Branduolinės jėgainės „hakerių“ nebijo, nors turėtų

Publikuota: 2015-10-05
Petro Joseko („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Petro Joseko („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Branduolinių jėgainių operatoriai dažnai užsimerkia prieš kibernetinių atakų riziką. Nepaisant daugybės incidentų, kuomet įvairioms jėgainėms yra kilęs pavojus dėl IT sistemų saugumo pažeidimų, didžioji dalis jų nėra apsisaugojusios nuo to šios grėsmės.

Tokias išvadas pateikia tyrimų institutas „Catham House“, išnagrinėjęs 50 kibernetinių atakų visame pasaulyje – vos saujelė jų tapo žinomos viešai. Pusantrų metų trukusio tyrimo metu buvo apklausti 30-ties branduolinių jėgainių vadovai bei vyriausybės pareigūnai. Tyrėjai teigia, kad branduolinės jėgainės yra itin susirūpinusios fiziniu saugumu, tačiau virtualybė į jų saugumo portfelį nepatenka.

„Kibernetinis saugumas daugeliui branduolinėje pramonėje tebėra naujovė, – „Financial Times“ sako Caroline Baylon, ataskaitos autorė. – Jie labai puikiai moka elgtis su saugos taisyklėmis, o po 2001 m. rugsėjo 11 d. labai pagerino fizinį branduolinių jėgainių saugumą. Tačiau su kibernetiniu saugumu jie dar deramai nesusipažino“.

Ji teigia, kad visame sektoriuje vyrauja „neigimo kultūra“. Tradiciškai teigiama, kad, kadangi branduolinių jėgainių sistemos nėra prijungtos prie interneto, surengti kibernetinę ataką prieš juos yra labai sudėtinga.

„Daugybė apklaustų žmonių teigė, kad sukelti branduolinį incidentą, kuomet į atmosferą būtų išmesta radiacija, kibernetine ataka tiesiog neįmaoma, tačiau tai nėra teisybė“, – sako p. Baylon.

Dešimtys branduolinių jėgainių turi įdiegtas valdymo sistemas, kurias galima valdyti internetu nepaisant to, kad pačios jėgainės kompiuterių tinklas nėra fiziškai prijungtas prie pasaulinio tinklo. Šių sistemų sutrikdymas galėtų sukelti avariją, panašią į Fukušimos „Daichi“ branduolinio reaktoriaus katastrofą 2011 m.

Nepasimokoma iš praeities

2003 m. Ohajo valstijoje esančios „Davis-Besse“ branduolinės jėgainės inžinierius prie sistemos prisijungė iš savo namų kompiuterio per šifruotą VPN tinklą. Jo kompiuteris buvo užkrėstas besidauginančiu „slammer“ virusu, kuris pateko į jėgainės kompiuterius, o tokio krūvio neatlaikiusi viena saugumo sistemų nulūžo.

2006 m. „Browns Ferry“ jėgainėje Alabamoje nutikęs panašus incidentas vos nesibaigė katastrofa – ten saugumo sistema lūžo nesugebėdama susidoroti su kenkėjiškos programos kuriamu duomenų srautu tinkle.

2008 m. atvejis „Hatch“ branduolinėje jėgainėje Džordžijos valstijoje taip pat parodė, kokias pasekmes gali turėti kibernetinės atakos. Tąkart, tiesa, be piktų kėslų, rangovas įdiegė branduolinės jėgainės programinės įrangos atnaujinimą, kuris automatiškai jėgainę sustabdė.

IT sistemose žioji spragos

Nepaisant šių ir panašių incidentų, kibernetinio saugumo spragų branduolinės energetikos sektoriuje nemažėja. Su tyrėjais bendravę asmenys teigė, kad standartiniai gamintojo slaptažodžiai, tokie, kaip „1234“, yra masiškai nekeičiami – net ir tose sistemose, kurios tiesiogiai reguliuoja branduolinės energijos gamybą.

Inžinieriai nuolat atsineša savo kompiuterius į darbą ir jais atlieka savo kasdienes užduotis. Vienas kalbintas branduolinės jėgainės vadovas teigė, kad valdymo kambaryje prie branduolinės jėgainės IT sistemų nuolatos yra prijungiami pašaliniai kompiuteriai, kartais ten paliekami ir pernakt.

Branduolines jėgaines valdančios bendrovės, siekdamos rinkti duomenis ir taip geriau valdyti savo verslo procesus, IT sistemose taip pat prikuria spragų.

„Pavieniams programišiams išties būtų itin sunku kibernetiniu keliu sukelti branduolinės jėgainės avariją, ar sutrikdyti jos veiklą, tačiau tai tikrai įmanoma valstybiniams dariniams. – teigia p. Baylon. – Esmė ta, kad rizika yra apskaičiuojama tikimybę dauginant iš pasekmių. Net jei tikimybė yra maža, galimos kibernetinės atakos branduolinėje elektrinėje pasekmės būtų itin didelės“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuva raginama visiškai liberalizuoti elektros rinką 18

Lietuvai žadant visiškai liberalizuoti elektros rinką ir leisti vartotojams laisvai rinktis elektros...

Pramonė
2019.05.25
„Neste Lietuvos“ apyvarta pernai augo 50% 5

Suomijos kapitalo automatinių degalinių tinklą valdanti bendrovė „Neste Lietuva“ pernai uždirbo 5,975 mln.

Pramonė
2019.05.24
Klaipėdoje laukiama naujo SkGD krovinio iš Vysocko 5

Klaipėdoje laukiama naujo nedidelio krovinio su didžiausios privačios Rusijos dujų bendrovės „Novatek“...

Pramonė
2019.05.24
Lietuva skundžiasi TATENA dėl Astravo saugumo problemų

Laiške Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA) pareikštas Lietuvos susirūpinimas dėl...

Pramonė
2019.05.24
Eros pabaiga: estai sutiko sinchronizuotis su Europa Premium

Politikų derybos dėl prisijungimo prie Vakarų Europos, trukusios beveik dešimtmetį, baigsis visiems proceso...

Pramonė
2019.05.24
Estai pasirašė sinchronizacijos susitarimą

Estijos perdavimo sistemos operatorė „Elering“ ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl šalies elektros...

Pramonė
2019.05.23
Kijeve dirbs Lietuvos energetikos atašė

Ukrainoje netrukus darbą turėtų pradėti Lietuvos energetikos atašė. Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Pramonė
2019.05.23
Karaliaučius bando savo elektros sistemą Premium 3

Karaliaučiuje trečiadienį prasidėjo elektros perdavimo sistemos izoliuoto darbo bandymas. Lietuvos elektros...

Pramonė
2019.05.22
„Statkorpo“ apyvartą į viršų iškėlė „EnePRO“ pasitraukimas Premium

Elektromontavimo ir statybos AB „Statkorpas“ praėjusių metų pardavimo pajamas augino daugiau nei 80%. Kita...

Statyba ir NT
2019.05.22
„Litgrid“ pasirašė sinchronizavimui svarbią prisijungimo sutartį

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“ antradienį pasirašė Baltijos šalių sinchronizavimo su...

Pramonė
2019.05.21
„Orlen“ atstovas: „Orlen“ ir „Lotos“ susijungimas sustiprins Lenkijos ekonomiką

Antros pagal dydį Lenkijos naftos įmonės „Lotos“ perėmimas, kurį planuoja įgyvendinti didžiausias šalies...

Pramonė
2019.05.21
„Litgrid“ akcininkai pritarė sinchronizavimo sutarties pasirašymui 1

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ akcininkai pirmadienį pritarė Baltijos šalių...

Pramonė
2019.05.20
Baltijos šalys ir JAV sutarė dėl formato „3+1“ energetikoje 11

Baltijos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) stiprins bendradarbiavimą energetikoje. Planuojama, kad...

Pramonė
2019.05.20
„Vitol“ valdybos pirmininkas I. Tayloras – apie sandorius su diktatoriais Premium

Ianas Tayloras – vienas turtingiausių Didžiosios Britanijos verslininkų, Karališkosios operos valdybos...

Verslo klasė
2019.05.19
„Lietuvos energijos“ pajamos šiemet augo penktadaliu iki 429 mln. Eur 2

 energetikos grupės „Lietuvos energija“ konsoliduotosios pajamos per pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 429,3...

Pramonė
2019.05.17
Lietuvoje savaitgalį – dalinis elektros sistemos bandymas 1

Lietuvos elektros tinkle šeštadienį ir sekmadienį bus atliekamas dalinis sistemos bandymas. Perdavimo tinklo...

Pramonė
2019.05.17
Jungiantis su Europos tinklais Lietuva už 75 mln. Eur statys 3 kompensatorius 1

Baltijos šalims ruošiantis įgyvendinti elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą, dažnio...

Pramonė
2019.05.17
Dujų kaina gyventojams nuo liepos nesikeis

Gamtinių dujų kaina gyventojams ir kitiems buitiniams vartotojams nuo liepos...

Pramonė
2019.05.17
Ekspertai siūlo SkGD terminalą naudoti elektros ir šilumos gamybai 4

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą galima būtų panaudoti plačiau, pavyzdžiui, gaminti...

Pramonė
2019.05.16
Nešvari rusiška nafta ieško kelių į Lietuvą Premium 4

„Orlen Lietuva“ išsiuntė atgal du nešvarią rusišką naftą gabenusius tanklaivius. Chloro junginiais užteršta...

Pramonė
2019.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau