei. Šios jėgainės turėtų patenkinti pagrindinius ir iš dalies šildymo sezono poreikius, o katilines išstumti dirbti tik „pikinių apkrovų metu“, t. y. kai šilumos poreikis miestuose maksimalus.

Kliūčių nebus

EM sako, kad NŠG veiklos riboti neketinama, priešingai – siekiama, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai centralizuoto šildymo kuro balanse 2021 m. pasiektų 70%, tiesa, vien NŠG skirtų specialių skatinimo priemonių nenumatyta. „Planuojant investicijas į šilumos gamybą siekiama, kad šiluma būtų gaminama mažiausiomis sąnaudomis, o šilumos kaina vartotojams būtų kuo mažesnė. Įgyvendinus projektus, naujos kogeneracinės elektrinės pagamintų tik iki 60% Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos, o likusį šilumos poreikį padengs NŠG ir gamtinėmis dujomis kūrenamos jėgainės. Galima sakyti, kad į rinką atėjus papildomiems NŠG, konkurencija taps dar intensyvesnė. Didžiausią konkurencijos naudą pajus galutiniai šilumos vartotojai“, – VŽ atsiųstame komentare teigia EM.

infogr.am::infogram_0_nepriklausomu_silumos_gamintoju_uzimama_rinkos_dalis

infogr.am::infogram_0_nepriklausomi_silumos_gamintojai_skaiciais

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 30 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Neste Lietuvos“ apyvarta pernai augo 50%

Suomijos kapitalo automatinių degalinių tinklą valdanti bendrovė „Neste Lietuva“ pernai uždirbo 5,975 mln.

Pramonė
2019.05.24
Klaipėdoje laukiama naujo SkGD krovinio iš Vysocko 2

Klaipėdoje laukiama naujo nedidelio krovinio su didžiausios privačios Rusijos dujų bendrovės „Novatek“...

Pramonė
2019.05.24
Lietuva skundžiasi TATENA dėl Astravo saugumo problemų

Laiške Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA) pareikštas Lietuvos susirūpinimas dėl...

Pramonė
2019.05.24
Eros pabaiga: estai sutiko sinchronizuotis su Europa Premium

Politikų derybos dėl prisijungimo prie Vakarų Europos, trukusios beveik dešimtmetį, baigsis visiems proceso...

Pramonė
2019.05.24
Estai pasirašė sinchronizacijos susitarimą

Estijos perdavimo sistemos operatorė „Elering“ ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl šalies elektros...

Pramonė
2019.05.23
Kijeve dirbs Lietuvos energetikos atašė

Ukrainoje netrukus darbą turėtų pradėti Lietuvos energetikos atašė. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Pramonė
2019.05.23
Karaliaučius bando savo elektros sistemą Premium 2

Karaliaučiuje trečiadienį prasidėjo elektros perdavimo sistemos izoliuoto darbo bandymas. Lietuvos elektros...

Pramonė
2019.05.22
„Statkorpo“ apyvartą į viršų iškėlė „EnePRO“ pasitraukimas Premium

Elektromontavimo ir statybos AB „Statkorpas“ praėjusių metų pardavimo pajamas augino daugiau nei 80%. Kita...

Statyba ir NT
2019.05.22
„Litgrid“ pasirašė sinchronizavimui svarbią prisijungimo sutartį

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“ antradienį pasirašė Baltijos šalių sinchronizavimo su...

Pramonė
2019.05.21
„Orlen“ atstovas: „Orlen“ ir „Lotos“ susijungimas sustiprins Lenkijos ekonomiką

Antros pagal dydį Lenkijos naftos įmonės „Lotos“ perėmimas, kurį planuoja įgyvendinti didžiausias šalies...

Pramonė
2019.05.21
„Litgrid“ akcininkai pritarė sinchronizavimo sutarties pasirašymui 1

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ akcininkai pirmadienį pritarė Baltijos šalių...

Pramonė
2019.05.20
Baltijos šalys ir JAV sutarė dėl formato „3+1“ energetikoje 11

Baltijos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) stiprins bendradarbiavimą energetikoje. Planuojama, kad...

Pramonė
2019.05.20
„Vitol“ valdybos pirmininkas I. Tayloras – apie sandorius su diktatoriais Premium

Ianas Tayloras – vienas turtingiausių Didžiosios Britanijos verslininkų, Karališkosios operos valdybos...

Verslo klasė
2019.05.19
„Lietuvos energijos“ pajamos šiemet augo penktadaliu iki 429 mln. Eur 2

 energetikos grupės „Lietuvos energija“ konsoliduotosios pajamos per pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 429,3...

Pramonė
2019.05.17
Lietuvoje savaitgalį – dalinis elektros sistemos bandymas 1

Lietuvos elektros tinkle šeštadienį ir sekmadienį bus atliekamas dalinis sistemos bandymas. Perdavimo tinklo...

Pramonė
2019.05.17
Jungiantis su Europos tinklais Lietuva už 75 mln. Eur statys 3 kompensatorius 1

Baltijos šalims ruošiantis įgyvendinti elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą, dažnio...

Pramonė
2019.05.17
Dujų kaina gyventojams nuo liepos nesikeis

Gamtinių dujų kaina gyventojams ir kitiems buitiniams vartotojams nuo liepos...

Pramonė
2019.05.17
Ekspertai siūlo SkGD terminalą naudoti elektros ir šilumos gamybai 4

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą galima būtų panaudoti plačiau, pavyzdžiui, gaminti...

Pramonė
2019.05.16
Nešvari rusiška nafta ieško kelių į Lietuvą Premium 4

„Orlen Lietuva“ išsiuntė atgal du nešvarią rusišką naftą gabenusius tanklaivius. Chloro junginiais užteršta...

Pramonė
2019.05.16
Druskininkų SGD stotelę įrengs „MT Group“

Nuolatinę suskystintų gamtinių dujų (SGD) stotelę Druskininkuose už beveik 3 mln. Eur įrengs konkursą...

Pramonė
2019.05.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau