ES branduolinė energetika: jokių giedros prošvaisčių

Publikuota: 2015-09-19
„Olkiluoto-3“ branduolinis reaktorius Suomijoje – ES branduolinės energetikos nesėkmių simbolis. Jussi Nukari („REUTERS“) nuotr.
„Olkiluoto-3“ branduolinis reaktorius Suomijoje – ES branduolinės energetikos nesėkmių simbolis. Jussi Nukari („REUTERS“) nuotr.
 

Vis daugiau požymių, kad ir Lietuvos valdžia iki 2016 m. rinkimų apsiribos šviečiamuoju darbu apie branduolinę energetiką, tačiau nepriims jokio sprendimo dėl Visagino branduolinės jėgainės projekto plėtros.

Rugsėjo 21 d. Energetikos ministerija kartu su Japonijos atominės pramonės forumo Tarptautinio bendradarbiavimo centru (angl. Japan Atomic Industrial Forum International Cooperation Center, JICC) rengia branduolinės energetikos plėtros seminarą. JICC kvietimu atvyks lektoriai iš Japonijos. Energetikos ministerijai turėtų atstovauti viceministras Aleksandras Spruogis. Renginio auditorija turėtų būti supažindinta su branduolinės energetikos politika Japonijoje ir naujausios situacijos apžvalga, taip pat su „Horizon“ projekto pažanga. Teigiama, kad daug dėmesio bus skirta žmogiškųjų išteklių plėtrai branduolinės energetikos srityje.

Tokie renginiai, ministerijos teigimu, organizuojami reguliariai. Paskutinį kartą tarptautinė energetikos konferencija rengta kartu su JICC 2015 m. kovo mėnesį, jos tema – energetinis saugumas ir branduolinės energetikos plėtros poveikis ekonomikai.

„Šių renginių tikslas – pristatyti visuomenei ir specialistams branduolinės energetikos aktualijas pasaulyje, skatinti diskusijas apie branduolinę energetiką“, – VŽ sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Ministras tvirtina, esą Lietuvos vykdomosios valdžios institucijos yra ne kartą skelbusios, kad Lietuvoje klausimas dėl atominės elektrinės statybos turi pereiti tris etapus: pagerinta finansinė projekto dalis, pasiektas susitarimas su regiono partneriais, išklausyta visuomenės nuomonė. „Seminarai ir konferencijos padeda visuomenei sužinoti daugiau apie branduolinę energetiką ir įvertinti jos pranašumus bei trūkumus“, – teigia p. Masiulis.

Tačiau Lietuvos valdžia neoficialiai laido signalus, kad iki 2016 m. rinkimų nepriims jokio sprendimo dėl VAE ateities. Nors oficialiai deklaruoja, esą projekto įgyvendinimas „dabar priklauso nuo Estijos ir Latvijos partnerių apsisprendimo investuoti į projekto plėtros įmonę“.

VŽ šaltiniai tvirtina, kad Energetikos ministerija vėluodama susizgribo, kada „Lietuvos energijos“ kontroliuojanti įmonė ėmė rimtai svarstyti, ar antrinėje Visagino atominės elektrinės įmonėje dirbantys specialistai (12 visų etatų) galėtų būti išnaudojami efektyviau nei imituojant VAE projekto plėtrą. Ir ministerijos reakcija kilo labiau dėl to, kad esą tokia pertvarka būtų blogas signalas partneriams.

Nyki ES aplinka

Europos Sąjungoje nebėra nė vieno statomo branduolinio reaktoriaus projekto, į kurio statybas rangovų kompanijos galėtų vežti specialistų ekskursijas ir rodyti, „kaip viskas turi būti“. Kai kurie analitikai, nors ir kaip dėl to priešinasi jų inžinerinis protas, vis labiau kalba, kad ES energetikai koją kiša ne tik „pažaliavę“ politikai, Fukušimos avarijos fobijos, bet ir kažin kokia mistika, antgamtiškos jėgos. Jos esą lemia, kad net kuo puikiausiai pradėti branduolinių reaktorių statybos projektai įvairiose šalyse po kurio laiko ima strigti, pūsti projekto sąmatas ir atidėti reaktorių instaliavimo ir prijungimo prie perdavimo tinklų datas.

Tie, kurie aiškindami sektoriaus problemas, vengia kliautis mistika, įkypu žvilgsniu spokso į Prancūzijos branduolinių technologijų flagmaną – „Areva“, ima bambėti ir klausti, ar ši kompanija, turinti Europos rinkose veik nerašytų preferencijų dominuoti, yra pajėgi bent ką nors nuveikti. Išskyrus tradiciškai iš užsakovų įvairiais pretekstais kaulyti papildomų pinigų projekto biudžetui ir nuolat derėtis dėl anksčiau paskelbtų projekto baigimo terminų. Ar teisūs tie, kurie šiandien klausia: „Areva“ – bankrotas (turi apie 7 mlrd. Eur skolų), tačiau neaišku, kaip vis dar išsilaiko rinkos paviršiuje ir neskęsta?“

Kita vertus, ar ES branduolinės energetikos reikalai būtų tokie pat apgailėtini, jeigu į rinką būtų įsileistos JAV, Japonijos arba Korėjos kompanijos, kaip yra buvę XX amžiuje?

Olkiluoto anekdotas

Šiemet sukanka lygiai 10 metų, kada suomių kompanija „Teollisuuden Voima Oy“ pradėjo ręsti 3-ąjį Olkiluoto jėgainės Suomijoje reaktorių EPR (angl. European Presured Reactor), kurį pagaminti ėmėsi „Areva“ ir vokiečių „Siemens“ konsorciumas.

Reaktorius jau turėjo pradėti veikti 2010 m., jo prognozuojama instaliavimo sąmata siekė 3 mlrd. Eur.

Tačiau „Olkiluoto-3“ reaktorius vis dar nebaigtas, jo veiklos pradžia nukelta iki 2018–2020 metų, o iki 2012 tris kartus didėjusi projekto sąmata nuo 3 mlrd. Eur iki 8,5 mlrd. Eur projekto užsakovą „Teollisuuden Voima Oy“ ir technologijos tiekėją „Areva“ įvėlė į arbitražo bylas. Jose ginčijamasi dėl to, kas privalės kompensuoti 4,5 mlrd. Eur projekto biudžetui.

Flamanvilis atkartoja

Tačiau Olkiluoto projektas – ne vienintelis, kuris žudo prancūzų branduolinių technologijų giganto reputaciją ir vertę. Praėjusios savaitės ketvirtadienį „Flamanville-3“ reaktorių Prancūzijoje statanti „Electricite de France“ (EDF) pranešė, kad ta pačia EPR technologija grįsto projekto pabaiga nukeliama taip pat iki 2018 m. IV ketvirčio.

Kaip skelbia „Platt‘s“, „Flamanville-3“ projektas nuo 2007 m. patyrė aibę nesėkmių dėl projektavimo, statybos ir įrangos kokybės. Reaktorius turėjo pradėti tiekti elektros energiją į perdavimo tinklus 2012 m. pavasarį. Tačiau per aštuonerius metus vien tik jo sąmata taip pat buvo koreguota jau tris kartus ir išsipūtė nuo 3,3 mlrd. Eur iki 10,5 mlrd. Eur, o pabaigos iškilmės stumdomos vis vėlyn.

Be Olkiluoto ir Flamanvilio, EPR reaktorius „Areva“ stato Kinijoje, Taišano jėgainėje. Ekspertai juokauja, kad pirmieji naujesni europietiški reaktoriai (EPR) pradės veikti ne Europoje, o Kinijoje.

Problemos ir Hinklyje

Nepaisant su britų vyriausybe suderėtų ypač palankių sąlygų statyti Hinklio branduolinę jėgainę Jungtinėje Karalystėje, projekto rangovas – EDF, siūlantis tą pačią EPR technologiją, atrodo, pradeda ne nuo darbų, o naujų derybų su vyriausybe dėl vėlesnio reaktoriaus paleidimo.

Jeanas-Bernardas Levy, EDF generalinis direktorius, praėjusią savaitę žiniasklaidai sakė, esą „būtina patikslinti“ Hinklio jėgainės paleidimo grafiką. EPR reaktorius pagal susitarimą turi pradėti veikti 2023-aisiais.

2013 m., rodydama didelį branduolinės energetikos plėtros šalyje interesą (atominės elektrinės yra svarbi Jungtinės Karalystės ūkio dekarbonizacijos politikos dalis), britų vyriausybė susitarė su EDF ir pasirašė sutartį dėl kainų skirtumo (angl. Contract for Difference). Ji numato, kad po 2023 m., paleidus Hinklio reaktorių, vyriausybė dar 35 metus užtikrins, kad investuotojas už kiekvieną jėgainėje pagamintos elektros megavatvalandę gaus 92,50 GBP (maždaug 127 Eur), nors šiuo metu Jungtinės Karalystės biržose vidutinė elektros kaina yra perpus mažesnė.

Sutartis dėl kainų skirtumo sukėlė diskusijas ES. Austrijos pretenzijas dėl esą tokiu būdu paslėptų subsidijų branduolinei energetikai iki šiol nagrinėja Europos Komisija. Tačiau galimybė užsitikrinti būsimojoje jėgainėje pagamintos elektros energijos kainas suteikė galimybę EDF sumažinti projekto keliamas finansines rizikas, leido ramiau derėtis su finansuotojais ir išvengti diskusijų dėl rizikos koeficiento. Tačiau, ko gero, nepaisant palankių sutarčių su užsakovais (Baltijos šalių energetikos kompanijos ne kartą yra pareiškusios, kad imtųsi Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimo, jeigu tik turėtų galimybę pasirašyti sutartis dėl kainų skirtumo), EDF ir „Areva“ turi kitų kliūčių, kurios trukdo sklandžiai įgyvendinti projektą.

Nebeinvestuos į Ringhalsą

Švedų energetikos kompanija „Vattenfall“ šią savaitę patvirtino, kad siekdama sutaupyti apie 180 mln. Eur iki 2017 metų nebeinvestuos į du veikiančius Ringhalso jėgainių reaktorius. Tai reiškia, kad dviejų reaktorių techninė priežiūra nebus atlikta laiku ir dėl to 2020 m. „Ringhals-1“ ir „Ringhals-2“ reaktoriai nebegalės veikti ir bus galutinai sustabdyti. Kaip jau skelbė VŽ, kitos Švedijos branduolinės jėgainės – Oskarshamno – valdytojai „E.On“ ir „Fortum“ greičiausiai apsispręs, kad du seniausi jėgainės reaktoriai turėtų būti uždaryti anksčiau numatyto laiko.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 10 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuva vėluoja taupyti energiją, auditoriai įspėja apie sankcijas

Valstybės kontrolės antradienį paskelbtoje audito ataskaitoje dėl energijos vartojimo efektyvumo įspėjama,...

Energetika
11:30
„Achema“ neatmeta galimybės stabdyti gamybą 27

Pirmadienį Jonavoje dėl nebemokamų priedų piketavę trąšų gamintojos „Achema“ darbuotojai žada susirinkti ir...

Energetika
2018.06.18
Energijos Lietuvai reikėjo beveik 5% daugiau 1

Bendrosios Lietuvos kuro ir energijos sąnaudos (energijos kiekis, reikalingas šalies poreikiams...

Energetika
2018.06.15
„Lietuvos energija“ savo jėgainių projektuose pažeidimų nenustatė 1

„Lietuvos energija“ skelbia atlikusi Vilniuje ir Kaune statomų kogeneracinių jėgainių pirkimo procedūrų ir...

Energetika
2018.06.15
Suomių „Valoe“ investuoja į saulės modulius Lietuvoje Premium 3

Europos Sąjungai nepajėgiant apsaugoti rinkos nuo Azijos vyriausybių subsidijuojamų saulės modulių, Lietuvos...

Pramonė
2018.06.15
Kainų žirklės vėl pakirpo „Achemą“ Premium 10

Trąšų gamintoja AB „Achema“ paskelbė mažinanti gamybos apimtį ir stabdanti vieną iš dviejų azoto cechų.

Energetika
2018.06.14
Elektrobusai Lietuvoje: perka, bet prioritetas tenka dyzeliui Premium 3

Lyderiaujant Kinijai, elektra varomi autobusai sparčiai plinta pasaulio didmiesčiuose. Lietuvą į pažangiu...

Transportas
2018.06.14
„Vilniaus energija“ kol kas išvengė 19 mln. Eur baudos

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma buvusi šilumos gamintoja „Vilniaus energija“ kol kas išvengė 19 mln.

Energetika
2018.06.13
Teismas: „Litesko“ Alytui turi grąžinti šilumos ūkį ir 14,8 mln. Eur turto

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma šilumos tiekimo įmonė „Litesko“ Alytaus miestui turi grąžinti šilumos...

Energetika
2018.06.13
EK siūlo IAE skirti 0,5 mlrd. Eur, Skvernelis sako, kad nepakanka

2021–2027 m. ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto laikotarpiu numatoma gerokai padidinti Bendrijos saugumo ir...

Energetika
2018.06.13
Stengsis deginti mažiau pramoninių atliekų

Susitikime tarp premjero Sauliaus Skvernelio, Dariaus Maikštėno, „Lietuvos energijos“ vadovo, bei ...

Energetika
2018.06.13
„Energy China“ bendradarbiaus su „Achema“ ir „Orion“ 2

Kinijos valstybinė energetikos bendrovė „Energy China“ antrinės bendrovės antradienį pasirašė supratimo...

Energetika
2018.06.13
OPEC neigia sulaukusi JAV prašymo dėl gavybos padidinimo 3

Jungtinės Valstijos neprašė Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių padidinti naftos gavybos...

Rinkos
2018.06.12
STT netirs aplinkybių dėl leidimų „Danpower“

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nepradės ikiteisminio tyrimo dėl Vokietijos energetikos bendrovei „Danpower“...

Energetika
2018.06.11
Dujotiekiu su Lenkija atitekės vakarietiškos dujų kainos Premium 52

Infrastruktūros projektai, reikalingi sukurti bendrą Baltijos šalių bei Suomijos dujų rinką ir prijungti ją...

Energetika
2018.06.08
„Lords LB“ iš „Lietuvos energijos“ perkamam kompleksui turi ne vieną idėją 1

Iš valstybės valdomos įmonės biurų kompleksą Vilniaus centre perkanti „Lords LB Asset Management“ turi ne...

Statyba ir NT
2018.06.08
SkGD terminalo išlaikymo kaštus „Achemai“ galėtų kirsti pusiau 7

Penktadienio rytą Lyda Lubienė, „Achemos grupės“ akcininkė, ir Linas Sabaliauskas, „Achemos grupės“...

Energetika
2018.06.08
Lubienė: SGD terminalą išlaikanti „Achema“ vos alsuoja 57

Jonavos trąšų gamyklą „Achema“ valdančios „Achemos grupės“  akcininkė Lyda Lubienė teigia, kad Klaipėdos...

Pramonė
2018.06.07
„Lietuvos energijos“ centrinę būstinę už 24 mln. Eur perka „Lords LB“ įmonė 13

Aukcione už 24 mln. Eur (su PVM) parduotas pastatų kompleksas centrinėje Vilniaus dalyje, kuriame šiuo metu...

Statyba ir NT
2018.06.07
„Lietuvos energijos” įsteigtas fondas atliko pirmąsias investicijas 7

Rizikos kapitalo fondų valdymo bendrovės „Contrarian Ventures“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo...

Technologijos
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau