Argentina atsispiria: nafta čia dvigubai brangesnė

Publikuota: 2015-08-25
Atnaujinta 2015-08-25 13:45
Carlos Garcia („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Carlos Garcia („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“

Nors žalia nafta pasaulinėje rinkoje nuolat pinga, Argentinos valdžia išlaiko vienas aukščiausių skalūnų naftos kainų. Kontroliuodama importą ji siekia paversti valstybinius gavybos projektus pelningais.

JAV WTI rūšies naftos kaina pasiekė 39 USD už barelį, tačiau Argentinoje ji kainuoja beveik dvigubai daugiau – 77 USD už barelį. Tai yra viena didžiausių naftos kainų pasaulinėje rinkoje. Net pirmadienį, kai šios žaliavos vertė priartėjo prie Didžiosios depresijos metu buvusio lygio, Argentinoje ji stabiliai laikėsi aukštumose, praneša „Bloomberg“.

Tokiai situacijai Argentinoje yra paprasta priežastis – valstybės reguliavimas. Argentina turi antrą didžiausių skalūnų dujų ir ketvirtą pagal dydį skalūnų naftos rezervą pasaulyje. Praėjusiais metais išgyvenusi 6 mlrd. USD energijos prekybos deficitą vyriausybė pradėjo skatinti šalyje pagamintos produkcijos vartojimą.

Taip darydama antra pagal dydį Pietų Amerikos ekonomikų eina prieš pasaulio tendencijas. Didžiojoje besivystančio pasaulio dalyje vyriausybės teikia subsidijas kurui, o Argentinoje transporto priemonių vairuotojai subsidijuoja naftos ir dujų gamintojus, kad jie galėtų veikti pelningai.

„Ilgajame laikotarpyje tai nėra tvari strategija, tai yra brangiausia nafta pasaulyje“, – mano Augustinas Torroba, energijos konsultavimo kompanijos „Montamat & Associates“ vyriausiasis analitikas.

Tarp Argentinoje pritaikomų priemonių yra valiutos ir importo kontrolė, eksporto mokesčiai ir visuotinai priimtina 25% infliacija. Tokia Cristinos Frnandez de Kirchner, antrą kadenciją metų pabaigoje baigsiančios šalies prezidentės, politika šalyje yra tendencinga.

Grįžo į gavybos kelią

Vidaus rinkoje pagamintos naftos vartojimo skatinimo priežastis nulėmė 2011 m. ir 2012 m. vykdyta privačių bendrovių politika. Tuo metu Argentina eksportavo daugiau energijos nei importavo, ir „Spain’s Repsol“, tuo metu didžiausia naftos išgavėja šalyje, spaudė kainas žemyn – palaikė 42 USD už barelį kainą, nors pasaulinėje rinkoje ji buvo dvigubai didesnė.

Tai sumažino naujų gręžimo darbų kiekį, investicijas į tyrimus ir plėtrą, nes gavybos kompanijos pasirinko toliau naudoti esamus rezervus. Vartojimui augant, o gamybai traukiantis, 2011 m. pirmą kartą nuo 1984 m. Argentina naftos pradėjo daugiau importuoti nei eksportuoti.

Pagaminta Argentinoje

2012 m. prezidentė paskelbė apie gręžinio „Yacimientos Petroliferos Fiscales“ (YPF) nusavinimą valstybės žinion kaltindama, kad jį valdžiusi „Repsol“ savo veiklą per daug kreipė į dividendus ir neskyrė dėmesio tyrimams. Nuo tada Belgijos dydžio regione Patagonijoje, žinomame kaip Vaca Muerta, naftos gavyba suaktyvėjo, o šalis vėl pradėjo kelią į energetinį savarankiškumą. 2013 m. Argentina nustatė vidaus rinkoje pagamintos naftos kainą, kuri siekė 72 USD už barelį, o praėjusį mėnesį ji pasiekė 77 USD.

Kai pasaulinės naftos kainos buvo aukštesnės už nustatytas Argentinoje, vartotojai iš to galėjo uždirbti. Tačiau praėjusiais metais žalios naftos kainai pradėjus sparčiai kristi į ilgą laiką nematytas žemumas, šalies motorinių transporto priemonių savininkai stebėjo augančią prarają tarp kainos Argentinoje ir kaimyninėse šalyse. Nuo 2012 m. degalų kaina pabrango 126%. Šalies gyventojams prisipildyti automobilio degalų baką kainuoja 40% daugiau nei kaimynams Brazilijoje.

Tačiau vartotojai nekelia didelio šurmulio dėl energitikos politikos, o prasidedančioje prezidento rinkimų kampanijoje šis klausimas nėra tarp pagrindinių. Nuo YPF perėmimo šioje srityje atsirado daug teigiamų veiksnių. Naftos telkinių aptarnavimo kompanija „Baker Hughes“ skaičiuoja, kad naftos platformų skaičius išaugo dvigubai ir dabar siekia 94, 75 iš jų yra YPF teritorijoje. Per tą patį laikotarpį pasaulinėje rinkoje veikiančių gavybos platformų kiekis sumažėjo 35%.

Tačiau skalūnų naftos ir dujų gavybos plėtrai prireikė papildomų investicijų, kurios pasirodė per didelės. Vyriausybės skaičiavimais, tam reikėjo skirti 200 mlrd. USD, todėl teko įsileisti ir užsienio bendroves. Čia iš karto prisistatė antra pagal dydį pasaulyje naftos gabyvos milžinė „Chevron“, kuri 2013 m. pareiškė, kad yra pasiruošusi investuoti daugiau nei 1 mlrd. USD ir per penkerius metus pradėti eksportuoti 20% produkcijos netaikant eksporto mokesčio ir pelną laikant šalyje.

Bendra „Chevron“ ir YPF įkurta įmonė per dieną išgauna 43.000 barelių naftos. Tai Argentiną paverčia antra pagal dydį skalūnų naftos gavybos šalimi po JAV. Nors investicijos į naftą visame pasaulyje mažėja, „Chevron“ ir YPF sako, kad neplanuoja mažinti tempų Vaca Muerta regione.

„Mes esame susidomėję šios vietos potencialu“, – sako Jay‘us Johnsonas, bendrovės vykdantysis viceprezidentas.

Tačiau p. Torroba nemato galimybių, kad ateityje valstybės valdomos YPF ir „Chevron“ bendradarbiavimas bus naudingas ir politiškai tvarus.

„Vyriausybė stengsis jį palaikyti iki rinkimų pabaigos, nes ji turi parodyti, kad YPF yra sėkminga kompanija ir gali generuoti pinigus iš vartotojų sumokamų mokesčių“, – mano p. Torroba.

infogr.am::infogram_0_wti_rusies_naftos_kaina

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuva vėluoja taupyti energiją, auditoriai įspėja apie sankcijas

Valstybės kontrolės antradienį paskelbtoje audito ataskaitoje dėl energijos vartojimo efektyvumo įspėjama,...

Energetika
2018.06.19
„Achema“ neatmeta galimybės stabdyti gamybą 27

Pirmadienį Jonavoje dėl nebemokamų priedų piketavę trąšų gamintojos „Achema“ darbuotojai žada susirinkti ir...

Energetika
2018.06.18
Energijos Lietuvai reikėjo beveik 5% daugiau 1

Bendrosios Lietuvos kuro ir energijos sąnaudos (energijos kiekis, reikalingas šalies poreikiams...

Energetika
2018.06.15
„Lietuvos energija“ savo jėgainių projektuose pažeidimų nenustatė 1

„Lietuvos energija“ skelbia atlikusi Vilniuje ir Kaune statomų kogeneracinių jėgainių pirkimo procedūrų ir...

Energetika
2018.06.15
Suomių „Valoe“ investuoja į saulės modulius Lietuvoje Premium 3

Europos Sąjungai nepajėgiant apsaugoti rinkos nuo Azijos vyriausybių subsidijuojamų saulės modulių, Lietuvos...

Pramonė
2018.06.15
Kainų žirklės vėl pakirpo „Achemą“ Premium 10

Trąšų gamintoja AB „Achema“ paskelbė mažinanti gamybos apimtį ir stabdanti vieną iš dviejų azoto cechų.

Energetika
2018.06.14
Elektrobusai Lietuvoje: perka, bet prioritetas tenka dyzeliui Premium 3

Lyderiaujant Kinijai, elektra varomi autobusai sparčiai plinta pasaulio didmiesčiuose. Lietuvą į pažangiu...

Transportas
2018.06.14
„Vilniaus energija“ kol kas išvengė 19 mln. Eur baudos

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma buvusi šilumos gamintoja „Vilniaus energija“ kol kas išvengė 19 mln.

Energetika
2018.06.13
Teismas: „Litesko“ Alytui turi grąžinti šilumos ūkį ir 14,8 mln. Eur turto

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma šilumos tiekimo įmonė „Litesko“ Alytaus miestui turi grąžinti šilumos...

Energetika
2018.06.13
EK siūlo IAE skirti 0,5 mlrd. Eur, Skvernelis sako, kad nepakanka

2021–2027 m. ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto laikotarpiu numatoma gerokai padidinti Bendrijos saugumo ir...

Energetika
2018.06.13
Stengsis deginti mažiau pramoninių atliekų

Susitikime tarp premjero Sauliaus Skvernelio, Dariaus Maikštėno, „Lietuvos energijos“ vadovo, bei ...

Energetika
2018.06.13
„Energy China“ bendradarbiaus su „Achema“ ir „Orion“ 2

Kinijos valstybinė energetikos bendrovė „Energy China“ antrinės bendrovės antradienį pasirašė supratimo...

Energetika
2018.06.13
OPEC neigia sulaukusi JAV prašymo dėl gavybos padidinimo 3

Jungtinės Valstijos neprašė Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių padidinti naftos gavybos...

Rinkos
2018.06.12
STT netirs aplinkybių dėl leidimų „Danpower“

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nepradės ikiteisminio tyrimo dėl Vokietijos energetikos bendrovei „Danpower“...

Energetika
2018.06.11
Dujotiekiu su Lenkija atitekės vakarietiškos dujų kainos Premium 52

Infrastruktūros projektai, reikalingi sukurti bendrą Baltijos šalių bei Suomijos dujų rinką ir prijungti ją...

Energetika
2018.06.08
„Lords LB“ iš „Lietuvos energijos“ perkamam kompleksui turi ne vieną idėją 1

Iš valstybės valdomos įmonės biurų kompleksą Vilniaus centre perkanti „Lords LB Asset Management“ turi ne...

Statyba ir NT
2018.06.08
SkGD terminalo išlaikymo kaštus „Achemai“ galėtų kirsti pusiau 7

Penktadienio rytą Lyda Lubienė, „Achemos grupės“ akcininkė, ir Linas Sabaliauskas, „Achemos grupės“...

Energetika
2018.06.08
Lubienė: SGD terminalą išlaikanti „Achema“ vos alsuoja 57

Jonavos trąšų gamyklą „Achema“ valdančios „Achemos grupės“  akcininkė Lyda Lubienė teigia, kad Klaipėdos...

Pramonė
2018.06.07
„Lietuvos energijos“ centrinę būstinę už 24 mln. Eur perka „Lords LB“ įmonė 13

Aukcione už 24 mln. Eur (su PVM) parduotas pastatų kompleksas centrinėje Vilniaus dalyje, kuriame šiuo metu...

Statyba ir NT
2018.06.07
„Lietuvos energijos” įsteigtas fondas atliko pirmąsias investicijas 7

Rizikos kapitalo fondų valdymo bendrovės „Contrarian Ventures“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo...

Technologijos
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau