Argentina atsispiria: nafta čia dvigubai brangesnė

Publikuota: 2015-08-25
Atnaujinta 2015-08-25 13:45
Carlos Garcia („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Carlos Garcia („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“

Nors žalia nafta pasaulinėje rinkoje nuolat pinga, Argentinos valdžia išlaiko vienas aukščiausių skalūnų naftos kainų. Kontroliuodama importą ji siekia paversti valstybinius gavybos projektus pelningais.

JAV WTI rūšies naftos kaina pasiekė 39 USD už barelį, tačiau Argentinoje ji kainuoja beveik dvigubai daugiau – 77 USD už barelį. Tai yra viena didžiausių naftos kainų pasaulinėje rinkoje. Net pirmadienį, kai šios žaliavos vertė priartėjo prie Didžiosios depresijos metu buvusio lygio, Argentinoje ji stabiliai laikėsi aukštumose, praneša „Bloomberg“.

Tokiai situacijai Argentinoje yra paprasta priežastis – valstybės reguliavimas. Argentina turi antrą didžiausių skalūnų dujų ir ketvirtą pagal dydį skalūnų naftos rezervą pasaulyje. Praėjusiais metais išgyvenusi 6 mlrd. USD energijos prekybos deficitą vyriausybė pradėjo skatinti šalyje pagamintos produkcijos vartojimą.

Taip darydama antra pagal dydį Pietų Amerikos ekonomikų eina prieš pasaulio tendencijas. Didžiojoje besivystančio pasaulio dalyje vyriausybės teikia subsidijas kurui, o Argentinoje transporto priemonių vairuotojai subsidijuoja naftos ir dujų gamintojus, kad jie galėtų veikti pelningai.

„Ilgajame laikotarpyje tai nėra tvari strategija, tai yra brangiausia nafta pasaulyje“, – mano Augustinas Torroba, energijos konsultavimo kompanijos „Montamat & Associates“ vyriausiasis analitikas.

Tarp Argentinoje pritaikomų priemonių yra valiutos ir importo kontrolė, eksporto mokesčiai ir visuotinai priimtina 25% infliacija. Tokia Cristinos Frnandez de Kirchner, antrą kadenciją metų pabaigoje baigsiančios šalies prezidentės, politika šalyje yra tendencinga.

Grįžo į gavybos kelią

Vidaus rinkoje pagamintos naftos vartojimo skatinimo priežastis nulėmė 2011 m. ir 2012 m. vykdyta privačių bendrovių politika. Tuo metu Argentina eksportavo daugiau energijos nei importavo, ir „Spain’s Repsol“, tuo metu didžiausia naftos išgavėja šalyje, spaudė kainas žemyn – palaikė 42 USD už barelį kainą, nors pasaulinėje rinkoje ji buvo dvigubai didesnė.

Tai sumažino naujų gręžimo darbų kiekį, investicijas į tyrimus ir plėtrą, nes gavybos kompanijos pasirinko toliau naudoti esamus rezervus. Vartojimui augant, o gamybai traukiantis, 2011 m. pirmą kartą nuo 1984 m. Argentina naftos pradėjo daugiau importuoti nei eksportuoti.

Pagaminta Argentinoje

2012 m. prezidentė paskelbė apie gręžinio „Yacimientos Petroliferos Fiscales“ (YPF) nusavinimą valstybės žinion kaltindama, kad jį valdžiusi „Repsol“ savo veiklą per daug kreipė į dividendus ir neskyrė dėmesio tyrimams. Nuo tada Belgijos dydžio regione Patagonijoje, žinomame kaip Vaca Muerta, naftos gavyba suaktyvėjo, o šalis vėl pradėjo kelią į energetinį savarankiškumą. 2013 m. Argentina nustatė vidaus rinkoje pagamintos naftos kainą, kuri siekė 72 USD už barelį, o praėjusį mėnesį ji pasiekė 77 USD.

Kai pasaulinės naftos kainos buvo aukštesnės už nustatytas Argentinoje, vartotojai iš to galėjo uždirbti. Tačiau praėjusiais metais žalios naftos kainai pradėjus sparčiai kristi į ilgą laiką nematytas žemumas, šalies motorinių transporto priemonių savininkai stebėjo augančią prarają tarp kainos Argentinoje ir kaimyninėse šalyse. Nuo 2012 m. degalų kaina pabrango 126%. Šalies gyventojams prisipildyti automobilio degalų baką kainuoja 40% daugiau nei kaimynams Brazilijoje.

Tačiau vartotojai nekelia didelio šurmulio dėl energitikos politikos, o prasidedančioje prezidento rinkimų kampanijoje šis klausimas nėra tarp pagrindinių. Nuo YPF perėmimo šioje srityje atsirado daug teigiamų veiksnių. Naftos telkinių aptarnavimo kompanija „Baker Hughes“ skaičiuoja, kad naftos platformų skaičius išaugo dvigubai ir dabar siekia 94, 75 iš jų yra YPF teritorijoje. Per tą patį laikotarpį pasaulinėje rinkoje veikiančių gavybos platformų kiekis sumažėjo 35%.

Tačiau skalūnų naftos ir dujų gavybos plėtrai prireikė papildomų investicijų, kurios pasirodė per didelės. Vyriausybės skaičiavimais, tam reikėjo skirti 200 mlrd. USD, todėl teko įsileisti ir užsienio bendroves. Čia iš karto prisistatė antra pagal dydį pasaulyje naftos gabyvos milžinė „Chevron“, kuri 2013 m. pareiškė, kad yra pasiruošusi investuoti daugiau nei 1 mlrd. USD ir per penkerius metus pradėti eksportuoti 20% produkcijos netaikant eksporto mokesčio ir pelną laikant šalyje.

Bendra „Chevron“ ir YPF įkurta įmonė per dieną išgauna 43.000 barelių naftos. Tai Argentiną paverčia antra pagal dydį skalūnų naftos gavybos šalimi po JAV. Nors investicijos į naftą visame pasaulyje mažėja, „Chevron“ ir YPF sako, kad neplanuoja mažinti tempų Vaca Muerta regione.

„Mes esame susidomėję šios vietos potencialu“, – sako Jay‘us Johnsonas, bendrovės vykdantysis viceprezidentas.

Tačiau p. Torroba nemato galimybių, kad ateityje valstybės valdomos YPF ir „Chevron“ bendradarbiavimas bus naudingas ir politiškai tvarus.

„Vyriausybė stengsis jį palaikyti iki rinkimų pabaigos, nes ji turi parodyti, kad YPF yra sėkminga kompanija ir gali generuoti pinigus iš vartotojų sumokamų mokesčių“, – mano p. Torroba.

infogr.am::infogram_0_wti_rusies_naftos_kaina

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nyderlandų aukščiausiasis teismas: „Jukos“ bankrotas buvo neteisėtas 4

Aukščiausiasis Nyderlandų teismas nepripažino „Jukos“ bankroto, kurį 2006 m. paskelbė Maskvos arbitražo...

Energetika
2019.01.18
ESO strategijoje planuoja 2,6 mlrd. Eur investicijų 7

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atnaujino savo veiklos strategiją iki 2030 m., atsižvelgdamas į...

Energetika
2019.01.18
Klaipėdos uoste išsiliejo naftos produktai

Penktadienį Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje išsiliejo naftos produktų, tikslus jų kiekis nustatinėjamas,...

Transportas
2019.01.18
LET pasirašė dujų pirkimo sutartį su „Gazprom“ 2

Bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) su Rusijos koncernu „Gazprom“ pasirašė sutartį dėl dujų pirkimo...

Energetika
2019.01.18
„Lietuvos energija“ steigia komercinę organizaciją 6

UAB „Lietuvos energijos“ grupė paskelbė vadovų atranką trijose grupės įmonėse, tarp jų ir naujai formuojamoje...

Energetika
2019.01.18
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
EP pritarė – IAE uždarymui reikėtų skirti 780 mln. Eur 3

Ketvirtadienį plenariniame posėdyje Europos Parlamentas (EP) pritarė pranešimui dėl Ignalinos programos...

Energetika
2019.01.17
OMV vadovas: Europos dujų infrastruktūrą turėtų prižiūrėti europiečiai Premium 1

Austrijos dujų bendrovė OMV yra viena iš „Nord Stream 2“ projektą finansuojančių įmonių. Jos vadovas Raineris...

Energetika
2019.01.17
Vyriausybė pritarė Ignalinos AE darbų programai

Vyriausybė pritarė Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo 2019 m. darbų programai.

Energetika
2019.01.16
„Ventus-Nafta“ prašo leidimo įsigyti „Timėjo“ degalinę

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomas degalinių tinklas „Ventus-nafta“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo...

Rinkos
2019.01.16
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
Biokuro biržos apyvarta pernai didėjo 37% 1

„Baltpool“ biokuro biržoje 2018 m. sudaryta 14% daugiau santorių, kuriais įsigyta 4% daugiau kuro. Biržos...

Energetika
2019.01.16
„Maxima“ investuoja į saulės jėgaines 3

Prekybos tinklas „Maxima“, siekdamas mažinti veiklos sąnaudas bei poveikį aplinkai, didina investicijų į...

Energetika
2019.01.16
Ž. Vaičiūnas: Astravo AE gali lemti branduolinės energetikos reputaciją

Netoli Lietuvos sienos baigiama statyti Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (AE) gali suduoti smūgį...

Energetika
2019.01.15
LEG rengiasi Kruonio HAE plėtros vertinimui

Bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) ruošiasi Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) naujo...

Energetika
2019.01.14
Naftos pramonės milžinės persijungia į elektros gamybą Premium

Degalinėje Alberto Aguileros gatvėje Madride galite žvilgtelėti į ateitį: čia klientai gali atsiimti „Amazon“...

Energetika
2019.01.12
Teismas atmetė „Vilniaus energijos“ skundą dėl 0,4 mln. Eur 1

Teismas atmetė buvusios Vilniaus šilumos ūkio valdytojos „Vilniaus energijos“ skundą dėl Kainų komisijos 2016...

Energetika
2019.01.11
Ukraina naftos produktų importą iš Lietuvos padidino trečdaliu 5

Ukraina naftos produktų iš Lietuvos 2018 m. importavo už 570,5 mln. USD, rodo Ukrainos valstybinės fiskalinės...

Energetika
2019.01.11
Karaliaučiaus gubernatorius: dujų tranzitas per Lietuvą šiemet augs

Nepaisant netoli Kaliningrado pradėjusio veikti suskystinių gamtinių dujų (SkGD) terminalo, „Gazprom“...

Energetika
2019.01.11
„BOD Group“ įkūrė antrinę saulės energetikos įmonę „Solparks“

Aukštųjų technologijų grupė „BOD Group“ įkūrė antrinę saulės energetikos įmonę „Solparks“.

Energetika
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau