Koją kiša ne Rusija: lietuvių brandintą elektros tinklų idėją perima estai

Publikuota: 2015-10-31
„LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija prie Alytaus. Naglio Navako (VŽ) nuotr.
„LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija prie Alytaus. Naglio Navako (VŽ) nuotr.
 

Lietuvos elektros tinklų sinchronizacijos su žemyninės Europos elektros perdavimo sistema projektui kiša koją ne Rusija, o skirtingi interesai Europos Sąjungos viduje.

Sinchronizacijos su žemyninės Europos elektros perdavimo tinklais problema užsiimantys pareigūnai, vadybininkai ir ekspertai pabrėžia: būtinybė Baltijos šalių perdavimo tinklus atjungti nuo buvusios Sovietų Sąjungos perdavimo sistemos dar niekada nebuvo taip aiškiai suprantama, kaip dabar.

Vos prieš šešerius metus Virgilijus Poderys, AB „Litgrid“ tuometinis vadovas, ir keli bendrovės vadybininkai Europos perdavimo sistemos operatorių sąjungos (ENTSO-E) metinės konferencijos kuluaruose kalbino kolegas šia tema ir džiaugėsi buvę išgirsti. Šiandien projektą deklaruoja remiančios visų trijų šalių vyriausybės, o Europos Komisija ragina kuo greičiau rasti optimalų būdą pasiekti, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos veiktų sinchroniniu režimu su Europa ir nebūtų priklausomos nuo Maskvoje dirbančio dispečerio valios.

„Pagrindinė šio projekto problema buvo ta, kad, vertinant inžinierių akimis, nieko keisti neapsimoka, nes teoriškai sistema IPS/UPS yra patikimesnė nei Europos UTCE (angl. Union for the Co-ordination of Transmission of Electricity)“, – sako vienas Lietuvos energetikos įmonės vadovas. Taip yra todėl, kad IPS/UPS sistema ir jos dalis – BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) žiedas – buvo kuriami centralizuotai, jo stabilumą užtikrina vadinamasis Volgos upės hidroelektrinių kaskadas.

Europos perdavimo sistema dėl istorinių aplinkybių yra labiau segmentuota.

Todėl esą sprendimą galėjo subrandinti ne inžinieriai, o tik politikai, aiškiai suvokiantys, kad dalis trijų ES šalių narių perdavimo sistemos negali veikti kitos politinės ir ekonominės erdvės sistemoje, kurios pareigūnai vangiai dalijasi operatyvine informacija apie tos sistemos būklę ir užkerta ES bendrovėms kelią imtis prekybos elektros energija tarp ES ir Eurazijos ekonominės sąjungos šalių – Rusijos bei Baltarusijos.

Lenkijos veiksnys

Tačiau rimtų derybų Briuselyje dėl Lietuvos elektros perdavimo sistemos sinchroninio veikimo su žemyninės Europos perdavimo tinklais nebus, kol nebus visapusiškai išnagrinėtos kitos galimybės, VŽ sako vienas Lietuvos pareigūnas.

Lietuvos stumtas sinchronizacijos projektas buvo grįstas tiesiausiu keliu: per Lenkiją nutiesiant antrąją jungtį „LitPol Link“. Pastačius dvi jungtis, Baltijos šalis su žemynine Europa jungtų keturios galingos elektros perdavimo linijos, kurios užtikrintų patikimą Baltijos šalių elektros tinklų veikimą sinchroniniais dažniais su Europa.

Tačiau Lenkija tiesti „LitPol Link-2“ į Lietuvą nerodo didelio entuziazmo. Tam nėra ekonominio intereso – daug elektros energijos vartojanti pramonė yra toli nuo šalies Šiaurės Rytų regionų. Kita vertus, Lenkijoje vis dar siekiama apsisaugoti nuo to, kad į rinką plūstelėjusi, kaip įsivaizduojama, pigi elektros energija iš Baltijos rinkų pakirs šalies energetikos įmonių konkurencingumą. Trečioji priežastis: nelengva patirtis tiesiant pirmąją „LitPol Link“ jungtį – derantis su žemės savininkais, rengiant projektus, tiriant jų poveikį aplinkai.

Lietuvos specialistų teigimu, atmetus tam tikras politines problemas, kaip nuolat keliamas dėl Lietuvos lenkų padėties, imtis šio iššūkio Varšuvą paskatintų nebent gausi ES finansinė parama projektui. Bent jau panaši į tą, kuri buvo skirta „LitPol Link-1“, kai Briuselis finansavo ne tik didelę dalį lenkiškos jungties dalies statybos, bet ir šalies Šiaurės Rytų regiono skirstomųjų tinklų plėtrą. Ji buvo vertinama 2 mlrd. PLN (beveik 0,5 mlrd. Eur).

Tačiau apie finansinės paramos projektui dalį Briuselis kol kas nenori kalbėti, nes nėra nei politinio Lenkijos apsisprendimo, nei paties projekto.

Estija stumia į Šiaurę

Meškos paslaugą sinchronizacijos su Europa jungtimis per Lenkiją planui, anot Lietuvos pareigūnų, padarė estai.

„Jų įmonės baigė įgyvendinti svarbius jungčių su Suomija projektus, pastatė rezervinę dujų-dyzelino elektrinę, todėl, trūkstant veiklos, jie, matyt, susidomėjo sinchronizacija“, – VŽ pasakoja vienas Lietuvos pareigūnas.

Pasak pašnekovo, Estija ėmėsi iniciatyvos pramušti lenkų abejingumo sieną, o kai nepavyko, iškėlė naują idėją: Baltijos šalių perdavimo sistemą sujungti ne su žemynine Europa, o su Šiaurės šalių perdavimo sistema „Nordel“.

„Gali būti, kad estai „Nordel“ variantu mėgino paspausti Lenkiją, tačiau išėjo taip, kad Varšuvoje daugelis dėl to ėmė trinti delnus, nes radosi galimybė išvengti didelio galvos skausmo“, – aiškina VŽ pašnekovas.

Estų iniciatyva pasirodė patogi ir Europos Komisijai. Atsirado galimybė nuolat raginti Baltijos šalis „pagaliau apsispręsti“. Kita vertus, estų atstovai Briuselį masina spėjimu, kad sinchronizacija su Šiaurės šalimis „gali kainuoti pigiau nei žemyninė per Lenkiją“.

„Todėl sinchronizacijos iniciatyva sustojo, nes, esant pigesnės alternatyvos prielaidai, Komisija ragina atlikti papildomą studiją, kuri ją patvirtintų arba paneigtų“, – sako su padėtimi susipažinęs VŽ šaltinis Briuselyje.

Inovacijos ir gamyba

Norint nutiesti dar keletą (specialistai kalba apie 3–4 maždaug po 200 MW galios kabelius) jungčių tarp Suomijos ir Estijos, kurios užtikrintų Baltijos šalių perdavimo sistemos sinchroninį veikimą su „Nordel“, tektų pritaikyti sudėtingas technologijas, kurios Europoje dar nėra išbandytos. Juo labiau sertifikuotos.

Dar du svarbūs aspektai, dėl kurių, VŽ šaltinių požiūriu, Estija tapo aktyvi sinchronizacijos proceso dalyvė, yra interesas užtikrinti geresnę savo, kaip elektros energiją gaminančios šalies, padėtį, taip pat gauti investicijų inovacijoms.

Skirtingai nei Lietuva, kuri Algirdo Butkevičiaus vyriausybės veikimo laikotarpiu ėmė deklaruoti siekianti kuo įvairesnio ir ekonomiškai patrauklesnio elektros importo, Estija telkia pastangas užtikrinti vietiniais energijos ištekliais grįstą gamybą. Elektros energija toje šalyje taip pat laikoma eksporto šaltiniu.

Baltijos šalių sinchronizavimo per Lenkiją atveju Estijos perdavimo sistema taptų Baltijos šalių elektros tinklų uodega, labiausiai nutolusia nuo jungčių su žemynine Europa. „Atsiradus perdavimo sistemos nesklandumams, pirmiausia nukertama uodega“, – metaforomis kalba vienas Lietuvos pareigūnas. Ir atvirkščiai, jeigu Baltijos šalys jungiasi sinchroniniam darbui su Šiaurės šalimis per Estiją ir Suomiją, uodegos vaidmuo tektų Lietuvai.

„Ji nebūtų visiškai dramatiška, nes turėsime „LitPol Link“ ir „NordBalt“ su Švedija, tačiau nebūtinai šios jungtys išgelbėtų, jei atsirastų patikimumo problemų trijų Baltijos šalių sistemoje“, – teigia pareigūnas.

Galimybę finansuoti inovacijas estai esą įžvelgia todėl, kad pasaulyje neįprasta, jog perdavimo sistemos būtų jungiamos sinchroniniam darbui su didesnėmis nuolatinės srovės jungtimis (tokios tiesiamos per jūrą). Kitaip tariant, jei Briuseliui bus įrodyta, kad būdas sujungti Baltijos šalis su Suomija nuolatinės srovės jungtimis, viduryje jūros pastatant į gręžimo platformas panašius srovės intarpus, yra visiškai įmanomas ir galbūt pigesnis už jungimąsi per Lenkiją, galima tikėtis gauti finansavimą ne tik pačiam projektui įgyvendinti, bet ir technologijų naujovėms.

„Uodegos klausimas svarbus ir dėl to, kad, tarkime, Lietuvai tapus sistemos uodega, teks ilgai ir nuobodžiai derinti elektros generavimo plėtros planus su Estija, kuri, investavusi į elektros gamybą ir valdanti sinchronizavimo interfeisą, gali kaskart riboti statomų Lietuvoje jėgainių galias, nes jų galia esą grėstų visų Baltijos šalių elektros tinklų stabilumui. Estija nėra suinteresuota šalis, kad kaimynystėje rastųsi techninės sąlygos pažangia technologija grįstam elektros gamybos vienetui statyti.

„Litgrid“ anksčiau taip pat šiek tiek nagrinėjo jungimosi su Europa nuolatinės srovės kabeliais galimybes, tačiau nusprendė, kad šiuo metu tai labiau primena skrydį į Marsą. „Japonijoje yra pavyzdžių, kai atskirti regionai buvo prijungiami tokiu būdu, tačiau jie labai sudėtingi, riboto atstumo ir vargu ar pigesni už tą, kurį keletą metų siūlo Lietuva“, – sako vienas VŽ pašnekovas.

Europos Komisijos atstovai praėjusią savaitę Lietuvos žiniasklaidos atstovams tvirtino, kad Baltijos šalių pasišalinimas iš BRELL žiedo ir integravimasis į žemyninius Europos tinklus gali kainuoti apie 800 mln. Eur. Prieš dvejus metus didžiausia prognozuojama suma, kurios, specialistų požiūriu, reikėtų norint įgyvendinti projektą, siekė 622 mln. Eur.

Rusijos alergija

Kaliningrado srities problema Baltijos šalims sinchronizuojantis su UTCE laikoma esmine, tačiau, ekspertų požiūriu, ją Rusija pučia dirbtinai, nes siekia, kad ES investuotų į Kaliningrado srities perdavimo sistemą ir sumokėtų kompensaciją už tariamą esamos IPS/UPS sistemos atplėšimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš dvi savaites interviu amerikiečių televizijos kompanijai CBS sakė, esą jo šalis turės išleisti milijardus USD siekdama pertvarkyti savo elektros perdavimo sistemą, jei Baltijos šalys atsisakys sinchroninio darbo su IPS/UPS tinklu.

Tačiau Rusijai nepavyks primesti požiūrio, kad Baltijos šalių iniciatyva persijungti į Europos perdavimo sistemą yra precedento neturintis atvejis: prieš keletą metų nuo Rusijos valdomos IPS/UPS sistemos atsijungė dvi buvusios sovietinės šalys – Turkmėnistanas bei Armėnija ir savo perdavimo sistemų dažnius sinchronizavo su Iranu. Neteko girdėti, kad Rusija iš Irano būtų prašiusi kompensacijos. Kaip ir iš Lenkijos, su kuria sinchroniškai dirba nedidelė Ukrainos perdavimo sistemos dalis.

„Aišku, yra tam tikros politinės potekstės, tačiau Rusijos reakcija didžia dalimi kyla dėl galimo nepatogumo: šiandien jie elektros energiją gali perduoti į Kaliningradą kiek nori ir kada nori, o kai mes pasitrauksime iš BRELL, jiems teks kreiptis į Estijos ar Lietuvos perdavimo sistemos operatorių ir derinti srautus“, – svarstė vienas ekspertas.

Todėl Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas mano, kad Kaliningrado srities elektros perdavimo sistemos stabilumas yra Rusijos vidaus reikalas ir, norint pasitraukti iš BRELL, Lietuvai visiškai nereikia derėtis su Rusija.

Laiko juosta

  • 2011 m. rugsėjis. Europos Komisija išplatina, o ES Taryba patvirtina Komunikatą apie saugų energijos ištekių tiekimą, kuriame sakoma apie EK Baltijos šalių suteiktus įgaliojimus susitarti su Rusija ir Baltarusija dėl elektros perdavimo sistemos valdymo, sistemos dažnius sinchronizavus su ES perdavimo tinklais.
  • 2011 m. lapkritis. Politinė parama regioniniam suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui Rygoje už paramą Lietuvos keliamai idėjai sinchronizuoti Baltijos šalių elektros energijos perdavimo sistemos dažnius su žemyninės Europos tinklu – tokią sąlygą, Lietuvos diplomatų teigimu, Briuselyje kelia Latvijos atstovai. Priešingu atveju kaimynai žada blokuoti vieną svarbesnių Lietuvos pateiktų ES energetikos politikos iniciatyvų. Latvijos ministras Danielis Pavlutis mėgina blokuoti iniciatyvą sakydamas, kad Latvija nesiekia atsijungti nuo Rusijos energetikos sistemos.
  • 2012 m. vasaris. „Mes esame ES ir NATO nariai, tačiau sinchroniškai integruoti į buvusią Sovietų Sąjungą. Paskutiniai tyrimai rodo, kad tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa per Lenkiją kaina nebūtų jau tokia baisi. Šį klausimą reikia analizuoti, priimti sprendimą ir įgyvendinti. Nors tai ne ta problema, dėl kurios man kiekvieną rytą skauda galvą,“ – VŽ sako Sandoras Liive, „Eesti Energija“ valdybos pirmininkas.
  • 2012 m. spalis. Tik viena Seimo rinkimuose dalyvaujanti partija – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai elektros perdavimo sinchronizavimą su kontinentine Europa iškelia į savo rinkimų programą.
  • 2012 m. lapkritis. Į neformalų susitikimą susirinkę įvairių politinių partijų atstovai, ekspertai nutaria, kad tinklų sinchronizavimas turėtų būti kertinė energetikos politikos dalis, dėl kurios galima būtų pasirašyti tarppartinį susitarimą. Tačiau iniciatyva miršta jai pasiekus Vyriausybę.
  • 2013 m. kovas. „Galima Kaliningrado srities elektros sistemos izoliacija arba jos tinklų atjungimas nuo išorinių šaltinių būtų šiurkštus techninių lygiagretaus energijos perdavimo sistemų darbo sąlygų pažeidimas. Ir aš nemanau, kad tokia tikimybė galima pirmiausia įvertinant energetinio saugumo aspektą“, – VŽ sako Sergejus Bojarkinas, „Rusatom Overseas“ direktorius. „Tai kraujotakos sistema, kuri veikia kaip vienas organizmas. Jeigu, tarkime, būtų priimtas sprendimas pakeisti tą sistemą į kitokią, jis turėtų būti labai gerai techniškai ir ekonomiškai apgalvotas”, – teigia Rusijos preigūnas.
  • 2013 m. spalis. ES gali finansuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo tinklų sinchronizavimą su kontinentinės Europos elektros perdavimo sistema, įvertinus atliekamos „Baltijos valstybių integracijos į ES elektros energijos rinką variantų“ studijos išvadas. ES komisaras Guetheris Oettingeris oficialiai patvirtino, kad ES finansiškai remtų Baltijos apsisprendimą sinchronizuoti savo perdavimo tinklus su europiniais, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo tinklų valdymą ENTSO-E. Iš dalies ES lėšomis finansuoto „Gothia Power“ atlikto tyrimo pagrindinė išvada – Baltijos šalių perdavimo sistemos sinchronizavimas kainuos nuo 435 mln. EUR iki 622 mln. EUR.
  • 2013 m. lapritis. Nemaloni staigmena Lietuvos politikams: norint įgyvendinti baltiškų elektros tinklų sinchronizavimą, tenka koreguoti jau pusantrų metų vykstantį Europos Komisijos derybų su Rusija ir Baltarusija procesą. Į šią problemą įnikę Lietuvos politikai visą laiką buvo įsitikinę, esą EK su Rytinėmis Lietuvos kaimynėmis derasi ir dėl Baltijos šalių perdavimo sistemos sinchronizavimo klausimų. Tačiau, atrodo, kad EK suteiktą derybų mandatą interpretuoja kitaip.
  • 2014 m. gruodis. Trys Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai sudarė sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais veiksmų planą. Planuojama, kad trijų Baltijos šalių elektros sistemos sinchroniniu režimu su kontinentine Europa pradėtų dirbti 2025 m..
  • 2015 m. balandis. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kartu su kitais Baltijos šalių premjerais – Latvijos Vyriausybės vadove Laimdota Straujuma ir Estijos Ministru Pirmininku Taaviu Roivu – išsiuntė bendrą laišką EK prezidentui Jeanui Claudui Junckeriui ir Lenkijos premjerei Evai Kopacz dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su kontinentine Europos sistema svarbos.
  • 2015 m. ruduo. Šiuo metu Europos Komisija ragina Baltijos šalis kuo greičiau apsispręsti, dėl kurio sinchronizacijos linijų varianto – su UCTE ar su NORDEL – jos yra susitarusios.
    Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 19 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Estų skirstomieji tinklai iš valstybės nupirko nuostolingą elektromobilių stotelių tinklą 6

Estijos valstybės lėšomis įrengtas 168 elektromobilių įkrovos stotelių tinklas aukcione buvo parduotas 16...

Energetika
09:28
Jungia „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimą“ 2

Būsimasis „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) ir toliau įgauna formą – „Lietuvos energija“ (LE) prie...

Energetika
2018.08.17
„Amber Grid“ pusmetis – prastesnis nei pernai

„Amber Grid“ pirmąjį pusmetį gavo 16% mažiau pajamų ir uždirbo 40,4% mažiau pelno.

Energetika
2018.08.16
„Litgrid“ pusmečio pelnas sumažėjo daugiau nei trečdaliu 5

AB „Litgrid“ grynasis pelnas pirmąjį metų pusmetį siekė 3,2 mln. Eur ir buvo 38,5% mažesnis, nei pernai.

Energetika
2018.08.16
„Achemai“ už terminalą siūlo mokėti perpus mažiau 6

Energetikos ministerija ketvirtadienį pateikė SkGD terminalo ir susijusių veiklų optimizavimo pasiūlymų...

Energetika
2018.08.16
Grigiškės ilgiau liks be elektros  

Ketvirtadienį dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atliekamų darbų netoli Vilniaus esančiose...

Energetika
2018.08.16
Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl „Orlen Lietuva“ veiksmų

Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) bandymas skųsti naftos perdirbėjo veiksmus buvo dar kartą atmestas.

Transportas
2018.08.16
Kompensacijas „žaliosioms“ jėgainėms išgraibstė kaip karštas bandeles Premium 6

Gyventojai aktyviai siekia kompensacijų už individualiuose namuose įrengtas saulės, vėjo, biokuro,...

Energetika
2018.08.16
Elektra liks brangi bent jau iki 2019 m. pavasario Premium 1

Liepą pasiekusi kainų piką elektros kaina „Nord Pool“ biržoje neryžtingai pasuko žemyn. Toliau jai kristi...

Energetika
2018.08.16
Pradedamas „NordBalt“ jungties remontas 4

Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ ketvirtadienį ryte išjungiama beveik pustrečio mėnesio...

Energetika
2018.08.16
„Amber Grid“ valdybą palieka Ruolia 1

Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdybą palieka įmonės komercijos direktorius Vytautas Ruolia. Į...

Vadyba
2018.08.14
„Orlen Lietuva“ geležinkeliais gabens krovinius Lenkijos kryptimi 12

„PKN Orlen“ generalinis direktorius Danielis Obajtekas ir „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius...

Transportas
2018.08.14
„Modus grupė“ į saulės jėgaines Ukrainoje investuoja 30 mln. Eur

„Modus grupė“ investuoja 30 mln. Eur į 35 megavatų galios saulės jėgainių parką Ukrainoje, Žitomiro srityje.

Energetika
2018.08.14
Siūlo ketvirtąjį terminalo išlaikymo modelį Premium 1

Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SkGD) sąnaudų paskirstymo modelis sulauks ketvirtosios versijos, kuri,...

Energetika
2018.08.14
Europinis elektromobilių įkrovimo tinklas „Ionity“ atėjo į Lietuvą 34

Lietuvoje įregistruota įmonė, kuri bus vietinis Europoje kuriamo didelės galios elektromobilių įkrovimo...

Transportas
2018.08.14
„Nord Stream 2“ taikosi aplenkti Daniją 9

„Nord Stream 2“ Danijos reguliuotojui pateikė prašymą naujam Baltijos jūros dugnu tiesiamo dujotiekio...

Energetika
2018.08.13
Prekybos karai daugiau amerikietiškų dujų į Europą neatveš Premium 1

Kinijai įvedus prekybos tarifus amerikietiškoms suskystintoms gamtinėms dujoms (SkGD), daugiau galimybių...

Energetika
2018.08.13
Rusijai nepavyko užginčyti Trečiojo energetikos paketo 20

Rusijai nepavyko užginčyti Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo (3EP) nuostatų Pasaulio prekybos...

Energetika
2018.08.13
„Gazprom“ dangoraižis Sankt Peterburge kainuos daugiau nei 100 mlrd. RUB 24

Finansavimas „Lakhta centro“ – Sankt Peterburge ant Suomijos įlankos kranto statomo 462 m aukščio „Gazprom“...

Energetika
2018.08.12
Baltarusija kuria planus, kaip vartoti daugiau elektros 46

Baltarusijos valdžia patvirtino priemonių planą elektros vartojimui šalyje didinti. Taip tikimasi išspręsti...

Energetika
2018.08.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau