Vasiliauskas: reikia imtis reformų, nes įvairių „brexitų“ bus kasmet

Valdžioje atsidursiantiems politikams būtina kantriai atlikti savo namų darbus, t. y. imtis švietimo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo, mokesčių sistemos pertvarkų.

Tai šįryt akcentavo Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, kalbėdamas LRT laidoje „Labas rytas“.

Po „Brexit“ kasmet

LB vadovas teigė, kad artėjančios derybos dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES neigiamai veikia JK ir euro zonos ekonomikas.

„Brexit“ - tai skyrybos, o skyrybose laimėtojų nėra“, – sakė p. Vasiliauskas.

Lietuvos ūkio plėtrą, artimą 3% šiuo metu, jis vertina, kaip „sveiką ir normalią“, tačiau po sekmadienį įvyksiančių rinkimų susiformuosiančią naująją valdžią jis ragina neatsipalaiduoti.

„Žinote, įvairių „brexitų“ gauname kasmet, o problemos lieka tos pačios. Turime daryti namų darbus, turime atlikti struktūrines reformas. Švietimas, sveikatos apsauga, socialinis aprūpinimas, mokesčių sistema, tai tos sritys, kur reikia judėti į priekį“, – tęsė p. Vasiliauskas.

ECB sprendimai - gruodį

Jo teigimu, ar skatinamoji ECB pinigų politika bus pratęsta po 2017 m. kovo, paaiškės jau š. m. gruodžio 8 d.

Vakar Frankfurte vykusiame ECB valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdyje sprendimų priimta nebuvo.

„Toliau vykdoma skatinamoji pinigų politika. Ji tęsis ir po 2017 m. kovo, jei to reikės“, – sakė p. Vasiliauskas. Jis yra ECB valdančiosios tarybos narys.

Trečiadienį liko nepakeista nulinė bazinių palūkanų norma, toliau kas mėnesį Eurosistemai priklausantys ECB ir nacionaliniai euro zonos bankai superka vyriausybių ir bendrovių vertybinius popierius (VP) antrinėje rinkoje už 80 mlrd. Eur. ECB tuo pačiu taiko neigiamas palūkanų normas bankų depozitams, taip siekdamas, kad pinigai būtų nukreipiami į realiąją ekonomiką juos perskolinant verslui.

Kas gali keistis

Ekspertai svarsto, kad š. m. gruodžio 8 d. gali būti peržiūrėtos ECB depozitų bankams palūkanos (dabar galioja -0,4%), pratęstas VP supirkimo terminas po 2017 m. kovo, galimai iki kitų metų rugsėjo, ar peržiūrėtos mėnesinės VP supirkimo apimtys.

Pasak p. Vasiliausko euro zona, kurios nare Lietuva yra nuo 2015 m., auga vidutiniškai po 1,5% per metus, bet kol kas ne taip sparčiai kaip norėtųsi. Be to dar nėra pasiektas mažesnis, bet artimas 2% metinės infliacijos lygis, kuriam pasiekti ECB ir naudoja įvairias pinigų politikos priemonės. Tokią infliaciją tikimasi pasiekti apie 2019 m.