Konkurencijos eksperimentas šilumos ūkyje baigėsi

Publikuota: 2015-11-08
Idėja sukurti konkurenciją šilumos ūkyje, kuri pirmiausia buvo skirta „Vilniaus energijos“ monopoliui suardyti, sėkmingai pasinaudojo ir su „Vilniaus energija“ susijusios ICOR grupės akcininkai, kurie per susijusias įmones investavo į dvi biokuro katilines Vilniuje.  Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Idėja sukurti konkurenciją šilumos ūkyje, kuri pirmiausia buvo skirta „Vilniaus energijos“ monopoliui suardyti, sėkmingai pasinaudojo ir su „Vilniaus energija“ susijusios ICOR grupės akcininkai, kurie per susijusias įmones investavo į dvi biokuro katilines Vilniuje. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Valdžios noras skatinti konkurenciją tarp šilumos gamintojų nepasiekė pagrindinio tikslo – smarkiau sumažinti šilumos kainą vartotojams. Verslas nebenori investuoti į biokuro katilines ir tapti nepriklausomais šilumos gamintojais. Daugiausia pavyko uždirbti tiems, kurie į biokuro katilines investavo pirmieji.

„Kelerius metus pažaidėme, vyko eksperimentas, o šiandien jau aišku, kad jis nepasiteisino. Verslas nemažai investavo į biokuro katilines, ypač Kaune, Klaipėdoje, bet žiemos mėnesiais kainų vartotojams tai beveik nesumažino. Laimėjo tie keli verslininkai, kurie pirmieji pasistatė biokuro katilines, tapo nepriklausomais šilumos gamintojais (NŠG) ir susižėrė pelną, nes parduodavo šilumą tik šiek tiek pigiau nei brangias dujas kūrenančios miestų elektrinės“, – sako Valdas Lukoševičius, konsultantas energetikos klausimais ir Kauno technologijos universiteto dėstytojas.

Paradoksalu, bet idėja sukurti konkurenciją šilumos ūkyje, kuri pirmiausia buvo skirta „Vilniaus energijos“ monopoliui suardyti, sėkmingai pasinaudojo su „Vilniaus energija“ susijusios ICOR grupės akcininkai. Su jais netiesiogiai susijusios bendrovės investavo į UAB „Aliejaus investicijų projektai“ (23,8 MW) ir UAB „Technology projects“ (48,5 MW galios) katilines, kurių šilumą be konkurencijos pirko „Vilniaus energija“. Šiemet abi katilinės buvo parduotos Vokietijos ir Lietuvos kapitalo energetikos UAB „Danpower Baltic“.

Nebeapsimoka

Kad konkurencija miestų šilumos ūkyje duotų naudos vartotojams, anot p. Lukoševičiaus, reikėtų, kad šilumos gamintojai būtų daugiau mažiau lygiaverčiai, o jų katilinių ir elektrinių pajėgumai miestui būtų kiek per dideli.

„Tada NŠG konkuruotų ir siūlytų nedideles kainas ne tik vasarą, bet ir žiemos mėnesiais, kai šilumos reikia daugiausia. O kai gamintojų pertekliaus nėra, šilumos kainų lygis ir toliau priklauso nuo šilumos tiekimo įmonių, kurios pačios turi šilumos gamybos įrenginių. To pertekliaus ir nebus, nes šiandien niekas nebesiveržia statyti naujų katilinių, nes tai nelabai apsimoka“, – aiškina p. Lukoševičius.

Jo nuomone, geras pavyzdys, kad NŠG konkurencija nesuteikia vartotojams rimtesnės naudos, gali būti Kaunas, kur šiuo metu dirba 7 NŠG, jų parduotos šilumos dalis 2015 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 82,1% viso Kauno vartotojams patiekto šilumos kiekio. Tačiau, tarkime, 2015 m. sausį Kaune šilumos tiekėjų parduodamos šilumos kaina siekė 6,57 ct už kWh (be PVM), o Klaipėdoje, kur veikia 6 NŠG, – 6,13 ct už kWh, o tai gerokai daugiau nei kai kuriuose miestuose, kur veikia vienas NŠG ar tokio gamintojo visai nėra, nurodoma Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) apžvalgoje.

Jaučiasi nelygiaverčiai

„Tokių projektų, kokie buvo pradžioje, – atsiperkančių per trejus ar ketverius metus, šiandien nebėra ir būti negali. Skaičiuojame, kad mūsų projektas atsipirks per 7–10 metus, atsižvelgiant į tai, kokia bus reguliavimo aplinka, kokių naujų dalyvių atsiras“, – vertina Romualdas Rutka, UAB „Ekopartneris“ vadovas.

Šį spalį „Ekopartneris“ Kaune pradėjo eksploatuoti 7,5 MW galios biokuro katilinę su modernia dūmų filtrų sistema. Projekto vertė – apie 5,9 mln. Eur, trečdalis lėšų skirta iš ES struktūrinių fondų.

Anot Virginijaus Striogos, energetikos įmonių grupės „E energija“, turinčios biokuro katilinių Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, generalinio direktoriaus, grupė apie naujas investicijas kol kas nesvarsto. Esą NŠG šiuo metu turi dirbti nelygiavertės konkurencijos sąlygomis su miestų šilumos tiekėjų įrenginiais, o ES paramą naujoms investicijoms ketinama teikti tik licenciją turintiems šilumos tiekėjams.

Ponas Rutka nelygiavertę konkurenciją aiškina taip: kas mėnesį vykstančiuose šilumos supirkimo aukcionuose pirmiausia superkama pigiausių gamintojų šiluma, tačiau NŠG į kainą įtraukia visas patiriamas sąnaudas (biokuro kaina, darbo užmokestis, mokesčiai ir kt.), o biokuro katilinių turinčioms šilumos tinklų įmonėms leidžiama įtraukti tik sąnaudas, susijusias su kuro įsigijimu.

„Šilumos tiekėjų energija nuperkama pirmiausia, nes ji pigiausia. O dėl likučių varžosi visi NŠG, neretai daliai jų nieko nebelieka, tada jie turi stovėti‘, – aiškina jis.

Tik per piką

Didžiausią plėtrą Lietuvoje šiuo metu vykdo „Danpower Baltic“. Ji šį rudenį ne tik įsigijo dvi biokuro katilines Vilniuje ir dvi – Kaune, bet dar vieną katilinę Vilniuje baigia statyti. Kaune „Danpower Baltic“ yra įpusėjusi biokuro kogeneracinės – gaminančios ir šilumą, ir elektrą – elektrinės statybas: 20 mln. Eur vertės 20 MW šiluminės ir 5 MW elektrinės galios jėgainė turėtų pradėti veikti 2016 m. trečiąjį ketvirtį.

„Jei visi Kaune planuojami projektai bus įgyvendinti, nuo 2017 m. šilumos gamybos pasiūla čia viršys paklausą ne tik vasarą, bet ir žiemą. Be to, Kaune dar planuojama stambi biokuro ir atliekų deginimo jėgainė“, – nurodo Artūras Kliukevičius, „Danpower Baltic“ generalinis direktorius.

Anot jo, atsiradus didžiulei konkurencijai, neatmestina, kad kai kuriems Kauno NŠG gali nepavykti parduoti šilumos. Dėl to jie susidurtų su finansiniais sunkumais, ypač jei išliks prioritetinės sąlygos šilumos tiekėjams ar bus nuspręsta taikyti specialias sąlygas biokuro ir atliekų kogeneracinei jėgainei, dėl kurios statybų yra sutarusios Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ antrinė bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ ir „Lietuvos energija“.

„Danpower Baltic“ Kaune susiduria su dar viena problema – vyksta teisiniai ginčai, ar statoma kogeneracinė elektrinė turi teisę gauti pagamintos elektros energijos skatinimo kvotą. 2013 m. birželį VKEKK surengtame skatinimo kvotų aukcione šis projektas, kurį tuo metu vykdė bendrovė „GECO investicijos“, vėliau tapusi „Danpower Baltic“ dalininke, įmonei pasiūlius mažiausią 9,07 ct už kWh kainą, tapo vienu nugalėtojų. Tačiau situacija komplikavosi, kai skirstomųjų tinklų operatorė LESTO dėl pažeidimų pripažino negaliojančiu kvotų paskirstymo aukcionų laimėtojų ketinimų protokolą, kuris yra būtina dalyvavimo skatinimo kvotų paskirstymo aukcione ir plėtros leidimo gavimo sąlyga.

„Mums susidaro įspūdis, kad ieškoma formalių priežasčių, kodėl mes tose procedūrose esą negalėjome dalyvauti. Kai prasidėjo abejonės dėl mums priklausančios kvotos, jau buvome daug investavę, sumokėję avansus. Įvertinome, kad pasitraukti iš projekto kainuotų daugiau, nei jį užbaigti. Tęsiame projektą sukandę dantis“, – sako p. Kliukevičius.

Daug erdvės NŠG plėtrai nepalikta ir naujuose teisės aktuose. Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje, kurią parengė Energetikos ministerija (EM), kalbama apie būtinybę pakeisti dabartinę tendenciją, kai šilumos tiekimo sistemose įrengiami tik biokiuro katilai, kaip ir darė dauguma NŠG. Prioritetą EM teikia atliekų ir biokuro kogeneracinėms jėgainėms, kurių projektus valstybė patikėjo įgyvendinti „Lietuvos energijos“ grupei. Šios jėgainės turėtų patenkinti pagrindinius ir iš dalies šildymo sezono poreikius, o katilines išstumti dirbti tik „pikinių apkrovų metu“, t. y. kai šilumos poreikis miestuose maksimalus.

Kliūčių nebus

EM sako, kad NŠG veiklos riboti neketinama, priešingai – siekiama, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai centralizuoto šildymo kuro balanse 2021 m. pasiektų 70%, tiesa, vien NŠG skirtų specialių skatinimo priemonių nenumatyta. „Planuojant investicijas į šilumos gamybą siekiama, kad šiluma būtų gaminama mažiausiomis sąnaudomis, o šilumos kaina vartotojams būtų kuo mažesnė. Įgyvendinus projektus, naujos kogeneracinės elektrinės pagamintų tik iki 60% Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos, o likusį šilumos poreikį padengs NŠG ir gamtinėmis dujomis kūrenamos jėgainės. Galima sakyti, kad į rinką atėjus papildomiems NŠG, konkurencija taps dar intensyvesnė. Didžiausią konkurencijos naudą pajus galutiniai šilumos vartotojai“, – VŽ atsiųstame komentare teigia EM.

infogr.am::infogram_0_nepriklausomu_silumos_gamintoju_uzimama_rinkos_dalis

infogr.am::infogram_0_nepriklausomi_silumos_gamintojai_skaiciais

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 30 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Traukiasi ESO Paslaugų tarnybos direktorius 10

Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) valdybos nario ir Paslaugų tarnybos direktoriaus pareigų...

Vadyba
18:12
„Lietuvos energija“ ieško 500 inovacijų idėjų

UAB „Lietuvos energija“ inovacijų pritraukimo praktikas iš įmonių grupės bendrovių buria po viena vėliava ir...

Energetika
17:52
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Didėja viršutinės elektros skirstymo kainų ribos

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė didesnes nei šiemet elektros energijos...

Energetika
2018.10.17
Seimo ekonomistai ir energetikai lankėsi SkGD terminale 1

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos nariais...

Energetika
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 2

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
Latvija nenori lietuviams mokėti priteistų milijonų Premium 2

Latvijai, tikėtina, nepavyks panaikinti „E energijai“ palankaus tarptautinio arbitražo sprendimo dėl 3,7 mln.

Energetika
2018.10.17
„Danpower Baltic“ turi naują vadovę 11

Atsinaujinančios energetikos UAB „Danpower Baltic“ generaline direktore paskirta Aušra Ignotaitė.

Vadyba
2018.10.17
„Klaipėdos nafta“ į aplinkos apsaugą investuos 8 mln. Eur

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) aplinkos apsaugos institucijoms bei Klaipėdos miesto bendruomenėms pateikė...

Energetika
2018.10.16
Atnaujintas „Litgrid“ ir „Achemos“ ginčas dėl skolos 2

Teismas atnaujino elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ ginčą dėl...

Pramonė
2018.10.15
Prognozuojama elektros rinkos kaina – penktadaliu didesnė 1

Kitais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prognozuojama elektros energijos...

Energetika
2018.10.15
Energetikos ministerija su „Danpower“ aptars investicijas į elektromobilių įkrovos stoteles 1

Energetikos ministras ir Vokietijos bendrovės „Danpower“ atstovai antradienį aptars elektromobilių įkrovos...

Energetika
2018.10.15
Vokietijai ir Austrijai vėjo ir saulės nepakaks, dairosi į „žaliąsias“ dujas Premium 1

Vokietijos ir Austrijos energetikos atstovai atkreipia dėmesį į šalyse kylančius iššūkius siekiant visą...

Energetika
2018.10.15
Europoje auga šilumos siurblių paklausa

Šilumos siurblių Europos rinkoje pardavimai didėja ketverius metus iš eilės, o iš viso Europos šalyse jau...

Energetika
2018.10.13
Perspėja: brangių energetinių išteklių laikai sugrįžo 3

Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos asociacija (TEA) teigia, kad yra susirūpinusi dėl dramatiškai...

Rinkos
2018.10.13
Kitų metų elektros rinkos kaina turėtų augti 20% 17

Elektros rinkos kaina Lietuvoje kitąmet preliminariai bus 20% didesnė nei šiemet. Tai lems ir galutinį...

Energetika
2018.10.12
Skvernelis: Japonijos „Hitachi“ gali dalyvauti sinchronizacijos projekte 5

Japonijos korporacija „Hitachi“ gali atlikti darbus, kurie reikalingi siekiant Baltijos šalių elektros...

Energetika
2018.10.12
Prezidentė vetavo pataisas dėl atliekų deginimo jėgainių 25

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui tobulinti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, „kuriomis be jokių...

ETPA ragina Baltarusiją nesuteikti licencijos Astravo AE

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) paragino Baltarusijos branduolinės energetikos reguliuotoją...

Energetika
2018.10.11
„NordBalt“ po remonto atnaujino darbą

Elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ po mažiau nei du mėnesius trukusio remonto atnaujino darbą, BNS...

Energetika
2018.10.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau