Japonija grįžta prie atominės energijos

Publikuota: 2015-08-22
Japonijos vyriausybė įvedė griežčiausius pasaulyje branduolinės energetikos saugumo standartus, tačiau šalies gyventojams ji vis dar siejasi su Fukušimos tragedija. YUYA SHINO („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.
Japonijos vyriausybė įvedė griežčiausius pasaulyje branduolinės energetikos saugumo standartus, tačiau šalies gyventojams ji vis dar siejasi su Fukušimos tragedija. YUYA SHINO („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.
 

Rugpjūtį pirmąkart po Fukušimos katastrofos pradėjo veikti vienas iš Japonijos branduolinių reaktorių. Nuo importuojamų energijos išteklių priklausomai šalies ekonomikai tai pozityvus ženklas. Bet Japonijos gyventojai į branduolinę energetiką tebežiūri nepatikliai.

Po 2011 m. avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijos vyriausybė uždarė daugiau negu 40 šalyje veikusių branduolinių reaktorių, paskutinieji duris užvėrė 2013 m. Tais pačiais metais buvo parengtos ir naujos saugumo taisyklės.

Rugpjūčio 11 d. darbą atnaujino reaktorius, kuris pirmasis sėkmingai perėjo visus su naujaisiais standartais susijusius patikrinimus. Bendrovė „Kyushu Electric Power“ atnaujino vieno „Sendai“ atominės elektrinės reaktoriaus darbą. Rugpjūčio 14 d. prasidėjo elektros energijos gamyba, o jau kitą mėnesį reaktorius turėtų pradėti dirbti visu pajėgumu.

Planuojama, kad antrasis reaktorius darbą atnaujins jau šių metų spalį.

Taip pat į Branduolinės energetikos reguliavimo tarnybą Japonijoje kreiptasi dėl daugiau negu dviejų dešimčių reaktorių veiklos atnaujinimo, informaciją pateikia Pasaulinė atominės energetikos asociacija.

Prieš avariją Fukušimos elektrinėje branduolinė energetika sudarė apie 30% bendro šalies energetikos balanso, buvo planuojama šią dalį išauginti net iki 50%. Visgi po 2011 m. avarijos ambicijas teko gerokai apriboti. Dabar planuojama, kad branduolinė energetika iki 2030 m. sudarys 20–22% bendro šalies energetikos balanso.

infogr.am::infogram_0_japonijos_energy_mix

Prieštaringas klausimas

Branduolinės energetikos grįžimas Japonijoje vertinamas prieštaringai.

Vienai didžiausių pasaulyje energijos išteklių importuotojų branduolinių reaktorių uždarymas lėmė augančius energijos kaštus. Šiandien Japonijos energetinė priklausomybė nuo importuojamų žaliavų sudaro 90%.

Dabartinis šalies premjeras Shinzo Abe kelerius pastaruosius metus vykdo agresyvią kiekybinio skatinimo politiką. Jena nuo 2013 m. pradžios USD atžvilgiu yra nuvertėjusi 45%. O naftos rinkoje visi sandoriai sudaromi JAV doleriais.

Tai reiškia, kad energijos išteklių importas gerokai pabrangęs, nors naftos ir dujų reikia daugiau negu kada nors anksčiau. Žinoma, Japonijos vyriausybę šiuo metu gelbsti nuo praėjusių metų maždaug per pusę kritusi naftos kaina, ji kiek kompensuoja atpigusios valiutos efektą.

Šalies atominių elektrinių operatoriai skaičiuoja, kad dėl nutrauktos veiklos patyrė nuostolių, kurie siekia dešimtis milijardų USD. Štai „Kyushu Electric Power“, kuriai gelbėti pernai buvo suteikta 800 mln. USD paskola iš valstybinio banko, skaičiuoja, kad „Sendai“ reaktoriaus paleidimas padės bendrovei kiekvieną mėnesį sutaupyti beveik 60 mln. USD.

Ir vis dėlto, neatsižvelgiant į ekonominius motyvus, branduolinės energetikos sugrįžimas visuomenėje priimamas atsargiai. Šalies dienraščio „The Mainichi“ rugpjūčio 8 ir 9 d. atliktos apklausos duomenimis, 57% respondentų pasisakė prieš „Sendai“ reaktoriaus darbo atnaujinimą. Kad reikia atnaujinti reaktoriaus veiklą, pritarė 30% respondentų.

Persekioja tragedijos atminimas

„Kalbant apie atomines elektrines, saugumas bus svarbiausias prioritetas. Mes neatnaujinsime reaktorių darbo, jeigu jie neatitiks naujų saugumo reikalavimų, kurie yra patys griežčiausi pasaulyje“, – pirmadienį patikino p. Abe, jį cituoja „The Mainichi“.

Tačiau branduolinės energetikos atnaujinimo oponentus vis dar persekioja Fukušimos tragedijos atsiminimai. „The Guardian“ cituojami vietos aktyvistai pabrėžia, kad regioninė valdžia neturi konkretaus plano, kaip pasikartojus 2011 m. scenarijui būtų evakuojamos apylinkės.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad „Sendai“ reaktoriai yra trijų dešimčių metų senumo, o ir neveikia jie jau nuo 2011 m.

Jeigu reaktoriuje kiltų avarija, į pavojingą 30 km skersmens, koks buvo nustatytas įvykus Fukušimos avarijai, zoną patektų 220 tūkst. žmonių, o 50 km skersmens teritorijoje atsidurtų jau maždaug 900 tūkst. gyventojų.

Geologinės sąlygos tradiciškai taip pat išlieka vienas kertinių nerimo šaltinių. Nors diegiama daug papildomų saugumo priemonių, tokių kaip aukštesnių sienų nuo vandens statymas, atsarginių elektrinės valdymo kabinų įrengimas ir pan., toliau bijoma stiprių žemės drebėjimų ir galimų cunamių. „Sendai“ elektrinė yra visai šalia Rytų Kinijos jūros skalaujamos pakrantės.

Be to, elektrinė yra regione, kuriame gausu ugnikalnių, įskaitant vieną aktyviausių Sakuros ugnikalnį. Jiems išsiveržus, pelenų debesys galėtų pasiekti elektrinę ir, kaip nuogąstaujama, sutrikdyti jos darbą.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 10 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
B. Gatesas ir Europos Komisija 100 mln. Eur rems švarias technologijas 3

Europos Komisija ir Billo Gateso fondas „Breakthrough Energy“ pasirašė susitarimo memorandumą dėl jungtinio...

Energetika
2018.10.20
Krovininis reisas Černobylis–Astravas Premium

33 000 MW. Toks buvo paskutinis Černobylio ketvirtojo reaktoriaus galios rodiklis, užfiksuotas valdymo...

Verslo klasė
2018.10.20
„Klaipėdos naftos“ bunkeriavimo laivas atvyks vėliau

Didžiausias pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SkGD) bunkveriavimo laivas „Kairos“ išplaukė iš laivų...

Energetika
2018.10.19
„Klaipėdos naftos“ vadovas: įtampos daug, tačiau žiūrime į tai kaip į cikliškumą 4

Naftos produktų bei suskystintų dujų terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas pastaruoju metu smukusią...

Rinkos
2018.10.19
„NordBalt“ išėjo ir sugrįžo, kainų tendencijos liko Premium

Į rikiuotę anksčiau, nei planuota, grįžusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ atvėrė kelią į...

Energetika
2018.10.19
Traukiasi ESO Paslaugų tarnybos direktorius 16

Iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) valdybos nario ir Paslaugų tarnybos direktoriaus pareigų...

Vadyba
2018.10.18
„Lietuvos energija“ ieško 500 inovacijų idėjų

UAB „Lietuvos energija“ inovacijų pritraukimo praktikas iš įmonių grupės bendrovių buria po viena vėliava ir...

Energetika
2018.10.18
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo 1

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Didėja viršutinės elektros skirstymo kainų ribos

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė didesnes nei šiemet elektros energijos...

Energetika
2018.10.17
Seimo ekonomistai ir energetikai lankėsi SkGD terminale 1

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas su Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos komisijos nariais...

Energetika
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
Latvija nenori lietuviams mokėti priteistų milijonų Premium 2

Latvijai, tikėtina, nepavyks panaikinti „E energijai“ palankaus tarptautinio arbitražo sprendimo dėl 3,7 mln.

Energetika
2018.10.17
„Danpower Baltic“ turi naują vadovę 11

Atsinaujinančios energetikos UAB „Danpower Baltic“ generaline direktore paskirta Aušra Ignotaitė.

Vadyba
2018.10.17
„Klaipėdos nafta“ į aplinkos apsaugą investuos 8 mln. Eur

AB „Klaipėdos nafta“ (KN) aplinkos apsaugos institucijoms bei Klaipėdos miesto bendruomenėms pateikė...

Energetika
2018.10.16
Atnaujintas „Litgrid“ ir „Achemos“ ginčas dėl skolos 2

Teismas atnaujino elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ ir Jonavos trąšų gamintojos „Achema“ ginčą dėl...

Pramonė
2018.10.15
Prognozuojama elektros rinkos kaina – penktadaliu didesnė 1

Kitais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) prognozuojama elektros energijos...

Energetika
2018.10.15
Energetikos ministerija su „Danpower“ aptars investicijas į elektromobilių įkrovos stoteles 1

Energetikos ministras ir Vokietijos bendrovės „Danpower“ atstovai antradienį aptars elektromobilių įkrovos...

Energetika
2018.10.15
Vokietijai ir Austrijai vėjo ir saulės nepakaks, dairosi į „žaliąsias“ dujas Premium 1

Vokietijos ir Austrijos energetikos atstovai atkreipia dėmesį į šalyse kylančius iššūkius siekiant visą...

Energetika
2018.10.15
Europoje auga šilumos siurblių paklausa

Šilumos siurblių Europos rinkoje pardavimai didėja ketverius metus iš eilės, o iš viso Europos šalyse jau...

Energetika
2018.10.13
Perspėja: brangių energetinių išteklių laikai sugrįžo 3

Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos asociacija (TEA) teigia, kad yra susirūpinusi dėl dramatiškai...

Rinkos
2018.10.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau