Dividendai Švedijos bankams nėra skirti galimai NT krizei suvaldyti

Tai teigia Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko (ECB) valdančios tarybos narys.

Kalbėsis apie švedų NT

Ponas Vasiliauskas šią savaitę vyksta vizito į Vašingtoną, kur dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniuose susitikimuose. Tarp jų numatytas susitikimas su TVF ir Pasaulio banko programos įvertinti Švedijos finansų sektorių vadovu Martinu Cihaku. Kaip žinia daug diskusijų makroprudenciniam regiono stabilumui kelia pastaraisiais metais stipriai išaugusios NT kainos Švedijoje, besiformuojančio kainų burbulo grėsmė. Apie tai priimdamas Nobelio ekonomikos premija dar prieš du metus Stokholme kalbėjo lietuvių kilmės ekonomistas iš JAV Robertas Shilleris.

„Švedija yra didžiausias investuotojas, valdo 90% šalies bankų sektoriaus. Natūralu, kas susitinkame, kadangi mes kartu su ECB prižiūrime antrinius Švedijos bankus, norime pasidomėti, kas vyksta pirminių bankų jurisdikcijose“, – sakė p. Vasiliauskas.

Kita vertus, jis nemano, kad pavasarį iš lietuviškų SEB ir „Swedbank“ į Švedija pagrindiniams bankams pervesti dividendai (579 mln. Eur) yra pasirengimas galimai NT krizei Švedijoje suvaldyti.

ECB toliau „perka laiką“

Ponas Vasiliauskas taip pat sako, kad ECB, vykdydamas kiekybinio skatinimo politiką, perka laiką, bet nedaro struktūrinių pertvarkų - tai šalių vyriausybių prerogatyva. Jo teigimu, ekonominius lūkesčius Europoje ir už Atlanto smukdo ir akivaizdų neigiamą poveikį realiajai ekonomikai bei finansų sektoriui daro auganti protekcionizmo grėsmė, Europoje sustiprėjusios dezintegracinės nuotaikos, stojančios struktūrinės reformos. Dėl šių ir kitų priežasčių Pasaulio ūkio augimo prognozę šiems ir 2017 m. TVF antradienį sumažino iki 3,1 ir 3,4%.

„Tas laikas senka, ECB nėra Harris Potteris, kuris galėtų ištisai mojuoti burtininko lazdele. Mes ne kartą esame pabrėžę, kad kitų politikų formuotojai turi atlikti savo vaidmenį“, - sakė p. Vasiliauskas.

„Mes turime naują ekonominę realybę ir tam reikia netradiciniu priemonių. Mes (ECB valdančioji taryba – VŽ) toliau perkame laiką, tai iš principo būtų laikas prie to prisidėti kitiems“, - pridūrė p. Vasiliauskas.

Eurosistema, kuri apjungia ECB ir 19 euro zonos centrinių bankų, įskantat Lietuvos banka, kas mėnesį iki 2017 m. kovo superka vyriausybių ir įmonių obligacijų už 80 mlrd. Eur, ECB vykdančioji valdyba nuo 2015 m. gruodžio yra nustačiusi nulinę bazinę palūkanų normą. Šiomis ir kitomis priemonėmis, pvz., palankiomis sąlygomis skolinant bankams, siekiama, kad infliacijos lygis vidutiniu laikotarpiu būtų artimas 2% bei atsigauti euro zonos ekonominė plėtra.

Rezultatas ateina vėliau

Jo teigimu šiandien faktas yra tas, kad gyvename žemų palūkanų aplinkoje ir tai yra nauja ekonominė realybė.

„Faktas tas, kad pinigų politikos transmisijos mechanizmai, jų įgyvendinimas yra pailgėjęs“, - sako p. Vasiliauskas.

Kita vertus, akivaizdu, kad be skatinamosios pinigų politikos situacija būtų gerokai blogesnė negu ji yra šiuo metu, priduria jis.