Mūsų ateitis – „Blockchain“ technologija

Iš esmės, vadinamieji internetiniai pinigai ir iki tol nebuvo didelė naujiena, keletas žaidimų bendrovių su tokiais pinigais jau buvo bandę supažindinti vartotojus, tačiau tai nesulaukė didelio pripažinimo.

Bitkoinai su savimi atsinešė labai įdomų veikimo modelį, kuris yra decentralizuotas ir kriptografiniu būdu garantuoja tam tikrą anonimiškumą.

Satoshi Nakamoto vardu pasivadinęs bitkoinų kūrėjas pasaulį supažindino su iki to laiko dar nematyta technologija. Bitkoinų tinklas yra necentralizuotas, o tai reiškia, kad jis nėra vienoje vietoje ir negali būti uždarytas.

Iš pradžių bitkoinai buvo populiarūs tik technologijų mylėtojų tarpe, bet gana greitai virtualioji valiuta buvo pradėta naudoti ir juodojoje rinkoje, ypač sandoriuose, kai saugomas pirkėjo identitetas.

Bitkoinais pradėjus prekiauti „Mt Gox“ ir kitose biržose, bitkoinų, kaip investicijos, vertė gana staigiai išaugo tūkstančiais procentų.

Šiandieninės technologijos leidžia žmonėms bendrauti tarpusavyje čia ir dabar, nesvarbu, kur jie būtų. Balso ir vaizdo skambučiai, žinutės, el. paštas ir nuotraukos iš taško A į tašką B keliauja esamuoju laiku.

Tuo tarpu su piniginiais pervedimais situacija šiek tiek kita. Siunčiant pinigus iš asmeninės sąskaitos, siuntimas gali užtrukti net keletą dienų, priklausomai nuo to, į kurią šalį keliauja pinigai. Bet svarbiausia, jog jūsų pinigai yra saugomi banko sąskaitoje, tai iš esmės reiškia, jog jie yra ne jūsų, bet kažkieno kito žinioje. Kaip istorija jau yra parodžiusi ne kartą, bankrutuojant bankui, jūsų pinigai tiesiog įšaldomi laukiant tolimesnių banko veiksmų. Gana neseniai atsiradusi „Blockchain“ technologija banką, kaip trečiąjį asmenį, pašalina iš žaidimo. „Blockchain“ technologija, naudodama matematinius ir kriptografinius mechanizmus, sukuria atvirą necentralizuotą duomenų bazę, kuri suteikia galimybę vykdyti bet kokio tipo sandorius, kurie turi vertę, tokius, kaip pinigų siuntimas, daiktų pardavimas, nekilnojamo turto sandorių ir bylų tvarkymas. Tai atveria duris nugriauti nusistovėjusius ir nepažangius modelius. „Blockchain“ technologijos panaudojimas yra beribis.

Ši technologija kiekvienais metais vis spartesniu žingsniu ateina į mūsų gyvenimus. Tikriausiai dėl visko reikėtų dėkoti šios technologijos pradininkei – bitkoinų valiutai, nuo kurio viskas ir prasidėjo. Vos prieš keletą metų į šią valiutą buvo žiūrima iš aukšto ir juokiamasi. Šiandien bitkoinus rasite tikriausiai visose pagrindinėse biržų spekuliavimo platformose. Netgi didieji Volstrito bankai į šią valiutą pradėjo žiūrėti su pagarba. Vos prieš 8 metus atsiradę bitkoinai šiandien jau turi milijardinę rinkos kapitalizaciją. Kad ir ką bekalbėtų kritikai, skaičiai kalba patys už save.

Ekspertai teigia, kad 10 metų laikotarpiu visi pagrindiniai mokesčiai bus surinkinėjami pasitelkiant „Blockchain“ technologiją. Ši technologija visai netolimoje ateityje pagelbės imigrantams siųsti pinigus į mažiau išsivysčiusias šalis, kur priėjimas prie finansinių institucijų yra ribotas. Finansinių ir bankinių nusikaltimų stipriai sumažės. Viskas bus saugoma decentralizuoto tinklo duomenų bazėje ir bet kuris, turintis prieigą prie interneto, galės peržiūrėti visus sudarytus sandorius.

Neabejojama, jog vieną dieną „Blockchain“ technologija taps milžiniško dydžio duomenų saugykla, kuria naudosis beveik visos institucijos. Kaip bebūtų, ši technologija privers mažinti daugelio įprastinių paslaugų kainas ir trumpinti atlikimo greitį.

Ar vyriausybės, finansinės ir juridinės institucijos pripažins „Blockchain“ technologiją? Kas atsitiks tiems, kurie nepripažins? Norėtųsi tikėti, jog Lietuva bus viena iš šalių, kurios šią unikalią technologiją pritaikys pirmosios.

Marius Muzikevičius, Jungtinės Karalystės informacinių technologijų bendrovės „On Site Services“ konsultantas.