Kas lemia finansų paslaugų kokybę ir patrauklumą

Publikuota: 2016-11-15
Stasys Kropas, LBA prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Stasys Kropas, LBA prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Vargiai galima įsivaizduoti modernią ir pažangią valstybę be tvaraus finansų sektoriaus. Vienas iš reikšmingų veiksnių šalies finansų paslaugų raidai ir pažangai yra sudarymas sąlygų, tinkamų finansų centrui susikurti.

Finansų centrai užtikrina didesnį patrauklumą investuotojams, o tai savo ruožtu didina finansų paslaugų ir darbo vietų susitelkimą šalyje, sudaro geresnes galimybes teikti efektyvias, masto ekonomija grįstas paslaugas ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu. Pasaulyje tarp finansų centrų nuolat vyksta arši konkurencija, ypač tarp sąrašo viršūnėje esančių Londono ir Niujorko. Antras didžiausias ES finansų centras, Liuksemburgas, pasaulyje tik 12-tas.

Finansų centrų sąrašo sudarymo principai iš esmės galėtų padėti suprasti priežastis, kodėl naujai formuojamas Baltijos šalių bankas būstinę renkasi Taline, bet ne Vilniuje. Formuojant sąrašą, miestai vertinami pagal 101 rodiklį, kuriuos skelbia skirtingos tarptautinės organizacijos. Šie vertinimai apima 5 sritis: šalies verslo aplinką, finansų sektoriaus pažangą, infrastruktūrą, žmogiškojo kapitalo ir reputacinius faktorius. Taip pat sumuojami rezultatai internetinio klausimyno, kurį pildo virš 2.000 finansų paslaugų profesionalų.

Lietuvos pėdsakų kol kas nematyti

Žvigtelėjus į pavadinimus miestų, išrikiuotų pagal finansų centrų indeksą (The Global Financial Centres Index), Vilniaus ten nėra. Lietuva kol kas nėra įvardijama, kaip ta, kuri potencialiai finansų sektoriaus srityje artimiausiu metu galėtų tapti reikšmingesnė. Žinoma, matomas finansų sektoriaus išvystymas, infrastruktūros plėtra, tačiau to nepakanka.

Tuo tarpu mūsų kaimyninių valstybių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos – sostinės Centrinės ir Rytų Europos kontekste yra regiono lyderės. Pasauliniame reitinge Ryga yra 52, Talinas – 50, Varšuva – 45 vietose. Ypač stebina pastarojo laikotarpio latvių bei estų pažanga. Jie jau seniai pralenkė Maskvą (dabar ji – 84) ir sparčiai artėja prie Varšuvos.

Šalies raida be finansų centro?

Finansų centrai, priklausomai nuo jų masto ir specifikos, gali būti globalūs, tarptautiniai, vietiniai. Kiekviena šalis ieško savų nišų. Estija pasižymi kryptingos infrastruktūros e–paslaugų plėtroje, Latvija – asmeninių finansų valdymo srityje, tuo tarpu Lietuva kol kas – be aiškios krypties. Mūsų valstybė, skirtingai nuo daugumos kitų ES šalių, vis dar neturi aiškios finansų sektoriaus raidos vizijos ir strategijos.

Nepatekti į finansų centų sąrašą nėra pati didžiausia problema. Dabar, kai finansų paslaugų rinka yra liberalizuota ir laisva, galima be ypatingų kliūčių naudotis kitų šalių finansų centrų paslaugomis. Bet tokiu būdu Lietuva, kaip valstybė, praranda patrauklumą, o kartu su juo – aukščiausio lygio profesionalus, naujų darbo vietų kūrimo galimybes, mokesčių surinkimą į biudžetą, tvaresnį ekonomikos ir reikalingų finansų rinkos priemonių augimą bei labiau užtikrintas valstybės gerovės perspektyvas. Visgi liekant itin svarbaus finansų sektoriaus nuošalyje šalis pasauliniu mastu tampa tarsi periferine.

Sveikintinas LRV pasiryžimas siekti tapti finansines inovacijas skatinančia Vyriausybe ir darbo grupės sudarymas atitinkamiems pasiūlymams rengti. Džiugina besikeičiantis finansų sektorių reguliuojančių institucijų požiūris atsakingiau vertinti reguliacinių teisės aktų poveikį šalies konkurencingumui bei ambicijos būti fintech centru. Tik kyla esminis klausimas – ar fintech kompanijų atėjimas į mūsų šalį bus pakankama priemonė formuojant tvarų ir efektyvų finansų sektorių?

Tai gali paskatinti tam tikrą ekonominį aktyvumą, darbo vietų kūrimą, tačiau tikėtis stabilaus ilgalaikio šalies ekonomikos finansavimo, resursų pritraukimo ir transformavimo į ekonomikos augimą skatinančius įrankius – negalima. Tam būtinos kompleksinės priemonės bei tinkama teisinė ir reguliacinė aplinka. Siekis valstybei atsirasti finansų centrų sąraše ir kryptingai įgyvendinamos priemonės galėtų būti savotiška pagalbinė priemonė valdžios institucijoms siekiant tinkamai atlikti darbus. Tam būtinas ir valdžios bei reguliavimo institucijų glaudus bendradarbiavimas su verslu.

Džiugu, kad mūsų šalyje sėkmingai vystomi kai kurių globalių finansų institucijų verslo paslaugų centrai. Tačiau neramu, kad pastaruoju metu vis dažniau tenka konstatuoti, jog Lietuva, išlaikant reikšmingus šaliai investuotojus, pralošia konkurencinę kovą kaimynams. O iš bankų akcininkų ir bankų grupių vadovų girdima, kad mūsų reguliacinė aplinka mažiau patraukli. Tai stabdo investicijas bei ekonomikos finansavimą ir yra didelė kliūtis sudėtingesnių finansų rinkos priemonių atsiradimui bei Lietuvos kapitalo rinkos išvystymui.

Komentaro autorius – Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
SEB ir klientų ginčas: prievaizdas turėjo trečią nuomonę 9

Lietuvoje gyvenanti šeima, iš SEB banko siekusi išsireikalauti būsto paskolų palūkanų sumažinimo nuo 4,29%...

Rinkos
12:15
„Snoro“ ikiteisminiame tyrime nustatyta apie 0,5 mlrd. Eur žala 11

Bankrutavusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo byloje ikiteisminį tyrimą ketvirtadienį baigę...

Finansai
2019.01.17
Prokurorai baigė tyrimą dėl „Snoro“ turto pasisavinimo 2

Prokurorai ketvirtadienį baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl didelės vertės žlugusio banko „Snoras“...

Finansai
2019.01.17
Medicinos bankas: S. Karoso mirtis veiklos nepaveiks 7

Trečiadienį mirus pagrindiniam Medicinos banko akcininkui Sauliui Karosui, banko atstovai ramina, kad banko...

Rinkos
2019.01.16
LB: bankų įkainių skaičiuoklė padidins konkurenciją 1

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę, kuri vartotojams leidžia palyginti bankų, kredito unijų,...

Finansai
2019.01.16
Interviu: „Revolut“ sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą Premium 17

„Revolut“ įsiliejimas į šalies bankų gretas sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą, nes ji gaus naują...

Rinkos
2019.01.16
2018-uosius vainikavo „Moody‘s“ ir „Google“ investicijos, atėjo regionų eilė 4

2018 m. - antri metai iš eilės be pertraukos, kai Lietuvoje įsikuria gerai žinomos globalios kompanijos,...

Verslo aplinka
2019.01.15
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Lietuva – antra Europoje pagal „fintech“ įmonių licencijavimą 7

Lietuva laikosi savo deklaruotos pozicijos paversti šalį finansinių technologijų („fintech“) centru Europos...

Rinkos
2019.01.14
Nyderlandų „Factris” perka lietuvių įkurtą „Debifo“ 14

Nyderlandų faktoringo bendrovė „Factris” už neskelbiamą sumą įsigijo 100% Lietuvos faktoringo paslaugų įmonės...

Rinkos
2019.01.14
Specializuoto banko steigimas: 1 mln. Eur sąskaitoje – tik pradžia Premium 2

Lietuvoje galimybė įsteigti specializuotą banką atsirado 2017 m., kai buvo priimti tai numatantys teisės...

Rinkos
2019.01.11
Dėl atmesto akredityvo „Metruna“ teikia ieškinį „Swedbank“ Premium 13

Metalo laužo atliekų supirkimo UAB „Metruna“ įvertino nuostolius, kuriuos patyrė bankui „Swedbank“ atsisakius...

Pramonė
2019.01.11
Vertingiausiu finansų startuoliu Europoje tapo N26 38

Vokietijos interneto bankas N26 pritraukė 300 mln. USD investiciją ir tapo vertingiausiu finansų technologijų...

Technologijos
2019.01.10
Vidutinės naujų būsto paskolų palūkanos pasiekė 2,30% 8

Vidutinės naujai išduodamų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pernai lapkritį pasiekė 2,30% – 0,26 proc.

Rinkos
2019.01.09
„Orion Securities“ neria į gerovės paslaugas 7

Lietuvos finansų maklerio įmonė „Orion Securities“ neria į naują veiklos sritį – gerovės valdymo paslaugų...

Rinkos
2019.01.08
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
„Revolut“ licencija: našta ar galimybė Lietuvai Premium 25

Jungtinės Karalystės startuoliui „Revolut“ liejantis į Lietuvos bankų gretas, centrinis bankas gesina...

Rinkos
2019.01.08
S. Jakeliūnas dėl „Revolut“ veiklos kreipėsi į FNTT ir VSD 46

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo...

Finansai
2019.01.07
M. Jurgilas: Lietuva – ne Islandija, o pavyzdys – Liuksemburgas Premium 23

Jungtinės Karalystės finansų technologijų (angl. „fintech“) bendrovei „Revolut“ gavus lietuvišką banko...

Rinkos
2019.01.07
M. Jurgilas: Specializuoti bankai didina konkurenciją

Lietuvos centrinis bankas (LB) tikina, kad šalyje besikuriantys specializuoti bankai, tarp jų ir startuolis...

Finansai
2019.01.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau