Konkurencijos eksperimentas šilumos ūkyje baigėsi

Publikuota: 2015-11-08
Idėja sukurti konkurenciją šilumos ūkyje, kuri pirmiausia buvo skirta „Vilniaus energijos“ monopoliui suardyti, sėkmingai pasinaudojo ir su „Vilniaus energija“ susijusios ICOR grupės akcininkai, kurie per susijusias įmones investavo į dvi biokuro katilines Vilniuje.  Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Idėja sukurti konkurenciją šilumos ūkyje, kuri pirmiausia buvo skirta „Vilniaus energijos“ monopoliui suardyti, sėkmingai pasinaudojo ir su „Vilniaus energija“ susijusios ICOR grupės akcininkai, kurie per susijusias įmones investavo į dvi biokuro katilines Vilniuje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Valdžios noras skatinti konkurenciją tarp šilumos gamintojų nepasiekė pagrindinio tikslo – smarkiau sumažinti šilumos kainą vartotojams. Verslas nebenori investuoti į biokuro katilines ir tapti nepriklausomais šilumos gamintojais. Daugiausia pavyko uždirbti tiems, kurie į biokuro katilines investavo pirmieji.

„Kelerius metus pažaidėme, vyko eksperimentas, o šiandien jau aišku, kad jis nepasiteisino. Verslas nemažai investavo į biokuro katilines, ypač Kaune, Klaipėdoje, bet žiemos mėnesiais kainų vartotojams tai beveik nesumažino. Laimėjo tie keli verslininkai, kurie pirmieji pasistatė biokuro katilines, tapo nepriklausomais šilumos gamintojais (NŠG) ir susižėrė pelną, nes parduodavo šilumą tik šiek tiek pigiau nei brangias dujas kūrenančios miestų elektrinės“, – sako Valdas Lukoševičius, konsultantas energetikos klausimais ir Kauno technologijos universiteto dėstytojas.

Paradoksalu, bet idėja sukurti konkurenciją šilumos ūkyje, kuri pirmiausia buvo skirta „Vilniaus energijos“ monopoliui suardyti, sėkmingai pasinaudojo su „Vilniaus energija“ susijusios ICOR grupės akcininkai. Su jais netiesiogiai susijusios bendrovės investavo į UAB „Aliejaus investicijų projektai“ (23,8 MW) ir UAB „Technology projects“ (48,5 MW galios) katilines, kurių šilumą be konkurencijos pirko „Vilniaus energija“. Šiemet abi katilinės buvo parduotos Vokietijos ir Lietuvos kapitalo energetikos UAB „Danpower Baltic“.

Nebeapsimoka

Kad konkurencija miestų šilumos ūkyje duotų naudos vartotojams, anot p. Lukoševičiaus, reikėtų, kad šilumos gamintojai būtų daugiau mažiau lygiaverčiai, o jų katilinių ir elektrinių pajėgumai miestui būtų kiek per dideli.

„Tada NŠG konkuruotų ir siūlytų nedideles kainas ne tik vasarą, bet ir žiemos mėnesiais, kai šilumos reikia daugiausia. O kai gamintojų pertekliaus nėra, šilumos kainų lygis ir toliau priklauso nuo šilumos tiekimo įmonių, kurios pačios turi šilumos gamybos įrenginių. To pertekliaus ir nebus, nes šiandien niekas nebesiveržia statyti naujų katilinių, nes tai nelabai apsimoka“, – aiškina p. Lukoševičius.

Jo nuomone, geras pavyzdys, kad NŠG konkurencija nesuteikia vartotojams rimtesnės naudos, gali būti Kaunas, kur šiuo metu dirba 7 NŠG, jų parduotos šilumos dalis 2015 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 82,1% viso Kauno vartotojams patiekto šilumos kiekio. Tačiau, tarkime, 2015 m. sausį Kaune šilumos tiekėjų parduodamos šilumos kaina siekė 6,57 ct už kWh (be PVM), o Klaipėdoje, kur veikia 6 NŠG, – 6,13 ct už kWh, o tai gerokai daugiau nei kai kuriuose miestuose, kur veikia vienas NŠG ar tokio gamintojo visai nėra, nurodoma Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) apžvalgoje.

Jaučiasi nelygiaverčiai

„Tokių projektų, kokie buvo pradžioje, – atsiperkančių per trejus ar ketverius metus, šiandien nebėra ir būti negali. Skaičiuojame, kad mūsų projektas atsipirks per 7–10 metus, atsižvelgiant į tai, kokia bus reguliavimo aplinka, kokių naujų dalyvių atsiras“, – vertina Romualdas Rutka, UAB „Ekopartneris“ vadovas.

Šį spalį „Ekopartneris“ Kaune pradėjo eksploatuoti 7,5 MW galios biokuro katilinę su modernia dūmų filtrų sistema. Projekto vertė – apie 5,9 mln. Eur, trečdalis lėšų skirta iš ES struktūrinių fondų.

Anot Virginijaus Striogos, energetikos įmonių grupės „E energija“, turinčios biokuro katilinių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, generalinio direktoriaus, grupė apie naujas investicijas kol kas nesvarsto. Esą NŠG šiuo metu turi dirbti nelygiavertės konkurencijos sąlygomis su miestų šilumos tiekėjų įrenginiais, o ES paramą naujoms investicijoms ketinama teikti tik licenciją turintiems šilumos tiekėjams.

Ponas Rutka nelygiavertę konkurenciją aiškina taip: kas mėnesį vykstančiuose šilumos supirkimo aukcionuose pirmiausia superkama pigiausių gamintojų šiluma, tačiau NŠG į kainą įtraukia visas patiriamas sąnaudas (biokuro kaina, darbo užmokestis, mokesčiai ir kt.), o biokuro katilinių turinčioms šilumos tinklų įmonėms leidžiama įtraukti tik sąnaudas, susijusias su kuro įsigijimu.

„Šilumos tiekėjų energija nuperkama pirmiausia, nes ji pigiausia. O dėl likučių varžosi visi NŠG, neretai daliai jų nieko nebelieka, tada jie turi stovėti‘, – aiškina jis.

Tik per piką

Didžiausią plėtrą Lietuvoje šiuo metu vykdo „Danpower Baltic“. Ji šį rudenį ne tik įsigijo dvi biokuro katilines Vilniuje ir dvi – Kaune, bet dar vieną katilinę Vilniuje baigia statyti. Kaune „Danpower Baltic“ yra įpusėjusi biokuro kogeneracinės – gaminančios ir šilumą, ir elektrą – elektrinės statybas: 20 mln. Eur vertės 20 MW šiluminės ir 5 MW elektrinės galios jėgainė turėtų pradėti veikti 2016 m. trečiąjį ketvirtį.

„Jei visi Kaune planuojami projektai bus įgyvendinti, nuo 2017 m. šilumos gamybos pasiūla čia viršys paklausą ne tik vasarą, bet ir žiemą. Be to, Kaune dar planuojama stambi biokuro ir atliekų deginimo jėgainė“, – nurodo Artūras Kliukevičius, „Danpower Baltic“ generalinis direktorius.

Anot jo, atsiradus didžiulei konkurencijai, neatmestina, kad kai kuriems Kauno NŠG gali nepavykti parduoti šilumos. Dėl to jie susidurtų su finansiniais sunkumais, ypač jei išliks prioritetinės sąlygos šilumos tiekėjams ar bus nuspręsta taikyti specialias sąlygas biokuro ir atliekų kogeneracinei jėgainei, dėl kurios statybų yra sutarusios Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ antrinė bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ ir „Lietuvos energija“.

„Danpower Baltic“ Kaune susiduria su dar viena problema – vyksta teisiniai ginčai, ar statoma kogeneracinė elektrinė turi teisę gauti pagamintos elektros energijos skatinimo kvotą. 2013 m. birželį VKEKK surengtame skatinimo kvotų aukcione šis projektas, kurį tuo metu vykdė bendrovė „GECO investicijos“, vėliau tapusi „Danpower Baltic“ dalininke, įmonei pasiūlius mažiausią 9,07 ct už kWh kainą, tapo vienu nugalėtojų. Tačiau situacija komplikavosi, kai skirstomųjų tinklų operatorė LESTO dėl pažeidimų pripažino negaliojančiu kvotų paskirstymo aukcionų laimėtojų ketinimų protokolą, kuris yra būtina dalyvavimo skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ir plėtros leidimo gavimo sąlyga.

„Mums susidaro įspūdis, kad ieškoma formalių priežasčių, kodėl mes tose procedūrose esą negalėjome dalyvauti. Kai prasidėjo abejonės dėl mums priklausančios kvotos, jau buvome daug investavę, sumokėję avansus. Įvertinome, kad pasitraukti iš projekto kainuotų daugiau, nei jį užbaigti. Tęsiame projektą sukandę dantis“, – sako p. Kliukevičius.

Daug erdvės NŠG plėtrai nepalikta ir naujuose teisės aktuose. Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje, kurią parengė Energetikos ministerija (EM), kalbama apie būtinybę pakeisti dabartinę tendenciją, kai šilumos tiekimo sistemose įrengiami tik biokiuro katilai, kaip ir darė dauguma NŠG. Prioritetą EM teikia atliekų ir biokuro kogeneracinėms jėgainėms, kurių projektus valstybė patikėjo įgyvendinti „Lietuvos energijos“ grupei. Šios jėgainės turėtų patenkinti pagrindinius ir iš dalies šildymo sezono poreikius, o katilines išstumti dirbti tik „pikinių apkrovų metu“, t. y. kai šilumos poreikis miestuose maksimalus.

Kliūčių nebus

EM sako, kad NŠG veiklos riboti neketinama, priešingai – siekiama, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai centralizuoto šildymo kuro balanse 2021 m. pasiektų 70%, tiesa, vien NŠG skirtų specialių skatinimo priemonių nenumatyta. „Planuojant investicijas į šilumos gamybą siekiama, kad šiluma būtų gaminama mažiausiomis sąnaudomis, o šilumos kaina vartotojams būtų kuo mažesnė. Įgyvendinus projektus, naujos kogeneracinės elektrinės pagamintų tik iki 60% Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos, o likusį šilumos poreikį padengs NŠG ir gamtinėmis dujomis kūrenamos jėgainės. Galima sakyti, kad į rinką atėjus papildomiems NŠG, konkurencija taps dar intensyvesnė. Didžiausią konkurencijos naudą pajus galutiniai šilumos vartotojai“, – VŽ atsiųstame komentare teigia EM.

infogr.am::infogram_0_nepriklausomu_silumos_gamintoju_uzimama_rinkos_dalis

infogr.am::infogram_0_nepriklausomi_silumos_gamintojai_skaiciais

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 30 d.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuva šiemet į kitas šalis transportavo dukart daugiau dujų

Lietuva šiemet į kitas Baltijos šalis ir Suomiją transportavo 7,8 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų –...

Pramonė
2020.10.19
Ž. Vaičiūnas: Lietuva negali delsti su prekybos elektra metodika 2

Energetikos ministras perspėja, kad nepatvirtinusi trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos, Lietuva...

Pramonė
2020.10.19
VERT prašo papildomų duomenų dėl trišalės prekybos elektra metodikos 3

Baltijos šalims ieškant sprendimų, kaip boikotuoti Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintą elektrą,...

Pramonė
2020.10.15
NIB „Ignitis grupės“ vėjo parkui paskolino 33,5 mln. Eur

Šiaurės investicijų bankas (NIB) suteikė iki 150 mln. PLN (apie 33,5 mln. Eur) paskolą „Ignitis grupės“...

Pramonė
2020.10.14
Žada, kad pasitraukus „Rafako“ VKJ statybos biudžetas nebus viršytas 

Iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) projekto pasitraukus restruktūrizuojamai Lenkijos bendrovei...

Statyba ir NT
2020.10.14
Seimas svarsto, ar riboti baltarusišką biokurą šilumos gamyboje 1

Lietuvos biokuro gamintojams įspėjant, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su baltarusišku kuru jiems gali...

Pramonė
2020.10.14
Šakių ūkininkai gavo 2,8 mln. Eur paskolą 4 vėjo elektrinėms įsigyti

Šakių rajone augalininkystės ūkį turintiems ūkininkams Medicinos bankas suteikė 2,8 mln. Eur finansavimą vėjo...

Pramonė
2020.10.14
Seime svarstoma, kaip greičiau elektros oro linijas pakeisti požeminėmis 22

Seimas linkęs sumažinti savivaldybių bei vartotojų finansinę naštą, keičiant elektros oro linijas...

Pramonė
2020.10.13
Didieji miestai šildymo sezoną planuoja pradėti šią savaitę 2

Lietuvoje atvėsus orams, trijuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – artimiausiomis...

Pramonė
2020.10.13
NIB skolina 33,5 mln. Eur „Ignitis grupės“ vėjo parkui Lenkijoje  3

Šiaurės investicijų bankas (NIB) ketina 15-kai metų paskolinti iki 150 mln. PLN (apie 33,5 mln. Eur)...

Pramonė
2020.10.13
„Gazprom“ kaltina SGD tiekėjus Europos rinkos destabilizavimu 14

Daugiau nei trečdalį Europos gamtinių dujų rinkos kontroliuojantis Rusijos koncernas „Gazprom“ apkaltino...

Pramonė
2020.10.12
Ignalinos AE iš naujo ieško rangovo paviršiniam atliekynui statyti

VĮ Ignalinos atominė elektrinė (IAE) dar kartą skelbia konkursą mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių...

Statyba ir NT
2020.10.12
JAV perims Kinijos vietą Rumunijos atominės elektrinės plėtros projekte

JAV Energetikos departamentas penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas išstums Kiniją iš Rumunijos vienintelės...

Pramonė
2020.10.11
Astravo atominėje elektrinėje užfiksuoti iš kamino rūkstantys garai 2

Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje (AE) šeštadienio naktį pastebėti garai iš vieno kaminų, juos...

Pramonė
2020.10.10
Baltijos šalių operatoriai pateikė bendrą metodiką dėl Astravo elektros boikoto

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės (PSO) penktadienį nacionaliniams reguliuotojams pateikė...

Pramonė
2020.10.09
Astravo AE leista atlikti pirmojo reaktoriaus bandymus maža galia 1

Baltarusijos Ekstremaliųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas...

Verslo aplinka
2020.10.09
VKJ statytoja „Rafako“ Lietuvos statybininkams skolinga daugiau nei milijoną 2

Lenkijos bendrovė „Rafako“, turėjusi būti pagrindine Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) rangove, tačiau...

Pramonė
2020.10.09
Baltarusija perkėlė Astravo AE statybos pabaigos terminą į 2022 m.

Baltarusijos vyriausybė oficialiai perkėlė Astravo atominės elektrinės statybos pabaigos ir naudojimo...

Verslo aplinka
2020.10.09
„City Service“ Vilniui neturi sumokėti 10,3 mln. Eur 7

Koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „City Service“, 2002-2012 m. prižiūrėjusi Vilniaus darželių ir mokyklų...

Verslo aplinka
2020.10.08
„Klaipėdos naftos“ pajamos šiemet mažėjo 24%

Valstybės valdomos naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „Klaipėdos nafta“ pajamos...

Pramonė
2020.10.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus