Argentina atsispiria: nafta čia dvigubai brangesnė

Publikuota: 2015-08-25
Atnaujinta 2015-08-25 13:45
Carlos Garcia („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Carlos Garcia („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“

Nors žalia nafta pasaulinėje rinkoje nuolat pinga, Argentinos valdžia išlaiko vienas aukščiausių skalūnų naftos kainų. Kontroliuodama importą ji siekia paversti valstybinius gavybos projektus pelningais.

JAV WTI rūšies naftos kaina pasiekė 39 USD už barelį, tačiau Argentinoje ji kainuoja beveik dvigubai daugiau – 77 USD už barelį. Tai yra viena didžiausių naftos kainų pasaulinėje rinkoje. Net pirmadienį, kai šios žaliavos vertė priartėjo prie Didžiosios depresijos metu buvusio lygio, Argentinoje ji stabiliai laikėsi aukštumose, praneša „Bloomberg“.

Tokiai situacijai Argentinoje yra paprasta priežastis – valstybės reguliavimas. Argentina turi antrą didžiausių skalūnų dujų ir ketvirtą pagal dydį skalūnų naftos rezervą pasaulyje. Praėjusiais metais išgyvenusi 6 mlrd. USD energijos prekybos deficitą vyriausybė pradėjo skatinti šalyje pagamintos produkcijos vartojimą.

Taip darydama antra pagal dydį Pietų Amerikos ekonomikų eina prieš pasaulio tendencijas. Didžiojoje besivystančio pasaulio dalyje vyriausybės teikia subsidijas kurui, o Argentinoje transporto priemonių vairuotojai subsidijuoja naftos ir dujų gamintojus, kad jie galėtų veikti pelningai.

„Ilgajame laikotarpyje tai nėra tvari strategija, tai yra brangiausia nafta pasaulyje“, – mano Augustinas Torroba, energijos konsultavimo kompanijos „Montamat & Associates“ vyriausiasis analitikas.

Tarp Argentinoje pritaikomų priemonių yra valiutos ir importo kontrolė, eksporto mokesčiai ir visuotinai priimtina 25% infliacija. Tokia Cristinos Frnandez de Kirchner, antrą kadenciją metų pabaigoje baigsiančios šalies prezidentės, politika šalyje yra tendencinga.

Grįžo į gavybos kelią

Vidaus rinkoje pagamintos naftos vartojimo skatinimo priežastis nulėmė 2011 m. ir 2012 m. vykdyta privačių bendrovių politika. Tuo metu Argentina eksportavo daugiau energijos nei importavo, ir „Spain’s Repsol“, tuo metu didžiausia naftos išgavėja šalyje, spaudė kainas žemyn – palaikė 42 USD už barelį kainą, nors pasaulinėje rinkoje ji buvo dvigubai didesnė.

Tai sumažino naujų gręžimo darbų kiekį, investicijas į tyrimus ir plėtrą, nes gavybos kompanijos pasirinko toliau naudoti esamus rezervus. Vartojimui augant, o gamybai traukiantis, 2011 m. pirmą kartą nuo 1984 m. Argentina naftos pradėjo daugiau importuoti nei eksportuoti.

Pagaminta Argentinoje

2012 m. prezidentė paskelbė apie gręžinio „Yacimientos Petroliferos Fiscales“ (YPF) nusavinimą valstybės žinion kaltindama, kad jį valdžiusi „Repsol“ savo veiklą per daug kreipė į dividendus ir neskyrė dėmesio tyrimams. Nuo tada Belgijos dydžio regione Patagonijoje, žinomame kaip Vaca Muerta, naftos gavyba suaktyvėjo, o šalis vėl pradėjo kelią į energetinį savarankiškumą. 2013 m. Argentina nustatė vidaus rinkoje pagamintos naftos kainą, kuri siekė 72 USD už barelį, o praėjusį mėnesį ji pasiekė 77 USD.

Kai pasaulinės naftos kainos buvo aukštesnės už nustatytas Argentinoje, vartotojai iš to galėjo uždirbti. Tačiau praėjusiais metais žalios naftos kainai pradėjus sparčiai kristi į ilgą laiką nematytas žemumas, šalies motorinių transporto priemonių savininkai stebėjo augančią prarają tarp kainos Argentinoje ir kaimyninėse šalyse. Nuo 2012 m. degalų kaina pabrango 126%. Šalies gyventojams prisipildyti automobilio degalų baką kainuoja 40% daugiau nei kaimynams Brazilijoje.

Tačiau vartotojai nekelia didelio šurmulio dėl energitikos politikos, o prasidedančioje prezidento rinkimų kampanijoje šis klausimas nėra tarp pagrindinių. Nuo YPF perėmimo šioje srityje atsirado daug teigiamų veiksnių. Naftos telkinių aptarnavimo kompanija „Baker Hughes“ skaičiuoja, kad naftos platformų skaičius išaugo dvigubai ir dabar siekia 94, 75 iš jų yra YPF teritorijoje. Per tą patį laikotarpį pasaulinėje rinkoje veikiančių gavybos platformų kiekis sumažėjo 35%.

Tačiau skalūnų naftos ir dujų gavybos plėtrai prireikė papildomų investicijų, kurios pasirodė per didelės. Vyriausybės skaičiavimais, tam reikėjo skirti 200 mlrd. USD, todėl teko įsileisti ir užsienio bendroves. Čia iš karto prisistatė antra pagal dydį pasaulyje naftos gabyvos milžinė „Chevron“, kuri 2013 m. pareiškė, kad yra pasiruošusi investuoti daugiau nei 1 mlrd. USD ir per penkerius metus pradėti eksportuoti 20% produkcijos netaikant eksporto mokesčio ir pelną laikant šalyje.

Bendra „Chevron“ ir YPF įkurta įmonė per dieną išgauna 43.000 barelių naftos. Tai Argentiną paverčia antra pagal dydį skalūnų naftos gavybos šalimi po JAV. Nors investicijos į naftą visame pasaulyje mažėja, „Chevron“ ir YPF sako, kad neplanuoja mažinti tempų Vaca Muerta regione.

„Mes esame susidomėję šios vietos potencialu“, – sako Jay‘us Johnsonas, bendrovės vykdantysis viceprezidentas.

Tačiau p. Torroba nemato galimybių, kad ateityje valstybės valdomos YPF ir „Chevron“ bendradarbiavimas bus naudingas ir politiškai tvarus.

„Vyriausybė stengsis jį palaikyti iki rinkimų pabaigos, nes ji turi parodyti, kad YPF yra sėkminga kompanija ir gali generuoti pinigus iš vartotojų sumokamų mokesčių“, – mano p. Torroba.

infogr.am::infogram_0_wti_rusies_naftos_kaina

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
JAV išpardavinėja savo naftos rezervus 1

JAV toliau įgyvendina savo pažadus dėl strateginių naftos atsargų išpardavimo.

Rinkos
2018.08.21
D. Virbickas: naujasis „Litgrid“ duomenų centras – būsimos sistemos „smegenys“ 1

Naujas, aukščiausius saugumo standartus atitinkantis elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ sistemos valdymo...

Energetika
2018.08.21
Komisija: ekonomiškai naudingiausias sprendimas – „Independence“ įsigijimas 32

Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija siūlo užtikrinti suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) ilgalaikio...

Energetika
2018.08.20
„Nord Stream 2“ ieško Berlyno „stogo“ Premium 23

Šeštadienį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas baigėsi, kaip...

Energetika
2018.08.20
NLEA: elektros kainos pasuko brangimo kryptimi 2

Pastaruosius penkerius metus nuosekliai mažėjusios energijos kainos ėmė keisti kryptį. Nors praėjusių metų...

Energetika
2018.08.20
Estų skirstomieji tinklai iš valstybės nupirko nuostolingą elektromobilių stotelių tinklą 11

Estijos valstybės lėšomis įrengtas 168 elektromobilių įkrovos stotelių tinklas aukcione buvo parduotas 16...

Energetika
2018.08.20
Jungia „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimą“ 2

Būsimasis „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) ir toliau įgauna formą – „Lietuvos energija“ (LE) prie...

Energetika
2018.08.17
„Amber Grid“ pusmetis – prastesnis nei pernai

„Amber Grid“ pirmąjį pusmetį gavo 16% mažiau pajamų ir uždirbo 40,4% mažiau pelno.

Energetika
2018.08.16
„Litgrid“ pusmečio pelnas sumažėjo daugiau nei trečdaliu 5

AB „Litgrid“ grynasis pelnas pirmąjį metų pusmetį siekė 3,2 mln. Eur ir buvo 38,5% mažesnis, nei pernai.

Energetika
2018.08.16
„Achemai“ už terminalą siūlo mokėti perpus mažiau 6

Energetikos ministerija ketvirtadienį pateikė SkGD terminalo ir susijusių veiklų optimizavimo pasiūlymų...

Energetika
2018.08.16
Grigiškės ilgiau liks be elektros  

Ketvirtadienį dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atliekamų darbų netoli Vilniaus esančiose...

Energetika
2018.08.16
Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl „Orlen Lietuva“ veiksmų

Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) bandymas skųsti naftos perdirbėjo veiksmus buvo dar kartą atmestas.

Transportas
2018.08.16
Kompensacijas „žaliosioms“ jėgainėms išgraibstė kaip karštas bandeles Premium 6

Gyventojai aktyviai siekia kompensacijų už individualiuose namuose įrengtas saulės, vėjo, biokuro,...

Energetika
2018.08.16
Elektra liks brangi bent jau iki 2019 m. pavasario Premium 1

Liepą pasiekusi kainų piką elektros kaina „Nord Pool“ biržoje neryžtingai pasuko žemyn. Toliau jai kristi...

Energetika
2018.08.16
Pradedamas „NordBalt“ jungties remontas 4

Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ ketvirtadienį ryte išjungiama beveik pustrečio mėnesio...

Energetika
2018.08.16
„Amber Grid“ valdybą palieka Ruolia 1

Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdybą palieka įmonės komercijos direktorius Vytautas Ruolia. Į...

Vadyba
2018.08.14
„Orlen Lietuva“ geležinkeliais gabens krovinius Lenkijos kryptimi 12

„PKN Orlen“ generalinis direktorius Danielis Obajtekas ir „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius...

Transportas
2018.08.14
„Modus grupė“ į saulės jėgaines Ukrainoje investuoja 30 mln. Eur

„Modus grupė“ investuoja 30 mln. Eur į 35 megavatų galios saulės jėgainių parką Ukrainoje, Žitomiro srityje.

Energetika
2018.08.14
Siūlo ketvirtąjį terminalo išlaikymo modelį Premium 1

Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SkGD) sąnaudų paskirstymo modelis sulauks ketvirtosios versijos, kuri,...

Energetika
2018.08.14
Europinis elektromobilių įkrovimo tinklas „Ionity“ atėjo į Lietuvą 34

Lietuvoje įregistruota įmonė, kuri bus vietinis Europoje kuriamo didelės galios elektromobilių įkrovimo...

Transportas
2018.08.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau