Mokestis kelia aistras Švedijoje: bankai gąsdina kraustynėmis

Casperas von Koskullas, „Nordea“ banko generalinis direktorius, sako, kad jei naujas mokestis Švedijoje bus įvestas, tai gali paskatinti banko vadovybę spręsti, kur ir kaip perkraustyti darbuotojus.

„Kol kas planuojamas mokestis neprivertė priimti jokių sprendimų dėl darbuotojų perkraustymo iš Švedijos, tačiau mes nuolat dirbame priimdami sprendimus“, – naujienų agentūrai „Bloomberg“ kalba p. Koskullas.

„Nordea“ šiuo metu dirba prie projekto, kuriuo siekiama antrines įmones Šiaurės šalių regione pertvarkyti į filialus. Šį procesą planuojama baigti iki 2017 m. pradžios.

„Mūsų tikslas yra turėti vieną juridinę struktūrą, vieną „Nordea“ banką. Visos šios pertvarkos, aišku, susijusios su sprendimais, kur ir kaip mes veikiame. Nėra abejonių, kad toks mokestis turės poveikį mūsų priimamiems sprendimams“, – kalba p. Koskullas.

SEB irgi sunerimęs

Annika Falkengren, Švedijos banko SEB vadovė, taip pat neigiamai vertina naująjį mokestį. Pasak banko vadovės, tai bankui gali kainuoti apie 700 mln. SEK (71 mln. Eur) per metus.

„Visus mus tas papildomas 15% mokestis darbuotojams Švedijoje gali priversti perkelti dalį operacijų, sparčiau keltis į skaitmeninę erdvę ir greitai sumažinti pilną darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičių“, – sako p. Falkengren.

Tiesa, pasak jos, SEB centrinė būstinė visuomet bus Švedijoje, nes SEB yra švediškas bankas.

„Bet tai nereiškia, kad mes turime turėti tiek daug Švedijoje dirbančių žmonių“, – sako p. Falkengren.

Mano, kad per mažai apmokestinta

VŽ jau rašė, kad Švedijoje planuojama įvesti papildomą 15% pajamų mokestį finansinių paslaugų sektoriuje dirbantiems žmonėms. Švedijos vyriausybė laikosi pozicijos, kad finansinių paslaugų sektorius Švedijoje dabar yra nepakankamai apmokestintas.

„Bloomberg“ rašo, kad kaip tik šį mėnesį vyriausybė svarstė šį mokestį ir dėl jo priėmimo „pasistūmėta į priekį“. Jis įsigaliotų nuo 2018 m.

Švedijos finansų ministrė Magdalena Andersson yra viešai pareiškusi, kad Švedijos bankai yra pakankamai pelningi, kad sugebėtų papildomai mokėti dar vieną mokestį.

Švedijos bankininkų asociacija anksčiau skelbė, kad dėl šio mokesčio įvedimo rizikoje atsiduria 16.000 darbo vietų, sukurtų finansinių paslaugų sektoriuje. Pasak asociacijos, tokio mokesčio įvedimas į pavojų pastatytų penktadalį iš 85.000 Švedijos finansų sektoriuje sukurtų darbo vietų.

Asociacijos teigimu, mokesčio įvedimas galėtų priversti bankus perkelti darbo vietas iš į Švedijos į mažesnio darbo apmokestinimo valstybes, pavyzdžiui, Baltijos šalis.

Lietuva gali išlošti

Lietuva yra viena iš šalių, į kurią Švedijos bankai pastaruoju metu perkėlė darbo vietų, todėl mokesčio įvedimas Švedijoje gali išeiti į naudą Lietuvai.

Švedijos bankininkystės grupė „Swedbank“ šiemet Vilniuje atidarė nefinansinių paslaugų filialą, kuriame iki 2018 m. žada įdarbinti apie 400 žmonių. Iš viso iki 2018 m. Baltijos šalyse ketinama sukurti daugiau nei 700 naujų darbo vietų.

Savo paslaugų centrą Vilniuje turi ir kitas Švedijos bankas SEB, kuris yra skelbęs, kad šių metų pabaigoje iš viso paslaugų centre Vilniuje dirbs 700 darbuotojų IT plėtros, finansinių operacijų, paskolų bei personalo administravimo ir kitose srityse.

Savo paslaugų centrą Vilniuje turi ir Švedijos draudimo ir bankininkystės grupės „Skandia“ padalinys Lietuvoje „Thule“. Šiuo metu 100 darbuotojų turintis paslaugų centras 2017 m. planuoja komandą plėsti dvigubai, iki 200 darbuotojų.