Bankomatų pertvarka: du būdai sukurti vieną tinklą

Publikuota: 2016-10-31
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Vieną bankomatų tinklą galima sukurti bent dviem būdais. Tačiau norint, kad gyventojai bet kuriame taške pinigus išsigrynintų tomis pačiomis sąlygomis, pertvarka bankams turi būti naudinga ekonomiškai.

Lietuvos bankas (LB) teigia norintis pastūmėti bankus sukurti vieningą bankomatų tinklą. Tokiu atveju klientui nebereiktų ieškoti konkretaus banko bankomato. LB nuomone, tokia pertvarka bankams padėtų sumažinti kaštus, o tai vėliau esą sumažintų ir paslaugų kainas vartotojams.

„Manome, kad vienas tinklas – kaštų efektyvumo klausimas. Kiek žinau, anksčiau tai svarstoma. Bankai yra sakę, (kad toks tinklas – VŽ) kaštus sumažintų 20–30%. Todėl pagal šią logiką mes stumtelime bankus dar kartą apie tai pasvarstyti“, – sako Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas.

Šiuo metu yra trys bankomatų tinklai. Nuosavą valdo „Swedbank“, į kitą susijungę SEB ir DNB, o į trečią – Šiaulių bankas, „Nordea“, „Danske“ ir „Citadele“. Tiesa, DNB ir „Nordea“ pranešė apie planus jungtis, tad gali būti, kad po sandorio bus sukurtas dar vienas tinklas.

Bandė 2012 m.

Planų bankomatus sujungti į vieną tinklą būta ir anksčiau – 2012 m. buvo paskelbtas konkursas, bankomatų palaikymo paslaugas teikiančios bendrovės pateikė pasiūlymus. Tačiau tuomet juos įvertinę bankai minties atsisakė – neįžvelgė ekonominio efekto.

Jeigu bankai matytų, kad bendras tinklas mažina kaštus, su pertvarka sutiktų, VŽ sako Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas.

„Bet reikia tai išgauti, reikia, kad kiekvienas turėtų interesą šiame procese dalyvauti“, – sako jis.

Apskaičiuoti nėra paprasta

Pasak p. Kropo, LBA yra sudaryta speciali grupė, svarstanti bendro bankomatų tinklo idėją. Bandoma ir apskaičiuoti, ar ji pasiteisintų ekonomiškai, mat pertvarka iš pradžių pareikalautų investicijų, nes skiriasi bankomatų techninio palaikymo parametrai ir pan.

Tačiau apskaičiuoti nėra paprasta – LBA gali naudoti tik viešai prieinamą informaciją, nes kiekvieno banko kaštai – konfidenciali informacija, kurios bankai vienas kitam negali atskleisti.

„Čia ir yra problema, kad tokių duomenų negalime rinkti – konkurencijos dalykai. Skaičius dėliojamės iš viešai skelbiamos informacijos. Patys bankai turi įsivertinti. Negalime surinkti visos informacijos ir duoti kažkam paskaičiuoti. Taigi atsakymas gali būti gautas tik vėl skelbiant kažkokį konkursą“, – aiškina p. Kropas.

Sulaukus rinkos dalyvių pasiūlymų, kaip ir už kiek būtų galima bankomatus sujungti į vieną tinklą, kiekvienas bankas savarankiškai nuspręstų, ar verta imtis pertvarkos.

Gali tartis vienas su kitu

Kitas būdas, pasak p. Kropo, – išlaikyti esamus 3 tinklus, tačiau klientams sudaryti galimybę visais bankomatais naudotis vienodomis sąlygomis.

„Gali ir toliau būti trys tinklai, tačiau bankai tarpusavyje susitartų, kad klientui bet kuriame bankomate taikoma tokia pati kainodara. Tai būtų galima traktuoti kaip vieną tinklą, nes klientas nejaustų jokio skirtumo grynindamas pinigus“, – aiškina LBA prezidentas.

Tuomet turėtų būti sudaromi dvišaliai susitarimai, t.y. kiekvienas bankas sudarytų sutartį su kitu banku dėl galimybės jo klientams naudotis konkurento bankomatais.

Šiuo atveju bendra bankų sutartis negalima, nes tai būtų traktuojama kaip neleistinas susitarimas rinkoje, teigia p. Kropas.

Priversti negali

Tiek p. Vasiliauskas, tiek p. Kropas teigia, kad LB rinkos dalyvių negali priversti sukurti bendro bankomatų tinklo. LB sako nenorintis nurodinėti, tačiau bando bankus „stumtelėti tose srityse, kuriose įmanoma sinergija“.

„Rinkos ekonomikoje labai sunku subjektą priversti investuoti, jei tai neduoda grąžos. Šis klausimas buvo keliamas 2012 m. Nuolat ieškoma būdų. Bankai turi matyti naudą“, – pabrėžia p. Kropas.

Ponas Vasiliauskas užsimena, kad bendras tinklas bankų kaštus šiai veiklai galėtų sumažinti 20–30%, tačiau LBA prezidentas su tuo ne visai sutinka.

„Manome, kad vienas tinklas – kaštų efektyvumo klausimas. Kiek žinau, anksčiau buvo svarstomas toks klausimas. Bankai yra sakę, (kad toks tinklas – VŽ) kaštus sumažintų 20–30%. Todėl pagal šią logiką mes stumtelime bankus dar kartą apie tai pasvarstyti“, – penktadienį spaudos konferencijoje aiškino p. Vasiliauskas.

Tačiau p. Kropas sako, kad šis skaičius gali būti teisingas tik tuomet, jei tokiu mastu bus sumažinta bankomatų. O tai, jo nuomone, nebūtinai sveikintinas dalykas, galintis iššaukti neigiamą klientų reakciją.

„Jeigu bankomatų skaičius nemažėja, tai nėra ir jokios ekonomijos. Be to, vienų tinklų efektyvumas yra didesnis, savikaina mažesnė. (...) Jeigu pasirodys, kad reikia uždaryti tose vietovėse, kuriose mažas prieinamumas, tai nepriimtina“, – kalbėdamas apie vietoves, kurioje bankomatų yra mažiau, teigia p. Kropas.

Be to, sako jis, nebūtinai bus logiška mažinti vienas šalia kito stovinčių bankomatų skaičių, nes „Lietuvoje išgryninamų pinigų kiekis yra labai didelis“.

„Jei, pavyzdžiui, „Akropolyje“ yra trys bankomatai, nereiškia, kad galėsime turėti tik vieną. Yra pinigų kiekis, kurį galime laikyti, yra ir kitų rodiklių, kurie neleidžia sumažinti“, – svarsto LBA vadovas.

Jo teigimu, ši idėja svarstoma nuolat, mat laikui bėgant keičiasi rinkos sąlygos, kainodara, reguliavimas „Taigi žiūrima, ar pasikeitus sąlygoms, įmanoma sumažinti kaštus“, – sako bankų asociacijos vadovas.

SEB aktyviai žvalgosi

Didžiausias bankas Lietuvoje SEB su konkurentais sako diskutuojantis apie galimybę sukurti bendrą bankomatų tinklą bei analizuojantis tokios idėjos privalumus ir trūkumus.

„Tokių pavyzdžių, kai šalyje kuriamas bendras bankomatų tinklas, kuriuo gali naudotis visų šalyje veikiančių bankų klientai, pasaulyje yra. Šiuo metu dalyvaujame tokiose diskusijose kartu su kitais bankais, atliekame detalų tokios idėjos vertinimą, analizuojame privalumus ir trūkumus. Tam, kad toks bendras bankomatų tinklas galėtų būti įgyvendintas, reikėtų visų reikšmingas rinkos dalis užimančių bankų įsitraukimo“, – sako Romas Čereška, SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktorius.

Jis taip pat pažymi, kad SEB klientai lėšas išsigryninti gali ir parduotuvių kasose.

Antras pagal dydį bankas „Swedbank“, paprašytas pakomentuoti bankomatų tinklo idėją, patarė kreiptis į LBA, nesdiskusijos vyksta šios organizacijos rėmuose. DNB komentarą pažadėjo atsiųsti pirmadienį.

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“ 23

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje...

Rinkos
2019.04.18
„Luminor“ klientų konsultavimo centrų vadovė – G. Blazgienė 

„Luminor“ Klientų konsultavimo centrų departamento vadove tapo Giedrė Blazgienė, pastaruoju metu dirbusi...

Vadyba
2019.04.18
Londono sičio bankai kelia sparnus

Pastaruoju metu padaugėjo Londono sičio finansinių paslaugų bendrovių, kurios steigia savo padalinius...

Finansai
2019.04.18
Vis dar pervedimų viduramžiai: pavedimai tarp bankų keliaus iki 5 dienų 18

Per Šv. Velykas pateikti mokėjimai tarp didžiųjų šalies bankų nebus vykdomi, todėl šiandien po 16 val.

Rinkos
2019.04.18
„UniCredit“ sumokės 1,3 mlrd. USD už sankcijų nepaisymą 3

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ sutiko pripažinti kaltę ir sumokėti 1,3 mlrd. USD baudą už Iranui...

Rinkos
2019.04.16
„Danske Bank“ analitikai: „Swedbank“ akcijoms – 30% nuolaida 9

Į pinigų plovimo skandalą įklimpusio Švedijos banko „Swedbank“ akcijos kainos ir pelno santykis (P/E...

Rinkos
2019.04.16
JAV didieji bankai skelbia savo rezultatus 1

JAV įsibėgėja didžiųjų bankų pirmojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezonas – juos jau paviešino „JPMorgan...

Rinkos
2019.04.15
Kaip tapti išskirtiniu banko klientu Lietuvoje 1

Asmeninį vadybininką ar asmeninį bankininką Lietuvoje turi nemaža dalis bankų klientų, tačiau tikrai...

Rinkos
2019.04.14
6-ios „Revolut“ alternatyvos Lietuvoje ir Europoje Premium 15

Jungtinės Karalystės finansų technologijų startuolis „Revolut“, dalį savo veiklos vykdantis iš Lietuvos, yra...

Rinkos
2019.04.13
Turto iššvaistymu įtariamas rusas Vilniuje įkūrė įmonę „KP Pay“

Artiomas Palejevas, Vilniuje įsteigtos mokėjimų bendrovės „KP Pay“ vadovas ir akcininkas, įtariamas Rusijos...

Rinkos
2019.04.11
„Luminor“ išstoja iš bendro bankomatų tinklo: pastarojo ateitis – miglota 27

Baltijos šalių bankas „Luminor“, atsisakantis dalies darbuotojų ir padalinių, imasi pertvarkų ir su...

Rinkos
2019.04.11
Turtingiausi Lietuvos bankų klientai: jų investiciniai norai ir asmeniniai įgeidžiai Premium

Turtingiausi Lietuvos bankų klientai sparčiai didina savo investicijų portfelius, o jų indėliai iš viso auga...

Rinkos
2019.04.11
SEB išpardavė pusę turėtų „Swedbank“ akcijų 9

Švedijos bankui SEB priklausanti fondų valdymo įmonė perpus nurėžė savo investicijas į konkuruojančio ir į...

Rinkos
2019.04.10
Brangstant paskoloms, transporto sektorius kaltina sumažėjusią bankų konkurenciją Premium 8

Transporto įmonių vadovai skundžiasi, kad pernai jų veiklą dosniai finansavę bankai šiemet paskolas dalija ir...

 Lietuvos bankas prašo S. Jakeliūną pagrįsti kaltinimus 12

Lietuvos bankas paprašė, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pateiktų...

Verslo aplinka
2019.04.09
Naujas „Visa“ pirkinys – „Ripple“ pasitelkimo mokėjimams galimybės 2

Pasaulinei mokėjimų milžinei „Visa“ įsigijus Lietuvoje įsteigtą mokėjimo paslaugų UAB „Earthport Payment...

Rinkos
2019.04.08
STT sulaikė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovą R. Šidlauską 25

Specialiųjų tyrimų tarnyba sekmadienį sulaikė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos...

Verslo aplinka
2019.04.08
Vokietijos bankas N26 sugrįš į Lietuvą Premium 23

Vokietijos internetinis bankas N26, veiklą Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, dėl neapibrėžtų aplinkybių...

Rinkos
2019.04.08
Norite įskųsti banką? JAV jūsų laukia ir žada dolerių 4

Jei turite informacijos apie neleistinas bankų ar kitų finansų įstaigų machinacijas, kuriose dalyvavo ir JAV...

Rinkos
2019.04.06
Žiniasklaida: „Danske Bank“ ir „Luminor“ ieško pirkėjų būsto paskolų portfeliams Estijoje Premium 11

Į pinigų plovimo skandalą įklimpęs „Danske Bank“ ieško, kam Estijoje parduoti savo būsto paskolų portfelį.

Rinkos
2019.04.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau