Kas lemia finansų paslaugų kokybę ir patrauklumą

Publikuota: 2016-11-15
Stasys Kropas, LBA prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Stasys Kropas, LBA prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Vargiai galima įsivaizduoti modernią ir pažangią valstybę be tvaraus finansų sektoriaus. Vienas iš reikšmingų veiksnių šalies finansų paslaugų raidai ir pažangai yra sudarymas sąlygų, tinkamų finansų centrui susikurti.

Finansų centrai užtikrina didesnį patrauklumą investuotojams, o tai savo ruožtu didina finansų paslaugų ir darbo vietų susitelkimą šalyje, sudaro geresnes galimybes teikti efektyvias, masto ekonomija grįstas paslaugas ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu. Pasaulyje tarp finansų centrų nuolat vyksta arši konkurencija, ypač tarp sąrašo viršūnėje esančių Londono ir Niujorko. Antras didžiausias ES finansų centras, Liuksemburgas, pasaulyje tik 12-tas.

Finansų centrų sąrašo sudarymo principai iš esmės galėtų padėti suprasti priežastis, kodėl naujai formuojamas Baltijos šalių bankas būstinę renkasi Taline, bet ne Vilniuje. Formuojant sąrašą, miestai vertinami pagal 101 rodiklį, kuriuos skelbia skirtingos tarptautinės organizacijos. Šie vertinimai apima 5 sritis: šalies verslo aplinką, finansų sektoriaus pažangą, infrastruktūrą, žmogiškojo kapitalo ir reputacinius faktorius. Taip pat sumuojami rezultatai internetinio klausimyno, kurį pildo virš 2.000 finansų paslaugų profesionalų.

Lietuvos pėdsakų kol kas nematyti

Žvigtelėjus į pavadinimus miestų, išrikiuotų pagal finansų centrų indeksą (The Global Financial Centres Index), Vilniaus ten nėra. Lietuva kol kas nėra įvardijama, kaip ta, kuri potencialiai finansų sektoriaus srityje artimiausiu metu galėtų tapti reikšmingesnė. Žinoma, matomas finansų sektoriaus išvystymas, infrastruktūros plėtra, tačiau to nepakanka.

Tuo tarpu mūsų kaimyninių valstybių – Latvijos, Estijos ir Lenkijos – sostinės Centrinės ir Rytų Europos kontekste yra regiono lyderės. Pasauliniame reitinge Ryga yra 52, Talinas – 50, Varšuva – 45 vietose. Ypač stebina pastarojo laikotarpio latvių bei estų pažanga. Jie jau seniai pralenkė Maskvą (dabar ji – 84) ir sparčiai artėja prie Varšuvos.

Šalies raida be finansų centro?

Finansų centrai, priklausomai nuo jų masto ir specifikos, gali būti globalūs, tarptautiniai, vietiniai. Kiekviena šalis ieško savų nišų. Estija pasižymi kryptingos infrastruktūros e–paslaugų plėtroje, Latvija – asmeninių finansų valdymo srityje, tuo tarpu Lietuva kol kas – be aiškios krypties. Mūsų valstybė, skirtingai nuo daugumos kitų ES šalių, vis dar neturi aiškios finansų sektoriaus raidos vizijos ir strategijos.

Nepatekti į finansų centų sąrašą nėra pati didžiausia problema. Dabar, kai finansų paslaugų rinka yra liberalizuota ir laisva, galima be ypatingų kliūčių naudotis kitų šalių finansų centrų paslaugomis. Bet tokiu būdu Lietuva, kaip valstybė, praranda patrauklumą, o kartu su juo – aukščiausio lygio profesionalus, naujų darbo vietų kūrimo galimybes, mokesčių surinkimą į biudžetą, tvaresnį ekonomikos ir reikalingų finansų rinkos priemonių augimą bei labiau užtikrintas valstybės gerovės perspektyvas. Visgi liekant itin svarbaus finansų sektoriaus nuošalyje šalis pasauliniu mastu tampa tarsi periferine.

Sveikintinas LRV pasiryžimas siekti tapti finansines inovacijas skatinančia Vyriausybe ir darbo grupės sudarymas atitinkamiems pasiūlymams rengti. Džiugina besikeičiantis finansų sektorių reguliuojančių institucijų požiūris atsakingiau vertinti reguliacinių teisės aktų poveikį šalies konkurencingumui bei ambicijos būti fintech centru. Tik kyla esminis klausimas – ar fintech kompanijų atėjimas į mūsų šalį bus pakankama priemonė formuojant tvarų ir efektyvų finansų sektorių?

Tai gali paskatinti tam tikrą ekonominį aktyvumą, darbo vietų kūrimą, tačiau tikėtis stabilaus ilgalaikio šalies ekonomikos finansavimo, resursų pritraukimo ir transformavimo į ekonomikos augimą skatinančius įrankius – negalima. Tam būtinos kompleksinės priemonės bei tinkama teisinė ir reguliacinė aplinka. Siekis valstybei atsirasti finansų centrų sąraše ir kryptingai įgyvendinamos priemonės galėtų būti savotiška pagalbinė priemonė valdžios institucijoms siekiant tinkamai atlikti darbus. Tam būtinas ir valdžios bei reguliavimo institucijų glaudus bendradarbiavimas su verslu.

Džiugu, kad mūsų šalyje sėkmingai vystomi kai kurių globalių finansų institucijų verslo paslaugų centrai. Tačiau neramu, kad pastaruoju metu vis dažniau tenka konstatuoti, jog Lietuva, išlaikant reikšmingus šaliai investuotojus, pralošia konkurencinę kovą kaimynams. O iš bankų akcininkų ir bankų grupių vadovų girdima, kad mūsų reguliacinė aplinka mažiau patraukli. Tai stabdo investicijas bei ekonomikos finansavimą ir yra didelė kliūtis sudėtingesnių finansų rinkos priemonių atsiradimui bei Lietuvos kapitalo rinkos išvystymui.

Komentaro autorius – Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kredito garantijos ūkininkams – paskui ES projektus Premium

Ūkininkai vis labiau domisi kredito garantijomis – per pirmąjį šių metų pusmetį jų jau suteikta trečdaliu...

Agroverslas
2018.07.20
Bankams ruošiamas naujas finansavimosi būdas

Lietuvos komerciniai bankai galbūt jau kitąmet galės turėti visiškai naują finansavimo šaltinį.

Rinkos
2018.07.19
„Danske Bank“ nori išpirkti kaltę: pasiruošęs aukoti 230 mln. USD 12

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“, įsivėlęs į bene didžiausią nuo banko įkūrimo 1871 m. skandalą, savo...

Rinkos
2018.07.19
„Danske Bank“ akcijoms seniai nebuvo taip blogai 8

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“, įsipainiojusio į galimo pinigų plovimo per Baltijos šalis skandalą,...

Rinkos
2018.07.18
Per „Revolut“ galimai plauti pinigai 7

Lietuviškos bankinės licencijos siekiantis Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“ informavo britų...

Rinkos
2018.07.18
Medicinos banko grynasis pelnas augo 65% 3

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas per pirmąjį 2018 m. pusmetį uždirbo 0,71 mln. Eur grynojo pelno. Tai yra...

Finansai
2018.07.18
JAV bankai prisuka pinigų kranelius komerciniam NT finansuoti 7

JAV bankai atsargiau vertina komercinio nekilnojamojo turto (NT) perspektyvas, todėl mažina išduodamų paskolų...

Statyba ir NT
2018.07.18
Bankai atsisako klientų, o pakilęs spiečius ieško naujo avilio Premium 5

Latvijos, Estijos, Kipro ir daugelio kitų Europos Sąjungos šalių bankai atsisako senųjų klientų, jeigu šie...

Finansai
2018.07.18
„Swedbank“ Lietuvoje 5% išaugino grynąjį pelną 2

„Swedbank“ Lietuvoje per 2018 m. pirmąjį pusmetį uždirbo 59 mln. Eur grynojo pelno. Tai yra 5% daugiau nei...

Finansai
2018.07.18
SEB grynojo pelno uždirbo 29% daugiau 12

SEB grupė Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 51,6 mln. Eur, arba 29% daugiau grynojo pelno nei prieš...

Rinkos
2018.07.17
Nesibylinėję dėl neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų išmokas gaus paskutiniai 20

Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymų išmokėti jiems priklausančias draudimines išmokas...

Rinkos
2018.07.13
Pinigų plovykla vadinamas „Danske Bank“ degina įvaizdžio likučius Premium 7

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“, verslo interesų turintis ir Lietuvoje, vis labiau klimpsta į pinigų...

Rinkos
2018.07.11
Teismas: SEB į Estijos fondą investavusiems klientams turi atlyginti 153.000 Eur 1

Vienas didžiausių šalyje komercinių SEB bankas į žlugusį Estijos investicijų fondą „GILD Arbitrage Risk...

Finansai
2018.07.11
Įžvelgia reguliacines ir reputacines rizikas Šiaurės šalių bankams Baltijos šalyse Premium 1

Pasaulinė reitingų agentūra „DBRS Ratings Limited“ naujausioje apžvalgoje apie Šiaurės šalių bankus Baltijos...

Rinkos
2018.07.11
„Swedbank“ teisme išgirdo nepalankų sprendimą 17

Bankui „Swedbank“ nepavyko teisme užginčyti nepalankaus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos...

Rinkos
2018.07.11
Kaip už būsto paskolą sumokėti iki 34% mažiau palūkanų 36

Sakoma, kad pirkdami būstą su kreditu vieną būstą nusiperkate sau, o kitą nuperkate bankui.

Rinkos
2018.07.08
Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai gaus išmokas 20

Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai gaus iki 100.000 Eur indėlių draudimo išmokas - po 6 m.

Rinkos
2018.07.05
Įtartini pinigų srautai per Estijos „Danske Bank“ – dvigubai didesni nei skaičiuota 3

Per „Danske Bank“ padalinį Estijoje galimai galėjo būti išplauta per 53 mlrd. DKK (7,1 mlrd. Eur), arba...

Rinkos
2018.07.04
Numavičiaus šeimos biuras nutraukia veiklą Lietuvoje 62

Turtingiausiu iš Lietuvos kilusiu verslininku tituluojamas Nerijus Numavičiaus nutraukia kone paskutinius...

Rinkos
2018.07.03
„Sodra“ nebus geresnė anuitetų teikėja už verslą 26

Pensijų kaupimo sistema buvo sukurta siekiant diversifikuoti pensijų mokėjimo šaltinius bei sumažinti...

Rinkos
2018.07.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau