Japonija grįžta prie atominės energijos

Publikuota: 2015-08-22
Japonijos vyriausybė įvedė griežčiausius pasaulyje branduolinės energetikos saugumo standartus, tačiau šalies gyventojams ji vis dar siejasi su Fukušimos tragedija. YUYA SHINO („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.
Japonijos vyriausybė įvedė griežčiausius pasaulyje branduolinės energetikos saugumo standartus, tačiau šalies gyventojams ji vis dar siejasi su Fukušimos tragedija. YUYA SHINO („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.
 

Rugpjūtį pirmąkart po Fukušimos katastrofos pradėjo veikti vienas iš Japonijos branduolinių reaktorių. Nuo importuojamų energijos išteklių priklausomai šalies ekonomikai tai pozityvus ženklas. Bet Japonijos gyventojai į branduolinę energetiką tebežiūri nepatikliai.

Po 2011 m. avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijos vyriausybė uždarė daugiau negu 40 šalyje veikusių branduolinių reaktorių, paskutinieji duris užvėrė 2013 m. Tais pačiais metais buvo parengtos ir naujos saugumo taisyklės.

Rugpjūčio 11 d. darbą atnaujino reaktorius, kuris pirmasis sėkmingai perėjo visus su naujaisiais standartais susijusius patikrinimus. Bendrovė „Kyushu Electric Power“ atnaujino vieno „Sendai“ atominės elektrinės reaktoriaus darbą. Rugpjūčio 14 d. prasidėjo elektros energijos gamyba, o jau kitą mėnesį reaktorius turėtų pradėti dirbti visu pajėgumu.

Planuojama, kad antrasis reaktorius darbą atnaujins jau šių metų spalį.

Taip pat į Branduolinės energetikos reguliavimo tarnybą Japonijoje kreiptasi dėl daugiau negu dviejų dešimčių reaktorių veiklos atnaujinimo, informaciją pateikia Pasaulinė atominės energetikos asociacija.

Prieš avariją Fukušimos elektrinėje branduolinė energetika sudarė apie 30% bendro šalies energetikos balanso, buvo planuojama šią dalį išauginti net iki 50%. Visgi po 2011 m. avarijos ambicijas teko gerokai apriboti. Dabar planuojama, kad branduolinė energetika iki 2030 m. sudarys 20–22% bendro šalies energetikos balanso.

infogr.am::infogram_0_japonijos_energy_mix

Prieštaringas klausimas

Branduolinės energetikos grįžimas Japonijoje vertinamas prieštaringai.

Vienai didžiausių pasaulyje energijos išteklių importuotojų branduolinių reaktorių uždarymas lėmė augančius energijos kaštus. Šiandien Japonijos energetinė priklausomybė nuo importuojamų žaliavų sudaro 90%.

Dabartinis šalies premjeras Shinzo Abe kelerius pastaruosius metus vykdo agresyvią kiekybinio skatinimo politiką. Jena nuo 2013 m. pradžios USD atžvilgiu yra nuvertėjusi 45%. O naftos rinkoje visi sandoriai sudaromi JAV doleriais.

Tai reiškia, kad energijos išteklių importas gerokai pabrangęs, nors naftos ir dujų reikia daugiau negu kada nors anksčiau. Žinoma, Japonijos vyriausybę šiuo metu gelbsti nuo praėjusių metų maždaug per pusę kritusi naftos kaina, ji kiek kompensuoja atpigusios valiutos efektą.

Šalies atominių elektrinių operatoriai skaičiuoja, kad dėl nutrauktos veiklos patyrė nuostolių, kurie siekia dešimtis milijardų USD. Štai „Kyushu Electric Power“, kuriai gelbėti pernai buvo suteikta 800 mln. USD paskola iš valstybinio banko, skaičiuoja, kad „Sendai“ reaktoriaus paleidimas padės bendrovei kiekvieną mėnesį sutaupyti beveik 60 mln. USD.

Ir vis dėlto, neatsižvelgiant į ekonominius motyvus, branduolinės energetikos sugrįžimas visuomenėje priimamas atsargiai. Šalies dienraščio „The Mainichi“ rugpjūčio 8 ir 9 d. atliktos apklausos duomenimis, 57% respondentų pasisakė prieš „Sendai“ reaktoriaus darbo atnaujinimą. Kad reikia atnaujinti reaktoriaus veiklą, pritarė 30% respondentų.

Persekioja tragedijos atminimas

„Kalbant apie atomines elektrines, saugumas bus svarbiausias prioritetas. Mes neatnaujinsime reaktorių darbo, jeigu jie neatitiks naujų saugumo reikalavimų, kurie yra patys griežčiausi pasaulyje“, – pirmadienį patikino p. Abe, jį cituoja „The Mainichi“.

Tačiau branduolinės energetikos atnaujinimo oponentus vis dar persekioja Fukušimos tragedijos atsiminimai. „The Guardian“ cituojami vietos aktyvistai pabrėžia, kad regioninė valdžia neturi konkretaus plano, kaip pasikartojus 2011 m. scenarijui būtų evakuojamos apylinkės.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad „Sendai“ reaktoriai yra trijų dešimčių metų senumo, o ir neveikia jie jau nuo 2011 m.

Jeigu reaktoriuje kiltų avarija, į pavojingą 30 km skersmens, koks buvo nustatytas įvykus Fukušimos avarijai, zoną patektų 220 tūkst. žmonių, o 50 km skersmens teritorijoje atsidurtų jau maždaug 900 tūkst. gyventojų.

Geologinės sąlygos tradiciškai taip pat išlieka vienas kertinių nerimo šaltinių. Nors diegiama daug papildomų saugumo priemonių, tokių kaip aukštesnių sienų nuo vandens statymas, atsarginių elektrinės valdymo kabinų įrengimas ir pan., toliau bijoma stiprių žemės drebėjimų ir galimų cunamių. „Sendai“ elektrinė yra visai šalia Rytų Kinijos jūros skalaujamos pakrantės.

Be to, elektrinė yra regione, kuriame gausu ugnikalnių, įskaitant vieną aktyviausių Sakuros ugnikalnį. Jiems išsiveržus, pelenų debesys galėtų pasiekti elektrinę ir, kaip nuogąstaujama, sutrikdyti jos darbą.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 10 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vyriausybė pritarė Ignalinos AE darbų programai

Vyriausybė pritarė Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimo 2019 m. darbų programai.

Energetika
2019.01.16
„Ventus-Nafta“ prašo leidimo įsigyti „Timėjo“ degalinę

Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomas degalinių tinklas „Ventus-nafta“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo...

Rinkos
2019.01.16
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
Biokuro biržos apyvarta pernai didėjo 37%

„Baltpool“ biokuro biržoje 2018 m. sudaryta 14% daugiau santorių, kuriais įsigyta 4% daugiau kuro. Biržos...

Energetika
2019.01.16
„Maxima“ investuoja į saulės jėgaines 2

Prekybos tinklas „Maxima“, siekdamas mažinti veiklos sąnaudas bei poveikį aplinkai, didina investicijų į...

Energetika
2019.01.16
Ž. Vaičiūnas: Astravo AE gali lemti branduolinės energetikos reputaciją

Netoli Lietuvos sienos baigiama statyti Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (AE) gali suduoti smūgį...

Energetika
2019.01.15
LEG rengiasi Kruonio HAE plėtros vertinimui

Bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) ruošiasi Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) naujo...

Energetika
2019.01.14
Naftos pramonės milžinės persijungia į elektros gamybą Premium

Degalinėje Alberto Aguileros gatvėje Madride galite žvilgtelėti į ateitį: čia klientai gali atsiimti „Amazon“...

Energetika
2019.01.12
Teismas atmetė „Vilniaus energijos“ skundą dėl 0,4 mln. Eur 1

Teismas atmetė buvusios Vilniaus šilumos ūkio valdytojos „Vilniaus energijos“ skundą dėl Kainų komisijos 2016...

Energetika
2019.01.11
Ukraina naftos produktų importą iš Lietuvos padidino trečdaliu 5

Ukraina naftos produktų iš Lietuvos 2018 m. importavo už 570,5 mln. USD, rodo Ukrainos valstybinės fiskalinės...

Energetika
2019.01.11
Karaliaučiaus gubernatorius: dujų tranzitas per Lietuvą šiemet augs

Nepaisant netoli Kaliningrado pradėjusio veikti suskystinių gamtinių dujų (SkGD) terminalo, „Gazprom“...

Energetika
2019.01.11
„BOD Group“ įkūrė antrinę saulės energetikos įmonę „Solparks“

Aukštųjų technologijų grupė „BOD Group“ įkūrė antrinę saulės energetikos įmonę „Solparks“.

Energetika
2019.01.11
Įrengti uostą Karaliaučiaus SkGD terminalui kainavo 510 mln. Eur Premium 10

Įrengti Karaliaučiaus SkGD terminalą kainavo 510 mln. Eur – daugiau nei keturis kartus brangiau nei...

Energetika
2019.01.11
A. Lukašenka: Baltarusija galėtų nafta apsirūpinti per Baltijos šalių uostus 34

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka vėl prakalbo apie alternatyvą rusiškai naftai – galimybę...

Energetika
2019.01.10
Ž. Vaičiūnas: Lietuva pasirengusi bandymams Kaliningrade 1

Baltijos šalys yra techniškai pasiruošusios, kad neįvyktų vadinamoji totalinė elektros tinklų avarija,...

Energetika
2019.01.10
„Axis Technologies“ įrengs biokuro katilinę Suvalkuose

Bendrovė „Axis Technologies“ pastatys biokuro katilinę Lietuvos pasienyje, Suvalkuose. Tai – pirmasis įmonės...

Energetika
2019.01.10
Dividendų mažiau mokės EPSO-G, Klaipėdos uostas ir Klaipėdos nafta

Vyriausybė trečiadienį be platesnių diskusijų, kaip valstybinis verslas galėtų duoti didesnę naudą mokesčių...

Finansai
2019.01.10
Ž. Vaičiūnas: sinchronizacija prie elektros tarifo galėtų pridėti 0,2 euro cento 11

Energetikos ministras tikisi, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa...

Energetika
2019.01.09
„Vilniaus šilumos tinklai“ norėtų skolintis arbitražui su „Veolia“ 4

Vilniaus miesto taryba svarsto galimybę leisti savivaldybės valdomai bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“...

Energetika
2019.01.09
Vilniaus kogeneracinė jėgainė šiemet planuoja pasamdyti 70 darbuotojų

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ statoma 350 mln. Eur vertės Vilniaus kogeneracinė...

Energetika
2019.01.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau