Japonija grįžta prie atominės energijos

Publikuota: 2015-08-22
Japonijos vyriausybė įvedė griežčiausius pasaulyje branduolinės energetikos saugumo standartus, tačiau šalies gyventojams ji vis dar siejasi su Fukušimos tragedija. YUYA SHINO („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.
Japonijos vyriausybė įvedė griežčiausius pasaulyje branduolinės energetikos saugumo standartus, tačiau šalies gyventojams ji vis dar siejasi su Fukušimos tragedija. YUYA SHINO („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.
 

Rugpjūtį pirmąkart po Fukušimos katastrofos pradėjo veikti vienas iš Japonijos branduolinių reaktorių. Nuo importuojamų energijos išteklių priklausomai šalies ekonomikai tai pozityvus ženklas. Bet Japonijos gyventojai į branduolinę energetiką tebežiūri nepatikliai.

Po 2011 m. avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijos vyriausybė uždarė daugiau negu 40 šalyje veikusių branduolinių reaktorių, paskutinieji duris užvėrė 2013 m. Tais pačiais metais buvo parengtos ir naujos saugumo taisyklės.

Rugpjūčio 11 d. darbą atnaujino reaktorius, kuris pirmasis sėkmingai perėjo visus su naujaisiais standartais susijusius patikrinimus. Bendrovė „Kyushu Electric Power“ atnaujino vieno „Sendai“ atominės elektrinės reaktoriaus darbą. Rugpjūčio 14 d. prasidėjo elektros energijos gamyba, o jau kitą mėnesį reaktorius turėtų pradėti dirbti visu pajėgumu.

Planuojama, kad antrasis reaktorius darbą atnaujins jau šių metų spalį.

Taip pat į Branduolinės energetikos reguliavimo tarnybą Japonijoje kreiptasi dėl daugiau negu dviejų dešimčių reaktorių veiklos atnaujinimo, informaciją pateikia Pasaulinė atominės energetikos asociacija.

Prieš avariją Fukušimos elektrinėje branduolinė energetika sudarė apie 30% bendro šalies energetikos balanso, buvo planuojama šią dalį išauginti net iki 50%. Visgi po 2011 m. avarijos ambicijas teko gerokai apriboti. Dabar planuojama, kad branduolinė energetika iki 2030 m. sudarys 20–22% bendro šalies energetikos balanso.

infogr.am::infogram_0_japonijos_energy_mix

Prieštaringas klausimas

Branduolinės energetikos grįžimas Japonijoje vertinamas prieštaringai.

Vienai didžiausių pasaulyje energijos išteklių importuotojų branduolinių reaktorių uždarymas lėmė augančius energijos kaštus. Šiandien Japonijos energetinė priklausomybė nuo importuojamų žaliavų sudaro 90%.

Dabartinis šalies premjeras Shinzo Abe kelerius pastaruosius metus vykdo agresyvią kiekybinio skatinimo politiką. Jena nuo 2013 m. pradžios USD atžvilgiu yra nuvertėjusi 45%. O naftos rinkoje visi sandoriai sudaromi JAV doleriais.

Tai reiškia, kad energijos išteklių importas gerokai pabrangęs, nors naftos ir dujų reikia daugiau negu kada nors anksčiau. Žinoma, Japonijos vyriausybę šiuo metu gelbsti nuo praėjusių metų maždaug per pusę kritusi naftos kaina, ji kiek kompensuoja atpigusios valiutos efektą.

Šalies atominių elektrinių operatoriai skaičiuoja, kad dėl nutrauktos veiklos patyrė nuostolių, kurie siekia dešimtis milijardų USD. Štai „Kyushu Electric Power“, kuriai gelbėti pernai buvo suteikta 800 mln. USD paskola iš valstybinio banko, skaičiuoja, kad „Sendai“ reaktoriaus paleidimas padės bendrovei kiekvieną mėnesį sutaupyti beveik 60 mln. USD.

Ir vis dėlto, neatsižvelgiant į ekonominius motyvus, branduolinės energetikos sugrįžimas visuomenėje priimamas atsargiai. Šalies dienraščio „The Mainichi“ rugpjūčio 8 ir 9 d. atliktos apklausos duomenimis, 57% respondentų pasisakė prieš „Sendai“ reaktoriaus darbo atnaujinimą. Kad reikia atnaujinti reaktoriaus veiklą, pritarė 30% respondentų.

Persekioja tragedijos atminimas

„Kalbant apie atomines elektrines, saugumas bus svarbiausias prioritetas. Mes neatnaujinsime reaktorių darbo, jeigu jie neatitiks naujų saugumo reikalavimų, kurie yra patys griežčiausi pasaulyje“, – pirmadienį patikino p. Abe, jį cituoja „The Mainichi“.

Tačiau branduolinės energetikos atnaujinimo oponentus vis dar persekioja Fukušimos tragedijos atsiminimai. „The Guardian“ cituojami vietos aktyvistai pabrėžia, kad regioninė valdžia neturi konkretaus plano, kaip pasikartojus 2011 m. scenarijui būtų evakuojamos apylinkės.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad „Sendai“ reaktoriai yra trijų dešimčių metų senumo, o ir neveikia jie jau nuo 2011 m.

Jeigu reaktoriuje kiltų avarija, į pavojingą 30 km skersmens, koks buvo nustatytas įvykus Fukušimos avarijai, zoną patektų 220 tūkst. žmonių, o 50 km skersmens teritorijoje atsidurtų jau maždaug 900 tūkst. gyventojų.

Geologinės sąlygos tradiciškai taip pat išlieka vienas kertinių nerimo šaltinių. Nors diegiama daug papildomų saugumo priemonių, tokių kaip aukštesnių sienų nuo vandens statymas, atsarginių elektrinės valdymo kabinų įrengimas ir pan., toliau bijoma stiprių žemės drebėjimų ir galimų cunamių. „Sendai“ elektrinė yra visai šalia Rytų Kinijos jūros skalaujamos pakrantės.

Be to, elektrinė yra regione, kuriame gausu ugnikalnių, įskaitant vieną aktyviausių Sakuros ugnikalnį. Jiems išsiveržus, pelenų debesys galėtų pasiekti elektrinę ir, kaip nuogąstaujama, sutrikdyti jos darbą.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 10 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Radioaktyvių atliekų laidojimo atliekyno statybų konkursas – spalį 1

Ignalinos atominė elektrinė (IAE) planuoja spalį paskelbti mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių...

Energetika
2018.06.22
OPEC susitarė didinti gavybą 2

Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės penktadienį vykusiame susitikime susitarė padidinti...

Rinkos
2018.06.22
ABB pardavimai pernai viršijo lūkesčius 1

Švedijos energetikos ir automatikos technologijų bendrovės antrinė įmonė Lietuvoje ABB praėjusiais metais...

Energetika
2018.06.21
Premjeras: baimės dėl kogeneracinių jėgainių yra pagrįstos 2

Premjeras Saulius Skvernelis toliau kartoja, kad gyventojų nerimas dėl Vilniuje ir Kaune planuojamų statytų...

Energetika
2018.06.21
Lubienė: „Achemai“ nepriimtini ministro pasiūlymai 25

Vieno didžiausių šalyje privataus kapitalo koncernų „Achemos grupė“ valdybos pirmininkė ir didžiausia...

Energetika
2018.06.21
Lietuva turi naują energetikos strategiją 12

Seime ketvirtadienį patvirtinta nauja Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija.

Energetika
2018.06.21
Antras „Lietuvos energijos“ žygis į obligacijų rinką – iki 500 mln. Eur vertės 7

Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ imasi antrosios obligacijos emisijos platinimo.

Rinkos
2018.06.21
Radioaktyvias atliekas tvarkys Ignalinos AE

Seimas pritarė Energetikos ministerijos parengtiems Radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimams –...

Energetika
2018.06.21
Dividendų lenktynėse energetikus vejasi geležinkelininkai Premium 2

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) už 2017 m. išmokės beveik 200 mln. Eur dividendų, rodo apibendrinti Valdymo...

Finansai
2018.06.21
Naftos pasaulio galingieji tarsis, ką daryti su gavyba 1

Austrijoje, Vienoje, šią savaitę renkasi naftos karteliu vadinamos Naftą eksportuojančių šalių organizacijos...

Rinkos
2018.06.20
AB „Inter RAO Lietuva“ valdybos pirmininkė suimta dėl šnipinėjimo Premium 14

Antradienį Maskvos Lefortovo teismas suėmė Kariną Tsurkan, Rusijos energetikos įmonių grupės „Inter RAO“ (IR)...

Verslo aplinka
2018.06.20
R. Masiulis: neturėjau žinių apie galimą korupciją „Lietuvos energijos“ projektuose 14

Buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis nekomentuoja premjero anksčiau išsakytos kritikos „Lietuvos...

Energetika
2018.06.20
Lietuva vėluoja taupyti energiją, auditoriai įspėja apie sankcijas

Valstybės kontrolės antradienį paskelbtoje audito ataskaitoje dėl energijos vartojimo efektyvumo įspėjama,...

Energetika
2018.06.19
„Achema“ neatmeta galimybės stabdyti gamybą 27

Pirmadienį Jonavoje dėl nebemokamų priedų piketavę trąšų gamintojos „Achema“ darbuotojai žada susirinkti ir...

Energetika
2018.06.18
Energijos Lietuvai reikėjo beveik 5% daugiau 2

Bendrosios Lietuvos kuro ir energijos sąnaudos (energijos kiekis, reikalingas šalies poreikiams...

Energetika
2018.06.15
„Lietuvos energija“ savo jėgainių projektuose pažeidimų nenustatė 1

„Lietuvos energija“ skelbia atlikusi Vilniuje ir Kaune statomų kogeneracinių jėgainių pirkimo procedūrų ir...

Energetika
2018.06.15
Suomių „Valoe“ investuoja į saulės modulius Lietuvoje Premium 4

Europos Sąjungai nepajėgiant apsaugoti rinkos nuo Azijos vyriausybių subsidijuojamų saulės modulių, Lietuvos...

Pramonė
2018.06.15
Kainų žirklės vėl pakirpo „Achemą“ Premium 10

Trąšų gamintoja AB „Achema“ paskelbė mažinanti gamybos apimtį ir stabdanti vieną iš dviejų azoto cechų.

Energetika
2018.06.14
Elektrobusai Lietuvoje: perka, bet prioritetas tenka dyzeliui Premium 3

Lyderiaujant Kinijai, elektra varomi autobusai sparčiai plinta pasaulio didmiesčiuose. Lietuvą į pažangiu...

Transportas
2018.06.14
„Vilniaus energija“ kol kas išvengė 19 mln. Eur baudos

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma buvusi šilumos gamintoja „Vilniaus energija“ kol kas išvengė 19 mln.

Energetika
2018.06.13

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau