Kurkime kredito įstaigą, o ne zadanijų vykdymo agentūrą

Publikuota: 2016-10-25
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Socialdemokrato Broniaus Bradausko propaguojama populistiškai skambanti idėja steigti valstybinį banką, panašu, gali būti įgyvendinama. Tiesa, tokia mintis ekspertų jau buvo įvertinta skeptiškai, bet dabartinių politikų galvose ji bręsta iš naujo: partijų, kurios patenka į naujojo Seimo sudėtį, programose – planai dėl valstybinio banko steigimo.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasisako už „Lietuvos pašto“ pagrindu steigiamą regionų plėtros banką, „Tvarka ir teisingumas“ žada naują kredito įstaigą – valstybės valdomą arba mišraus kapitalo tautos banką „Vytis“. Pastarosios idėjos neatrodo iki galo įvertintos: pašto pagrindu veikiantis bankas skamba kaip nesuderinamas darinys – jam atsirasti nėra nei patirties, nei resursų, o ketinimas kurti valstybinį banką asocijuojasi su išties nesėkminga buvusių bankų patirtimi. Tuo tarpu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į programą įtraukė užmojį steigti Lietuvos strateginių investicijų fondą. Ši mintis dar turi būti giliau ir detaliau išdiskutuota.

Karti patirtis neturi būti pamirštama

Mažai kam yra žinoma, kad šiuo metu jau yra veikianti panašaus pobūdžio įstaiga – Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), kurios statusas bei veikimo principai kelia nemažai neaiškumų. Dabar agentūra funkcionuoja nei kaip kredito įstaiga, nei kaip investicinių lėšų skirstytoja. Todėl jos veiklą ir vaidmenį būtina skaidrinti bei aiškiau apibrėžti. Akivaizdu, kad ši institucija galėtų užpildyti spragą ir stiprinti regionų infrastruktūros finansavimą, siekiant pritraukti užsienio investuotojus, ir kurti bei plėsti finansines rinkos priemones, stiprinant finansinio sverto vaidmenį bei privataus verslo ir viešojo sektoriaus kreditavimą.

Keista, kad siekiant sukurti neapibrėžto statuso agentūrą, bandoma bristi į tą pačią upę: juk jau yra karti valstybės garantijų „skirstymo“ patirtis, kai užsienio kreditus gavusių įmonių apie ¾ įsipareigojimų turėjo vykdyti valstybė, valstybinių komercinių bankų resursų išdalijimas ir iššvaistymas, pastarojo meto neefektyvus ES lėšų panaudojimas.

Investuoti, o ne paimti

Viena svarbių norimos kurti įstaigos funkcijų – išplėsti naudojimosi Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis galimybes.

Egzistuoja klaidinanti legenda, kad taip vadinamus Junckerio pinigus lengva ir būtina „paimti“. Vis dėlto negalima pamiršti, jog EFSI finansavimas teikiamas laikantis prielaidos, kad jis turi būti grąžintas. Dabar gi panašu, kad, kaip toje reklamoje, pinigai būtų dalinami principu – „pirmas kreditas – nemokamai“. Tai vėliau gali sukelti problemų visam valstybės finansiniam tvarumui.

Nebūtina steigti valstybinio banko tam, kad būtų praplėstos ES lėšų naudojimo galimybės. Viešojo sektoriaus įstaigos neturėtų užsiimti finansavimu modernizavimo ar panašių projektų, kuriuos, sudarius reikiamas prielaidas, puikiai galėtų kredituoti veikiančios finansų sektoriaus įstaigos.

Juk turime visą reikalingą infrastruktūrą – šiuo metu rinkoje veikiančios institucijos turi įdirbį, pakankamai lėšų ir kapitalo finansuoti įvairius plėtros projektus. Kredito įstaigos, turėdamos patirtį įvertinti riziką, kartu užtikrintų ir tinkamą valstybės garantijų realizavimą. Tokiu būdu būtų pasiekta finansų įstaigų ir viešojo sektoriaus ekspertizės sinergija.

Svarbiausia, kad valstybė, panaudodama ES lėšas, numatytų garantijų politiką, padengimo nemokumo atveju, apsaugos nuo rizikos priemones, refinansavimo galimybes.

Skolinti, o ne dalinti

Teikiant kreditą turi būti aišku, kaip jis bus grąžinamas, o įstaiga turi atitikti Bazelio ir kitus neatsiejamus kredito įstaigų valdymui keliamus reikalavimus. Tuo tikslu privalo veikti ir tikros, o ne „butaforinės“ valstybės garantijos. Jos turėtų būti pamatuotos ir atsispindėti vertinant makroekonominę politiką. Nesena būsto paskolų draudimo garantijų fondo patirtis atskleidė, kokių problemų gali kilti dėl neapibrėžto reglamentavimo.

Regionų vystymą geriausia būtų finansuoti centralizuotu būdu, o ne skirstant lėšas atskiroms savivaldybėms. Sėkmingą regionų projektų įgyvendinimą gali riboti ir savivaldybių skolinimo limitai. Galbūt galima būtų apsvarstyti siūlymą, kad kredito įstaigos turėtų galimybę atsiperkančius projektus su valstybės garantijomis kredituoti per savivaldybių įmones, netaikant skolinimosi limitų.

Komentaro autorius - Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
Kredito garantijos ūkininkams – paskui ES projektus Premium

Ūkininkai vis labiau domisi kredito garantijomis – per pirmąjį šių metų pusmetį jų jau suteikta trečdaliu...

Agroverslas
06:00
Bankams ruošiamas naujas finansavimosi būdas

Lietuvos komerciniai bankai galbūt jau kitąmet galės turėti visiškai naują finansavimo šaltinį.

Rinkos
2018.07.19
„Danske Bank“ nori išpirkti kaltę: pasiruošęs aukoti 230 mln. USD 12

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“, įsivėlęs į bene didžiausią nuo banko įkūrimo 1871 m. skandalą, savo...

Rinkos
2018.07.19
„Danske Bank“ akcijoms seniai nebuvo taip blogai 8

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“, įsipainiojusio į galimo pinigų plovimo per Baltijos šalis skandalą,...

Rinkos
2018.07.18
Per „Revolut“ galimai plauti pinigai 7

Lietuviškos bankinės licencijos siekiantis Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“ informavo britų...

Rinkos
2018.07.18
Medicinos banko grynasis pelnas augo 65% 3

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas per pirmąjį 2018 m. pusmetį uždirbo 0,71 mln. Eur grynojo pelno. Tai yra...

Finansai
2018.07.18
JAV bankai prisuka pinigų kranelius komerciniam NT finansuoti 7

JAV bankai atsargiau vertina komercinio nekilnojamojo turto (NT) perspektyvas, todėl mažina išduodamų paskolų...

Statyba ir NT
2018.07.18
Bankai atsisako klientų, o pakilęs spiečius ieško naujo avilio Premium 5

Latvijos, Estijos, Kipro ir daugelio kitų Europos Sąjungos šalių bankai atsisako senųjų klientų, jeigu šie...

Finansai
2018.07.18
„Swedbank“ Lietuvoje 5% išaugino grynąjį pelną 2

„Swedbank“ Lietuvoje per 2018 m. pirmąjį pusmetį uždirbo 59 mln. Eur grynojo pelno. Tai yra 5% daugiau nei...

Finansai
2018.07.18
SEB grynojo pelno uždirbo 29% daugiau 12

SEB grupė Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 51,6 mln. Eur, arba 29% daugiau grynojo pelno nei prieš...

Rinkos
2018.07.17
Nesibylinėję dėl neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų išmokas gaus paskutiniai 19

Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymų išmokėti jiems priklausančias draudimines išmokas...

Rinkos
2018.07.13
Pinigų plovykla vadinamas „Danske Bank“ degina įvaizdžio likučius Premium 7

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“, verslo interesų turintis ir Lietuvoje, vis labiau klimpsta į pinigų...

Rinkos
2018.07.11
Teismas: SEB į Estijos fondą investavusiems klientams turi atlyginti 153.000 Eur 1

Vienas didžiausių šalyje komercinių SEB bankas į žlugusį Estijos investicijų fondą „GILD Arbitrage Risk...

Finansai
2018.07.11
Įžvelgia reguliacines ir reputacines rizikas Šiaurės šalių bankams Baltijos šalyse Premium 1

Pasaulinė reitingų agentūra „DBRS Ratings Limited“ naujausioje apžvalgoje apie Šiaurės šalių bankus Baltijos...

Rinkos
2018.07.11
„Swedbank“ teisme išgirdo nepalankų sprendimą 17

Bankui „Swedbank“ nepavyko teisme užginčyti nepalankaus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos...

Rinkos
2018.07.11
Kaip už būsto paskolą sumokėti iki 34% mažiau palūkanų 36

Sakoma, kad pirkdami būstą su kreditu vieną būstą nusiperkate sau, o kitą nuperkate bankui.

Rinkos
2018.07.08
Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai gaus išmokas 20

Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai gaus iki 100.000 Eur indėlių draudimo išmokas - po 6 m.

Rinkos
2018.07.05
Įtartini pinigų srautai per Estijos „Danske Bank“ – dvigubai didesni nei skaičiuota 3

Per „Danske Bank“ padalinį Estijoje galimai galėjo būti išplauta per 53 mlrd. DKK (7,1 mlrd. Eur), arba...

Rinkos
2018.07.04
Numavičiaus šeimos biuras nutraukia veiklą Lietuvoje 62

Turtingiausiu iš Lietuvos kilusiu verslininku tituluojamas Nerijus Numavičiaus nutraukia kone paskutinius...

Rinkos
2018.07.03
„Sodra“ nebus geresnė anuitetų teikėja už verslą 26

Pensijų kaupimo sistema buvo sukurta siekiant diversifikuoti pensijų mokėjimo šaltinius bei sumažinti...

Rinkos
2018.07.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau