Konkurencijos eksperimentas šilumos ūkyje baigėsi

Publikuota: 2015-11-08
Idėja sukurti konkurenciją šilumos ūkyje, kuri pirmiausia buvo skirta „Vilniaus energijos“ monopoliui suardyti, sėkmingai pasinaudojo ir su „Vilniaus energija“ susijusios ICOR grupės akcininkai, kurie per susijusias įmones investavo į dvi biokuro katilines Vilniuje.  Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Idėja sukurti konkurenciją šilumos ūkyje, kuri pirmiausia buvo skirta „Vilniaus energijos“ monopoliui suardyti, sėkmingai pasinaudojo ir su „Vilniaus energija“ susijusios ICOR grupės akcininkai, kurie per susijusias įmones investavo į dvi biokuro katilines Vilniuje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Valdžios noras skatinti konkurenciją tarp šilumos gamintojų nepasiekė pagrindinio tikslo – smarkiau sumažinti šilumos kainą vartotojams. Verslas nebenori investuoti į biokuro katilines ir tapti nepriklausomais šilumos gamintojais. Daugiausia pavyko uždirbti tiems, kurie į biokuro katilines investavo pirmieji.

„Kelerius metus pažaidėme, vyko eksperimentas, o šiandien jau aišku, kad jis nepasiteisino. Verslas nemažai investavo į biokuro katilines, ypač Kaune, Klaipėdoje, bet žiemos mėnesiais kainų vartotojams tai beveik nesumažino. Laimėjo tie keli verslininkai, kurie pirmieji pasistatė biokuro katilines, tapo nepriklausomais šilumos gamintojais (NŠG) ir susižėrė pelną, nes parduodavo šilumą tik šiek tiek pigiau nei brangias dujas kūrenančios miestų elektrinės“, – sako Valdas Lukoševičius, konsultantas energetikos klausimais ir Kauno technologijos universiteto dėstytojas.

Paradoksalu, bet idėja sukurti konkurenciją šilumos ūkyje, kuri pirmiausia buvo skirta „Vilniaus energijos“ monopoliui suardyti, sėkmingai pasinaudojo su „Vilniaus energija“ susijusios ICOR grupės akcininkai. Su jais netiesiogiai susijusios bendrovės investavo į UAB „Aliejaus investicijų projektai“ (23,8 MW) ir UAB „Technology projects“ (48,5 MW galios) katilines, kurių šilumą be konkurencijos pirko „Vilniaus energija“. Šiemet abi katilinės buvo parduotos Vokietijos ir Lietuvos kapitalo energetikos UAB „Danpower Baltic“.

Nebeapsimoka

Kad konkurencija miestų šilumos ūkyje duotų naudos vartotojams, anot p. Lukoševičiaus, reikėtų, kad šilumos gamintojai būtų daugiau mažiau lygiaverčiai, o jų katilinių ir elektrinių pajėgumai miestui būtų kiek per dideli.

„Tada NŠG konkuruotų ir siūlytų nedideles kainas ne tik vasarą, bet ir žiemos mėnesiais, kai šilumos reikia daugiausia. O kai gamintojų pertekliaus nėra, šilumos kainų lygis ir toliau priklauso nuo šilumos tiekimo įmonių, kurios pačios turi šilumos gamybos įrenginių. To pertekliaus ir nebus, nes šiandien niekas nebesiveržia statyti naujų katilinių, nes tai nelabai apsimoka“, – aiškina p. Lukoševičius.

Jo nuomone, geras pavyzdys, kad NŠG konkurencija nesuteikia vartotojams rimtesnės naudos, gali būti Kaunas, kur šiuo metu dirba 7 NŠG, jų parduotos šilumos dalis 2015 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 82,1% viso Kauno vartotojams patiekto šilumos kiekio. Tačiau, tarkime, 2015 m. sausį Kaune šilumos tiekėjų parduodamos šilumos kaina siekė 6,57 ct už kWh (be PVM), o Klaipėdoje, kur veikia 6 NŠG, – 6,13 ct už kWh, o tai gerokai daugiau nei kai kuriuose miestuose, kur veikia vienas NŠG ar tokio gamintojo visai nėra, nurodoma Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) apžvalgoje.

Jaučiasi nelygiaverčiai

„Tokių projektų, kokie buvo pradžioje, – atsiperkančių per trejus ar ketverius metus, šiandien nebėra ir būti negali. Skaičiuojame, kad mūsų projektas atsipirks per 7–10 metus, atsižvelgiant į tai, kokia bus reguliavimo aplinka, kokių naujų dalyvių atsiras“, – vertina Romualdas Rutka, UAB „Ekopartneris“ vadovas.

Šį spalį „Ekopartneris“ Kaune pradėjo eksploatuoti 7,5 MW galios biokuro katilinę su modernia dūmų filtrų sistema. Projekto vertė – apie 5,9 mln. Eur, trečdalis lėšų skirta iš ES struktūrinių fondų.

Anot Virginijaus Striogos, energetikos įmonių grupės „E energija“, turinčios biokuro katilinių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, generalinio direktoriaus, grupė apie naujas investicijas kol kas nesvarsto. Esą NŠG šiuo metu turi dirbti nelygiavertės konkurencijos sąlygomis su miestų šilumos tiekėjų įrenginiais, o ES paramą naujoms investicijoms ketinama teikti tik licenciją turintiems šilumos tiekėjams.

Ponas Rutka nelygiavertę konkurenciją aiškina taip: kas mėnesį vykstančiuose šilumos supirkimo aukcionuose pirmiausia superkama pigiausių gamintojų šiluma, tačiau NŠG į kainą įtraukia visas patiriamas sąnaudas (biokuro kaina, darbo užmokestis, mokesčiai ir kt.), o biokuro katilinių turinčioms šilumos tinklų įmonėms leidžiama įtraukti tik sąnaudas, susijusias su kuro įsigijimu.

„Šilumos tiekėjų energija nuperkama pirmiausia, nes ji pigiausia. O dėl likučių varžosi visi NŠG, neretai daliai jų nieko nebelieka, tada jie turi stovėti‘, – aiškina jis.

Tik per piką

Didžiausią plėtrą Lietuvoje šiuo metu vykdo „Danpower Baltic“. Ji šį rudenį ne tik įsigijo dvi biokuro katilines Vilniuje ir dvi – Kaune, bet dar vieną katilinę Vilniuje baigia statyti. Kaune „Danpower Baltic“ yra įpusėjusi biokuro kogeneracinės – gaminančios ir šilumą, ir elektrą – elektrinės statybas: 20 mln. Eur vertės 20 MW šiluminės ir 5 MW elektrinės galios jėgainė turėtų pradėti veikti 2016 m. trečiąjį ketvirtį.

„Jei visi Kaune planuojami projektai bus įgyvendinti, nuo 2017 m. šilumos gamybos pasiūla čia viršys paklausą ne tik vasarą, bet ir žiemą. Be to, Kaune dar planuojama stambi biokuro ir atliekų deginimo jėgainė“, – nurodo Artūras Kliukevičius, „Danpower Baltic“ generalinis direktorius.

Anot jo, atsiradus didžiulei konkurencijai, neatmestina, kad kai kuriems Kauno NŠG gali nepavykti parduoti šilumos. Dėl to jie susidurtų su finansiniais sunkumais, ypač jei išliks prioritetinės sąlygos šilumos tiekėjams ar bus nuspręsta taikyti specialias sąlygas biokuro ir atliekų kogeneracinei jėgainei, dėl kurios statybų yra sutarusios Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ antrinė bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ ir „Lietuvos energija“.

„Danpower Baltic“ Kaune susiduria su dar viena problema – vyksta teisiniai ginčai, ar statoma kogeneracinė elektrinė turi teisę gauti pagamintos elektros energijos skatinimo kvotą. 2013 m. birželį VKEKK surengtame skatinimo kvotų aukcione šis projektas, kurį tuo metu vykdė bendrovė „GECO investicijos“, vėliau tapusi „Danpower Baltic“ dalininke, įmonei pasiūlius mažiausią 9,07 ct už kWh kainą, tapo vienu nugalėtojų. Tačiau situacija komplikavosi, kai skirstomųjų tinklų operatorė LESTO dėl pažeidimų pripažino negaliojančiu kvotų paskirstymo aukcionų laimėtojų ketinimų protokolą, kuris yra būtina dalyvavimo skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ir plėtros leidimo gavimo sąlyga.

„Mums susidaro įspūdis, kad ieškoma formalių priežasčių, kodėl mes tose procedūrose esą negalėjome dalyvauti. Kai prasidėjo abejonės dėl mums priklausančios kvotos, jau buvome daug investavę, sumokėję avansus. Įvertinome, kad pasitraukti iš projekto kainuotų daugiau, nei jį užbaigti. Tęsiame projektą sukandę dantis“, – sako p. Kliukevičius.

Daug erdvės NŠG plėtrai nepalikta ir naujuose teisės aktuose. Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje, kurią parengė Energetikos ministerija (EM), kalbama apie būtinybę pakeisti dabartinę tendenciją, kai šilumos tiekimo sistemose įrengiami tik biokiuro katilai, kaip ir darė dauguma NŠG. Prioritetą EM teikia atliekų ir biokuro kogeneracinėms jėgainėms, kurių projektus valstybė patikėjo įgyvendinti „Lietuvos energijos“ grupei. Šios jėgainės turėtų patenkinti pagrindinius ir iš dalies šildymo sezono poreikius, o katilines išstumti dirbti tik „pikinių apkrovų metu“, t. y. kai šilumos poreikis miestuose maksimalus.

Kliūčių nebus

EM sako, kad NŠG veiklos riboti neketinama, priešingai – siekiama, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai centralizuoto šildymo kuro balanse 2021 m. pasiektų 70%, tiesa, vien NŠG skirtų specialių skatinimo priemonių nenumatyta. „Planuojant investicijas į šilumos gamybą siekiama, kad šiluma būtų gaminama mažiausiomis sąnaudomis, o šilumos kaina vartotojams būtų kuo mažesnė. Įgyvendinus projektus, naujos kogeneracinės elektrinės pagamintų tik iki 60% Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos, o likusį šilumos poreikį padengs NŠG ir gamtinėmis dujomis kūrenamos jėgainės. Galima sakyti, kad į rinką atėjus papildomiems NŠG, konkurencija taps dar intensyvesnė. Didžiausią konkurencijos naudą pajus galutiniai šilumos vartotojai“, – VŽ atsiųstame komentare teigia EM.

infogr.am::infogram_0_nepriklausomu_silumos_gamintoju_uzimama_rinkos_dalis

infogr.am::infogram_0_nepriklausomi_silumos_gamintojai_skaiciais

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 30 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Jungia „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimą“ 2

Būsimasis „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) ir toliau įgauna formą – „Lietuvos energija“ (LE) prie...

Energetika
2018.08.17
„Amber Grid“ pusmetis – prastesnis nei pernai

„Amber Grid“ pirmąjį pusmetį gavo 16% mažiau pajamų ir uždirbo 40,4% mažiau pelno.

Energetika
2018.08.16
„Litgrid“ pusmečio pelnas sumažėjo daugiau nei trečdaliu 5

AB „Litgrid“ grynasis pelnas pirmąjį metų pusmetį siekė 3,2 mln. Eur ir buvo 38,5% mažesnis, nei pernai.

Energetika
2018.08.16
„Achemai“ už terminalą siūlo mokėti perpus mažiau 6

Energetikos ministerija ketvirtadienį pateikė SkGD terminalo ir susijusių veiklų optimizavimo pasiūlymų...

Energetika
2018.08.16
Grigiškės ilgiau liks be elektros  

Ketvirtadienį dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atliekamų darbų netoli Vilniaus esančiose...

Energetika
2018.08.16
Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl „Orlen Lietuva“ veiksmų

Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) bandymas skųsti naftos perdirbėjo veiksmus buvo dar kartą atmestas.

Transportas
2018.08.16
Kompensacijas „žaliosioms“ jėgainėms išgraibstė kaip karštas bandeles Premium 6

Gyventojai aktyviai siekia kompensacijų už individualiuose namuose įrengtas saulės, vėjo, biokuro,...

Energetika
2018.08.16
Elektra liks brangi bent jau iki 2019 m. pavasario Premium 1

Liepą pasiekusi kainų piką elektros kaina „Nord Pool“ biržoje neryžtingai pasuko žemyn. Toliau jai kristi...

Energetika
2018.08.16
Pradedamas „NordBalt“ jungties remontas 4

Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ ketvirtadienį ryte išjungiama beveik pustrečio mėnesio...

Energetika
2018.08.16
„Amber Grid“ valdybą palieka Ruolia 1

Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdybą palieka įmonės komercijos direktorius Vytautas Ruolia. Į...

Vadyba
2018.08.14
„Orlen Lietuva“ geležinkeliais gabens krovinius Lenkijos kryptimi 12

„PKN Orlen“ generalinis direktorius Danielis Obajtekas ir „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius...

Transportas
2018.08.14
„Modus grupė“ į saulės jėgaines Ukrainoje investuoja 30 mln. Eur

„Modus grupė“ investuoja 30 mln. Eur į 35 megavatų galios saulės jėgainių parką Ukrainoje, Žitomiro srityje.

Energetika
2018.08.14
Siūlo ketvirtąjį terminalo išlaikymo modelį Premium 1

Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SkGD) sąnaudų paskirstymo modelis sulauks ketvirtosios versijos, kuri,...

Energetika
2018.08.14
Europinis elektromobilių įkrovimo tinklas „Ionity“ atėjo į Lietuvą 34

Lietuvoje įregistruota įmonė, kuri bus vietinis Europoje kuriamo didelės galios elektromobilių įkrovimo...

Transportas
2018.08.14
„Nord Stream 2“ taikosi aplenkti Daniją 9

„Nord Stream 2“ Danijos reguliuotojui pateikė prašymą naujam Baltijos jūros dugnu tiesiamo dujotiekio...

Energetika
2018.08.13
Prekybos karai daugiau amerikietiškų dujų į Europą neatveš Premium 1

Kinijai įvedus prekybos tarifus amerikietiškoms suskystintoms gamtinėms dujoms (SkGD), daugiau galimybių...

Energetika
2018.08.13
Rusijai nepavyko užginčyti Trečiojo energetikos paketo 20

Rusijai nepavyko užginčyti Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo (3EP) nuostatų Pasaulio prekybos...

Energetika
2018.08.13
„Gazprom“ dangoraižis Sankt Peterburge kainuos daugiau nei 100 mlrd. RUB 24

Finansavimas „Lakhta centro“ – Sankt Peterburge ant Suomijos įlankos kranto statomo 462 m aukščio „Gazprom“...

Energetika
2018.08.12
Baltarusija kuria planus, kaip vartoti daugiau elektros 46

Baltarusijos valdžia patvirtino priemonių planą elektros vartojimui šalyje didinti. Taip tikimasi išspręsti...

Energetika
2018.08.12
Be elektros liko 1.200 šiauliečių

Lietuvoje be elektros liko apie 1.200 Šaulių gyventojų.

Energetika
2018.08.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau