Kas lemia finansų paslaugų kokybę ir patrauklumą

Publikuota: 2016-11-15
Stasys Kropas, LBA prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Stasys Kropas, LBA prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Vargiai galima įsivaizduoti modernią ir pažangią valstybę be tvaraus finansų sektoriaus. Vienas iš reikšmingų veiksnių šalies finansų paslaugų raidai ir pažangai yra sudarymas sąlygų, tinkamų finansų centrui susikurti.

Finansų centrai užtikrina didesnį patrauklumą investuotojams, o tai savo ruožtu didina finansų paslaugų ir darbo vietų susitelkimą šalyje, sudaro geresnes galimybes teikti efektyvias, masto ekonomija grįstas paslaugas ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu. Pasaulyje tarp finansų centrų nuolat vyksta arši konkurencija, ypač tarp sąrašo viršūnėje esančių Londono ir Niujorko. Antras didžiausias ES finansų centras, Liuksemburgas, pasaulyje tik 12-tas.

Finansų centrų sąrašo sudarymo principai iš esmės galėtų padėti suprasti priežastis, kodėl naujai formuojamas Baltijos šalių bankas būstinę renkasi Taline, bet ne Vilniuje. Formuojant sąrašą, miestai vertinami pagal 101 rodiklį, kuriuos skelbia skirtingos tarptautinės organizacijos. Šie vertinimai apima 5 sritis: šalies verslo aplinką, finansų sektoriaus pažangą, infrastruktūrą, žmogiškojo kapitalo ir reputacinius faktorius. Taip pat sumuojami rezultatai internetinio klausimyno, kurį pildo virš 2.000 finansų paslaugų profesionalų.

Lietuvos pėdsakų kol kas nematyti

Žvigtelėjus į pavadinimus miestų, išrikiuotų pagal finansų centrų indeksą (The Global Financial Centres Index), Vilniaus ten nėra. Lietuva kol kas nėra įvardijama, kaip ta, kuri potencialiai finansų sektoriaus srityje artimiausiu metu galėtų tapti reikšmingesnė. Žinoma, matomas finansų sektoriaus išvystymas, infrastruktūros plėtra, tačiau to nepakanka.

Tuo tarpu mūsų kaimyninių valstybių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos – sostinės Centrinės ir Rytų Europos kontekste yra regiono lyderės. Pasauliniame reitinge Ryga yra 52, Talinas – 50, Varšuva – 45 vietose. Ypač stebina pastarojo laikotarpio latvių bei estų pažanga. Jie jau seniai pralenkė Maskvą (dabar ji – 84) ir sparčiai artėja prie Varšuvos.

Šalies raida be finansų centro?

Finansų centrai, priklausomai nuo jų masto ir specifikos, gali būti globalūs, tarptautiniai, vietiniai. Kiekviena šalis ieško savų nišų. Estija pasižymi kryptingos infrastruktūros e–paslaugų plėtroje, Latvija – asmeninių finansų valdymo srityje, tuo tarpu Lietuva kol kas – be aiškios krypties. Mūsų valstybė, skirtingai nuo daugumos kitų ES šalių, vis dar neturi aiškios finansų sektoriaus raidos vizijos ir strategijos.

Nepatekti į finansų centų sąrašą nėra pati didžiausia problema. Dabar, kai finansų paslaugų rinka yra liberalizuota ir laisva, galima be ypatingų kliūčių naudotis kitų šalių finansų centrų paslaugomis. Bet tokiu būdu Lietuva, kaip valstybė, praranda patrauklumą, o kartu su juo – aukščiausio lygio profesionalus, naujų darbo vietų kūrimo galimybes, mokesčių surinkimą į biudžetą, tvaresnį ekonomikos ir reikalingų finansų rinkos priemonių augimą bei labiau užtikrintas valstybės gerovės perspektyvas. Visgi liekant itin svarbaus finansų sektoriaus nuošalyje šalis pasauliniu mastu tampa tarsi periferine.

Sveikintinas LRV pasiryžimas siekti tapti finansines inovacijas skatinančia Vyriausybe ir darbo grupės sudarymas atitinkamiems pasiūlymams rengti. Džiugina besikeičiantis finansų sektorių reguliuojančių institucijų požiūris atsakingiau vertinti reguliacinių teisės aktų poveikį šalies konkurencingumui bei ambicijos būti fintech centru. Tik kyla esminis klausimas – ar fintech kompanijų atėjimas į mūsų šalį bus pakankama priemonė formuojant tvarų ir efektyvų finansų sektorių?

Tai gali paskatinti tam tikrą ekonominį aktyvumą, darbo vietų kūrimą, tačiau tikėtis stabilaus ilgalaikio šalies ekonomikos finansavimo, resursų pritraukimo ir transformavimo į ekonomikos augimą skatinančius įrankius – negalima. Tam būtinos kompleksinės priemonės bei tinkama teisinė ir reguliacinė aplinka. Siekis valstybei atsirasti finansų centrų sąraše ir kryptingai įgyvendinamos priemonės galėtų būti savotiška pagalbinė priemonė valdžios institucijoms siekiant tinkamai atlikti darbus. Tam būtinas ir valdžios bei reguliavimo institucijų glaudus bendradarbiavimas su verslu.

Džiugu, kad mūsų šalyje sėkmingai vystomi kai kurių globalių finansų institucijų verslo paslaugų centrai. Tačiau neramu, kad pastaruoju metu vis dažniau tenka konstatuoti, jog Lietuva, išlaikant reikšmingus šaliai investuotojus, pralošia konkurencinę kovą kaimynams. O iš bankų akcininkų ir bankų grupių vadovų girdima, kad mūsų reguliacinė aplinka mažiau patraukli. Tai stabdo investicijas bei ekonomikos finansavimą ir yra didelė kliūtis sudėtingesnių finansų rinkos priemonių atsiradimui bei Lietuvos kapitalo rinkos išvystymui.

Komentaro autorius – Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vidinės „Danske“ 200 mlrd. Eur „nešvarių pinigų“ skandalo peripetijos Premium 2

2015 m. rugpjūtį didžiausias pasaulyje pinigų plovimo skandalas dar nebuvo iškilęs viešumon, tačiau „Danske...

Rinkos
2018.10.19
„Luminor“ galėtų investuoti į „fintech“ įmonę

Baltijos šalių bankas „Luminor”, kuriame jau kitų metų pirmąjį pusmetį kontrolę turės JAV privataus kapitalo...

Rinkos
2018.10.18
Dar viena ERPB pagalbos ranka – įsigijo „Luminor“ obligacijų

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) reikšmingai prisidėjo prie „Luminor“ banko pirmosios...

Rinkos
2018.10.18
Zalatorius – apie bankų „brūkšnį“ plovimui, akcininkų pokyčius, pasiruošimą krizei Premium 7

Baltijos šalyse netylant pinigų plovimo skandalams, Lietuvos bankai jaučiasi gana ramūs, nes dar pernai...

Rinkos
2018.10.18
„Danske Bank“ naujasis vadovas neįtiko priežiūros institucijai

Danijos finansų priežiūros institucija (FSA) atmetė „Danske Bank“ pasirinkto naujo vykdomojo direktoriaus...

Rinkos
2018.10.17
Lietuvos banko vadovas Vasiliauskas: uždraudę viską, liktume prie suskilusios geldos

Pinigų plovimo istorijos, kuriose minimi ir Baltijos šalyse veikiantys bankai, turi neigiamos įtakos viso...

Finansai
2018.10.16
Vasiliauskas: ECB keis palūkanas ne anksčiau 2019-ųjų rudens 3

Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet, kaip ir planuota, turėtų užbaigti euro sistemos kiekybinio skatinimo,...

Verslo aplinka
2018.10.15
FED tikrai neišprotėjo, sako analitikai 2

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, trečiadienį sukritikavus JAV Federalinį rezervų banką (FED) dėl pernelyg...

Rinkos
2018.10.11
Šiaulių banko pagrindiniai akcininkai nutraukė tarpusavio sutartį 1

Šiaulių banko pagrindiniai akcininkai nebeveiks kaip viena akcininkų grupė.

Rinkos
2018.10.08
Pirmu Lietuvoje specializuotu banku taps „Mano unija“

Vilniuje veikiančiai kredito unijai „Mano unija“ suteikta specializuoto banko licencija.

Rinkos
2018.10.08
Europos bankai murkdosi pinigų plovimo skandaluose 8

Lietuvoje garsiausiai pastaruoju metu nuskambėjo galimo pinigų plovimo per „Danske Bank“ skandalas, tačiau...

Rinkos
2018.10.06
Lietuvos rinkoje tvirtintis bando švedų interneto bankas 1

„TF Bank“, Švedijos interneto bankas, imasi veiksmų plėstis Lietuvos vartojimo finansavimo ir elektroninės...

Rinkos
2018.10.05
„Danske Bank“ – JAV Teisingumo departamento taikiklyje, nutraukiama akcijų supirkimo programa 7

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ dėl galimo pinigų plovimo per Estijos padalinį susilaukė JAV...

Rinkos
2018.10.04
„Creditinfo“ kreditingumo ataskaitas šiandien teikia nemokamai 5

Ketvirtadienį kredito biuras „Creditinfo“ įmonėms ir gyventojams teikia nemokamas kreditingumo ataskaitas.

Verslo aplinka
2018.10.04
„TransferGo“ tikisi pritraukti iki 5 mln. Eur – išbandys „Seedrs“ platformą 5

Lietuvių įkurtas piniginių perlaidų startuolis „TransferGo“ pradės sutelktinio finansavimo kampaniją per...

Rinkos
2018.10.03
Prokurorai: tyrimas dėl pinigų plovimo per Ūkio banką nėra baigtas

BNS

Lietuvos teisėsaugos prieš 6 metus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo lėšų, apgaule įgytų...

Finansai
2018.10.03
Lietuvos bankas sušvelnino reikalavimus Medicinos bankui 2

Lietuvos banko (LB) valdyba, įvertinusi visus neigiamus veiksnius, galinčius paveikti UAB Medicinos banko...

Finansai
2018.10.03
Nuo spalio 1 d. – skaidresnės gyvybės draudimo sutartys 1

Spalio pradžioje įsigalioja Draudimo įstatymo pakeitimai, kurie gyvybės draudimo bendroves įpareigos aiškiai...

Finansai
2018.10.02
„Citadele“ žengia į būsto paskolų rinką 8

Latvių bankininkystės grupė „Citadele“ bandys pasinaudoti augančiu būsto kreditavimu ir pradės teikti būsto...

Rinkos
2018.10.02
Kremliaus kritiko Browderio interviu VŽ: koks Lietuvos vaidmuo plaunant rusų pinigus Premium 8

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bankai yra patrauklūs pinigų plovimui dėl švelnesnių pinigų plovimo...

Rinkos
2018.10.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau