Bankų pelningumas ir ekonomika

Nors Europos bankininkystės institucijos atliktas stabilumo vertinimas neatskleidė naujų pavojų, finansų sektoriaus rizikos išlieka. Atliktas testavimas vertina, kaip bankai gali atsilaikyti prieš tradicinius krizės scenarijus: vartotojų paniką, finansų rinkų kritimą, palūkanų normų šuolį ar sąstingį pinigų biržose. Per 2008 m. krizę visa tai įvyko vienu metu. Pagal testų rezultatus, Europos finansų sistema yra geriau kapitalizuota, tad daug tvirčiau atlaikytų panašią krizę. Vis dėlto testų sudarytojai neatsižvelgė į naują, netradicinį scenarijų: kaip jau dabar krentančio pelningumo susilpnintas bankinis sektorius atlaikytų dar mažesnes palūkanų normas.

Šiais metais bankams sekasi prastai – Euro STOXX bankų akcijų indeksas nuo metų pradžios yra nukritęs net 32 %. Investuotojai, matydami pelno nuosmukius ketvirtinėse ataskaitose, netrykšta noru portfeliuose laikyti bankų akcijas. Žemos palūkanų normos stipriai apriboja uždarbius iš tradicinės skolinimo veiklos. Vis griežtėjantys reguliaciniai reikalavimai neleidžia bankams prisiimti perdaug rizikos ir taip pat sumažina galimybę generuoti pajamas. Finansų rinkos laukia dar didesnio pinigų politikos stimulo iš ECB, kuris dar labiau sumažins palūkanas visoje Europoje. Todėl bankų pelningumo atsigavimo teks laukti dar ilgai.

Skolinti pinigus šiuo metu yra nepatrauklu: mažos palūkanos neatperka rizikos, kad pinigai gali būti negrąžinti. Bankai laukia, kada palūkanos atsigaus ir skolinti vėl apsimokės, o norint išsaugoti pelningumą svarstomas net indėlių apmokestinimas. Iš tiesų, nors paskolų privačiam sektoriui augimas euro zonoje pastaruoju metu šiek tiek atsigavo, jis vis dar yra daug mažesnis už prieškrizinį lygį. Taip iki galo neišnaudojant skolinimosi galimybių itin sulėtėjęs ekonomikos augimas praranda dar vieną plėtros variklį.

Darosi akivaizdu, kad centrinių bankų pinigų politika skatina ekonomiką tik iki tam tikros ribos, o jos efektyvumas mažėja. ECB, laikydamas neigiamas palūkanų normas, siekia, kad euro zonos gyventojai imtų daugiau paskolų ir jomis finansuotų visus savo poreikius, taip didindami ekonomikos augimą. Deja, per mažos palūkanos, priešingai, stabdo paskolų išdavimą. Todėl kyla klausimas, ar centriniai bankai pasiryš dar ekstremalesnei politikai – „pinigams iš sraigtasparnių“. Nors tokia politika atrodo neįtikima, dar prieš kelerius metus ekonomikos vadovėliuose buvo akcentuojama, jog dabar visame pasaulyje išplitusios neigiamos palūkanų normos yra absoliučiai neįmanomas reiškinys.