ES branduolinė energetika: jokių giedros prošvaisčių

Publikuota: 2015-09-19
„Olkiluoto-3“ branduolinis reaktorius Suomijoje – ES branduolinės energetikos nesėkmių simbolis. Jussi Nukari („REUTERS“) nuotr.
„Olkiluoto-3“ branduolinis reaktorius Suomijoje – ES branduolinės energetikos nesėkmių simbolis. Jussi Nukari („REUTERS“) nuotr.
 

Vis daugiau požymių, kad ir Lietuvos valdžia iki 2016 m. rinkimų apsiribos šviečiamuoju darbu apie branduolinę energetiką, tačiau nepriims jokio sprendimo dėl Visagino branduolinės jėgainės projekto plėtros.

Rugsėjo 21 d. Energetikos ministerija kartu su Japonijos atominės pramonės forumo Tarptautinio bendradarbiavimo centru (angl. Japan Atomic Industrial Forum International Cooperation Center, JICC) rengia branduolinės energetikos plėtros seminarą. JICC kvietimu atvyks lektoriai iš Japonijos. Energetikos ministerijai turėtų atstovauti viceministras Aleksandras Spruogis. Renginio auditorija turėtų būti supažindinta su branduolinės energetikos politika Japonijoje ir naujausios situacijos apžvalga, taip pat su „Horizon“ projekto pažanga. Teigiama, kad daug dėmesio bus skirta žmogiškųjų išteklių plėtrai branduolinės energetikos srityje.

Tokie renginiai, ministerijos teigimu, organizuojami reguliariai. Paskutinį kartą tarptautinė energetikos konferencija rengta kartu su JICC 2015 m. kovo mėnesį, jos tema – energetinis saugumas ir branduolinės energetikos plėtros poveikis ekonomikai.

„Šių renginių tikslas – pristatyti visuomenei ir specialistams branduolinės energetikos aktualijas pasaulyje, skatinti diskusijas apie branduolinę energetiką“, – VŽ sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Ministras tvirtina, esą Lietuvos vykdomosios valdžios institucijos yra ne kartą skelbusios, kad Lietuvoje klausimas dėl atominės elektrinės statybos turi pereiti tris etapus: pagerinta finansinė projekto dalis, pasiektas susitarimas su regiono partneriais, išklausyta visuomenės nuomonė. „Seminarai ir konferencijos padeda visuomenei sužinoti daugiau apie branduolinę energetiką ir įvertinti jos pranašumus bei trūkumus“, – teigia p. Masiulis.

Tačiau Lietuvos valdžia neoficialiai laido signalus, kad iki 2016 m. rinkimų nepriims jokio sprendimo dėl VAE ateities. Nors oficialiai deklaruoja, esą projekto įgyvendinimas „dabar priklauso nuo Estijos ir Latvijos partnerių apsisprendimo investuoti į projekto plėtros įmonę“.

VŽ šaltiniai tvirtina, kad Energetikos ministerija vėluodama susizgribo, kada „Lietuvos energijos“ kontroliuojanti įmonė ėmė rimtai svarstyti, ar antrinėje Visagino atominės elektrinės įmonėje dirbantys specialistai (12 visų etatų) galėtų būti išnaudojami efektyviau nei imituojant VAE projekto plėtrą. Ir ministerijos reakcija kilo labiau dėl to, kad esą tokia pertvarka būtų blogas signalas partneriams.

Nyki ES aplinka

Europos Sąjungoje nebėra nė vieno statomo branduolinio reaktoriaus projekto, į kurio statybas rangovų kompanijos galėtų vežti specialistų ekskursijas ir rodyti, „kaip viskas turi būti“. Kai kurie analitikai, nors ir kaip dėl to priešinasi jų inžinerinis protas, vis labiau kalba, kad ES energetikai koją kiša ne tik „pažaliavę“ politikai, Fukušimos avarijos fobijos, bet ir kažin kokia mistika, antgamtiškos jėgos. Jos esą lemia, kad net kuo puikiausiai pradėti branduolinių reaktorių statybos projektai įvairiose šalyse po kurio laiko ima strigti, pūsti projekto sąmatas ir atidėti reaktorių instaliavimo ir prijungimo prie perdavimo tinklų datas.

Tie, kurie aiškindami sektoriaus problemas, vengia kliautis mistika, įkypu žvilgsniu spokso į Prancūzijos branduolinių technologijų flagmaną – „Areva“, ima bambėti ir klausti, ar ši kompanija, turinti Europos rinkose veik nerašytų preferencijų dominuoti, yra pajėgi bent ką nors nuveikti. Išskyrus tradiciškai iš užsakovų įvairiais pretekstais kaulyti papildomų pinigų projekto biudžetui ir nuolat derėtis dėl anksčiau paskelbtų projekto baigimo terminų. Ar teisūs tie, kurie šiandien klausia: „Areva“ – bankrotas (turi apie 7 mlrd. Eur skolų), tačiau neaišku, kaip vis dar išsilaiko rinkos paviršiuje ir neskęsta?“

Kita vertus, ar ES branduolinės energetikos reikalai būtų tokie pat apgailėtini, jeigu į rinką būtų įsileistos JAV, Japonijos arba Korėjos kompanijos, kaip yra buvę XX amžiuje?

Olkiluoto anekdotas

Šiemet sukanka lygiai 10 metų, kada suomių kompanija „Teollisuuden Voima Oy“ pradėjo ręsti 3-ąjį Olkiluoto jėgainės Suomijoje reaktorių EPR (angl. European Presured Reactor), kurį pagaminti ėmėsi „Areva“ ir vokiečių „Siemens“ konsorciumas.

Reaktorius jau turėjo pradėti veikti 2010 m., jo prognozuojama instaliavimo sąmata siekė 3 mlrd. Eur.

Tačiau „Olkiluoto-3“ reaktorius vis dar nebaigtas, jo veiklos pradžia nukelta iki 2018–2020 metų, o iki 2012 tris kartus didėjusi projekto sąmata nuo 3 mlrd. Eur iki 8,5 mlrd. Eur projekto užsakovą „Teollisuuden Voima Oy“ ir technologijos tiekėją „Areva“ įvėlė į arbitražo bylas. Jose ginčijamasi dėl to, kas privalės kompensuoti 4,5 mlrd. Eur projekto biudžetui.

Flamanvilis atkartoja

Tačiau Olkiluoto projektas – ne vienintelis, kuris žudo prancūzų branduolinių technologijų giganto reputaciją ir vertę. Praėjusios savaitės ketvirtadienį „Flamanville-3“ reaktorių Prancūzijoje statanti „Electricite de France“ (EDF) pranešė, kad ta pačia EPR technologija grįsto projekto pabaiga nukeliama taip pat iki 2018 m. IV ketvirčio.

Kaip skelbia „Platt‘s“, „Flamanville-3“ projektas nuo 2007 m. patyrė aibę nesėkmių dėl projektavimo, statybos ir įrangos kokybės. Reaktorius turėjo pradėti tiekti elektros energiją į perdavimo tinklus 2012 m. pavasarį. Tačiau per aštuonerius metus vien tik jo sąmata taip pat buvo koreguota jau tris kartus ir išsipūtė nuo 3,3 mlrd. Eur iki 10,5 mlrd. Eur, o pabaigos iškilmės stumdomos vis vėlyn.

Be Olkiluoto ir Flamanvilio, EPR reaktorius „Areva“ stato Kinijoje, Taišano jėgainėje. Ekspertai juokauja, kad pirmieji naujesni europietiški reaktoriai (EPR) pradės veikti ne Europoje, o Kinijoje.

Problemos ir Hinklyje

Nepaisant su britų vyriausybe suderėtų ypač palankių sąlygų statyti Hinklio branduolinę jėgainę Jungtinėje Karalystėje, projekto rangovas – EDF, siūlantis tą pačią EPR technologiją, atrodo, pradeda ne nuo darbų, o naujų derybų su vyriausybe dėl vėlesnio reaktoriaus paleidimo.

Jeanas-Bernardas Levy, EDF generalinis direktorius, praėjusią savaitę žiniasklaidai sakė, esą „būtina patikslinti“ Hinklio jėgainės paleidimo grafiką. EPR reaktorius pagal susitarimą turi pradėti veikti 2023-aisiais.

2013 m., rodydama didelį branduolinės energetikos plėtros šalyje interesą (atominės elektrinės yra svarbi Jungtinės Karalystės ūkio dekarbonizacijos politikos dalis), britų vyriausybė susitarė su EDF ir pasirašė sutartį dėl kainų skirtumo (angl. Contract for Difference). Ji numato, kad po 2023 m., paleidus Hinklio reaktorių, vyriausybė dar 35 metus užtikrins, kad investuotojas už kiekvieną jėgainėje pagamintos elektros megavatvalandę gaus 92,50 GBP (maždaug 127 Eur), nors šiuo metu Jungtinės Karalystės biržose vidutinė elektros kaina yra perpus mažesnė.

Sutartis dėl kainų skirtumo sukėlė diskusijas ES. Austrijos pretenzijas dėl esą tokiu būdu paslėptų subsidijų branduolinei energetikai iki šiol nagrinėja Europos Komisija. Tačiau galimybė užsitikrinti būsimojoje jėgainėje pagamintos elektros energijos kainas suteikė galimybę EDF sumažinti projekto keliamas finansines rizikas, leido ramiau derėtis su finansuotojais ir išvengti diskusijų dėl rizikos koeficiento. Tačiau, ko gero, nepaisant palankių sutarčių su užsakovais (Baltijos šalių energetikos kompanijos ne kartą yra pareiškusios, kad imtųsi Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimo, jeigu tik turėtų galimybę pasirašyti sutartis dėl kainų skirtumo), EDF ir „Areva“ turi kitų kliūčių, kurios trukdo sklandžiai įgyvendinti projektą.

Nebeinvestuos į Ringhalsą

Švedų energetikos kompanija „Vattenfall“ šią savaitę patvirtino, kad siekdama sutaupyti apie 180 mln. Eur iki 2017 metų nebeinvestuos į du veikiančius Ringhalso jėgainių reaktorius. Tai reiškia, kad dviejų reaktorių techninė priežiūra nebus atlikta laiku ir dėl to 2020 m. „Ringhals-1“ ir „Ringhals-2“ reaktoriai nebegalės veikti ir bus galutinai sustabdyti. Kaip jau skelbė VŽ, kitos Švedijos branduolinės jėgainės – Oskarshamno – valdytojai „E.On“ ir „Fortum“ greičiausiai apsispręs, kad du seniausi jėgainės reaktoriai turėtų būti uždaryti anksčiau numatyto laiko.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 10 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Atnaujintas „Litgrid“ ir „Achemos“ ginčas dėl skolos 2

Teismas atnaujino elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ ginčą dėl...

Pramonė
2018.10.15
Prognozuojama elektros rinkos kaina – penktadaliu didesnė 1

Kitais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prognozuojama elektros energijos...

Energetika
2018.10.15
Energetikos ministerija su „Danpower“ aptars investicijas į elektromobilių įkrovos stoteles

Energetikos ministras ir Vokietijos bendrovės „Danpower“ atstovai antradienį aptars elektromobilių įkrovos...

Energetika
2018.10.15
Vokietijai ir Austrijai vėjo ir saulės nepakaks, dairosi į „žaliąsias“ dujas Premium 1

Vokietijos ir Austrijos energetikos atstovai atkreipia dėmesį į šalyse kylančius iššūkius siekiant visą...

Energetika
2018.10.15
Europoje auga šilumos siurblių paklausa

Šilumos siurblių Europos rinkoje pardavimai didėja ketverius metus iš eilės, o iš viso Europos šalyse jau...

Energetika
2018.10.13
Perspėja: brangių energetinių išteklių laikai sugrįžo 3

Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos asociacija (TEA) teigia, kad yra susirūpinusi dėl dramatiškai...

Rinkos
2018.10.13
Kitų metų elektros rinkos kaina turėtų augti 20% 17

Elektros rinkos kaina Lietuvoje kitąmet preliminariai bus 20% didesnė nei šiemet. Tai lems ir galutinį...

Energetika
2018.10.12
Skvernelis: Japonijos „Hitachi“ gali dalyvauti sinchronizacijos projekte 5

Japonijos korporacija „Hitachi“ gali atlikti darbus, kurie reikalingi siekiant Baltijos šalių elektros...

Energetika
2018.10.12
Prezidentė vetavo pataisas dėl atliekų deginimo jėgainių 25

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui tobulinti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, „kuriomis be jokių...

ETPA ragina Baltarusiją nesuteikti licencijos Astravo AE

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) paragino Baltarusijos branduolinės energetikos reguliuotoją...

Energetika
2018.10.11
„NordBalt“ po remonto atnaujino darbą

Elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ po mažiau nei du mėnesius trukusio remonto atnaujino darbą, BNS...

Energetika
2018.10.11
Europos elektros tinklai sutiko priimti Baltijos šalis 3

Kontinentinės Europos tinklų operatoriai trečiadienį nusprendė plėsti Europos sinchroninę zoną ir į ją...

Energetika
2018.10.11
„Lietuvos energijai“ leista iš Gusiatino įsigyti tris vėjo parkus 3

Valstybės valdomai grupei „Lietuvos energija“ leista iš Martino Gusiatino šeimos valdomos bendrovės „Stemma...

Energetika
2018.10.11
Baltarusiai ruošiasi montuoti pirmąjį Astravo reaktorių Premium 11

Astravo atominė elektrinė (AE) ruošiasi pirmojo jėgainės bloko paleidimui. Ruošiamasi montuoti ir bandyti...

Energetika
2018.10.11
„BaltCap“ perka kogeneracinę elektrinę Latvijoje

Privačių ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ iš Latvijos...

Energetika
2018.10.11
Lietuvos „Doing Business“ reitingui gresia „force majeure“ Premium 1

Kainų komisija šiuo metu atlieka didžiulės apimties tyrimą, ar Energijos skirstymo operatorius laikėsi...

Energetika
2018.10.11
Veiksnių naftos kainų kilimui netrūksta 2

„Brent“ rūšies naftos kaina kol kas neskuba tęsti savo kelionės link triženklio skaičiaus zonos, tačiau...

Rinkos
2018.10.10
Vyriausybė pritarė naujai SkGD pirkimo tvarkai 1

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui didinti konkurenciją gamtinių dujų rinkoje, panaikinant prievolę...

Energetika
2018.10.10
Avarijos Astrave atveju numatyta evakuoti 6.000 Lietuvos gyventojų 7

Didelės avarijos Astravo elektrinėje atveju būtų evakuojama 6.000 gyventojų, esančių 30 kilometrų zonoje nuo...

Energetika
2018.10.10
Sinchronizacija: datos, pinigai, rizikos Premium 1

Derybose dėl sinchronizacijos yra „pasiekta daugiau nei kada nors iki šiol“, tačiau iki pirmojo, politinio,...

Energetika
2018.10.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau