Bankomatų pertvarka: du būdai sukurti vieną tinklą

Publikuota: 2016-10-31
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Vieną bankomatų tinklą galima sukurti bent dviem būdais. Tačiau norint, kad gyventojai bet kuriame taške pinigus išsigrynintų tomis pačiomis sąlygomis, pertvarka bankams turi būti naudinga ekonomiškai.

Lietuvos bankas (LB) teigia norintis pastūmėti bankus sukurti vieningą bankomatų tinklą. Tokiu atveju klientui nebereiktų ieškoti konkretaus banko bankomato. LB nuomone, tokia pertvarka bankams padėtų sumažinti kaštus, o tai vėliau esą sumažintų ir paslaugų kainas vartotojams.

„Manome, kad vienas tinklas – kaštų efektyvumo klausimas. Kiek žinau, anksčiau tai svarstoma. Bankai yra sakę, (kad toks tinklas – VŽ) kaštus sumažintų 20–30%. Todėl pagal šią logiką mes stumtelime bankus dar kartą apie tai pasvarstyti“, – sako Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas.

Šiuo metu yra trys bankomatų tinklai. Nuosavą valdo „Swedbank“, į kitą susijungę SEB ir DNB, o į trečią – Šiaulių bankas, „Nordea“, „Danske“ ir „Citadele“. Tiesa, DNB ir „Nordea“ pranešė apie planus jungtis, tad gali būti, kad po sandorio bus sukurtas dar vienas tinklas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Bandė 2012 m.

Planų bankomatus sujungti į vieną tinklą būta ir anksčiau – 2012 m. buvo paskelbtas konkursas, bankomatų palaikymo paslaugas teikiančios bendrovės pateikė pasiūlymus. Tačiau tuomet juos įvertinę bankai minties atsisakė – neįžvelgė ekonominio efekto.

Jeigu bankai matytų, kad bendras tinklas mažina kaštus, su pertvarka sutiktų, VŽ sako Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas.

„Bet reikia tai išgauti, reikia, kad kiekvienas turėtų interesą šiame procese dalyvauti“, – sako jis.

Apskaičiuoti nėra paprasta

Pasak p. Kropo, LBA yra sudaryta speciali grupė, svarstanti bendro bankomatų tinklo idėją. Bandoma ir apskaičiuoti, ar ji pasiteisintų ekonomiškai, mat pertvarka iš pradžių pareikalautų investicijų, nes skiriasi bankomatų techninio palaikymo parametrai ir pan.

Tačiau apskaičiuoti nėra paprasta – LBA gali naudoti tik viešai prieinamą informaciją, nes kiekvieno banko kaštai – konfidenciali informacija, kurios bankai vienas kitam negali atskleisti.

„Čia ir yra problema, kad tokių duomenų negalime rinkti – konkurencijos dalykai. Skaičius dėliojamės iš viešai skelbiamos informacijos. Patys bankai turi įsivertinti. Negalime surinkti visos informacijos ir duoti kažkam paskaičiuoti. Taigi atsakymas gali būti gautas tik vėl skelbiant kažkokį konkursą“, – aiškina p. Kropas.

Sulaukus rinkos dalyvių pasiūlymų, kaip ir už kiek būtų galima bankomatus sujungti į vieną tinklą, kiekvienas bankas savarankiškai nuspręstų, ar verta imtis pertvarkos.

Gali tartis vienas su kitu

Kitas būdas, pasak p. Kropo, – išlaikyti esamus 3 tinklus, tačiau klientams sudaryti galimybę visais bankomatais naudotis vienodomis sąlygomis.

„Gali ir toliau būti trys tinklai, tačiau bankai tarpusavyje susitartų, kad klientui bet kuriame bankomate taikoma tokia pati kainodara. Tai būtų galima traktuoti kaip vieną tinklą, nes klientas nejaustų jokio skirtumo grynindamas pinigus“, – aiškina LBA prezidentas.

Tuomet turėtų būti sudaromi dvišaliai susitarimai, t.y. kiekvienas bankas sudarytų sutartį su kitu banku dėl galimybės jo klientams naudotis konkurento bankomatais.

Šiuo atveju bendra bankų sutartis negalima, nes tai būtų traktuojama kaip neleistinas susitarimas rinkoje, teigia p. Kropas.

Priversti negali

Tiek p. Vasiliauskas, tiek p. Kropas teigia, kad LB rinkos dalyvių negali priversti sukurti bendro bankomatų tinklo. LB sako nenorintis nurodinėti, tačiau bando bankus „stumtelėti tose srityse, kuriose įmanoma sinergija“.

„Rinkos ekonomikoje labai sunku subjektą priversti investuoti, jei tai neduoda grąžos. Šis klausimas buvo keliamas 2012 m. Nuolat ieškoma būdų. Bankai turi matyti naudą“, – pabrėžia p. Kropas.

Ponas Vasiliauskas užsimena, kad bendras tinklas bankų kaštus šiai veiklai galėtų sumažinti 20–30%, tačiau LBA prezidentas su tuo ne visai sutinka.

„Manome, kad vienas tinklas – kaštų efektyvumo klausimas. Kiek žinau, anksčiau buvo svarstomas toks klausimas. Bankai yra sakę, (kad toks tinklas – VŽ) kaštus sumažintų 20–30%. Todėl pagal šią logiką mes stumtelime bankus dar kartą apie tai pasvarstyti“, – penktadienį spaudos konferencijoje aiškino p. Vasiliauskas.

Tačiau p. Kropas sako, kad šis skaičius gali būti teisingas tik tuomet, jei tokiu mastu bus sumažinta bankomatų. O tai, jo nuomone, nebūtinai sveikintinas dalykas, galintis iššaukti neigiamą klientų reakciją.

„Jeigu bankomatų skaičius nemažėja, tai nėra ir jokios ekonomijos. Be to, vienų tinklų efektyvumas yra didesnis, savikaina mažesnė. (...) Jeigu pasirodys, kad reikia uždaryti tose vietovėse, kuriose mažas prieinamumas, tai nepriimtina“, – kalbėdamas apie vietoves, kurioje bankomatų yra mažiau, teigia p. Kropas.

Be to, sako jis, nebūtinai bus logiška mažinti vienas šalia kito stovinčių bankomatų skaičių, nes „Lietuvoje išgryninamų pinigų kiekis yra labai didelis“.

„Jei, pavyzdžiui, „Akropolyje“ yra trys bankomatai, nereiškia, kad galėsime turėti tik vieną. Yra pinigų kiekis, kurį galime laikyti, yra ir kitų rodiklių, kurie neleidžia sumažinti“, – svarsto LBA vadovas.

Jo teigimu, ši idėja svarstoma nuolat, mat laikui bėgant keičiasi rinkos sąlygos, kainodara, reguliavimas „Taigi žiūrima, ar pasikeitus sąlygoms, įmanoma sumažinti kaštus“, – sako bankų asociacijos vadovas.

SEB aktyviai žvalgosi

Didžiausias bankas Lietuvoje SEB su konkurentais sako diskutuojantis apie galimybę sukurti bendrą bankomatų tinklą bei analizuojantis tokios idėjos privalumus ir trūkumus.

„Tokių pavyzdžių, kai šalyje kuriamas bendras bankomatų tinklas, kuriuo gali naudotis visų šalyje veikiančių bankų klientai, pasaulyje yra. Šiuo metu dalyvaujame tokiose diskusijose kartu su kitais bankais, atliekame detalų tokios idėjos vertinimą, analizuojame privalumus ir trūkumus. Tam, kad toks bendras bankomatų tinklas galėtų būti įgyvendintas, reikėtų visų reikšmingas rinkos dalis užimančių bankų įsitraukimo“, – sako Romas Čereška, SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktorius.

Jis taip pat pažymi, kad SEB klientai lėšas išsigryninti gali ir parduotuvių kasose.

Antras pagal dydį bankas „Swedbank“, paprašytas pakomentuoti bankomatų tinklo idėją, patarė kreiptis į LBA, nesdiskusijos vyksta šios organizacijos rėmuose. DNB komentarą pažadėjo atsiųsti pirmadienį.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją 1

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti...

Rinkos
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
Sutelktą paskolą pardavė, kad išgelbėtų projektą – atrankoje matė ir nedraugiškų veidų Premium

Sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ pranešė perleidusi teismuose įstrigusio daugiabučio „Gelvonų...

Statyba ir NT
2022.05.26
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Paaiškinimo dėl gryninamų 10.000 Eur prašysiantis „Swedbank“ tenori geriau pažinti klientus Premium 42

Didžiausią indėlių portfelį Lietuvoje valdantis „Swedbank“ parengė pinigų plovimo prevencijos testą, kurį...

Rinkos
2022.05.24
„Citadele“ skaičiuoja rekordinį pirmąjį metų ketvirtį

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, jog pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalyse...

Rinkos
2022.05.23
„Finbee“ paskolos sulaukė 5 mln. Eur vokiškos injekcijos

Vokiečių turto valdymo bendrovė „nordIX“ investuos mažiausiai 5 mln. Eur į tarpusavio skolinimo platformos...

Rinkos
2022.05.23
Ch. Lagarde užsimena apie neigiamų palūkanų eros pabaigą rudenį 12

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą,...

Rinkos
2022.05.23
Šiaulių bankas paskolino „Infra Group“ daugiabučio statyboms sostinės Šnipiškėse 1

Šiaulių bankas pranešė suteikęs 2,6 mln. Eur dydžio finansavimą nekilnojamojo turto plėtotojai „Infra Group“...

Statyba ir NT
2022.05.22
Du scenarijai, kada verslui didėtų rizikos marža, brangtų paskolos Premium

Išaugusios energijos kainos arba nutrauktas dujų tiekimas euro zonoje ne tik sulėtintų ekonominį augimą ir...

Finansai
2022.05.20
Lietuvos draudimo rinka pirmąjį ketvirtį augo 17%

Lietuvos draudimo rinka pirmąjį šių metų ketvirtį pagal pasirašytas įmokas siekė 292 mln. Eur – 17,1% daugiau...

Rinkos
2022.05.19
Prancūzų kapitalo „Rosbank“ parduotas Kremliui artimam oligarchui

Prancūzijos bankininkystės milžinas „Societe Generale“ pranešė užbaigęs savo antrinio banko Rusijoje...

Rinkos
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 82

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
2022.05.18
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
Vokietijos bankas „Commerzbank“ lieka Rusijoje

„Commerzbank“, antras pagal dydį Vokietijos bankas, ketvirtadienį pareiškė nusprendęs neatsisakyti savo...

Verslo aplinka
2022.05.13
Artėja aukštesni skolinimosi kaštai – kurias bendroves prislėgs labiausiai Premium

Investuotojams ateina metas pradėti kritiškai vertinti primirštą veiksnį – bendrovių atsparumą kylančioms...

Rinkos
2022.05.12
Neakivaizdžioji konkurencija bankų sektoriuje: ne turtas svarbiausia Premium 1

Specializuoti bankai ir rinkos naujokai sparčiai didina savo turtą, tačiau pagal šį rodiklį vis dar sudaro...

Rinkos
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku