Bankomatų pertvarka: du būdai sukurti vieną tinklą

Publikuota: 2016-10-31
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Vieną bankomatų tinklą galima sukurti bent dviem būdais. Tačiau norint, kad gyventojai bet kuriame taške pinigus išsigrynintų tomis pačiomis sąlygomis, pertvarka bankams turi būti naudinga ekonomiškai.

Lietuvos bankas (LB) teigia norintis pastūmėti bankus sukurti vieningą bankomatų tinklą. Tokiu atveju klientui nebereiktų ieškoti konkretaus banko bankomato. LB nuomone, tokia pertvarka bankams padėtų sumažinti kaštus, o tai vėliau esą sumažintų ir paslaugų kainas vartotojams.

„Manome, kad vienas tinklas – kaštų efektyvumo klausimas. Kiek žinau, anksčiau tai svarstoma. Bankai yra sakę, (kad toks tinklas – VŽ) kaštus sumažintų 20–30%. Todėl pagal šią logiką mes stumtelime bankus dar kartą apie tai pasvarstyti“, – sako Vitas Vasiliauskas, LB valdybos pirmininkas.

Šiuo metu yra trys bankomatų tinklai. Nuosavą valdo „Swedbank“, į kitą susijungę SEB ir DNB, o į trečią – Šiaulių bankas, „Nordea“, „Danske“ ir „Citadele“. Tiesa, DNB ir „Nordea“ pranešė apie planus jungtis, tad gali būti, kad po sandorio bus sukurtas dar vienas tinklas.

Bandė 2012 m.

Planų bankomatus sujungti į vieną tinklą būta ir anksčiau – 2012 m. buvo paskelbtas konkursas, bankomatų palaikymo paslaugas teikiančios bendrovės pateikė pasiūlymus. Tačiau tuomet juos įvertinę bankai minties atsisakė – neįžvelgė ekonominio efekto.

Jeigu bankai matytų, kad bendras tinklas mažina kaštus, su pertvarka sutiktų, VŽ sako Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas.

„Bet reikia tai išgauti, reikia, kad kiekvienas turėtų interesą šiame procese dalyvauti“, – sako jis.

Apskaičiuoti nėra paprasta

Pasak p. Kropo, LBA yra sudaryta speciali grupė, svarstanti bendro bankomatų tinklo idėją. Bandoma ir apskaičiuoti, ar ji pasiteisintų ekonomiškai, mat pertvarka iš pradžių pareikalautų investicijų, nes skiriasi bankomatų techninio palaikymo parametrai ir pan.

Tačiau apskaičiuoti nėra paprasta – LBA gali naudoti tik viešai prieinamą informaciją, nes kiekvieno banko kaštai – konfidenciali informacija, kurios bankai vienas kitam negali atskleisti.

„Čia ir yra problema, kad tokių duomenų negalime rinkti – konkurencijos dalykai. Skaičius dėliojamės iš viešai skelbiamos informacijos. Patys bankai turi įsivertinti. Negalime surinkti visos informacijos ir duoti kažkam paskaičiuoti. Taigi atsakymas gali būti gautas tik vėl skelbiant kažkokį konkursą“, – aiškina p. Kropas.

Sulaukus rinkos dalyvių pasiūlymų, kaip ir už kiek būtų galima bankomatus sujungti į vieną tinklą, kiekvienas bankas savarankiškai nuspręstų, ar verta imtis pertvarkos.

Gali tartis vienas su kitu

Kitas būdas, pasak p. Kropo, – išlaikyti esamus 3 tinklus, tačiau klientams sudaryti galimybę visais bankomatais naudotis vienodomis sąlygomis.

„Gali ir toliau būti trys tinklai, tačiau bankai tarpusavyje susitartų, kad klientui bet kuriame bankomate taikoma tokia pati kainodara. Tai būtų galima traktuoti kaip vieną tinklą, nes klientas nejaustų jokio skirtumo grynindamas pinigus“, – aiškina LBA prezidentas.

Tuomet turėtų būti sudaromi dvišaliai susitarimai, t.y. kiekvienas bankas sudarytų sutartį su kitu banku dėl galimybės jo klientams naudotis konkurento bankomatais.

Šiuo atveju bendra bankų sutartis negalima, nes tai būtų traktuojama kaip neleistinas susitarimas rinkoje, teigia p. Kropas.

Priversti negali

Tiek p. Vasiliauskas, tiek p. Kropas teigia, kad LB rinkos dalyvių negali priversti sukurti bendro bankomatų tinklo. LB sako nenorintis nurodinėti, tačiau bando bankus „stumtelėti tose srityse, kuriose įmanoma sinergija“.

„Rinkos ekonomikoje labai sunku subjektą priversti investuoti, jei tai neduoda grąžos. Šis klausimas buvo keliamas 2012 m. Nuolat ieškoma būdų. Bankai turi matyti naudą“, – pabrėžia p. Kropas.

Ponas Vasiliauskas užsimena, kad bendras tinklas bankų kaštus šiai veiklai galėtų sumažinti 20–30%, tačiau LBA prezidentas su tuo ne visai sutinka.

„Manome, kad vienas tinklas – kaštų efektyvumo klausimas. Kiek žinau, anksčiau buvo svarstomas toks klausimas. Bankai yra sakę, (kad toks tinklas – VŽ) kaštus sumažintų 20–30%. Todėl pagal šią logiką mes stumtelime bankus dar kartą apie tai pasvarstyti“, – penktadienį spaudos konferencijoje aiškino p. Vasiliauskas.

Tačiau p. Kropas sako, kad šis skaičius gali būti teisingas tik tuomet, jei tokiu mastu bus sumažinta bankomatų. O tai, jo nuomone, nebūtinai sveikintinas dalykas, galintis iššaukti neigiamą klientų reakciją.

„Jeigu bankomatų skaičius nemažėja, tai nėra ir jokios ekonomijos. Be to, vienų tinklų efektyvumas yra didesnis, savikaina mažesnė. (...) Jeigu pasirodys, kad reikia uždaryti tose vietovėse, kuriose mažas prieinamumas, tai nepriimtina“, – kalbėdamas apie vietoves, kurioje bankomatų yra mažiau, teigia p. Kropas.

Be to, sako jis, nebūtinai bus logiška mažinti vienas šalia kito stovinčių bankomatų skaičių, nes „Lietuvoje išgryninamų pinigų kiekis yra labai didelis“.

„Jei, pavyzdžiui, „Akropolyje“ yra trys bankomatai, nereiškia, kad galėsime turėti tik vieną. Yra pinigų kiekis, kurį galime laikyti, yra ir kitų rodiklių, kurie neleidžia sumažinti“, – svarsto LBA vadovas.

Jo teigimu, ši idėja svarstoma nuolat, mat laikui bėgant keičiasi rinkos sąlygos, kainodara, reguliavimas „Taigi žiūrima, ar pasikeitus sąlygoms, įmanoma sumažinti kaštus“, – sako bankų asociacijos vadovas.

SEB aktyviai žvalgosi

Didžiausias bankas Lietuvoje SEB su konkurentais sako diskutuojantis apie galimybę sukurti bendrą bankomatų tinklą bei analizuojantis tokios idėjos privalumus ir trūkumus.

„Tokių pavyzdžių, kai šalyje kuriamas bendras bankomatų tinklas, kuriuo gali naudotis visų šalyje veikiančių bankų klientai, pasaulyje yra. Šiuo metu dalyvaujame tokiose diskusijose kartu su kitais bankais, atliekame detalų tokios idėjos vertinimą, analizuojame privalumus ir trūkumus. Tam, kad toks bendras bankomatų tinklas galėtų būti įgyvendintas, reikėtų visų reikšmingas rinkos dalis užimančių bankų įsitraukimo“, – sako Romas Čereška, SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktorius.

Jis taip pat pažymi, kad SEB klientai lėšas išsigryninti gali ir parduotuvių kasose.

Antras pagal dydį bankas „Swedbank“, paprašytas pakomentuoti bankomatų tinklo idėją, patarė kreiptis į LBA, nesdiskusijos vyksta šios organizacijos rėmuose. DNB komentarą pažadėjo atsiųsti pirmadienį.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
50% uždarbio siekiančios pensijos Vyriausybė tikisi iš didesnio gyventojų kaupimo 18

Trečiadienį Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras, išsamiau pristatė pensijų reformos...

Rinkos
2018.04.18
Šeimos konstitucija – kaip šeimos akcininkų sutartis

Daugelis versle besisukančių žmonių žino, kas yra įmonės akcininkų sutartis, tačiau nėra girdėję ar beveik...

Rinkos
2018.04.14
Penktadienį stringa „Swedbank“ internetinės bankininkystės sistema 8

Didžiausio Lietuvoje komercinio banko „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistema penktadienį susidūrė su...

Finansai
2018.04.13
Konkurencijos taryba įvertino VIG įsipareigojimų įgyvendinimą

Konkurencijos taryba įvertino, kad bendrovė „Vienna Insurance Group“ (VIG) tinkamai įgyvendino prisiimtus...

Finansai
2018.04.13
Žiniasklaida: į „Revolut“ investuoja rusų milijardieriaus įmonė 16

Jungtinės Karalystės technologijų startuolis „Revolut“, siekiantis tapti banku Lietuvoje, netrukus turėtų...

Rinkos
2018.04.13
Tarp Europos „fintech“ įtakingiausių – penki lietuviai 3

Tarp 200 įtakingiausių Europos finansinių technologijų („fintech“) sektoriaus žmonių yra penki lietuviai:...

Rinkos
2018.04.13
Rusijoje sulaikytas bankrutavusio „Snoro“  pagrindinis akcininkas Antonovas 17

Rusijos Sankt Peterburgo mieste teisėsauga sulaikė bankrutavusio „Snoro“ banko pagrindinį akcininką Vladimirą...

Finansai
2018.04.12
„Revolut“ vadovas: apie būsimą plėtrą, dinozaurus rinkoje, finansų sektoriaus ateitį Premium 2

Tradiciniai bankai yra dinozaurai ir jie pasmerkti mirti, interviu VŽ sako Jungtinės Karalystės technologijų...

Rinkos
2018.04.10
Lietuvos banko „blockchain“ smėlio dėžei – 0,762 mln. Eur europinių pinigų 10

Į Lietuvos banko inicijuojamą „blockchain“ technologija grįstų sprendimų bandymų platformą „LBChain“ bus...

Finansai
2018.04.10
„Citigroup“: akcijų laukia duobėtas ketvirtis, bet vis tiek išnaudokite korekcijas

Pasaulio akcijų rinkoms pirmasis šių metų ketvirtis buvo itin duobėtas ir tai tęsis ir antrąjį metų ketvirtį,...

Rinkos
2018.04.09
Bankai tikisi Duomenų apsaugos inspekcijos geranoriškumo 3

Po pusantro mėnesio įsigaliojantis naujasis Europos Sąjungos reglamentas dėl asmens duomenų teisinės...

Finansai
2018.04.09
„Deutsche Bank“ turės naują vadovą

Vokietijos bankininkystės milžino „Deutsche Bank“ vadovu taps Christianas Sewingas, iki šiol vadovavęs banko...

Rinkos
2018.04.09
Pagal investuotojų kuriamas darbo vietas Lietuva – ketvirta ES 5

2017 m. Lietuva pakilo į 4 vietą ES pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų suplanuotas kurti...

Pramonė
2018.04.09
Latvija dar kartą bando išsižadėti pinigų plovimo tradicijų

Latvija po šalį sukrėtusios bankinės krizės dar kartą bando išsižadėti nešvarių pinigų plovyklos etiketės.

Rinkos
2018.04.05
Medicinos bankas pelną didino 3 kartus 11

Verslininko Sauliaus Karoso valdomas Medicinos bankas 2017 m. uždirbo 1,65 mln. Eur grynojo pelno - 3 kartus...

Rinkos
2018.04.05
„Revolut“ Lietuvoje pasididino įstatinį kapitalą 2

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ padidino savo antrinės įmonės Lietuvoje...

Technologijos
2018.04.04
Dėl draudimo paslaugų – rekordinis skundų skaičius 2

Vartotojai 2017 m. dažniau kreipėsi į Lietuvos banką, neradę sutarimo su draudikais, bankais ar kitais...

Finansai
2018.04.04
Guoga investavo į būsimą banką 19

Europos Parlamento narys Antanas Guoga, aktyviai dalyvaujantis kriptovaliutų veikloje, investavo į banku...

Rinkos
2018.03.30
Šiaulių banko akcininkai paskirstė pelną 

Ketvirtadienį įvykusiame Šiaulių banko akcininkų susirinkime akcininkai Šiaulių banko akcininkai pelną...

Finansai
2018.03.29
„Easy Debt Service“ nusipirko 95 mln. Eur vertės neveiksnių paskolų portfelį 3

Užpernai veiklą pradėjusi Lietuvos skolų valdymo bendrovė „Easy Debt Service“ už neskelbiamą sumą įsigijo...

Rinkos
2018.03.29

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau