ES branduolinė energetika: jokių giedros prošvaisčių

Publikuota: 2015-09-19
„Olkiluoto-3“ branduolinis reaktorius Suomijoje – ES branduolinės energetikos nesėkmių simbolis. Jussi Nukari („REUTERS“) nuotr.
„Olkiluoto-3“ branduolinis reaktorius Suomijoje – ES branduolinės energetikos nesėkmių simbolis. Jussi Nukari („REUTERS“) nuotr.
 

Vis daugiau požymių, kad ir Lietuvos valdžia iki 2016 m. rinkimų apsiribos šviečiamuoju darbu apie branduolinę energetiką, tačiau nepriims jokio sprendimo dėl Visagino branduolinės jėgainės projekto plėtros.

Rugsėjo 21 d. Energetikos ministerija kartu su Japonijos atominės pramonės forumo Tarptautinio bendradarbiavimo centru (angl. Japan Atomic Industrial Forum International Cooperation Center, JICC) rengia branduolinės energetikos plėtros seminarą. JICC kvietimu atvyks lektoriai iš Japonijos. Energetikos ministerijai turėtų atstovauti viceministras Aleksandras Spruogis. Renginio auditorija turėtų būti supažindinta su branduolinės energetikos politika Japonijoje ir naujausios situacijos apžvalga, taip pat su „Horizon“ projekto pažanga. Teigiama, kad daug dėmesio bus skirta žmogiškųjų išteklių plėtrai branduolinės energetikos srityje.

Tokie renginiai, ministerijos teigimu, organizuojami reguliariai. Paskutinį kartą tarptautinė energetikos konferencija rengta kartu su JICC 2015 m. kovo mėnesį, jos tema – energetinis saugumas ir branduolinės energetikos plėtros poveikis ekonomikai.

„Šių renginių tikslas – pristatyti visuomenei ir specialistams branduolinės energetikos aktualijas pasaulyje, skatinti diskusijas apie branduolinę energetiką“, – VŽ sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Ministras tvirtina, esą Lietuvos vykdomosios valdžios institucijos yra ne kartą skelbusios, kad Lietuvoje klausimas dėl atominės elektrinės statybos turi pereiti tris etapus: pagerinta finansinė projekto dalis, pasiektas susitarimas su regiono partneriais, išklausyta visuomenės nuomonė. „Seminarai ir konferencijos padeda visuomenei sužinoti daugiau apie branduolinę energetiką ir įvertinti jos pranašumus bei trūkumus“, – teigia p. Masiulis.

Tačiau Lietuvos valdžia neoficialiai laido signalus, kad iki 2016 m. rinkimų nepriims jokio sprendimo dėl VAE ateities. Nors oficialiai deklaruoja, esą projekto įgyvendinimas „dabar priklauso nuo Estijos ir Latvijos partnerių apsisprendimo investuoti į projekto plėtros įmonę“.

VŽ šaltiniai tvirtina, kad Energetikos ministerija vėluodama susizgribo, kada „Lietuvos energijos“ kontroliuojanti įmonė ėmė rimtai svarstyti, ar antrinėje Visagino atominės elektrinės įmonėje dirbantys specialistai (12 visų etatų) galėtų būti išnaudojami efektyviau nei imituojant VAE projekto plėtrą. Ir ministerijos reakcija kilo labiau dėl to, kad esą tokia pertvarka būtų blogas signalas partneriams.

Nyki ES aplinka

Europos Sąjungoje nebėra nė vieno statomo branduolinio reaktoriaus projekto, į kurio statybas rangovų kompanijos galėtų vežti specialistų ekskursijas ir rodyti, „kaip viskas turi būti“. Kai kurie analitikai, nors ir kaip dėl to priešinasi jų inžinerinis protas, vis labiau kalba, kad ES energetikai koją kiša ne tik „pažaliavę“ politikai, Fukušimos avarijos fobijos, bet ir kažin kokia mistika, antgamtiškos jėgos. Jos esą lemia, kad net kuo puikiausiai pradėti branduolinių reaktorių statybos projektai įvairiose šalyse po kurio laiko ima strigti, pūsti projekto sąmatas ir atidėti reaktorių instaliavimo ir prijungimo prie perdavimo tinklų datas.

Tie, kurie aiškindami sektoriaus problemas, vengia kliautis mistika, įkypu žvilgsniu spokso į Prancūzijos branduolinių technologijų flagmaną – „Areva“, ima bambėti ir klausti, ar ši kompanija, turinti Europos rinkose veik nerašytų preferencijų dominuoti, yra pajėgi bent ką nors nuveikti. Išskyrus tradiciškai iš užsakovų įvairiais pretekstais kaulyti papildomų pinigų projekto biudžetui ir nuolat derėtis dėl anksčiau paskelbtų projekto baigimo terminų. Ar teisūs tie, kurie šiandien klausia: „Areva“ – bankrotas (turi apie 7 mlrd. Eur skolų), tačiau neaišku, kaip vis dar išsilaiko rinkos paviršiuje ir neskęsta?“

Kita vertus, ar ES branduolinės energetikos reikalai būtų tokie pat apgailėtini, jeigu į rinką būtų įsileistos JAV, Japonijos arba Korėjos kompanijos, kaip yra buvę XX amžiuje?

Olkiluoto anekdotas

Šiemet sukanka lygiai 10 metų, kada suomių kompanija „Teollisuuden Voima Oy“ pradėjo ręsti 3-ąjį Olkiluoto jėgainės Suomijoje reaktorių EPR (angl. European Presured Reactor), kurį pagaminti ėmėsi „Areva“ ir vokiečių „Siemens“ konsorciumas.

Reaktorius jau turėjo pradėti veikti 2010 m., jo prognozuojama instaliavimo sąmata siekė 3 mlrd. Eur.

Tačiau „Olkiluoto-3“ reaktorius vis dar nebaigtas, jo veiklos pradžia nukelta iki 2018–2020 metų, o iki 2012 tris kartus didėjusi projekto sąmata nuo 3 mlrd. Eur iki 8,5 mlrd. Eur projekto užsakovą „Teollisuuden Voima Oy“ ir technologijos tiekėją „Areva“ įvėlė į arbitražo bylas. Jose ginčijamasi dėl to, kas privalės kompensuoti 4,5 mlrd. Eur projekto biudžetui.

Flamanvilis atkartoja

Tačiau Olkiluoto projektas – ne vienintelis, kuris žudo prancūzų branduolinių technologijų giganto reputaciją ir vertę. Praėjusios savaitės ketvirtadienį „Flamanville-3“ reaktorių Prancūzijoje statanti „Electricite de France“ (EDF) pranešė, kad ta pačia EPR technologija grįsto projekto pabaiga nukeliama taip pat iki 2018 m. IV ketvirčio.

Kaip skelbia „Platt‘s“, „Flamanville-3“ projektas nuo 2007 m. patyrė aibę nesėkmių dėl projektavimo, statybos ir įrangos kokybės. Reaktorius turėjo pradėti tiekti elektros energiją į perdavimo tinklus 2012 m. pavasarį. Tačiau per aštuonerius metus vien tik jo sąmata taip pat buvo koreguota jau tris kartus ir išsipūtė nuo 3,3 mlrd. Eur iki 10,5 mlrd. Eur, o pabaigos iškilmės stumdomos vis vėlyn.

Be Olkiluoto ir Flamanvilio, EPR reaktorius „Areva“ stato Kinijoje, Taišano jėgainėje. Ekspertai juokauja, kad pirmieji naujesni europietiški reaktoriai (EPR) pradės veikti ne Europoje, o Kinijoje.

Problemos ir Hinklyje

Nepaisant su britų vyriausybe suderėtų ypač palankių sąlygų statyti Hinklio branduolinę jėgainę Jungtinėje Karalystėje, projekto rangovas – EDF, siūlantis tą pačią EPR technologiją, atrodo, pradeda ne nuo darbų, o naujų derybų su vyriausybe dėl vėlesnio reaktoriaus paleidimo.

Jeanas-Bernardas Levy, EDF generalinis direktorius, praėjusią savaitę žiniasklaidai sakė, esą „būtina patikslinti“ Hinklio jėgainės paleidimo grafiką. EPR reaktorius pagal susitarimą turi pradėti veikti 2023-aisiais.

2013 m., rodydama didelį branduolinės energetikos plėtros šalyje interesą (atominės elektrinės yra svarbi Jungtinės Karalystės ūkio dekarbonizacijos politikos dalis), britų vyriausybė susitarė su EDF ir pasirašė sutartį dėl kainų skirtumo (angl. Contract for Difference). Ji numato, kad po 2023 m., paleidus Hinklio reaktorių, vyriausybė dar 35 metus užtikrins, kad investuotojas už kiekvieną jėgainėje pagamintos elektros megavatvalandę gaus 92,50 GBP (maždaug 127 Eur), nors šiuo metu Jungtinės Karalystės biržose vidutinė elektros kaina yra perpus mažesnė.

Sutartis dėl kainų skirtumo sukėlė diskusijas ES. Austrijos pretenzijas dėl esą tokiu būdu paslėptų subsidijų branduolinei energetikai iki šiol nagrinėja Europos Komisija. Tačiau galimybė užsitikrinti būsimojoje jėgainėje pagamintos elektros energijos kainas suteikė galimybę EDF sumažinti projekto keliamas finansines rizikas, leido ramiau derėtis su finansuotojais ir išvengti diskusijų dėl rizikos koeficiento. Tačiau, ko gero, nepaisant palankių sutarčių su užsakovais (Baltijos šalių energetikos kompanijos ne kartą yra pareiškusios, kad imtųsi Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimo, jeigu tik turėtų galimybę pasirašyti sutartis dėl kainų skirtumo), EDF ir „Areva“ turi kitų kliūčių, kurios trukdo sklandžiai įgyvendinti projektą.

Nebeinvestuos į Ringhalsą

Švedų energetikos kompanija „Vattenfall“ šią savaitę patvirtino, kad siekdama sutaupyti apie 180 mln. Eur iki 2017 metų nebeinvestuos į du veikiančius Ringhalso jėgainių reaktorius. Tai reiškia, kad dviejų reaktorių techninė priežiūra nebus atlikta laiku ir dėl to 2020 m. „Ringhals-1“ ir „Ringhals-2“ reaktoriai nebegalės veikti ir bus galutinai sustabdyti. Kaip jau skelbė VŽ, kitos Švedijos branduolinės jėgainės – Oskarshamno – valdytojai „E.On“ ir „Fortum“ greičiausiai apsispręs, kad du seniausi jėgainės reaktoriai turėtų būti uždaryti anksčiau numatyto laiko.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 10 d.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Ignitis gamyba“ nuotoliniams vartotojams įrengs 3 MW galios saulės elektrinę

AB „Ignitis gamyba“ pasirašė sutartį su įmone „IMASD Energias SL“ dėl naujos 3 MW saulės jėgainės įrengimo...

Pramonė
2020.01.24
Nafta iš Klaipėdos link Baltarusijos pajudės vidurnaktį

Į Klaipėdos jūrų uostą ketvirtadienį ryte atplaukus laivui su Baltarusijai skirta norvegiška nafta, pirmasis...

Pramonė
2020.01.24
Dar ilgą laiką galime nematyti 100 USD kainuojančios naftos, sako „Chevron“ vadovas

Naftos kainos pasaulinėse rinkose dar ilgai nepasieks 100 USD už barelį lygmens dėl tebesitęsiančio JAV...

Rinkos
2020.01.24
Europa SkGD importavo vietinės dujų gavybos sąskaita

Europa praėjusiais metais prisidėjo prie perteklinės tarptautiniu mastu suskystintų gamtinių dujų (SkGD)...

Pramonė
2020.01.23
S. Krėpšta: Japonija domisi „Rail Baltica“, sinchronizacijos projektų finansavimu

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas domisi galimybe finansuoti „Rail Baltica“ geležinkelių...

Verslo aplinka
2020.01.23
Baltarusijai naftą gabenantis laivas atplaukė į Klaipėdą

Į Klaipėdos jūrų uostą ketvirtadienio rytą atplaukė laivas su Baltarusijai skirta norvegiška nafta.

Pramonė
2020.01.23
Žalioji alternatyva Europai: graži kalėdinė pasaka, kuriai (ne)lemta išsipildyti? 3

Planai, kuriami dešimtmečiams į ateitį, balansuoja ties realybės ir fantazijos riba. Ypač, kai planuojami...

Verslo aplinka
2020.01.22
Į Klaipėdą atplauks tanklaivis su norvegiška nafta Baltarusijai 

Trečiadienį Klaipėdos uoste laukiama pirmojo po trejų metų pertraukos Baltarusijai skirto naftos krovinio iš...

Pramonė
2020.01.22
Skelbiama „Amber Grid“ vadovo atranka

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ paskelbė naujo dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovo...

Vadyba
2020.01.21
Tęsiantis ginčui su Rusija, Baltarusija importuos naftos per Lietuvą 1

Baltarusija importuos naftos iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“, tęsiantis Minsko...

Pramonė
2020.01.20
Veiklą pradeda „Lords LB“ fondo 45 mln. Eur vertės saulės parkų projektas Lenkijoje

„Lords LB Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“ (EIF) užbaigė...

Pramonė
2020.01.20
Klaipėdoje – naujas „Novatek“ dujų krovinys

Į Klaipėdą šeštadienį atplaukė naujas nedidelis Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ suskystintųjų gamtinių dujų...

Pramonė
2020.01.18
Žaliosios energijos aukciono laimėtojui – pirmenybė persiųsti elektrą

Pirmajame žaliosios energetikos aukcione net trims vėjo parkų vystytojams nepaprašius valstybės pagalbos,...

Pramonė
2020.01.17
„Idex Baltic“ leista įsigyti biokuro tiekėją „Pusbroliai“

Pernai į Lietuvą įžengusios Prancūzijos atsinaujinančios energetikos grupės „Idex“ valdoma bendrovė „Idex...

Pramonė
2020.01.17
Importo ir eksporto kainų statistika: išsiskiria gamtiniai ištekliai 

Per metus (2019 m. lapkritį, palyginti su 2018 m. lapkričiu) eksportuotų prekių kainos sumažėjo 1,4%,...

Prekyba
2020.01.17
Nutolusias saulės elektrines siūlo ir „Saulės grąža“

Gyventojams pasiūlytas jau ketvirtas nutolusių saulės elektrinių projektas. Vieno megavato galios saulės...

Pramonė
2020.01.16
Žaliosios energijos aukcioną laimėjo UAB „Windfarm Akmenė one“ 7

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių...

Pramonė
2020.01.16
Baltarusija prašo „Klaipėdos naftos“ krauti jai skirtą naftą 3

„Klaipėdos nafta“ yra pasiruošusi krauti žaliavinę naftą iš laivų ir pagal poreikį — gabenti žaliavą į...

Pramonė
2020.01.15
Visuomenininkai ragina priešintis Astravo AE

Visuomenininkai ragina toliau aktyviai priešintis Baltarusijoje baigiamai statyti Astravo atominei...

Verslo aplinka
2020.01.15
Ką investuotojams reikės daryti su „Ignitis grupės“ sumokėsimais 50 mln. Eur Premium 1

„Ignitis grupės“ siekis patraukti ESO ir „Ignitis gamybą“ iš Vilniaus biržos kelia ne tik bangų dėl oficialių...

Rinkos
2020.01.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau