Jakeliūnas: ar manote, kad neturtingųjų sąskaita turėtų būti remiami visi

Publikuota: 2016-12-22
Po Seimo rinkimų Valstiečių ir žaliųjų sąjunga susitinka su konservatoriais konsultacijoms. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Po Seimo rinkimų Valstiečių ir žaliųjų sąjunga susitinka su konservatoriais konsultacijoms. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Šiandien Seimas skubos tvarka turėtų nuspręsti dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos ribojimo kaupiantiems papildomai. Kaip jau skelbė VŽ, Stasio Jakeliūno vadovaujamo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) siūlymui apsidraudusiems gyvybės draudimu ir kaupiantiems pensiją III pakopos (papildomo savanoriško kaupimo) pensijų fonduose nuo Naujųjų metų taikyti GPM lengvatos lubas – 1.000 Eur įmokų per metus. Naujovės galiotų ir iki pakeitimų pasirašytoms sutartims.

Ponas Jakeliūnas interviu VŽ tvirtina, kad siūlomas GMP lengvatos ribojimas yra nuosaikus, mat lengvata toliau galės naudotis 90% kaupiančiųjų, o turtingesni žmonės turi pakankamai kitų taupymo galimybių.

Po svarstymo Seimas pritarė GPM lengvatos ribojimui. Daugeliui kilo klausimas, ar nebus pažeisti apsidraudusiųjų teisėti lūkesčiai, nes minėta pataisa atgaline data galiotų ir jau pasirašytoms sutartims?

Kaip žinote GMP tarifas yra keitęsis – mažėjęs nuo 33% iki 15%. Tad gyventojai, kurie sudarė sutartis iki šio pakeitimo, taip pat nukentėjo. Kita vertus, tai yra GPM lengvata, o lengvatai vienareikšmiškai negalioja kažkokie tai įsipareigojimai. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog lengvatas valstybė taiko savo galimybių ribose. Dėl šios lengvatos GPM grąžinimai sudaro 60% visų grąžinamų GPM, o deficitas pas mus yra nuolatinis, finansinių galimybių taikyti lengvatą visiems pilnu mastu nėra galimybių. Ši lengvata nėra socialiai teisinga, nes visi mokesčių mokėtojai finansuoja biudžeto deficitą ir GPM grąžinimą. Be to gyvybės draudimas šiuo atveju yra ne tik draudimas, iš tiesų tai yra kaupimas ir investavimas. Mūsų toks vertinimas ir todėl pataisą teikiame Seimui. Prieš Seimo posėdį analizuosime Seimo teisės departamento išvadas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Teisės departamentas siūlo atidėti lengvatos ribojimą 6 mėnesiams ir siūlo naujovę įgyvendinti nuo kitų metų liepos 1 d.

Mes siūlome lengvatą naikinti nuo sausio 1 d. Tokiu būdu išvengtume naujų sutarčių sudarymo bumo. Ir pats Lietuvos bankas prognozuoja, kad jei įsigaliojimas būtų nukeltas 6 mėnesiams, būtų pasirašoma daugybė naujų sutarčių.

Mokesčių administravimo įstatymas reikalauja šešių mėnesių laikotarpio, tačiau priimant pataisą su biudžetu, įstatymas gali įsigalioti nuo sausio 1 d. Kita vertus, komitetas renkasi prieš Seimo posėdį, analizuosime Tesės departamento išvadą.

Lengvatą naikinate skubos tvarka, tai susiję su biudžetu ir siekiu kartu su juo priimti GPM įstatymo pataisą. Ar valdantieji nusiteikę pademonstruoti, kad jie ryžtingai imasi reformų?

Kitais metais didėja valstybės išlaidos: neapmokestinamas pajamų dydis, gynyba, pensijos... Būtina rasti tai, kas mažintų išlaidas. Tiesa, lengvatos naikinimas mažins tik 2018 m. išlaidas. Bet tai turėtų duoti keliolika milijonų eurų naudą valstybės biudžetui.

Viena vertus, reikia tokių sprendimų, nes kitaip viešųjų finansų problemą turėsime amžinai. Kita vertus, būtent su gyvybės draudimu turiu asmeninį santykį, nes 10 m. dirbau draudimo sektoriuje. 10 m. stebiu ir analizuoju viešuosius finansus. Buvusios Vyriausybės sudarytoje Mokesčių darbo grupėje, kuomet dirbau premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju, šie klausimai buvo analizuoti, formuluojami tam tikri siūlymai. Tad dabartinis GPM lengvatos ribojimas yra tęstinis veiksmas.

Dar vienas dalykas – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dar 2010 m. siūlė tą lengvatą naikinti. Paskutinis lašas buvo Lietuvos banko medžiaga. Centrinis bankas nustatė, kad per keliolika metų investicinio draudimo įmokų sumokėta apie 1 mlrd. Eur, gyvybės draudimo kompanijos nuskaičiavo 16% įvairių administravimo, komisinių mokesčių. Akivaizdu, kad gyvybės draudimo kompanijų kainodara ydinga, jų teikiamo produkto administravimo kaina yra neproporcingai didelė.

Atidžiai įsiklausykite, cituoju vieną iš LB išvadų iš atminties, bet, manau, kad neklystu: tikimybė, kad per pirmuosius penkerius metus investicinio gyvybės draudimo investicinė grąža bus teigiama, esant netgi 6% vidutiniam pajamingumui finansų rinkose, yra nulis. GPM lengvata naudoja kaip paskata ir net kaip jaukas sudaryti tą sutartį, net tada žmogus, jei įdėmiai stebėtų rezultatus, matytų minusą arba nulį pirmuosius penkerius metus. Vėlesniais metais grąža gali būti ir teigiama, bet žmogus yra priverstas pratęsti tą sutartį arba būti kuo ilgiau su ta draudimo kompanija, kad pradėtų kažką uždirbti.

Kodėl statistika ir visi skaičiai pateikiami tik apie gyvybės draudimo lengvatą, nors nauja tvarka galios ir III pensijų kaupimo pakopai?

Įtraukti ir III pakopą pasiūlė draudimo įmonės. Draudimo asociacijos atstovai sako, kad jų siūlomas produktas, kuris sietinas su kaupimu pensijai (nors yra visokių išlygų ir plonybių) neturėtų būti diskriminuojamos. Dalis draudimo įmonių, kuriuos yra filialai arba bankų antrinės įmonės, galėtų iš karto siūlyti klientams III pakopos sutartis, o kitų įmonių galimybės ir teisės užsiimti verslu būtų apsunkintos, joms reikėtų naujos licencijos.

Klausant Jūsų, galima įtarti, kad lengvata piktnaudžiaujama. Kokio masto tas piktnaudžiavimas buvo, kad prireikė griežto ribojimo?

Negaliu kalbėti apie piktnaudžiavimą, jeigu gyvybės draudimo įmonės ir klientai elgiasi nepažeisdami įstatymų. Tai yra teisėta veikla. Kitas klausimas, ar viskas tinkamai reglamentuota, kad nebūtų galimybių pasinaudoti sutarčių pratęsimais, naudos gavėjų keitimais ir panašiais dalykais. Tai galima vadinti įvairiai, bet, mano supratimu, regalmentavimas turi būti pakankamai aiškus ir, jei reikia, griežtas.

Pasirinkome 1.000 Eur ribą, nes tai apima 85% gyvybės draudimo (arba kaupimo) galiojančių sutarčių, tiek žmonių moka iki 1.000 Eur dydžio įmokas, III pakopos atveju – 92% klientų moka iki 1.000 Eur įmokas. Tad, jei kalbame apie abu sektorius, po tokia riba patenka apie 90% žmonių. Kita vertus, tokie žmonės uždirba 1,5–2 vidutinius atlyginimus, o jų taupymo norma sudaro 8–10% jų pajamų. Tokius žmones mes galime skatinti, nors tai darome visų mokesčių mokėtojų sąskaita tarp jų ir tų , kurie net neturi finansinių galimybių tokias sutartis sudaryti.

O labiau pasiturintys, didesnes pajamas gaunantys žmonės, kurie uždirba daugiau nei 1,5–2 vidutinius atlyginimus, taupymui gali skirti 15-20%. Turime suprasti, kad tie, kurie daug uždirba, daug gali ir susigrąžinti. Tai yra socialiai neteisinga. Tokios pat nuomonės TVF buvo dar 2010 m. Pasikartosiu, TVF siūlė šią lengvatą apskritai naikinti, tai mes dabar ją tik ribojame. Iš tiesų tai yra labai nuosaikus siūlymas. Ir tikiuos, kad Seimas jam pritars.

Tačiau šis ribojimas palies ir tuos, kurie nėra itin turtingi, bet nusiteikę kaupti, taupyti. Kodėl reikėtų juos bausti, mažinti jų pasitikėjimą valstybe?

Ką jūs turite omenyje „ne itin turtingi“? Iš tiesų ta lengvata naudojasi visi, tik atsiranda įmokų riba. Ar jūs matote, kad neturtingųjų sąskaita turėtų būti remiami visi, tarp jų ir tie, kurie turi galimybių savarankiškai papildomai kaupti be jokių apribojimų? Nereikia pamiršti, kad yra dar viena lengvata, kurios mes nestabdome. Tai yra neapmokamas investicinis prieaugis. Jeigu Jūs investuotumėte į investicinį fondą ar laikytumėte indėlį banke, ar nusipirktumėte akcijų – Jūsų investicinis prieaugis (išskyrus tam tikrą ribą, kur neapmokestinamas pajamų dydis galioja) bus apmokestinamas 15% GPM tarifu.

Tačiau tie, kurie turi kaupiamąjį gyvybės draudimą (kur gyvybes draudimui skiriamas vienas euras, o visa kita yra investavimas arba kaupimas), tas investicinis prieaugis nėra apmokestinamas, tai yra irgi lengvata. Kito verslo atstovai labai aštriai kelia klausimus, kodėl jie yra diskriminuojami, jiems sunkiau pritraukti klientų, jeigu gyvybės draudimas ar III pakopa gali pasiūlyti alternatyvas. O gyvybės draudimas savo sutarčių pratęsimais ir naudos gavėjų keitimais gali pasiūlyti labai lanksčias sąlygas, ir ten gali būti kaupimas pensijai, bet gali ir visai jo nebūti.

Iš tiesų gyvybės draudimas savo esme nėra pensijinis kaupimas: tu gali išsiimti pinigus, gali kažkam kitam palikti ir nesi įsipareigojęs pinigus skirti pensijai. Sulaukus priešpensijinio amžiaus, gaunant išmoką, nereikia grąžinti mokesčių lengvatos. Tačiau, griežtai tariant, tai nėra pensijinis kaupimas.

Netgi tai, ką dabar siūlome, vis tiek diskrimuoja kitą verslą, kuris suteikia galimybes kaupti. Darbdaviai toliau gali mokėti įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis, ten yra visokių galimybių tuos pinigus išsiimti anksčiau. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) seka, žiūri, kas ten darosi. Iš tikrųjų kai kurios gyvybės draudimo sutartys naudojamos kaip bankomatai. Darbdavys ten perveda pinigus, o darbuotojas kitą mėnesį pasiima tas įmokas. Jei VMI pastebi, tai priverčia sumokėti visus mokesčius tarp jų ir „Sodros“.

Tad, tai ką mes siūlome, yra tik dalis, ką turėtume padaryti ir ką rekomenduoja TVF. Tačiau nenorėdami sukelti didelių neapibrėžtumų pačiam verslui ir žmonėms, siekdami, kad gyvybės draudimo kompanijos kartu Lietuvos banku išgrynintų problemas ir jas spręstų pasiūlėme labai nuosaikų variantą.

Kiek konkrečiai pinigų bus sutaupoma dėl šios lengvatos apribojimo?

Finansų ministerija dar skaičiuoja. 2015 m. GPM susigrąžinimai siekė 24 mln. Eur, manau, kad šios valstybės išlaidos mažėtų maždaug 50%.

Gal galėtume kiek plačiau pakomentuoti, kokią valstybės plėtros kryptį renkasi naujoji valdžia. Kartais susidaro įspūdis, kad visuomenė dirbti ir užsidirbti daugiau nei 1.000 Eur neskatinama. Politikai jau prigalvoja būdų, kur ką nukirpti, uždrausti, o mainais siūlo nemokamus vaikų vizitus į teatrą ar tautinį kostiumą.

Įdomus ir svarbus klausimas, bet tai kito pokalbio tema. Viena vertus, aš negaliu atstovauti visai valdančiajai daugumai ir visai frakcijai. Nesu partijos narys, nesu Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, nesu ir Vyriausybėje. Turiu savo nuomonę, todėl ir gimsta kai kurie siūlymai komitete ar mano asmeniškai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją 1

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti...

Rinkos
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
Sutelktą paskolą pardavė, kad išgelbėtų projektą – atrankoje matė ir nedraugiškų veidų Premium

Sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ pranešė perleidusi teismuose įstrigusio daugiabučio „Gelvonų...

Statyba ir NT
2022.05.26
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Paaiškinimo dėl gryninamų 10.000 Eur prašysiantis „Swedbank“ tenori geriau pažinti klientus Premium 42

Didžiausią indėlių portfelį Lietuvoje valdantis „Swedbank“ parengė pinigų plovimo prevencijos testą, kurį...

Rinkos
2022.05.24
„Citadele“ skaičiuoja rekordinį pirmąjį metų ketvirtį

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalyse...

Rinkos
2022.05.23
„Finbee“ paskolos sulaukė 5 mln. Eur vokiškos injekcijos

Vokiečių turto valdymo bendrovė „nordIX“ investuos mažiausiai 5 mln. Eur į tarpusavio skolinimo platformos...

Rinkos
2022.05.23
Ch. Lagarde užsimena apie neigiamų palūkanų eros pabaigą rudenį 12

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą,...

Rinkos
2022.05.23
Šiaulių bankas paskolino „Infra Group“ daugiabučio statyboms sostinės Šnipiškėse 1

Šiaulių bankas pranešė suteikęs 2,6 mln. Eur dydžio finansavimą nekilnojamojo turto plėtotojai „Infra Group“...

Statyba ir NT
2022.05.22
Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
2022.05.20
Lietuvos draudimo rinka pirmąjį ketvirtį augo 17%

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį šių metų ketvirtį pagal pasirašytas įmokas siekė 292 mln. Eur – 17,1% daugiau...

Rinkos
2022.05.19
Prancūzų kapitalo „Rosbank“ parduotas Kremliui artimam oligarchui

Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ pranešė užbaigęs savo antrinio banko Rusijoje...

Rinkos
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 82

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
2022.05.18
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
Vokietijos bankas „Commerzbank“ lieka Rusijoje

„Commerzbank“, antras pagal dydį Vokietijos bankas, ketvirtadienį pareiškė nusprendęs neatsisakyti savo...

Verslo aplinka
2022.05.13
Artėja aukštesni skolinimosi kaštai – kurias bendroves prislėgs labiausiai Premium

Investuotojams ateina metas pradėti kritiškai vertinti primirštą veiksnį – bendrovių atsparumą kylančioms...

Rinkos
2022.05.12
Neakivaizdžioji konkurencija bankų sektoriuje: ne turtas svarbiausia Premium 1

Specializuoti bankai ir rinkos naujokai sparčiai didina savo turtą, tačiau pagal šį rodiklį vis dar sudaro...

Rinkos
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku