Japonija grįžta prie atominės energijos

Publikuota: 2015-08-22
Japonijos vyriausybė įvedė griežčiausius pasaulyje branduolinės energetikos saugumo standartus, tačiau šalies gyventojams ji vis dar siejasi su Fukušimos tragedija. YUYA SHINO („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.
Japonijos vyriausybė įvedė griežčiausius pasaulyje branduolinės energetikos saugumo standartus, tačiau šalies gyventojams ji vis dar siejasi su Fukušimos tragedija. YUYA SHINO („REUTERS“ / „SCANPIX“) NUOTR.
 

Rugpjūtį pirmąkart po Fukušimos katastrofos pradėjo veikti vienas iš Japonijos branduolinių reaktorių. Nuo importuojamų energijos išteklių priklausomai šalies ekonomikai tai pozityvus ženklas. Bet Japonijos gyventojai į branduolinę energetiką tebežiūri nepatikliai.

Po 2011 m. avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijos vyriausybė uždarė daugiau negu 40 šalyje veikusių branduolinių reaktorių, paskutinieji duris užvėrė 2013 m. Tais pačiais metais buvo parengtos ir naujos saugumo taisyklės.

Rugpjūčio 11 d. darbą atnaujino reaktorius, kuris pirmasis sėkmingai perėjo visus su naujaisiais standartais susijusius patikrinimus. Bendrovė „Kyushu Electric Power“ atnaujino vieno „Sendai“ atominės elektrinės reaktoriaus darbą. Rugpjūčio 14 d. prasidėjo elektros energijos gamyba, o jau kitą mėnesį reaktorius turėtų pradėti dirbti visu pajėgumu.

Planuojama, kad antrasis reaktorius darbą atnaujins jau šių metų spalį.

Taip pat į Branduolinės energetikos reguliavimo tarnybą Japonijoje kreiptasi dėl daugiau negu dviejų dešimčių reaktorių veiklos atnaujinimo, informaciją pateikia Pasaulinė atominės energetikos asociacija.

Prieš avariją Fukušimos elektrinėje branduolinė energetika sudarė apie 30% bendro šalies energetikos balanso, buvo planuojama šią dalį išauginti net iki 50%. Visgi po 2011 m. avarijos ambicijas teko gerokai apriboti. Dabar planuojama, kad branduolinė energetika iki 2030 m. sudarys 20–22% bendro šalies energetikos balanso.

infogr.am::infogram_0_japonijos_energy_mix

Prieštaringas klausimas

Branduolinės energetikos grįžimas Japonijoje vertinamas prieštaringai.

Vienai didžiausių pasaulyje energijos išteklių importuotojų branduolinių reaktorių uždarymas lėmė augančius energijos kaštus. Šiandien Japonijos energetinė priklausomybė nuo importuojamų žaliavų sudaro 90%.

Dabartinis šalies premjeras Shinzo Abe kelerius pastaruosius metus vykdo agresyvią kiekybinio skatinimo politiką. Jena nuo 2013 m. pradžios USD atžvilgiu yra nuvertėjusi 45%. O naftos rinkoje visi sandoriai sudaromi JAV doleriais.

Tai reiškia, kad energijos išteklių importas gerokai pabrangęs, nors naftos ir dujų reikia daugiau negu kada nors anksčiau. Žinoma, Japonijos vyriausybę šiuo metu gelbsti nuo praėjusių metų maždaug per pusę kritusi naftos kaina, ji kiek kompensuoja atpigusios valiutos efektą.

Šalies atominių elektrinių operatoriai skaičiuoja, kad dėl nutrauktos veiklos patyrė nuostolių, kurie siekia dešimtis milijardų USD. Štai „Kyushu Electric Power“, kuriai gelbėti pernai buvo suteikta 800 mln. USD paskola iš valstybinio banko, skaičiuoja, kad „Sendai“ reaktoriaus paleidimas padės bendrovei kiekvieną mėnesį sutaupyti beveik 60 mln. USD.

Ir vis dėlto, neatsižvelgiant į ekonominius motyvus, branduolinės energetikos sugrįžimas visuomenėje priimamas atsargiai. Šalies dienraščio „The Mainichi“ rugpjūčio 8 ir 9 d. atliktos apklausos duomenimis, 57% respondentų pasisakė prieš „Sendai“ reaktoriaus darbo atnaujinimą. Kad reikia atnaujinti reaktoriaus veiklą, pritarė 30% respondentų.

Persekioja tragedijos atminimas

„Kalbant apie atomines elektrines, saugumas bus svarbiausias prioritetas. Mes neatnaujinsime reaktorių darbo, jeigu jie neatitiks naujų saugumo reikalavimų, kurie yra patys griežčiausi pasaulyje“, – pirmadienį patikino p. Abe, jį cituoja „The Mainichi“.

Tačiau branduolinės energetikos atnaujinimo oponentus vis dar persekioja Fukušimos tragedijos atsiminimai. „The Guardian“ cituojami vietos aktyvistai pabrėžia, kad regioninė valdžia neturi konkretaus plano, kaip pasikartojus 2011 m. scenarijui būtų evakuojamos apylinkės.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad „Sendai“ reaktoriai yra trijų dešimčių metų senumo, o ir neveikia jie jau nuo 2011 m.

Jeigu reaktoriuje kiltų avarija, į pavojingą 30 km skersmens, koks buvo nustatytas įvykus Fukušimos avarijai, zoną patektų 220 tūkst. žmonių, o 50 km skersmens teritorijoje atsidurtų jau maždaug 900 tūkst. gyventojų.

Geologinės sąlygos tradiciškai taip pat išlieka vienas kertinių nerimo šaltinių. Nors diegiama daug papildomų saugumo priemonių, tokių kaip aukštesnių sienų nuo vandens statymas, atsarginių elektrinės valdymo kabinų įrengimas ir pan., toliau bijoma stiprių žemės drebėjimų ir galimų cunamių. „Sendai“ elektrinė yra visai šalia Rytų Kinijos jūros skalaujamos pakrantės.

Be to, elektrinė yra regione, kuriame gausu ugnikalnių, įskaitant vieną aktyviausių Sakuros ugnikalnį. Jiems išsiveržus, pelenų debesys galėtų pasiekti elektrinę ir, kaip nuogąstaujama, sutrikdyti jos darbą.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 10 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Jungia „Litgas“ ir „Lietuvos dujų tiekimą“ 2

Būsimasis „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) ir toliau įgauna formą – „Lietuvos energija“ (LE) prie...

Energetika
2018.08.17
„Amber Grid“ pusmetis – prastesnis nei pernai

„Amber Grid“ pirmąjį pusmetį gavo 16% mažiau pajamų ir uždirbo 40,4% mažiau pelno.

Energetika
2018.08.16
„Litgrid“ pusmečio pelnas sumažėjo daugiau nei trečdaliu 5

AB „Litgrid“ grynasis pelnas pirmąjį metų pusmetį siekė 3,2 mln. Eur ir buvo 38,5% mažesnis, nei pernai.

Energetika
2018.08.16
„Achemai“ už terminalą siūlo mokėti perpus mažiau 6

Energetikos ministerija ketvirtadienį pateikė SkGD terminalo ir susijusių veiklų optimizavimo pasiūlymų...

Energetika
2018.08.16
Grigiškės ilgiau liks be elektros  

Ketvirtadienį dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atliekamų darbų netoli Vilniaus esančiose...

Energetika
2018.08.16
Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl „Orlen Lietuva“ veiksmų

Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) bandymas skųsti naftos perdirbėjo veiksmus buvo dar kartą atmestas.

Transportas
2018.08.16
Kompensacijas „žaliosioms“ jėgainėms išgraibstė kaip karštas bandeles Premium 6

Gyventojai aktyviai siekia kompensacijų už individualiuose namuose įrengtas saulės, vėjo, biokuro,...

Energetika
2018.08.16
Elektra liks brangi bent jau iki 2019 m. pavasario Premium 1

Liepą pasiekusi kainų piką elektros kaina „Nord Pool“ biržoje neryžtingai pasuko žemyn. Toliau jai kristi...

Energetika
2018.08.16
Pradedamas „NordBalt“ jungties remontas 4

Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ ketvirtadienį ryte išjungiama beveik pustrečio mėnesio...

Energetika
2018.08.16
„Amber Grid“ valdybą palieka Ruolia 1

Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ valdybą palieka įmonės komercijos direktorius Vytautas Ruolia. Į...

Vadyba
2018.08.14
„Orlen Lietuva“ geležinkeliais gabens krovinius Lenkijos kryptimi 12

„PKN Orlen“ generalinis direktorius Danielis Obajtekas ir „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius...

Transportas
2018.08.14
„Modus grupė“ į saulės jėgaines Ukrainoje investuoja 30 mln. Eur

„Modus grupė“ investuoja 30 mln. Eur į 35 megavatų galios saulės jėgainių parką Ukrainoje, Žitomiro srityje.

Energetika
2018.08.14
Siūlo ketvirtąjį terminalo išlaikymo modelį Premium 1

Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SkGD) sąnaudų paskirstymo modelis sulauks ketvirtosios versijos, kuri,...

Energetika
2018.08.14
Europinis elektromobilių įkrovimo tinklas „Ionity“ atėjo į Lietuvą 34

Lietuvoje įregistruota įmonė, kuri bus vietinis Europoje kuriamo didelės galios elektromobilių įkrovimo...

Transportas
2018.08.14
„Nord Stream 2“ taikosi aplenkti Daniją 9

„Nord Stream 2“ Danijos reguliuotojui pateikė prašymą naujam Baltijos jūros dugnu tiesiamo dujotiekio...

Energetika
2018.08.13
Prekybos karai daugiau amerikietiškų dujų į Europą neatveš Premium 1

Kinijai įvedus prekybos tarifus amerikietiškoms suskystintoms gamtinėms dujoms (SkGD), daugiau galimybių...

Energetika
2018.08.13
Rusijai nepavyko užginčyti Trečiojo energetikos paketo 20

Rusijai nepavyko užginčyti Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo (3EP) nuostatų Pasaulio prekybos...

Energetika
2018.08.13
„Gazprom“ dangoraižis Sankt Peterburge kainuos daugiau nei 100 mlrd. RUB 24

Finansavimas „Lakhta centro“ – Sankt Peterburge ant Suomijos įlankos kranto statomo 462 m aukščio „Gazprom“...

Energetika
2018.08.12
Baltarusija kuria planus, kaip vartoti daugiau elektros 46

Baltarusijos valdžia patvirtino priemonių planą elektros vartojimui šalyje didinti. Taip tikimasi išspręsti...

Energetika
2018.08.12
Be elektros liko 1.200 šiauliečių

Lietuvoje be elektros liko apie 1.200 Šaulių gyventojų.

Energetika
2018.08.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau