Kurkime kredito įstaigą, o ne zadanijų vykdymo agentūrą

Publikuota: 2016-10-25
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Socialdemokrato Broniaus Bradausko propaguojama populistiškai skambanti idėja steigti valstybinį banką, panašu, gali būti įgyvendinama. Tiesa, tokia mintis ekspertų jau buvo įvertinta skeptiškai, bet dabartinių politikų galvose ji bręsta iš naujo: partijų, kurios patenka į naujojo Seimo sudėtį, programose – planai dėl valstybinio banko steigimo.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasisako už „Lietuvos pašto“ pagrindu steigiamą regionų plėtros banką, „Tvarka ir teisingumas“ žada naują kredito įstaigą – valstybės valdomą arba mišraus kapitalo tautos banką „Vytis“. Pastarosios idėjos neatrodo iki galo įvertintos: pašto pagrindu veikiantis bankas skamba kaip nesuderinamas darinys – jam atsirasti nėra nei patirties, nei resursų, o ketinimas kurti valstybinį banką asocijuojasi su išties nesėkminga buvusių bankų patirtimi. Tuo tarpu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į programą įtraukė užmojį steigti Lietuvos strateginių investicijų fondą. Ši mintis dar turi būti giliau ir detaliau išdiskutuota.

Karti patirtis neturi būti pamirštama

Mažai kam yra žinoma, kad šiuo metu jau yra veikianti panašaus pobūdžio įstaiga – Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), kurios statusas bei veikimo principai kelia nemažai neaiškumų. Dabar agentūra funkcionuoja nei kaip kredito įstaiga, nei kaip investicinių lėšų skirstytoja. Todėl jos veiklą ir vaidmenį būtina skaidrinti bei aiškiau apibrėžti. Akivaizdu, kad ši institucija galėtų užpildyti spragą ir stiprinti regionų infrastruktūros finansavimą, siekiant pritraukti užsienio investuotojus, ir kurti bei plėsti finansines rinkos priemones, stiprinant finansinio sverto vaidmenį bei privataus verslo ir viešojo sektoriaus kreditavimą.

Keista, kad siekiant sukurti neapibrėžto statuso agentūrą, bandoma bristi į tą pačią upę: juk jau yra karti valstybės garantijų „skirstymo“ patirtis, kai užsienio kreditus gavusių įmonių apie ¾ įsipareigojimų turėjo vykdyti valstybė, valstybinių komercinių bankų resursų išdalijimas ir iššvaistymas, pastarojo meto neefektyvus ES lėšų panaudojimas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Investuoti, o ne paimti

Viena svarbių norimos kurti įstaigos funkcijų – išplėsti naudojimosi Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis galimybes.

Egzistuoja klaidinanti legenda, kad taip vadinamus Junckerio pinigus lengva ir būtina „paimti“. Vis dėlto negalima pamiršti, jog EFSI finansavimas teikiamas laikantis prielaidos, kad jis turi būti grąžintas. Dabar gi panašu, kad, kaip toje reklamoje, pinigai būtų dalinami principu – „pirmas kreditas – nemokamai“. Tai vėliau gali sukelti problemų visam valstybės finansiniam tvarumui.

Nebūtina steigti valstybinio banko tam, kad būtų praplėstos ES lėšų naudojimo galimybės. Viešojo sektoriaus įstaigos neturėtų užsiimti finansavimu modernizavimo ar panašių projektų, kuriuos, sudarius reikiamas prielaidas, puikiai galėtų kredituoti veikiančios finansų sektoriaus įstaigos.

Juk turime visą reikalingą infrastruktūrą – šiuo metu rinkoje veikiančios institucijos turi įdirbį, pakankamai lėšų ir kapitalo finansuoti įvairius plėtros projektus. Kredito įstaigos, turėdamos patirtį įvertinti riziką, kartu užtikrintų ir tinkamą valstybės garantijų realizavimą. Tokiu būdu būtų pasiekta finansų įstaigų ir viešojo sektoriaus ekspertizės sinergija.

Svarbiausia, kad valstybė, panaudodama ES lėšas, numatytų garantijų politiką, padengimo nemokumo atveju, apsaugos nuo rizikos priemones, refinansavimo galimybes.

Skolinti, o ne dalinti

Teikiant kreditą turi būti aišku, kaip jis bus grąžinamas, o įstaiga turi atitikti Bazelio ir kitus neatsiejamus kredito įstaigų valdymui keliamus reikalavimus. Tuo tikslu privalo veikti ir tikros, o ne „butaforinės“ valstybės garantijos. Jos turėtų būti pamatuotos ir atsispindėti vertinant makroekonominę politiką. Nesena būsto paskolų draudimo garantijų fondo patirtis atskleidė, kokių problemų gali kilti dėl neapibrėžto reglamentavimo.

Regionų vystymą geriausia būtų finansuoti centralizuotu būdu, o ne skirstant lėšas atskiroms savivaldybėms. Sėkmingą regionų projektų įgyvendinimą gali riboti ir savivaldybių skolinimo limitai. Galbūt galima būtų apsvarstyti siūlymą, kad kredito įstaigos turėtų galimybę atsiperkančius projektus su valstybės garantijomis kredituoti per savivaldybių įmones, netaikant skolinimosi limitų.

Komentaro autorius - Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 42

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
2024 metais EURIBOR gali siekti apie 2% – LB atstovas 17

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti...

Rinkos
2022.06.29
Į Šiaulių banko stebėtojų tarybą siūlomi T. Okmanas, M. Raila

Į Šiaulių banko Stebėtojų tarybą siūlomi banko akcijų turinčių bendrovių „Tesonet“ ir „ME investicija“...

Rinkos
2022.06.29
Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
2022.06.28
„Citadele“ nebeaptarnaus mokėjimų į ir iš Rusijos bei Baltarusijos

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 20 d. nutrauks aptarnavimą...

Rinkos
2022.06.28
Ch. Lagarde: ECB pasiruošęs, jei prireiks, palūkanas didinti sparčiau

Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde nesureikšmina rūpesčių dėl recesijos euro zonoje,...

Rinkos
2022.06.28
Specializuotą banką Lietuvoje turintys „Finora Capital“ mažino nuostolius, dvigubino paskolų portfelį

Estijos kredituotoja „Finora Capital“, valdanti ir specializuotą banką Lietuvoje „Finora kreditas“, pernai...

Rinkos
2022.06.28
„SME Finance“ ir „Compensa Vienna Insurance Group“ integruoja paslaugas verslui

Finansinių technologijų (fintech) bendrovė „SME Finance“ pradeda bendradarbiavimą su ne gyvybės draudimo...

Rinkos
2022.06.28
Kriptovaliutininko patriotizmo kaina: 0,6 mln. Eur mokesčių, kurių jam neleidžia sumokėti Premium 30

Vytautas Labanauskas, kaunietis prekiautojas kriptovaliutomis, į Lietuvos biudžetą mielai ir tuojau pat...

Finansai
2022.06.27
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno

Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno – trečdaliu daugiau...

Rinkos
2022.06.22
„Payseros“ pelną gelbėjo parduotas sklypas, ruošiasi tapti tarpusavio skolinimo platforma Premium

Finansinių technologijų bendrovės „Paysera“ pelnas per praėjusius metus susitraukė perpus, mažėjus kainoms už...

Rinkos
2022.06.22
„Vienna Insurance Group“ investuoja 15 mln. Eur į „BTA Baltic Insurance Company“ mokumo kapitalą

Baltijos valstybėse veikiančios Latvijoje registruotos ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance...

Rinkos
2022.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku