Kurkime kredito įstaigą, o ne zadanijų vykdymo agentūrą

Publikuota: 2016-10-25
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Socialdemokrato Broniaus Bradausko propaguojama populistiškai skambanti idėja steigti valstybinį banką, panašu, gali būti įgyvendinama. Tiesa, tokia mintis ekspertų jau buvo įvertinta skeptiškai, bet dabartinių politikų galvose ji bręsta iš naujo: partijų, kurios patenka į naujojo Seimo sudėtį, programose – planai dėl valstybinio banko steigimo.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasisako už „Lietuvos pašto“ pagrindu steigiamą regionų plėtros banką, „Tvarka ir teisingumas“ žada naują kredito įstaigą – valstybės valdomą arba mišraus kapitalo tautos banką „Vytis“. Pastarosios idėjos neatrodo iki galo įvertintos: pašto pagrindu veikiantis bankas skamba kaip nesuderinamas darinys – jam atsirasti nėra nei patirties, nei resursų, o ketinimas kurti valstybinį banką asocijuojasi su išties nesėkminga buvusių bankų patirtimi. Tuo tarpu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į programą įtraukė užmojį steigti Lietuvos strateginių investicijų fondą. Ši mintis dar turi būti giliau ir detaliau išdiskutuota.

Karti patirtis neturi būti pamirštama

Mažai kam yra žinoma, kad šiuo metu jau yra veikianti panašaus pobūdžio įstaiga – Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), kurios statusas bei veikimo principai kelia nemažai neaiškumų. Dabar agentūra funkcionuoja nei kaip kredito įstaiga, nei kaip investicinių lėšų skirstytoja. Todėl jos veiklą ir vaidmenį būtina skaidrinti bei aiškiau apibrėžti. Akivaizdu, kad ši institucija galėtų užpildyti spragą ir stiprinti regionų infrastruktūros finansavimą, siekiant pritraukti užsienio investuotojus, ir kurti bei plėsti finansines rinkos priemones, stiprinant finansinio sverto vaidmenį bei privataus verslo ir viešojo sektoriaus kreditavimą.

Keista, kad siekiant sukurti neapibrėžto statuso agentūrą, bandoma bristi į tą pačią upę: juk jau yra karti valstybės garantijų „skirstymo“ patirtis, kai užsienio kreditus gavusių įmonių apie ¾ įsipareigojimų turėjo vykdyti valstybė, valstybinių komercinių bankų resursų išdalijimas ir iššvaistymas, pastarojo meto neefektyvus ES lėšų panaudojimas.

Investuoti, o ne paimti

Viena svarbių norimos kurti įstaigos funkcijų – išplėsti naudojimosi Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis galimybes.

Egzistuoja klaidinanti legenda, kad taip vadinamus Junckerio pinigus lengva ir būtina „paimti“. Vis dėlto negalima pamiršti, jog EFSI finansavimas teikiamas laikantis prielaidos, kad jis turi būti grąžintas. Dabar gi panašu, kad, kaip toje reklamoje, pinigai būtų dalinami principu – „pirmas kreditas – nemokamai“. Tai vėliau gali sukelti problemų visam valstybės finansiniam tvarumui.

Nebūtina steigti valstybinio banko tam, kad būtų praplėstos ES lėšų naudojimo galimybės. Viešojo sektoriaus įstaigos neturėtų užsiimti finansavimu modernizavimo ar panašių projektų, kuriuos, sudarius reikiamas prielaidas, puikiai galėtų kredituoti veikiančios finansų sektoriaus įstaigos.

Juk turime visą reikalingą infrastruktūrą – šiuo metu rinkoje veikiančios institucijos turi įdirbį, pakankamai lėšų ir kapitalo finansuoti įvairius plėtros projektus. Kredito įstaigos, turėdamos patirtį įvertinti riziką, kartu užtikrintų ir tinkamą valstybės garantijų realizavimą. Tokiu būdu būtų pasiekta finansų įstaigų ir viešojo sektoriaus ekspertizės sinergija.

Svarbiausia, kad valstybė, panaudodama ES lėšas, numatytų garantijų politiką, padengimo nemokumo atveju, apsaugos nuo rizikos priemones, refinansavimo galimybes.

Skolinti, o ne dalinti

Teikiant kreditą turi būti aišku, kaip jis bus grąžinamas, o įstaiga turi atitikti Bazelio ir kitus neatsiejamus kredito įstaigų valdymui keliamus reikalavimus. Tuo tikslu privalo veikti ir tikros, o ne „butaforinės“ valstybės garantijos. Jos turėtų būti pamatuotos ir atsispindėti vertinant makroekonominę politiką. Nesena būsto paskolų draudimo garantijų fondo patirtis atskleidė, kokių problemų gali kilti dėl neapibrėžto reglamentavimo.

Regionų vystymą geriausia būtų finansuoti centralizuotu būdu, o ne skirstant lėšas atskiroms savivaldybėms. Sėkmingą regionų projektų įgyvendinimą gali riboti ir savivaldybių skolinimo limitai. Galbūt galima būtų apsvarstyti siūlymą, kad kredito įstaigos turėtų galimybę atsiperkančius projektus su valstybės garantijomis kredituoti per savivaldybių įmones, netaikant skolinimosi limitų.

Komentaro autorius - Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Temos:
Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai 3

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų...

Finansai
2018.09.17
Politologai: „Blackstone“ investicija didins JAV dėmesį Baltijos šalims 5

Vienos didžiausių pasaulyje JAV privataus kapitalo fondų valdymo bendrovių „Blackstone“ sprendimas investuoti...

Rinkos
2018.09.15
„Danske Bank“ vadovui duoda 33% išsilaikymo iki metų galo galimybę 7

Analitikai vertina, kad egzistuoja vos 33% tikimybė, kad į skandalus įklimpusio „Danske Bank“ vadovas Thomas...

Rinkos
2018.09.14
Su „Luminor“ dirbs po skandalų pasitraukęs „Swedbank“ vadovas 7

Buvęs Švedijos banko „Swedbank“ vykdomasis direktorius Michaelas Wolfas, darbą Švedijos „Swedbanke“ palikęs...

Rinkos
2018.09.14
SEB bankas skolina „Žemaitijos pienui“ 10 mln. Eur

Vienas didžiausių Lietuvoje komercinis SEB bankas skolina 10 mln. Eur pieno perdirbimo grupei „Žemaitijos...

Finansai
2018.09.14
Milijardinė JAV milžinės investicija Baltijos šalyse siunčia ir geopolitinę žinią Premium 6

Baltijos šalių bankui „Luminor“ paskelbus apie naują savininką iš JAV, rinkai padarė įspūdį žinomas vardas,...

Rinkos
2018.09.14
Paslaugų centrų plėtra, tendencijos Lietuvoje: kas laukia „Barclays“ centro Premium

Paslaugų centruose darbus susiranda vis daugiau iš užsienio grįžusių lietuvių, o robotai darbo vietose...

Finansai
2018.09.14
„Luminor“ pardavimas: rinką nustebino ne žinia, bet pirkėjas Premium 9

Žinia apie Baltijos šalių banko „Luminor“ pardavimą Lietuvos įsigijimų ir finansų rinkos nenustebino, tačiau...

Rinkos
2018.09.13
Interviu su „Luminor“ vadovu A. Načajumi – apie „Blackstone“ atėjimo aplinkybes Premium 9

JAV privataus kapitalo fondų valdytojas „Blackstone“ į banką „Luminor“ investavo prieš tai „pačiupinėjęs“...

Rinkos
2018.09.13
„Luminor“ pardavimo kaina: analitikų vertinimai Premium 1

Analitikai nesutaria, ar JAV privataus kapitalo fondų milžinė „Blackstone“, pirkdama Baltijos šalių milžino...

Rinkos
2018.09.13
„Luminor“  gavo Baa1 reitingą iš „Moody‘s“ 1

Naujo savininko sulaukusiam „Luminor“ bankui reitingų agentūra „Moody's“ suteikė Baa1 reitingą su stabilia...

Rinkos
2018.09.13
JAV „Blackstone“ už 1 mlrd. Eur perka kontrolinį „Luminor“ akcijų paketą 25

Didžiausia privataus kapitalo fondų valdymo bendrovė „The Blackstone Group“ ir jos vadovaujamas konsorciumas...

Finansai
2018.09.13
Lietuvių startuolis susikirto su vokiečių draudimo ir finansų milžine Premium 1

Lietuvos finansinių technologijų startuolis „ORCA Alliance“ įsivėlė į teisinį ginčą dėl prekės ženklo su...

Rinkos
2018.09.12
Lenktynės dėl momentinių mokėjimų paleidimo: naujovė Lietuvos banko sistemoje 3

Lietuvos banko mokėjimų sistemoje „CENTROlink“, kurią didieji šalies bankai aplenkia, pradėjo veikti naujovė...

Rinkos
2018.09.12
Išmaniųjų skaitiklių gamykla Kauno LEZ: 200 darbo vietų, 1,3 mln. prietaisų per metus 3

„Luminor“ bankas suteikė 8,2 mln. Eur finansavimą bendrovei „Axioma Metering“, kuri stato ultragarsinių...

Pramonė
2018.09.12
Įvaizdį praradusiam „Danske Bank“ – dūriai iš visų šonų Premium 10

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“, anksčiau bankines paslaugas teikusio ir Lietuvoje, košmaras tęsiasi –...

Rinkos
2018.09.11
Bankai ruošia atsaką „Revolut“ ir „MoQ“: žada lūžį mokėjimuose Premium 25

Lietuvos komerciniai bankai nesiruošia alternatyviems paslaugų teikėjams užleisti mokėjimų verslo ir šiuo...

Rinkos
2018.09.11
„TransferWise“ beveik dvigubino pajamas, antrus metus buvo pelninga

Estų sukurta piniginių perlaidų platforma „TransferWise“, viena didžiausių Europos finansinių technologijų...

Rinkos
2018.09.10
Mokėjimų skaičius išaugo dešimtadaliu 3

Lietuvoje mokėjimų, atliktų per mokėjimo paslaugų teikėjus, skaičius pernai išaugo dešimtadaliu – iki beveik...

Rinkos
2018.09.10
Lietuvoje steigiama nauja Izraelio mokėjimų bendrovė

Lietuvoje steigiama dar viena Izraelio mokėjimų bendrovė – antrinę įmonę įkūrė Izraelio „Wittix“.

Finansai
2018.09.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau