ES branduolinė energetika: jokių giedros prošvaisčių

Publikuota: 2015-09-19
„Olkiluoto-3“ branduolinis reaktorius Suomijoje – ES branduolinės energetikos nesėkmių simbolis. Jussi Nukari („REUTERS“) nuotr.
„Olkiluoto-3“ branduolinis reaktorius Suomijoje – ES branduolinės energetikos nesėkmių simbolis. Jussi Nukari („REUTERS“) nuotr.
 

Vis daugiau požymių, kad ir Lietuvos valdžia iki 2016 m. rinkimų apsiribos šviečiamuoju darbu apie branduolinę energetiką, tačiau nepriims jokio sprendimo dėl Visagino branduolinės jėgainės projekto plėtros.

Rugsėjo 21 d. Energetikos ministerija kartu su Japonijos atominės pramonės forumo Tarptautinio bendradarbiavimo centru (angl. Japan Atomic Industrial Forum International Cooperation Center, JICC) rengia branduolinės energetikos plėtros seminarą. JICC kvietimu atvyks lektoriai iš Japonijos. Energetikos ministerijai turėtų atstovauti viceministras Aleksandras Spruogis. Renginio auditorija turėtų būti supažindinta su branduolinės energetikos politika Japonijoje ir naujausios situacijos apžvalga, taip pat su „Horizon“ projekto pažanga. Teigiama, kad daug dėmesio bus skirta žmogiškųjų išteklių plėtrai branduolinės energetikos srityje.

Tokie renginiai, ministerijos teigimu, organizuojami reguliariai. Paskutinį kartą tarptautinė energetikos konferencija rengta kartu su JICC 2015 m. kovo mėnesį, jos tema – energetinis saugumas ir branduolinės energetikos plėtros poveikis ekonomikai.

„Šių renginių tikslas – pristatyti visuomenei ir specialistams branduolinės energetikos aktualijas pasaulyje, skatinti diskusijas apie branduolinę energetiką“, – VŽ sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Ministras tvirtina, esą Lietuvos vykdomosios valdžios institucijos yra ne kartą skelbusios, kad Lietuvoje klausimas dėl atominės elektrinės statybos turi pereiti tris etapus: pagerinta finansinė projekto dalis, pasiektas susitarimas su regiono partneriais, išklausyta visuomenės nuomonė. „Seminarai ir konferencijos padeda visuomenei sužinoti daugiau apie branduolinę energetiką ir įvertinti jos pranašumus bei trūkumus“, – teigia p. Masiulis.

Tačiau Lietuvos valdžia neoficialiai laido signalus, kad iki 2016 m. rinkimų nepriims jokio sprendimo dėl VAE ateities. Nors oficialiai deklaruoja, esą projekto įgyvendinimas „dabar priklauso nuo Estijos ir Latvijos partnerių apsisprendimo investuoti į projekto plėtros įmonę“.

VŽ šaltiniai tvirtina, kad Energetikos ministerija vėluodama susizgribo, kada „Lietuvos energijos“ kontroliuojanti įmonė ėmė rimtai svarstyti, ar antrinėje Visagino atominės elektrinės įmonėje dirbantys specialistai (12 visų etatų) galėtų būti išnaudojami efektyviau nei imituojant VAE projekto plėtrą. Ir ministerijos reakcija kilo labiau dėl to, kad esą tokia pertvarka būtų blogas signalas partneriams.

Nyki ES aplinka

Europos Sąjungoje nebėra nė vieno statomo branduolinio reaktoriaus projekto, į kurio statybas rangovų kompanijos galėtų vežti specialistų ekskursijas ir rodyti, „kaip viskas turi būti“. Kai kurie analitikai, nors ir kaip dėl to priešinasi jų inžinerinis protas, vis labiau kalba, kad ES energetikai koją kiša ne tik „pažaliavę“ politikai, Fukušimos avarijos fobijos, bet ir kažin kokia mistika, antgamtiškos jėgos. Jos esą lemia, kad net kuo puikiausiai pradėti branduolinių reaktorių statybos projektai įvairiose šalyse po kurio laiko ima strigti, pūsti projekto sąmatas ir atidėti reaktorių instaliavimo ir prijungimo prie perdavimo tinklų datas.

Tie, kurie aiškindami sektoriaus problemas, vengia kliautis mistika, įkypu žvilgsniu spokso į Prancūzijos branduolinių technologijų flagmaną – „Areva“, ima bambėti ir klausti, ar ši kompanija, turinti Europos rinkose veik nerašytų preferencijų dominuoti, yra pajėgi bent ką nors nuveikti. Išskyrus tradiciškai iš užsakovų įvairiais pretekstais kaulyti papildomų pinigų projekto biudžetui ir nuolat derėtis dėl anksčiau paskelbtų projekto baigimo terminų. Ar teisūs tie, kurie šiandien klausia: „Areva“ – bankrotas (turi apie 7 mlrd. Eur skolų), tačiau neaišku, kaip vis dar išsilaiko rinkos paviršiuje ir neskęsta?“

Kita vertus, ar ES branduolinės energetikos reikalai būtų tokie pat apgailėtini, jeigu į rinką būtų įsileistos JAV, Japonijos arba Korėjos kompanijos, kaip yra buvę XX amžiuje?

Olkiluoto anekdotas

Šiemet sukanka lygiai 10 metų, kada suomių kompanija „Teollisuuden Voima Oy“ pradėjo ręsti 3-ąjį Olkiluoto jėgainės Suomijoje reaktorių EPR (angl. European Presured Reactor), kurį pagaminti ėmėsi „Areva“ ir vokiečių „Siemens“ konsorciumas.

Reaktorius jau turėjo pradėti veikti 2010 m., jo prognozuojama instaliavimo sąmata siekė 3 mlrd. Eur.

Tačiau „Olkiluoto-3“ reaktorius vis dar nebaigtas, jo veiklos pradžia nukelta iki 2018–2020 metų, o iki 2012 tris kartus didėjusi projekto sąmata nuo 3 mlrd. Eur iki 8,5 mlrd. Eur projekto užsakovą „Teollisuuden Voima Oy“ ir technologijos tiekėją „Areva“ įvėlė į arbitražo bylas. Jose ginčijamasi dėl to, kas privalės kompensuoti 4,5 mlrd. Eur projekto biudžetui.

Flamanvilis atkartoja

Tačiau Olkiluoto projektas – ne vienintelis, kuris žudo prancūzų branduolinių technologijų giganto reputaciją ir vertę. Praėjusios savaitės ketvirtadienį „Flamanville-3“ reaktorių Prancūzijoje statanti „Electricite de France“ (EDF) pranešė, kad ta pačia EPR technologija grįsto projekto pabaiga nukeliama taip pat iki 2018 m. IV ketvirčio.

Kaip skelbia „Platt‘s“, „Flamanville-3“ projektas nuo 2007 m. patyrė aibę nesėkmių dėl projektavimo, statybos ir įrangos kokybės. Reaktorius turėjo pradėti tiekti elektros energiją į perdavimo tinklus 2012 m. pavasarį. Tačiau per aštuonerius metus vien tik jo sąmata taip pat buvo koreguota jau tris kartus ir išsipūtė nuo 3,3 mlrd. Eur iki 10,5 mlrd. Eur, o pabaigos iškilmės stumdomos vis vėlyn.

Be Olkiluoto ir Flamanvilio, EPR reaktorius „Areva“ stato Kinijoje, Taišano jėgainėje. Ekspertai juokauja, kad pirmieji naujesni europietiški reaktoriai (EPR) pradės veikti ne Europoje, o Kinijoje.

Problemos ir Hinklyje

Nepaisant su britų vyriausybe suderėtų ypač palankių sąlygų statyti Hinklio branduolinę jėgainę Jungtinėje Karalystėje, projekto rangovas – EDF, siūlantis tą pačią EPR technologiją, atrodo, pradeda ne nuo darbų, o naujų derybų su vyriausybe dėl vėlesnio reaktoriaus paleidimo.

Jeanas-Bernardas Levy, EDF generalinis direktorius, praėjusią savaitę žiniasklaidai sakė, esą „būtina patikslinti“ Hinklio jėgainės paleidimo grafiką. EPR reaktorius pagal susitarimą turi pradėti veikti 2023-aisiais.

2013 m., rodydama didelį branduolinės energetikos plėtros šalyje interesą (atominės elektrinės yra svarbi Jungtinės Karalystės ūkio dekarbonizacijos politikos dalis), britų vyriausybė susitarė su EDF ir pasirašė sutartį dėl kainų skirtumo (angl. Contract for Difference). Ji numato, kad po 2023 m., paleidus Hinklio reaktorių, vyriausybė dar 35 metus užtikrins, kad investuotojas už kiekvieną jėgainėje pagamintos elektros megavatvalandę gaus 92,50 GBP (maždaug 127 Eur), nors šiuo metu Jungtinės Karalystės biržose vidutinė elektros kaina yra perpus mažesnė.

Sutartis dėl kainų skirtumo sukėlė diskusijas ES. Austrijos pretenzijas dėl esą tokiu būdu paslėptų subsidijų branduolinei energetikai iki šiol nagrinėja Europos Komisija. Tačiau galimybė užsitikrinti būsimojoje jėgainėje pagamintos elektros energijos kainas suteikė galimybę EDF sumažinti projekto keliamas finansines rizikas, leido ramiau derėtis su finansuotojais ir išvengti diskusijų dėl rizikos koeficiento. Tačiau, ko gero, nepaisant palankių sutarčių su užsakovais (Baltijos šalių energetikos kompanijos ne kartą yra pareiškusios, kad imtųsi Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimo, jeigu tik turėtų galimybę pasirašyti sutartis dėl kainų skirtumo), EDF ir „Areva“ turi kitų kliūčių, kurios trukdo sklandžiai įgyvendinti projektą.

Nebeinvestuos į Ringhalsą

Švedų energetikos kompanija „Vattenfall“ šią savaitę patvirtino, kad siekdama sutaupyti apie 180 mln. Eur iki 2017 metų nebeinvestuos į du veikiančius Ringhalso jėgainių reaktorius. Tai reiškia, kad dviejų reaktorių techninė priežiūra nebus atlikta laiku ir dėl to 2020 m. „Ringhals-1“ ir „Ringhals-2“ reaktoriai nebegalės veikti ir bus galutinai sustabdyti. Kaip jau skelbė VŽ, kitos Švedijos branduolinės jėgainės – Oskarshamno – valdytojai „E.On“ ir „Fortum“ greičiausiai apsispręs, kad du seniausi jėgainės reaktoriai turėtų būti uždaryti anksčiau numatyto laiko.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 10 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Alytaus transformatorių pastotę už 21,6 mln. eurų plės „Žilinskis ir Co“  1

Elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektui svarbaus Alytaus transformatorių pastotės išplėtimo...

Pramonė
2019.02.15
 Ž. Vaičiūnas: Lietuva nori palankesnės kainodaros, kuriant bendrą dujų rinką

Suomijai, Estijai ir Latvijai pasirašius susitarimą dėl bendros dujų rinkos, Lietuvai nėra per vėlu...

Pramonė
2019.02.15
 IAE būsimo atliekyno statybos konkursą stabdo priežiūros inžinieriaus atranka

Stringant nebeveikiančios ir uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) atliekyno...

Pramonė
2019.02.15
„Geotermos“ likimas: tarptautinių organizacijų ir valstybės investicijos virsta metalo laužu Premium 8

Nutraukus Klaipėdos geoterminės jėgainės „Geoterma“ darbą, buvo nutraukti ir du iš trijų ES lėšomis...

Pramonė
2019.02.15
„Litgrid“ grupės pajamos pernai augo 19%

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pernai gavo 190,6 mln. Eur konsoliduotų pajamų – 19% daugiau...

Pramonė
2019.02.14
„Amber Grid“ pajamos pernai mažėjo 15,6%

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pernai gavo 54,3 mln. Eur pajamų – tai 15,6% mažiau...

Pramonė
2019.02.14
Kainų komisija ir Energetikos inspekcija bus sujungtos 1

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) ir Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) nuo šių...

Verslo aplinka
2019.02.14
Sostinės gyventojams atnaujintas šilumos tiekimas, nutrūkęs pažeidus trasą

Vilniaus šilumos tinklai ketvirtadienio rytą atstatė šilumos tiekimą 25 sostinės pastatams – jis buvo...

Pramonė
2019.02.13
Naftos kaina sulaukė pastiprinančių naujienų 1

Nafta trečiadienį brango atsiradus žinių, kad ją išgaunančios valstybės prisuka kranelius, o naftos atsargų...

Rinkos
2019.02.13
EK nori prižiūrėti Vokietijos ir Rusijos susitarimus dėl „Nord Stream 2“ Premium

Europos Sąjungos (ES) Trečiojo energetikos paketo dujų direktyvos pakeitimai gavo paskutinį ES šalių...

Pramonė
2019.02.13
4 elektros gamintojos privalės apskaityti sąnaudas

Rezervinės elektros galios rinkoje konkurencija yra menka, baigusi rinkos tyrimą nustatė Kainų komisija. Šias...

Pramonė
2019.02.12
Pagal žaliąją energiją Lietuva toliau lenkia ES vidurkį

Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2017-aisiais lenkė 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį,...

Pramonė
2019.02.12
LEG gavo 9,3 mln. Eur „Alstom“ išmokėtą kompensaciją  7

Finansų ministerija pirmadienį bendrovei „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) pervedė apie 9,28 mln. Eur...

Pramonė
2019.02.12
„Rail Baltica“ energijos sistemos studiją už 0,32 mln. Eur rengs „Ineco-Ardanuy“ 1

Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto energijos sistemos studiją už 322.000 Eur (be PVM)...

Logistika
2019.02.11
„Orlen Lietuva“ išradėjams turi sumokėti dar 2,2 mln. Eur 2

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ (buvusi „Mažeikių nafta“) išradėjams turi...

Pramonė
2019.02.11
Dėl „Nord Stream 2“ reguliuosiančios direktyvos – kompromisas

ES šalių ambasadoriai penktadienį pritarė Europos Sąjungos (ES) Trečiojo energetikos paketo Dujų direktyvos...

Pramonė
2019.02.08
Baltarusija statydama Astravo AE pažeidė Espo konvenciją 13

Neeiliniame Espo konvencijos šalių susitikime, kuris baigėsi ketvirtadienį, buvo patvirtinti sprendimai dėl...

Pramonė
2019.02.07
Elektros suvartojimas Lietuvoje viršijo ekonomikos augimą 2

2018 m. galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje pasiekė 11,176 TWh, o tai yra 0,416 TWh arba 3,9%...

Pramonė
2019.02.07
Elektros kainų mažėjimas – pavasario malonėje Premium

Šalta antroji sausio pusė į Baltijos regioną atnešė elektros energijos kainų rekordus. Elektros tiekimo...

Pramonė
2019.02.07
„Lietuvos energija“ ir „Litgrid“: IT sistemos apsaugotos

Lietuvos žvalgybai perspėjus, kad pastaruoju metu Rusijos žvalgybos tarnybos ypač domisi Lietuvos energetikos...

Pramonė
2019.02.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau