Kas lemia finansų paslaugų kokybę ir patrauklumą

Publikuota: 2016-11-15
Stasys Kropas, LBA prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Stasys Kropas, LBA prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Vargiai galima įsivaizduoti modernią ir pažangią valstybę be tvaraus finansų sektoriaus. Vienas iš reikšmingų veiksnių šalies finansų paslaugų raidai ir pažangai yra sudarymas sąlygų, tinkamų finansų centrui susikurti.

Finansų centrai užtikrina didesnį patrauklumą investuotojams, o tai savo ruožtu didina finansų paslaugų ir darbo vietų susitelkimą šalyje, sudaro geresnes galimybes teikti efektyvias, masto ekonomija grįstas paslaugas ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu. Pasaulyje tarp finansų centrų nuolat vyksta arši konkurencija, ypač tarp sąrašo viršūnėje esančių Londono ir Niujorko. Antras didžiausias ES finansų centras, Liuksemburgas, pasaulyje tik 12-tas.

Finansų centrų sąrašo sudarymo principai iš esmės galėtų padėti suprasti priežastis, kodėl naujai formuojamas Baltijos šalių bankas būstinę renkasi Taline, bet ne Vilniuje. Formuojant sąrašą, miestai vertinami pagal 101 rodiklį, kuriuos skelbia skirtingos tarptautinės organizacijos. Šie vertinimai apima 5 sritis: šalies verslo aplinką, finansų sektoriaus pažangą, infrastruktūrą, žmogiškojo kapitalo ir reputacinius faktorius. Taip pat sumuojami rezultatai internetinio klausimyno, kurį pildo virš 2.000 finansų paslaugų profesionalų.

Lietuvos pėdsakų kol kas nematyti

Žvigtelėjus į pavadinimus miestų, išrikiuotų pagal finansų centrų indeksą (The Global Financial Centres Index), Vilniaus ten nėra. Lietuva kol kas nėra įvardijama, kaip ta, kuri potencialiai finansų sektoriaus srityje artimiausiu metu galėtų tapti reikšmingesnė. Žinoma, matomas finansų sektoriaus išvystymas, infrastruktūros plėtra, tačiau to nepakanka.

Tuo tarpu mūsų kaimyninių valstybių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos – sostinės Centrinės ir Rytų Europos kontekste yra regiono lyderės. Pasauliniame reitinge Ryga yra 52, Talinas – 50, Varšuva – 45 vietose. Ypač stebina pastarojo laikotarpio latvių bei estų pažanga. Jie jau seniai pralenkė Maskvą (dabar ji – 84) ir sparčiai artėja prie Varšuvos.

Šalies raida be finansų centro?

Finansų centrai, priklausomai nuo jų masto ir specifikos, gali būti globalūs, tarptautiniai, vietiniai. Kiekviena šalis ieško savų nišų. Estija pasižymi kryptingos infrastruktūros e–paslaugų plėtroje, Latvija – asmeninių finansų valdymo srityje, tuo tarpu Lietuva kol kas – be aiškios krypties. Mūsų valstybė, skirtingai nuo daugumos kitų ES šalių, vis dar neturi aiškios finansų sektoriaus raidos vizijos ir strategijos.

Nepatekti į finansų centų sąrašą nėra pati didžiausia problema. Dabar, kai finansų paslaugų rinka yra liberalizuota ir laisva, galima be ypatingų kliūčių naudotis kitų šalių finansų centrų paslaugomis. Bet tokiu būdu Lietuva, kaip valstybė, praranda patrauklumą, o kartu su juo – aukščiausio lygio profesionalus, naujų darbo vietų kūrimo galimybes, mokesčių surinkimą į biudžetą, tvaresnį ekonomikos ir reikalingų finansų rinkos priemonių augimą bei labiau užtikrintas valstybės gerovės perspektyvas. Visgi liekant itin svarbaus finansų sektoriaus nuošalyje šalis pasauliniu mastu tampa tarsi periferine.

Sveikintinas LRV pasiryžimas siekti tapti finansines inovacijas skatinančia Vyriausybe ir darbo grupės sudarymas atitinkamiems pasiūlymams rengti. Džiugina besikeičiantis finansų sektorių reguliuojančių institucijų požiūris atsakingiau vertinti reguliacinių teisės aktų poveikį šalies konkurencingumui bei ambicijos būti fintech centru. Tik kyla esminis klausimas – ar fintech kompanijų atėjimas į mūsų šalį bus pakankama priemonė formuojant tvarų ir efektyvų finansų sektorių?

Tai gali paskatinti tam tikrą ekonominį aktyvumą, darbo vietų kūrimą, tačiau tikėtis stabilaus ilgalaikio šalies ekonomikos finansavimo, resursų pritraukimo ir transformavimo į ekonomikos augimą skatinančius įrankius – negalima. Tam būtinos kompleksinės priemonės bei tinkama teisinė ir reguliacinė aplinka. Siekis valstybei atsirasti finansų centrų sąraše ir kryptingai įgyvendinamos priemonės galėtų būti savotiška pagalbinė priemonė valdžios institucijoms siekiant tinkamai atlikti darbus. Tam būtinas ir valdžios bei reguliavimo institucijų glaudus bendradarbiavimas su verslu.

Džiugu, kad mūsų šalyje sėkmingai vystomi kai kurių globalių finansų institucijų verslo paslaugų centrai. Tačiau neramu, kad pastaruoju metu vis dažniau tenka konstatuoti, jog Lietuva, išlaikant reikšmingus šaliai investuotojus, pralošia konkurencinę kovą kaimynams. O iš bankų akcininkų ir bankų grupių vadovų girdima, kad mūsų reguliacinė aplinka mažiau patraukli. Tai stabdo investicijas bei ekonomikos finansavimą ir yra didelė kliūtis sudėtingesnių finansų rinkos priemonių atsiradimui bei Lietuvos kapitalo rinkos išvystymui.

Komentaro autorius – Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Naujas Draudimo įstatymas numato naujus reikalavimus brokeriams

Įgyvendinant draudimo rinką reglamentuojančią Europos Sąjungos direktyvą Lietuvoje po pusmečio įsigalios...

Verslo aplinka
2018.04.19
50% uždarbio siekiančios pensijos Vyriausybė tikisi iš didesnio gyventojų kaupimo 18

Trečiadienį Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras, išsamiau pristatė pensijų reformos...

Rinkos
2018.04.18
Šeimos konstitucija – kaip šeimos akcininkų sutartis

Daugelis versle besisukančių žmonių žino, kas yra įmonės akcininkų sutartis, tačiau nėra girdėję ar beveik...

Rinkos
2018.04.14
Penktadienį stringa „Swedbank“ internetinės bankininkystės sistema 8

Didžiausio Lietuvoje komercinio banko „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistema penktadienį susidūrė su...

Finansai
2018.04.13
Konkurencijos taryba įvertino VIG įsipareigojimų įgyvendinimą

Konkurencijos taryba įvertino, kad bendrovė „Vienna Insurance Group“ (VIG) tinkamai įgyvendino prisiimtus...

Finansai
2018.04.13
Žiniasklaida: į „Revolut“ investuoja rusų milijardieriaus įmonė 16

Jungtinės Karalystės technologijų startuolis „Revolut“, siekiantis tapti banku Lietuvoje, netrukus turėtų...

Rinkos
2018.04.13
Tarp Europos „fintech“ įtakingiausių – penki lietuviai 3

Tarp 200 įtakingiausių Europos finansinių technologijų („fintech“) sektoriaus žmonių yra penki lietuviai:...

Rinkos
2018.04.13
Rusijoje sulaikytas bankrutavusio „Snoro“  pagrindinis akcininkas Antonovas 17

Rusijos Sankt Peterburgo mieste teisėsauga sulaikė bankrutavusio „Snoro“ banko pagrindinį akcininką Vladimirą...

Finansai
2018.04.12
„Revolut“ vadovas: apie būsimą plėtrą, dinozaurus rinkoje, finansų sektoriaus ateitį Premium 2

Tradiciniai bankai yra dinozaurai ir jie pasmerkti mirti, interviu VŽ sako Jungtinės Karalystės technologijų...

Rinkos
2018.04.10
Lietuvos banko „blockchain“ smėlio dėžei – 0,762 mln. Eur europinių pinigų 10

Į Lietuvos banko inicijuojamą „blockchain“ technologija grįstų sprendimų bandymų platformą „LBChain“ bus...

Finansai
2018.04.10
„Citigroup“: akcijų laukia duobėtas ketvirtis, bet vis tiek išnaudokite korekcijas

Pasaulio akcijų rinkoms pirmasis šių metų ketvirtis buvo itin duobėtas ir tai tęsis ir antrąjį metų ketvirtį,...

Rinkos
2018.04.09
Bankai tikisi Duomenų apsaugos inspekcijos geranoriškumo 3

Po pusantro mėnesio įsigaliojantis naujasis Europos Sąjungos reglamentas dėl asmens duomenų teisinės...

Finansai
2018.04.09
„Deutsche Bank“ turės naują vadovą

Vokietijos bankininkystės milžino „Deutsche Bank“ vadovu taps Christianas Sewingas, iki šiol vadovavęs banko...

Rinkos
2018.04.09
Pagal investuotojų kuriamas darbo vietas Lietuva – ketvirta ES 5

2017 m. Lietuva pakilo į 4 vietą ES pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų suplanuotas kurti...

Pramonė
2018.04.09
Latvija dar kartą bando išsižadėti pinigų plovimo tradicijų

Latvija po šalį sukrėtusios bankinės krizės dar kartą bando išsižadėti nešvarių pinigų plovyklos etiketės.

Rinkos
2018.04.05
Medicinos bankas pelną didino 3 kartus 11

Verslininko Sauliaus Karoso valdomas Medicinos bankas 2017 m. uždirbo 1,65 mln. Eur grynojo pelno - 3 kartus...

Rinkos
2018.04.05
„Revolut“ Lietuvoje pasididino įstatinį kapitalą 2

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ padidino savo antrinės įmonės Lietuvoje...

Technologijos
2018.04.04
Dėl draudimo paslaugų – rekordinis skundų skaičius 2

Vartotojai 2017 m. dažniau kreipėsi į Lietuvos banką, neradę sutarimo su draudikais, bankais ar kitais...

Finansai
2018.04.04
Guoga investavo į būsimą banką 19

Europos Parlamento narys Antanas Guoga, aktyviai dalyvaujantis kriptovaliutų veikloje, investavo į banku...

Rinkos
2018.03.30
Šiaulių banko akcininkai paskirstė pelną 

Ketvirtadienį įvykusiame Šiaulių banko akcininkų susirinkime akcininkai Šiaulių banko akcininkai pelną...

Finansai
2018.03.29

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau