Ėmėsi svarstyti naujas būsto kredito taisykles

Tai numatoma naujame Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projekte, kurį antradienį Vyriausybės teikimu pradėjo svarstyti Seimas.

Projektas numato ir kur kas daugiau būsto kredito išdavimo taisyklių pakeitimų.

Naujas Būsto kredito įstatymas turi atitikti Europos Sąjungos direktyvą dėl tokios rūšies kreditų reglamentavimo. Nes Lietuva jau gerokai atsilieka nuo 2014 m. direktyvos įgyvendinimo terminų – žadėta, kad Lietuva direktyvą įdiegs nuo 2016 m. kovo pabaigos, bet jau beveik pusmetį vėluojama tai padaryti.

Dabar numatoma, kad, jeigu Seimas spės patvirtinti, naujas įstatymas įsigalios 2017 m. pavasarį.

Naujame įstatyme be kita ko atsiranda nuostata, kad išskyrus įstatymo numatytus ribotus atvejus“ bankai nebegalės reikalauti, kad būsto paskolos gavėjas būtų būtinai įsipareigojęs naudotis ir kitomis to paties banko paslaugomis.

Naujame įstatyme taip pat atsiras kelios kitos naujos su būsto paskolomis susijusios nuostatos:

• Bankai imantiems paskolas privalės vienoda forma pateikti standartinę informaciją apie kredito sąlygas visoje Europos Sąjungoje;
• Atsiras 30 d. laikotarpis iki sutarties pasirašymo, per kurį kredito gavėjas galės palyginti, apsvarstyti ir įvertinti paskolos pasiūlymus bei savo galimybes;
• Atsiras vadinamasis „persigalvojimo laikotarpis“ – per 14 d. nuo sutarties sudarymo kredito gavėjas galės be jokių finansinių pasekmių atsisakyti jau sudarytosios kredito sutarties;
• Fiksuotomis palūkanomis bankai galės vadinti tik tokias palūkanas, kurios nebus keičiamos visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį;
• Numatoma įtvirtinti kredito gavėjo teisę grąžinti visą ar dalį kredito anksčiau laiko, bankams už tai reikalaujant baudos, kuri neviršytų 2% nuo paskolos sumos;
• Kredito davėjas galės vartotojui nustatyti netesybas ir palūkanas už įsipareigojimų nevykdymą, tačiau ne didesnes nei 0,02% už kiekvieną pradelstą dieną (gali būti diskutuojama dėl 0,05% ribos);
• Atsiras vadinamosios „kredito atostogos“, kurios negalės trukti ilgiau nei 3 mėn. (dėl šio termino dar irgi bus diskutuojama – siūloma jį prailginti iki 6-9 mėn.);
• Kredito davėjas neturės teisės reikalauti papildomai įkeisti nekilnojamąjį turtą ar reikalauti kito prievolių įvykdymo užtikrinimo, jei įkeisto nekilnojamojo turto vertė sumažėja ne dėl kredito gavėjo kaltės;
• Siūloma nustatyti, kad, jeigu „kredito davėjas ne dėl kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertina kredito gavėjo kreditingumą, gavėjui pavėluotai mokant įmokas jis neturėtų kredito davėjui mokėti netesybų ir kredito sutartyje nustatytų mokėjimų“. Tai „tam tikra prasme būtų drausminanti priemonė kreditų davėjams, dedantiems nepakankamai pastangų, kad būtų įvertinta tikroji vartotojo finansinė padėtis“;
• Sugriežtinama ir apribojama tarpusavio skolinimo platformų veikla, suteikiant ilgalaikes paskolas būstui įsigyti. Pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad tokias paslaugas gali suteikti tik tos tarpusavio skolinimosi platformos, kurių operatorių įstatinis kapitalas – ne mažesnis kaip 40.000 Eur.

Naujojo įstatymo įdiegimą Finansų ministerijos specialistai linkę vadinti gana ženkliais pokyčiais būsto paskolų rinkos reguliavime, kurie atitiks europietiškus reikalavimus ir tendencijas viena vertus griežtinti tokio pobūdžio kreditų išdavimą, kitą vertus – labiau apgins vartotojų teises ir interesus, apsaugos juos nuo nepagrįstų bankų pretenzijų.