Bankų hipokritiškumas arba kaip žaisti arabišką turgų

Publikuota: 2015-12-22
Rokas Medonis, rinkodaros konsultantas ir maitinimo UAB „Kiaulių valdovai“ verslo vystymo vadovas. Marla Singer nuotr.
Rokas Medonis, rinkodaros konsultantas ir maitinimo UAB „Kiaulių valdovai“ verslo vystymo vadovas. Marla Singer nuotr.
Rinkodaros konsultantas ir UAB „Kiaulių valdovai“ verslo vystymo vadovas

Pakalbėkime apie mokėjimo kortelių aptarnavimo tarifus arba bankų hipokritiškumą. Nors vartotojai yra skubinami atsikratyti grynųjų pinigų, bet paslaugų teikėjai ir pardavėjai nėra skatinami kuo greičiau diegtis kortelių terminalų. Dvi priežastys (prielaidos), kodėl taip yra: 1. Per daug pastangų vadybai; 2. Dar nuo ano dešimtmečio laikų seniems klientams taikyti 2-2,5% kortelių aptarnavimo tarifai nueis perniek. O gi gaila, nes toks įdirbis padarytas!

Bankui žymiai lengviau pasisamdžius komunikacijos agentūrą, „prasukti“ eilinę akciją, nukreiptą į vartotoją, pasiūlyti grynus pinigus pamiršti ir šlovinti elektroninius.

Galiu skambėti kaip dinozauras, bet man kaip dirbančiam, kuriančiam ir uždirbančiam, yra nusispjauti kokio formato tie pinigai. Pinigai kvapo neturi, tik vertę, kurią jiems suteikiame. O jei dar kyla abejonių, kad grynieji nėra karalius (angl. cash is king), tai praleiskite bent savaitę Berlyne. Suprasite, kad pirmaujančios ES ekonomikos sostinėje ne tik, kad nėra daromas agresyvus perėjimas iš grynųjų į korteles, bet tam pačiam kortelių atsiskaitymo segmente, jei turi „Visa“, daugumoje vietų gali su ta kortele eiti durų atidarinėti arba klijus nuo stalo gramdyti, o ne atsiskaityti. Jei turi „MasterCard“, gal ir prabrauks per terminalą perkant daugiau nei už 50 Eur.

Lapkričio viduryje, gerai pašalus, supratau, kad vis dar važinėju su vasarinėmis padangomis. Skubiai susigriebęs šeštadienio rytą važiuoju į pirmą pasitaikiusią padangų parduotuvę įsigyti šio sezoninio gėrio. Montuojant trečią ratą klausiu meistrų:

– Vyrai, o galiu kortele atsiskaityt?

– Oi, ne, geriau grynaisiais, va ten už kampo yra bankomatas.

Kadangi rytas, smegenys į situacijas reaguoja dar pernelyg lėtai, per lietų einu link bankomato. Anas neveikia. Einu į greta esančią „Maximą“. Ten pardavėja „išstato veizolus“, kai pasakau, kad noriu 300 Eur grynais ir aiškina, kad tiek negalima. Grįžtu į servisą. Matau prie kasos aparato stovintį kortelių terminalą. Greta malasi kažkas panašaus į įmonės vadovą. „Tai kurių velnių siunčiat klientą į bankomatą grynųjų parnešti, jei korteles priimat?“ – klausiu aš jo. „Tai, kad labai brangu korteles imt!“ – jis. „Brangu, tai kiek?“ – neatstoju aš. „2,5% nuo mokamos sumos“ – sako serviso darbuotojas. „O tai bent kartą nuo terminalo įsirengimo bandėt sumažinti šį procentą?“ – domiuosi. „Ne, o ką galima derėtis dėl to procento?“ – klausiamai jis žiūri į mane.

Ne galima, o reikia derėtis. Perbraukiu kortele, turiu padangas.

Važiuoju kažkuriuo iš naujųjų taksi. Taksistas iš tų „tikrųjų“ Vilniaus taksistų, kuris laido liežuvį apie viską ir apie visus. Kelionės gale ištraukiu kortelę. Jau esu pratęs, kaip taksistai į jas žvairuoja ir visad perklausia: „O gal grynais?“. Šis nieko panašaus nesako. Nustebęs klausiu: „Kokį procentą taiko bankas jums už atsiskaitymus kortele?“ Galvojau nežinos, myks ar panašiai. „0,7%“, – su pasididžiavimu sako jis. Man kraujas iš nosies pasipila. Perklausiu, ar tikrai. Patvirtina. „Kaip jums pavyko išsiderėti tokį žemą procentą?“ – klausiu jo. „Ai, pusbrolis banke dirba“. Nereikia nei sverto deryboms, nei aukštų apyvartų – nieko. Tik „švogeriuką“ banke turėk ir 0,7%. Na gerai, vėliau pagalvojau, kad gal jis su tokiu procentu labai aukštą abonentinį mokestį moka, bet tikimybė maža, nes jis taksistas, o ne imties ekonomika.

Jei įdomu, visi nauji verslai, kurie verčiasi mažmenine prekyba, pasiimdami naujo verslo paketą banke, automatiškai gauna 1,5-1,7% kortelės aptarnavimo mokestį ir mėnesinį abonementą. Veiklos pradžioje ir mes tokį gavome. Apyvartos didėjo didėjo ir kai pasiekė tokį lygį, kurį maniau esant pakankamu ir rimtu svertu, nuėjau į banką padiskutuoti apie procentus. Gana nesunkiai sumažinau procentą iki 1,3% ir tikrai jaučiausi nugalėtoju. Abonentinis vis dar lieka.

Tačiau po taksisto istorijos supratau, kad bankui yra nusispjauti, kokius apyvartumo svertus tu turi. Jiems tai nėra argumentas. Svertas yra tik vienas: arba jie turi klientą su visai neblogu pinigų srautu arba tas klientas eina pas konkurentą. Kitaip tariant, bankai patys nori pažaisti arabišką turgų. Jei nori, tai žaidžiam.

Jei jau nusprendžiau išeiti į kitą banką, tai išeinu ne tik su kortelių aptarnavimu, bet ir išsinešu grynųjų inkasavimą (ką dažniausiai smulkūs verslai atlieka nueidami iki artimiausio savitarnos terminalo ir sukišdami į juos grynuosius). Kadangi mano bankas (pavadinsiu jį „Drum’n’Bass“ banku, nes vis tik galioja įsipareigojimas neatskleisti komercinių detalių viešai – kas gi blogiausia gali nutikti, jei visi smulkūs komercinio banko klientai suvoks, kokie bankiniai mokesčiai yra diferencijuoti) nesenai apmokestino grynųjų įnešimą į terminalus 0,02% nuo įnešamos sumos. Perskambinau visus didžiuosius komercinius bankus ir supratau, jog grynųjų įnešimo neapmokestino tik skandinaviškas trijų raidžių bankas (pavadinkime jį BES). Po kelių dienų aš jau laimingas BES klientas su privačiu vadybininku.

Pradedame su vadybininkais žaisti arabišką turgų. BES rašau, jog dabartinis „Drum’n’Bass“ banko taikomas tarifas yra 1,30%. Vadybininkas pabrėžia, kad labai prastam banke sėdim, kuris taip nesirūpina savo klientais ir pasiūlo 1,15% su tarifo peržiūrėjimu augant apyvartai (nes vykdome plėtrą) ir jokio abonentinio mokesčio. Rašau „Drum’n’Bass“ vadybininkui ir sakau, kad einame pas BES, nes nemėgstame mokėti už grynųjų įnešimus į savitarnos terminalus ir dar siūlomas geresnis kortelių aptarnavimo mokestis. „Drum’n’Bass“ labai susijaudina, po 10 minučių paskambina, pasiūlo 1,10% ir atsiprašo, kad neskyrė pakankamai dėmesio mums kaip klientui bei panaikina abonentinį. Rašau BES ir sakau kaip anas atsikirto. Procentas krenta iki 1% ir primenamas argumentas, jog pas juos tikrai nežadama įvesti mokesčio už grynųjų įnešimą (taip, bankas žada, kad neįves mokesčio). Gražinu informaciją „Drum’n’Bass“ – šie kerta iš peties, meta procentą iki 0,95% ir atsiprašo, kad su grynųjų įnešimo tarifu nieko negali padaryti, nes čia korporatyvinio lygmens sprendimas. Grįžtu su naujausia informacija pas BES – vadybininko kantrybė nebeatlaiko. Paprašo bent kurį laiką pabūti jų aktyviu klientu ir tada grįžti prie derybų, oi, atsiprašau, arabiško turgaus stalo.

Po pusdienio susirašinėjimo elektoriniais laiškais numušu aptarnavimo procentą iki 0,95% ir nebemoku abonentinio.

Įdomumo dėlei, perklausiau kolegų restoranų, barų ir kavinių savininkų, kokį mokestį bankai taiko jiems – pastarasis varijuoja nuo 1,2-1,8%. Visi tie verslai įkurti po recesijos.

Ko išmokau? Kaip ir nieko. Jei esi nuotaikoje knisti protą banko vadybai, sėdi prie kompiuterio ir knisi. Kas yra žemutinė linija šiame banko mokestyje aš negalėjau suvokti iki šiol. Jei taksistas dėka pusbrolio gauna 0,7%, man argumentų ir šantažo pagalba pavyko pasiekti tik 0,95%.

Tai nėra pagraudenimas. Bankas turi absoliučią teisę uždirbti pinigus iš klientų, kurie nededa pastangų į tai, kad jiems būtų taikomi mažesni kortelių aptarnavimo mokesčiai.

Viešus autoriaus pasisakymus galite skaityti ir jo tinklaraštyje

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Luminor“ pradeda teikti paskolas su valstybės garantija ūkininkams

„Luminor“ bankas, pasirašęs paskolų portfelio garantijų priemonės įgyvendinimo sutartį su Žemės ūkio paskolų...

Agroverslas
2018.09.25
„Revolut“ penkiagubino pajamas ir dvigubino nuostolį 26

JK finansinių paslaugų kompanija „Revolut“  paskelbė praėjusių metų finansinius rezultatus – patirta 14,8...

Rinkos
2018.09.25
Kokių reikalų „Blackstone“ anksčiau turėjo su „Luminor“ vadovu

JAV privataus kapitalo investicijų milžinės „Blackstone“ vykdomas Baltijos šalių banko „Luminor“ įsigijimas...

Rinkos
2018.09.25
„Apollona“ nubausta už neteisėtas paskolų dalybas

Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnyba bendrovei „Apollona“ skyrė 40.000 Eur baudą už tai, kad ji neteisėtai...

Statyba ir NT
2018.09.24
„Danske Bank” skandalas raibuliuoja toliau 4

„Danske Bank” vadovams išpažinus nuodėmes, pinigų plovimo skandalas neblėsta – daugėja banko galimai...

Rinkos
2018.09.24
Į Lietuvą ketina žengti Lenkijos „fintech“ bankas 5

Į Lietuvą ketina žengti Lenkijos skaitmeninis bankas, kuriam vadovauja buvę vieno didžiausių Lenkijos...

Finansai
2018.09.24
Gyvybės draudimas – tik su aktyvumo stebėjimo įrenginiais 2

„John Hancock“ – vienas didžiausių draudikų JAV – gyvybės draudimo polisą nuo šiol parduos tik tuo atveju,...

Technologijos
2018.09.24
„Bankeros“ vadovui Karalevičiui ir jo vadovaujamai įmonei – 1,2 mln. Eur baudų 34

Lietuvos bankas nubaudė kriptovaliutų keityklos „Spectro Coin“ ir kriptovaliutų banko „Bankera“ vieną iš...

Rinkos
2018.09.21
Interviu su vienu „Blackstone“ vadovų: ką su „Luminor“ darys amerikiečiai Premium

JAV privataus kapitalo fondų milžinė „Blackstone“, perkant Baltijos šalių „Luminor“ banką, nesibaimina...

Rinkos
2018.09.21
Šiaulių banko vadovas: „Luminor“ sandoris mums yra gera naujiena Premium

Dabartinė padėtis bankų sektoriuje leidžia Šiaulių bankui augti neprisiimant didesnės rizikos, o „Luminor“...

Rinkos
2018.09.21
Išpažinus nuodėmes, „Danske Bank“ laukia darbas su teisėsauga Premium 4

Viename didžiausių Europoje pinigų plovimo skandalų nuskambėjo žodis „atsiprašau“ ir krito aukščiausio vadovo...

Rinkos
2018.09.20
Honkongo mokėjimų bendrovė „TradeFinance Chain Service“ įsteigė antrinę įmonę Lietuvoje

Honkongo mokėjimo paslaugų įmonė „TradeFinance Chain Service“ įsteigė antrinę įmonę Lietuvoje.

Finansai
2018.09.19
Vidinį tyrimą atlikęs „Danske Bank“ pripažįsta kaltę

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai leido banko padalinį Estijoje...

Rinkos
2018.09.19
Brangesnio skolinimosi priešaušriu verslas pradeda dairytis į palūkanų apsikeitimo sandorius Premium

Bankai pastebi, kad 10 metų palūkanų mažėjimo tendencijai baigiantis, verslo klientai imasi aktyviau draustis...

Rinkos
2018.09.19
Traukiasi „Danske Bank“ vadovas 4

Į galimo pinigų plovimą skandalą įklimpusio didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas...

Rinkos
2018.09.19
Lietuvos banko „filtras“ suveikė: neįleido teisto prancūzo įmonės

Lietuvos bankas atmetė šalyje registruotos įmonės „Hush LT“ prašymą išduoti elektroninių pinigų įstaigos...

Rinkos
2018.09.18
Kreditų unijos pelną pašokdino 4,6 karto

Lietuvoje veikiančios kredito unijos šiemet pirmąjį pusmetį uždirbo 2,3 mln. Eur pelno – 4,6 karto daugiau,...

Rinkos
2018.09.18
Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai 4

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų...

Finansai
2018.09.17
Politologai: „Blackstone“ investicija didins JAV dėmesį Baltijos šalims 6

Vienos didžiausių pasaulyje JAV privataus kapitalo fondų valdymo bendrovių „Blackstone“ sprendimas investuoti...

Rinkos
2018.09.15
„Danske Bank“ vadovui duoda 33% išsilaikymo iki metų galo galimybę 7

Analitikai vertina, kad egzistuoja vos 33% tikimybė, kad į skandalus įklimpusio „Danske Bank“ vadovas Thomas...

Rinkos
2018.09.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau