Kurkime kredito įstaigą, o ne zadanijų vykdymo agentūrą

Publikuota: 2016-10-25
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Socialdemokrato Broniaus Bradausko propaguojama populistiškai skambanti idėja steigti valstybinį banką, panašu, gali būti įgyvendinama. Tiesa, tokia mintis ekspertų jau buvo įvertinta skeptiškai, bet dabartinių politikų galvose ji bręsta iš naujo: partijų, kurios patenka į naujojo Seimo sudėtį, programose – planai dėl valstybinio banko steigimo.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasisako už „Lietuvos pašto“ pagrindu steigiamą regionų plėtros banką, „Tvarka ir teisingumas“ žada naują kredito įstaigą – valstybės valdomą arba mišraus kapitalo tautos banką „Vytis“. Pastarosios idėjos neatrodo iki galo įvertintos: pašto pagrindu veikiantis bankas skamba kaip nesuderinamas darinys – jam atsirasti nėra nei patirties, nei resursų, o ketinimas kurti valstybinį banką asocijuojasi su išties nesėkminga buvusių bankų patirtimi. Tuo tarpu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į programą įtraukė užmojį steigti Lietuvos strateginių investicijų fondą. Ši mintis dar turi būti giliau ir detaliau išdiskutuota.

Karti patirtis neturi būti pamirštama

Mažai kam yra žinoma, kad šiuo metu jau yra veikianti panašaus pobūdžio įstaiga – Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), kurios statusas bei veikimo principai kelia nemažai neaiškumų. Dabar agentūra funkcionuoja nei kaip kredito įstaiga, nei kaip investicinių lėšų skirstytoja. Todėl jos veiklą ir vaidmenį būtina skaidrinti bei aiškiau apibrėžti. Akivaizdu, kad ši institucija galėtų užpildyti spragą ir stiprinti regionų infrastruktūros finansavimą, siekiant pritraukti užsienio investuotojus, ir kurti bei plėsti finansines rinkos priemones, stiprinant finansinio sverto vaidmenį bei privataus verslo ir viešojo sektoriaus kreditavimą.

Keista, kad siekiant sukurti neapibrėžto statuso agentūrą, bandoma bristi į tą pačią upę: juk jau yra karti valstybės garantijų „skirstymo“ patirtis, kai užsienio kreditus gavusių įmonių apie ¾ įsipareigojimų turėjo vykdyti valstybė, valstybinių komercinių bankų resursų išdalijimas ir iššvaistymas, pastarojo meto neefektyvus ES lėšų panaudojimas.

Investuoti, o ne paimti

Viena svarbių norimos kurti įstaigos funkcijų – išplėsti naudojimosi Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis galimybes.

Egzistuoja klaidinanti legenda, kad taip vadinamus Junckerio pinigus lengva ir būtina „paimti“. Vis dėlto negalima pamiršti, jog EFSI finansavimas teikiamas laikantis prielaidos, kad jis turi būti grąžintas. Dabar gi panašu, kad, kaip toje reklamoje, pinigai būtų dalinami principu – „pirmas kreditas – nemokamai“. Tai vėliau gali sukelti problemų visam valstybės finansiniam tvarumui.

Nebūtina steigti valstybinio banko tam, kad būtų praplėstos ES lėšų naudojimo galimybės. Viešojo sektoriaus įstaigos neturėtų užsiimti finansavimu modernizavimo ar panašių projektų, kuriuos, sudarius reikiamas prielaidas, puikiai galėtų kredituoti veikiančios finansų sektoriaus įstaigos.

Juk turime visą reikalingą infrastruktūrą – šiuo metu rinkoje veikiančios institucijos turi įdirbį, pakankamai lėšų ir kapitalo finansuoti įvairius plėtros projektus. Kredito įstaigos, turėdamos patirtį įvertinti riziką, kartu užtikrintų ir tinkamą valstybės garantijų realizavimą. Tokiu būdu būtų pasiekta finansų įstaigų ir viešojo sektoriaus ekspertizės sinergija.

Svarbiausia, kad valstybė, panaudodama ES lėšas, numatytų garantijų politiką, padengimo nemokumo atveju, apsaugos nuo rizikos priemones, refinansavimo galimybes.

Skolinti, o ne dalinti

Teikiant kreditą turi būti aišku, kaip jis bus grąžinamas, o įstaiga turi atitikti Bazelio ir kitus neatsiejamus kredito įstaigų valdymui keliamus reikalavimus. Tuo tikslu privalo veikti ir tikros, o ne „butaforinės“ valstybės garantijos. Jos turėtų būti pamatuotos ir atsispindėti vertinant makroekonominę politiką. Nesena būsto paskolų draudimo garantijų fondo patirtis atskleidė, kokių problemų gali kilti dėl neapibrėžto reglamentavimo.

Regionų vystymą geriausia būtų finansuoti centralizuotu būdu, o ne skirstant lėšas atskiroms savivaldybėms. Sėkmingą regionų projektų įgyvendinimą gali riboti ir savivaldybių skolinimo limitai. Galbūt galima būtų apsvarstyti siūlymą, kad kredito įstaigos turėtų galimybę atsiperkančius projektus su valstybės garantijomis kredituoti per savivaldybių įmones, netaikant skolinimosi limitų.

Komentaro autorius - Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
Istorinio „Revolut“ sandorio belaukiant: savo žodį turės tarti ir Lietuvos bankas 16

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuoliui „Revolut“, kuris siekia tapti banku Lietuvoje,...

Rinkos
2018.04.20
Reorganizuos „Citadele“ banką

Latvijos finansų grupė „Citadele“ reorganizuos „Citadele“ banką Lietuvoje prijungdama prie Latvijos „Citadele...

Rinkos
2018.04.20
Naujas Draudimo įstatymas numato naujus reikalavimus brokeriams

Įgyvendinant draudimo rinką reglamentuojančią Europos Sąjungos direktyvą Lietuvoje po pusmečio įsigalios...

Verslo aplinka
2018.04.19
50% uždarbio siekiančios pensijos Vyriausybė tikisi iš didesnio gyventojų kaupimo 18

Trečiadienį Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras, išsamiau pristatė pensijų reformos...

Rinkos
2018.04.18
Šeimos konstitucija – kaip šeimos akcininkų sutartis

Daugelis versle besisukančių žmonių žino, kas yra įmonės akcininkų sutartis, tačiau nėra girdėję ar beveik...

Rinkos
2018.04.14
Penktadienį stringa „Swedbank“ internetinės bankininkystės sistema 8

Didžiausio Lietuvoje komercinio banko „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistema penktadienį susidūrė su...

Finansai
2018.04.13
Konkurencijos taryba įvertino VIG įsipareigojimų įgyvendinimą

Konkurencijos taryba įvertino, kad bendrovė „Vienna Insurance Group“ (VIG) tinkamai įgyvendino prisiimtus...

Finansai
2018.04.13
Žiniasklaida: į „Revolut“ investuoja rusų milijardieriaus įmonė 16

Jungtinės Karalystės technologijų startuolis „Revolut“, siekiantis tapti banku Lietuvoje, netrukus turėtų...

Rinkos
2018.04.13
Tarp Europos „fintech“ įtakingiausių – penki lietuviai 3

Tarp 200 įtakingiausių Europos finansinių technologijų („fintech“) sektoriaus žmonių yra penki lietuviai:...

Rinkos
2018.04.13
Rusijoje sulaikytas bankrutavusio „Snoro“  pagrindinis akcininkas Antonovas 17

Rusijos Sankt Peterburgo mieste teisėsauga sulaikė bankrutavusio „Snoro“ banko pagrindinį akcininką Vladimirą...

Finansai
2018.04.12
„Revolut“ vadovas: apie būsimą plėtrą, dinozaurus rinkoje, finansų sektoriaus ateitį Premium 2

Tradiciniai bankai yra dinozaurai ir jie pasmerkti mirti, interviu VŽ sako Jungtinės Karalystės technologijų...

Rinkos
2018.04.10
Lietuvos banko „blockchain“ smėlio dėžei – 0,762 mln. Eur europinių pinigų 10

Į Lietuvos banko inicijuojamą „blockchain“ technologija grįstų sprendimų bandymų platformą „LBChain“ bus...

Finansai
2018.04.10
„Citigroup“: akcijų laukia duobėtas ketvirtis, bet vis tiek išnaudokite korekcijas

Pasaulio akcijų rinkoms pirmasis šių metų ketvirtis buvo itin duobėtas ir tai tęsis ir antrąjį metų ketvirtį,...

Rinkos
2018.04.09
Bankai tikisi Duomenų apsaugos inspekcijos geranoriškumo 3

Po pusantro mėnesio įsigaliojantis naujasis Europos Sąjungos reglamentas dėl asmens duomenų teisinės...

Finansai
2018.04.09
„Deutsche Bank“ turės naują vadovą

Vokietijos bankininkystės milžino „Deutsche Bank“ vadovu taps Christianas Sewingas, iki šiol vadovavęs banko...

Rinkos
2018.04.09
Pagal investuotojų kuriamas darbo vietas Lietuva – ketvirta ES 5

2017 m. Lietuva pakilo į 4 vietą ES pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų suplanuotas kurti...

Pramonė
2018.04.09
Latvija dar kartą bando išsižadėti pinigų plovimo tradicijų

Latvija po šalį sukrėtusios bankinės krizės dar kartą bando išsižadėti nešvarių pinigų plovyklos etiketės.

Rinkos
2018.04.05
Medicinos bankas pelną didino 3 kartus 11

Verslininko Sauliaus Karoso valdomas Medicinos bankas 2017 m. uždirbo 1,65 mln. Eur grynojo pelno - 3 kartus...

Rinkos
2018.04.05
„Revolut“ Lietuvoje pasididino įstatinį kapitalą 2

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ padidino savo antrinės įmonės Lietuvoje...

Technologijos
2018.04.04
Dėl draudimo paslaugų – rekordinis skundų skaičius 2

Vartotojai 2017 m. dažniau kreipėsi į Lietuvos banką, neradę sutarimo su draudikais, bankais ar kitais...

Finansai
2018.04.04

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau