Priežiūros poveikis: greitųjų kreditų rinka smuko perpus

Publikuota: 2016-09-06
Atnaujinta 2016-09-06 10:53
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį suteikta 65 mln. Eur vertės greitųjų kreditų – perpus mažiau, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, ir mažiausiai nuo 2013 metų.

Suteiktų kreditų skaičius šiuo laikotarpiu sumenko 68,7%, iki 130.000 vnt., antradienį spaudos konferencijoje paskelbė Lietuvos banko atstovai.

Pasak centrinio banko, rinkos smukimą lėmė aktyvi priežiūra, metų pradžioje įsigalioję griežtesni Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai ir konkurencija.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, konferencijoje pažymėjo, kad bendrovės pradėjo konservatyviau vertinti besiskolinančiųjų mokumą.

„Šių permainų rezultatas – mažėjanti pradelstos skolos našta, kuri mažina ir skaudžių socialinių pasekmių riziką“, – sako p. Vasiliauskas.

Pastebima, kad pirmąjį pusmetį smuktelėjo tiek smulkių (iki 290 Eur), tiek stambesnių greitųjų kreditų išdavimas (daugiau nei 290 Eur).

„Didesnė rinkos susitraukimo įtaka buvo smulkiems greitiesiems kreditams, kurių mažėjimo tendencija buvo mažesnė. Tokia tendencija susiklostė, nes mažesni kreditai yra brangesni kreditai ir juos reguliavimas palietė labiau“, – sako p. Vasiliauskas.

Ne bet kam

Lietuvos bankas teigia, kad atidesnį besiskolinančiųjų vertinimą įrodo faktas, kad 2015 m. pirmąjį pusmetį greitąjį kreditą galėjo gauti apie 40% besikreipiančiųjų, o 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu patenkintų paraiškų dalis sumažėjo iki 26%.

Tiesa, bendras gautų paraiškų skaičius lyginamuoju laikotarpiu nemažėja – šiemet pirmąjį pusmetį sulaukta daugiau nei 450.000 paraiškų, palyginimui, pernai tuo pačiu laikotarpiu šis skaičius siekė beveik 400.000.

„Tai – įdomi tendencija, rodanti, kad žmonės vis dar nori brangiai pasiskolinti. Matyt, lietuviai azartiški žmonės ir nesupranta, kad tai yra vienas iš brangiausių paskolų segmentų. Tai nėra gerai ir finansiniam švietimui dar yra kur pasireikšti, bet akivaizdžiai matome, kad greitųjų kreditų bendrovės jau elgiasi atsakingiau. Atsakingas mokumo vertinimas yra tapęs norma rinkoje ir tikimės, kad tokia tendencija išsilaikys“, – sako p. Vasiliauskas.

Kita tendencija – pirmąjį pusmetį maždaug ketvirtadaliu sumažėjo asmenų iki 25 m. amžiaus prasiskolinimas. Praėjusių metų viduryje jauni asmenys sudarė apie 30% greitųjų kreditų bendrovių klientų, dabar ši dalis nesiekia 23%. Taip pat pažymima, kad liovėsi moksleivių tėvų skundai dėl jų atžalų pasiimtų greitųjų kreditų.

„Tas atsakingumas jaunimo atžvilgiu iš dalies buvo nulemtas sąmoningumo, bet iš dalies ir pasikeitusio teisinio reguliavimo“, – pažymi p. Vasiliauskas.

Vėlavimas ir palūkanos

Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, daugiau nei trečdaliu (arba 34,9%) sumažėjo kreditų, kuriuos klientai vėlavo grąžinti nuo 30 iki 90 dienų.

Dėl to pirmą kartą istorijoje fiksuotas bendras vėluojamų grąžinti kreditų skaičiaus metinis sumažėjimas.

Tiesa, kiek ūgtelėjo (4%) ilgiau nei 90 d. vėluojamų grąžinti kreditų skaičius, tačiau Lietuvos bankas teigia, kad tai yra normalu, nes suveikė „kaupimo principas“.

„Tai reiškia, kad net ir prieš kelis metus išduotos ir vėluojamos gražinti paskolos statistikoje liks kaip pradelstos ir ta kupra kaupsis“, – komentuoja p. Vasiliauskas.

Greitųjų kreditų sutarčių, pagal kurias skola buvo perduota išieškoti tretiesiems asmenims, skaičius pirmąjį šių metų pusmetį smuko 29%. Lietuvos bankas aiškina, kad tą nulėmė smukęs pradelstų gražinti kreditų skaičius.

„Be to, įmonės bando lanksčiau dirbti su klientais. Siūlomos įvairios kredito gražinimo opcijos, refinansavimo galimybės, skolų grąžinimo grafikai. Taigi, rinka įgauna civilizuotos rinkos požymių“, – kalba p. Vasiliauskas.

Pastaruoju metu mažėjo vidutinė greitųjų kreditų metinė palūkanų norma. Per metus ji krito nuo 72% iki 42%, teigia centrinis bankas. Vartojimo kredito įstatymas ypač pakoregavo mažųjų kreditų palūkanas.

Vidutinė mažojo vartojimo kredito metinė palūkanų norma, pernai metų viduryje sudariusi beveik 100%, šiemet svyruoja apie 65%, nepasiekdama įstatyme nubrėžtų 75% palūkanų lubų.

Tarpusavio skolinimas

Pastebima, kad vartojimo kredito kainai įtaką daro ir didėjanti greitųjų kreditų bendrovių konkurencija su tarpusavio skolinimo platformomis.

Tačiau teigiama, kad kol kas tarpusavio skolinimo platformų paskolintų lėšų dalis, palyginti su greitųjų kreditų bendrovėmis, yra nedidelė, nors augimas ir ryškus.

Per pusmetį – nuo 2016 m. pradžios iki liepos 1 d. – šių platformų paskolų portfelis išaugo dvigubai – nuo 2,3 mln. iki 4,6 mln. Eur. Tai tesudarė apie 2% bendro greitųjų kreditų bendrovių ir tarpusavio skolinimo platformų paskolų portfelio, kurio vertė – apie 225 mln. Eur.

Skaičiuojama, kad vidutinė metinė palūkanų norma tarpusavio skolinimosi platformose pirmąjį pusmetį sudarė 25,3%, palyginimui, greitųjų kreditų bendrovėse – 43%.

Be to, ilgiau nei 60 d. pradelstos paskolos sudaro 11% visų galiojančių tarpusavio skolinimo bendrovių kreditų. Palyginimui, greitųjų kreditų bendrovėse šis rodiklis sudaro 44%.

Tačiau p. Vasiliauskas sako, kad centrinis bankas neketina skatinti vartotojų rinktis tarpusavio skolinimo įmones – esą tai yra pačių vartotojų pasirinkimo klausimas.

„O kalbant apie mažesnį pradelstų kreditų skaičių, dar palaukime. Dar anksti daryti išvadą, nes tarpusavio skolinimas tik įsivažiuoja ir manau, ateityje šis rodiklis gali išaugti“, – teigia p. Vasiliauskas.

2016 m. viduryje tarpusavio skolinimo platformų klientų skaičius artėjo prie 4.000, o greitųjų kreditų bendrovių klientų buvo apie 380.000.

Baudė 45 kartus

Lietuvos bankas prieš trejus metus parengė Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus ir pateikė juos Finansų ministerijai.

Vėliau Seime buvo sudaryta darbo grupė Vartojimo kredito įstatymui tobulinti. Joje dalyvavo ir Lietuvos banko bei Finansų ministerijos atstovai.

Dalis Lietuvos banko siūlytų šio įstatymo pakeitimų buvo įtvirtinti pernai Seimui priėmus minėtos darbo grupės parengtus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus, o įsigaliojo jie šių metų vasario mėnesio.

Lietuvos bankas už skolinimą bedarbiams, moksleiviams ir kitus pažeidimus nuo 2012 m., kai perėmė vartojimo kredito rinkos priežiūrą, greitųjų kreditų bendroves baudė 45 kartus, o skirtų baudų suma viršijo 270.000 Eur.

Praėjusių metų pabaigoje už šiurkščius pakartotinius pažeidimus vertinant klientų mokumą buvo sustabdyta didžiausios greitųjų kreditų bendrovės UAB „4finance“ veikla.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Snoro“ ikiteisminiame tyrime nustatyta apie 0,5 mlrd. Eur žala 8

Bankrutavusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo byloje ikiteisminį tyrimą ketvirtadienį baigę...

Finansai
12:20
Prokurorai baigė tyrimą dėl „Snoro“ turto pasisavinimo 2

Prokurorai ketvirtadienį baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl didelės vertės žlugusio banko „Snoras“...

Finansai
10:31
Medicinos bankas: S. Karoso mirtis veiklos nepaveiks 5

Trečiadienį mirus pagrindiniam Medicinos banko akcininkui Sauliui Karosui, banko atstovai ramina, kad banko...

Rinkos
2019.01.16
LB: bankų įkainių skaičiuoklė padidins konkurenciją 1

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę, kuri vartotojams leidžia palyginti bankų, kredito unijų,...

Finansai
2019.01.16
Interviu: „Revolut“ sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą Premium 17

„Revolut“ įsiliejimas į šalies bankų gretas sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą, nes ji gaus naują...

Rinkos
2019.01.16
2018-uosius vainikavo „Moody‘s“ ir „Google“ investicijos, atėjo regionų eilė 4

2018 m. - antri metai iš eilės be pertraukos, kai Lietuvoje įsikuria gerai žinomos globalios kompanijos,...

Verslo aplinka
2019.01.15
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Lietuva – antra Europoje pagal „fintech“ įmonių licencijavimą 7

Lietuva laikosi savo deklaruotos pozicijos paversti šalį finansinių technologijų („fintech“) centru Europos...

Rinkos
2019.01.14
Nyderlandų „Factris” perka lietuvių įkurtą „Debifo“ 14

Nyderlandų faktoringo bendrovė „Factris” už neskelbiamą sumą įsigijo 100% Lietuvos faktoringo paslaugų įmonės...

Rinkos
2019.01.14
Specializuoto banko steigimas: 1 mln. Eur sąskaitoje – tik pradžia Premium 2

Lietuvoje galimybė įsteigti specializuotą banką atsirado 2017 m., kai buvo priimti tai numatantys teisės...

Rinkos
2019.01.11
Dėl atmesto akredityvo „Metruna“ teikia ieškinį „Swedbank“ Premium 13

Metalo laužo atliekų supirkimo UAB „Metruna“ įvertino nuostolius, kuriuos patyrė bankui „Swedbank“ atsisakius...

Pramonė
2019.01.11
Vertingiausiu finansų startuoliu Europoje tapo N26 38

Vokietijos interneto bankas N26 pritraukė 300 mln. USD investiciją ir tapo vertingiausiu finansų technologijų...

Technologijos
2019.01.10
Vidutinės naujų būsto paskolų palūkanos pasiekė 2,30% 8

Vidutinės naujai išduodamų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pernai lapkritį pasiekė 2,30% – 0,26 proc.

Rinkos
2019.01.09
„Orion Securities“ neria į gerovės paslaugas 7

Lietuvos finansų maklerio įmonė „Orion Securities“ neria į naują veiklos sritį – gerovės valdymo paslaugų...

Rinkos
2019.01.08
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
„Revolut“ licencija: našta ar galimybė Lietuvai Premium 25

Jungtinės Karalystės startuoliui „Revolut“ liejantis į Lietuvos bankų gretas, centrinis bankas gesina...

Rinkos
2019.01.08
S. Jakeliūnas dėl „Revolut“ veiklos kreipėsi į FNTT ir VSD 46

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo...

Finansai
2019.01.07
M. Jurgilas: Lietuva – ne Islandija, o pavyzdys – Liuksemburgas Premium 23

Jungtinės Karalystės finansų technologijų (angl. „fintech“) bendrovei „Revolut“ gavus lietuvišką banko...

Rinkos
2019.01.07
M. Jurgilas: Specializuoti bankai didina konkurenciją

Lietuvos centrinis bankas (LB) tikina, kad šalyje besikuriantys specializuoti bankai, tarp jų ir startuolis...

Finansai
2019.01.04
„Mano unija“ tapo „Mano banku“

Specializuoto banko licenciją gavusi Kredito unija „Mano unija“ pakeitė pavadinimą į „Mano bankas“, rodo...

Finansai
2019.01.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau