Kas laukia kredito unijų sektoriaus po pertvarkos?

Publikuota: 2016-10-03
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos Banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas

Lietuvos Respublikos Seimui priėmus kredito unijų veiklą reguliuojančių įstatymų pakeitimus, kredito unijos įžengė į pereinamąjį laikotarpį, po kurio (nuo 2018 m.) sistema veiks pagal naujas taisykles.

Naujosios teisės aktų nuostatos,pakeisdamos dabartinį sektoriaus reguliavimą, sustiprins jo kooperatinius ryšius ir ribos perteklinę sektoriaus riziką. Tačiau nemažiau svarbu, kad niekam nekiltų abejonių, kaip kredito unijos veiks pereinamuoju laiku, iki įsigalios naujieji reikalavimai. Šiame komentare apžvelgiamos pagrindinės naujojo reguliavimo ypatybės ir įgyvendinimo etapai, kuriuos teks įveikti iki 2018 m. sausio 1 d.

infogr.am::34b05359-c1c5-4161-9570-ea2715501e78

Didėja sektoriaus integracija

Vienas svarbiausių reformos elementų yra nuostatos, kad Lietuvoje tegali būti viena centrinė kredito unija, atsisakymas. Taip yra atveriamos durys naujų centrinių kredito unijų steigimuisi, bet visos kredito unijos turės tapticentrinių kredito unijų narėmis. Centrinę kredito uniją bendru sutarimu galės įsteigti ne mažiau kaip penkios kredito unijos. Pereinamasis laikotarpis, t. y. visi 2017 m., yra skirtas tam, kad suderinamą veiklos strategiją taikančios kredito unijos tartųsi ir susitartų dėl tolesnio darbo kartu.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasiekus sutarimą, kiekviena centrinė kredito unija apibrėš savo narių veiklos strategiją. Taip bus sprendžiama dabartinė sektoriaus fragmentacijos problema, kai veikiama pagal skirtingas taisykles – dalį kredito unijų vienija Lietuvos centrinė kredito unija, o kita dalis veikia pavieniui. Galiausiai kredito unijos patirsrealią kooperacijos naudą per padidėjusį veiklos efektyvumą ir masto ekonomiją (pvz., centrinei kredito unijaisukūrus vieną internetinių paslaugų teikimo platformą visoms savo narėms).

Naujasis reguliavimas centrinėms kredito unijoms suteikia veiksmingas ir aiškiai apibrėžtas savo narių priežiūros teises ir pareigas. Itin svarbu tai, kad centrinės kredito unijos įgyja teisę nustatyti reikalavimus savo narėms pagal tai, kaip tai numatyta centrinės kredito unijos įstatuose, sutartyse su kredito unijomis ir Centrinių kredito unijų įstatyme. Dėl šių naujovių kredito unijų priežiūra bus vykdoma dviem lygiais. Pirmuoju lygiu sektoriaus įstaigas prižiūrės jas vienijanti centrinė kredito unija. Antrasis priežiūros lygis bus Lietuvos banko vykdoma priežiūra – ji bus sutelktaį centrinių kredito unijų kontrolę, tačiau kartu bus vertinama iratskirų kredito unijų veikla.

Kuriama mokumo užtikrinimo sistema yra skirta vos ne įprastu reiškiniu tapusioms kredito unijų mokumo problemoms užkardyti. Kredito unijos su mokumo problemomis neretai susidurdavo dėl itin rizikingos veiklos, kuriai vykdyti sąlygas sudarė sektoriaus savireguliacijos stoka. Naująja sistema įteisinamas privalomas kredito unijos dalyvavimas centrinės kredito unijos mokumo užtikrinimo sistemoje.Naujieji teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja šiuo metu jau veikiančių ir dar tik steigsimų naujų stabilizacijos (mokumo) fondų veiklą bei panaudojimą, t. y. kredito unijai tapus nemokiai panaudoti tokį fondą bus privaloma. Jei stabilizacijos fondo lėšų nepakaks, kredito unijos, priklausančios tai pačiai centrinei unijai, turės dėti pastangas, kad būtų atkurtas su problemomis susidūrusios įstaigos mokumas.

Atsižvelgiant į tai, kad ne visos kredito unijos nori plėtoti kooperatinę veiklą, kartu su kredito unijų reformos įgyvendinamaisiais teisės aktais buvo priimti ir Bankų įstatymo pakeitimai, įteisinantys specializuotus bankus. Specializuotais bankais galės tapti pagrindines banko paslaugas teikti norinčios kredito įstaigos, joms bus taikomas mažesnis – 1 mln. Eur – nuosavo kapitalo reikalavimas. Specializuotų bankų įteisinimas padidins konkurenciją rinkoje, nes steigti banką ir plėtoti jo veiklą taps lengviau. Vadinasi, kredito unijos, nenorinčios veikti pagal kooperacijos tarp kooperatyvų principus irįsilieti į saugesnę kooperatinės bankininkystės sistemą, galės plėtoti savo veiklą pagal komercinio banko modelį, tik bus taikomi tam tikri apribojimai. Šios kredito unijos pereinamąjį laikotarpį turėtų panaudoti verslo planui pagrįsti ir atitinkamo veiklos pertvarkymo planui parengti ir patvirtinti.

Tvarus kapitalas būtinas sėkmingai sektoriaus plėtrai

Kad struktūrinė reforma būtų įgyvendinama sėkmingai, svarbu nustatyti tikrąją kredito unijų turto vertę, todėl Lietuvos bankas jau pradėjo nepriklausomą ir standartizuotą veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimą. Šio vertinimo tikslas – užtikrinti kredito unijų pasitikėjimą viena kitos finansine būkle, kad joms nekiltų didesnių dvejonių vienijantis į centrines kredito unijas. Be to, turto kokybės vertinimas užtikrins,kad naujoji sistema nepaveldėtų senosios sukauptų problemų. Visų šalyje veikiančių kredito unijų ir šiuo metu veikiančios Lietuvos centrinės kredito unijos turto kokybė bus įvertinta iki šių metų pabaigos, o kitų metų pradžioje bus paskelbti šio vertinimo rezultatai.

Vienas iš opiausių iššūkių kredito unijoms yra tvaraus kapitalo stoka. Didžiąją kredito unijų kapitalo dalį sudaro netvarus, nuostolių absorbavimo savybėmis nepasižymintis kapitalas, kurio didžioji dalis yra sukaupta iš paskolas paėmusių narių papildomų pajinių įnašų.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įneštiems pajams (įskaitant ir papildomus) nustatomi nauji reikalavimai, kredito unijų kapitalui suteikiantys tvarauskapitalo savybes. Kartu tai reiškia, jog kredito unijos ir jų vadovai turi dėti visas pastangas, kad sustiprintų kredito unijos turimą kapitalą iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.

Dėl teisinės ir reguliacinės aplinkos pasikeitimų iškilus rimtų iššūkių, valstybė paremtų kredito unijų sektorių. Gali nutikti taip, kad keičiantis teisinei ir reguliacinei aplinkai, net ir mokios centrinės kredito unijos gali pristigti tvaraus kapitalo, t. y. joms tokio kapitalo gali pritrūkti iki nustatytų normatyvų vykdymo. Valstybė yra pasirengusi tokiu atveju paremti sektorių grąžintinomis lėšomis. Žinoma, parama būtų teikiama tik toms kapitalo stokojančioms centrinėms kredito unijoms, kurios rodys pastangas iki 2018 m. pritraukti tvarų kapitalą, ir tai bus matyti iš jų veiklos rezultatų. Centrinės kredito unijos tvarų kapitalą sukaupti ir valstybės paramą grąžinti turės per 10 metų.

Justinas Kaminskas yra Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas.

infogr.am::9d25094e-bda3-408f-8630-8d33a1c48385

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
Vokietijos bankas „Commerzbank“ lieka Rusijoje

„Commerzbank“, antras pagal dydį Vokietijos bankas, ketvirtadienį pareiškė nusprendęs neatsisakyti savo...

Verslo aplinka
2022.05.13
Artėja aukštesni skolinimosi kaštai – kurias bendroves prislėgs labiausiai Premium

Investuotojams ateina metas pradėti kritiškai vertinti primirštą veiksnį – bendrovių atsparumą kylančioms...

Rinkos
2022.05.12
Neakivaizdžioji konkurencija bankų sektoriuje: ne turtas svarbiausia Premium 1

Specializuoti bankai ir rinkos naujokai sparčiai didina savo turtą, tačiau pagal šį rodiklį vis dar sudaro...

Rinkos
2022.05.12
Per pandemiją kritusias transporto draudimo kainas šokdina infliacija Premium

Karantinas ir didelė konkurencija tarp draudimo kompanijų lėmė transporto draudimo įmokų kritimą ir...

Logistika
2022.05.12
„BluOr Bank“ platina obligacijas su 7% palūkanomis

Latvių „BluOr Bank“ organizuoja mažmeniniams investuotojams prieinamą obligacijų platinimą, kuriame siekia...

Rinkos
2022.05.11
„Allianz“ nuostoliai dėl „Structured Alpha“ nesėkmės pasiekė 5,6 mlrd. USD

Draudimo milžinė „Allianz“ pranešė atidėjusi dar beveik 2 mlrd. Eur teisinėms ir kitoms išlaidoms,...

Rinkos
2022.05.11
LB atstovas: ECB sprendimas dėl palūkanų normų didinimo – nebent trečiąjį ketvirtį 2

Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas dėl bazinių palūkanų normų didinimo gali būti priimtas šių metų...

Rinkos
2022.05.11
Ch. Lagarde: ECB palūkanų normas galėtų padidinti liepą 2

Euro zonoje sparčiai kylant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) savo palūkanų normas, kurios šiuo...

Rinkos
2022.05.11
Vokietijos centrinio banko vadovas – už palūkanų normų didinimą jau liepą

Vokietijos centrinio banko vadovas antradienį pareiškė raginsiąs Europos Centrinį Banką (ECB) liepą padidinti...

Rinkos
2022.05.11
„Orlen Lietuva“ iš „Luminor“ skolinasi 100 mln. Eur

„Luminor“ bankas vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo produktų gamyklą valdančiai AB „Orlen Lietuva“...

Pramonė
2022.05.06
„Luminor Bank“ uždirbo 2,6 karto daugiau

Baltijos šalių bankas pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, pelną padidino nuo 5,8...

Rinkos
2022.05.05
Paleido pirmą Lietuvoje viešą sankcijų patikros bazę verslams

Lietuvoje startavo nemokamas sankcijų patikros įrankis tarptautiniams verslams.

Rinkos
2022.05.05
Šiaulių banko būsto kreditavimo ambicijos šiuo metu „po klaustuku“ Premium

Po pirmo ketvirčio rezultatų Šiaulių banko vadovybė dėlioja „konservatyvius veiklos tikslus“, tikisi formuoti...

Rinkos
2022.05.05
ES ministrai raginami gaivinti įstrigusią bankų sąjungos iniciatyvą

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams antradienį buvo pateiktas planas, kaip užbaigti ilgai vilkinamos...

Verslo aplinka
2022.05.04
„European Merchant Bank“ pajamos augo 13 kartų

„European Merchant Bank“ („EMBank“) 2021 m. užbaigė nuostolingai, tačiau fiksavo iki šiol geriausius veiklos...

Rinkos
2022.05.04
Vokiečių prokurorai krėtė „Morgan Stanley“ biurus

Vokietijos tyrėjai JAV banko „Morgan Stanley“ biuruose Frankfurte antradienį atliko kratas, susijusias su...

Rinkos
2022.05.03
Vokietijos finansų prievaizdai įžvelgia „labai didelę“ kibernetinių atakų riziką

Vokietijos finansų priežiūros tarnyba BaFin antradienį įspėjo apie „labai didelę“ kibernetinių atakų prieš...

Rinkos
2022.05.03
„Moody's“ patvirtino stabilų Estijos A1 reitingą

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ patvirtino Estijos kredito reitingą A1 ir jo...

Finansai
2022.05.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku