Bankų hipokritiškumas arba kaip žaisti arabišką turgų

Publikuota: 2015-12-22
Rokas Medonis, rinkodaros konsultantas ir maitinimo UAB „Kiaulių valdovai“ verslo vystymo vadovas. Marla Singer nuotr.
Rokas Medonis, rinkodaros konsultantas ir maitinimo UAB „Kiaulių valdovai“ verslo vystymo vadovas. Marla Singer nuotr.
Rinkodaros konsultantas ir UAB „Kiaulių valdovai“ verslo vystymo vadovas

Pakalbėkime apie mokėjimo kortelių aptarnavimo tarifus arba bankų hipokritiškumą. Nors vartotojai yra skubinami atsikratyti grynųjų pinigų, bet paslaugų teikėjai ir pardavėjai nėra skatinami kuo greičiau diegtis kortelių terminalų. Dvi priežastys (prielaidos), kodėl taip yra: 1. Per daug pastangų vadybai; 2. Dar nuo ano dešimtmečio laikų seniems klientams taikyti 2-2,5% kortelių aptarnavimo tarifai nueis perniek. O gi gaila, nes toks įdirbis padarytas!

Bankui žymiai lengviau pasisamdžius komunikacijos agentūrą, „prasukti“ eilinę akciją, nukreiptą į vartotoją, pasiūlyti grynus pinigus pamiršti ir šlovinti elektroninius.

Galiu skambėti kaip dinozauras, bet man kaip dirbančiam, kuriančiam ir uždirbančiam, yra nusispjauti kokio formato tie pinigai. Pinigai kvapo neturi, tik vertę, kurią jiems suteikiame. O jei dar kyla abejonių, kad grynieji nėra karalius (angl. cash is king), tai praleiskite bent savaitę Berlyne. Suprasite, kad pirmaujančios ES ekonomikos sostinėje ne tik, kad nėra daromas agresyvus perėjimas iš grynųjų į korteles, bet tam pačiam kortelių atsiskaitymo segmente, jei turi „Visa“, daugumoje vietų gali su ta kortele eiti durų atidarinėti arba klijus nuo stalo gramdyti, o ne atsiskaityti. Jei turi „MasterCard“, gal ir prabrauks per terminalą perkant daugiau nei už 50 Eur.

Lapkričio viduryje, gerai pašalus, supratau, kad vis dar važinėju su vasarinėmis padangomis. Skubiai susigriebęs šeštadienio rytą važiuoju į pirmą pasitaikiusią padangų parduotuvę įsigyti šio sezoninio gėrio. Montuojant trečią ratą klausiu meistrų:

– Vyrai, o galiu kortele atsiskaityt?

– Oi, ne, geriau grynaisiais, va ten už kampo yra bankomatas.

Kadangi rytas, smegenys į situacijas reaguoja dar pernelyg lėtai, per lietų einu link bankomato. Anas neveikia. Einu į greta esančią „Maximą“. Ten pardavėja „išstato veizolus“, kai pasakau, kad noriu 300 Eur grynais ir aiškina, kad tiek negalima. Grįžtu į servisą. Matau prie kasos aparato stovintį kortelių terminalą. Greta malasi kažkas panašaus į įmonės vadovą. „Tai kurių velnių siunčiat klientą į bankomatą grynųjų parnešti, jei korteles priimat?“ – klausiu aš jo. „Tai, kad labai brangu korteles imt!“ – jis. „Brangu, tai kiek?“ – neatstoju aš. „2,5% nuo mokamos sumos“ – sako serviso darbuotojas. „O tai bent kartą nuo terminalo įsirengimo bandėt sumažinti šį procentą?“ – domiuosi. „Ne, o ką galima derėtis dėl to procento?“ – klausiamai jis žiūri į mane.

Ne galima, o reikia derėtis. Perbraukiu kortele, turiu padangas.

Važiuoju kažkuriuo iš naujųjų taksi. Taksistas iš tų „tikrųjų“ Vilniaus taksistų, kuris laido liežuvį apie viską ir apie visus. Kelionės gale ištraukiu kortelę. Jau esu pratęs, kaip taksistai į jas žvairuoja ir visad perklausia: „O gal grynais?“. Šis nieko panašaus nesako. Nustebęs klausiu: „Kokį procentą taiko bankas jums už atsiskaitymus kortele?“ Galvojau nežinos, myks ar panašiai. „0,7%“, – su pasididžiavimu sako jis. Man kraujas iš nosies pasipila. Perklausiu, ar tikrai. Patvirtina. „Kaip jums pavyko išsiderėti tokį žemą procentą?“ – klausiu jo. „Ai, pusbrolis banke dirba“. Nereikia nei sverto deryboms, nei aukštų apyvartų – nieko. Tik „švogeriuką“ banke turėk ir 0,7%. Na gerai, vėliau pagalvojau, kad gal jis su tokiu procentu labai aukštą abonentinį mokestį moka, bet tikimybė maža, nes jis taksistas, o ne imties ekonomika.

Jei įdomu, visi nauji verslai, kurie verčiasi mažmenine prekyba, pasiimdami naujo verslo paketą banke, automatiškai gauna 1,5-1,7% kortelės aptarnavimo mokestį ir mėnesinį abonementą. Veiklos pradžioje ir mes tokį gavome. Apyvartos didėjo didėjo ir kai pasiekė tokį lygį, kurį maniau esant pakankamu ir rimtu svertu, nuėjau į banką padiskutuoti apie procentus. Gana nesunkiai sumažinau procentą iki 1,3% ir tikrai jaučiausi nugalėtoju. Abonentinis vis dar lieka.

Tačiau po taksisto istorijos supratau, kad bankui yra nusispjauti, kokius apyvartumo svertus tu turi. Jiems tai nėra argumentas. Svertas yra tik vienas: arba jie turi klientą su visai neblogu pinigų srautu arba tas klientas eina pas konkurentą. Kitaip tariant, bankai patys nori pažaisti arabišką turgų. Jei nori, tai žaidžiam.

Jei jau nusprendžiau išeiti į kitą banką, tai išeinu ne tik su kortelių aptarnavimu, bet ir išsinešu grynųjų inkasavimą (ką dažniausiai smulkūs verslai atlieka nueidami iki artimiausio savitarnos terminalo ir sukišdami į juos grynuosius). Kadangi mano bankas (pavadinsiu jį „Drum’n’Bass“ banku, nes vis tik galioja įsipareigojimas neatskleisti komercinių detalių viešai – kas gi blogiausia gali nutikti, jei visi smulkūs komercinio banko klientai suvoks, kokie bankiniai mokesčiai yra diferencijuoti) nesenai apmokestino grynųjų įnešimą į terminalus 0,02% nuo įnešamos sumos. Perskambinau visus didžiuosius komercinius bankus ir supratau, jog grynųjų įnešimo neapmokestino tik skandinaviškas trijų raidžių bankas (pavadinkime jį BES). Po kelių dienų aš jau laimingas BES klientas su privačiu vadybininku.

Pradedame su vadybininkais žaisti arabišką turgų. BES rašau, jog dabartinis „Drum’n’Bass“ banko taikomas tarifas yra 1,30%. Vadybininkas pabrėžia, kad labai prastam banke sėdim, kuris taip nesirūpina savo klientais ir pasiūlo 1,15% su tarifo peržiūrėjimu augant apyvartai (nes vykdome plėtrą) ir jokio abonentinio mokesčio. Rašau „Drum’n’Bass“ vadybininkui ir sakau, kad einame pas BES, nes nemėgstame mokėti už grynųjų įnešimus į savitarnos terminalus ir dar siūlomas geresnis kortelių aptarnavimo mokestis. „Drum’n’Bass“ labai susijaudina, po 10 minučių paskambina, pasiūlo 1,10% ir atsiprašo, kad neskyrė pakankamai dėmesio mums kaip klientui bei panaikina abonentinį. Rašau BES ir sakau kaip anas atsikirto. Procentas krenta iki 1% ir primenamas argumentas, jog pas juos tikrai nežadama įvesti mokesčio už grynųjų įnešimą (taip, bankas žada, kad neįves mokesčio). Gražinu informaciją „Drum’n’Bass“ – šie kerta iš peties, meta procentą iki 0,95% ir atsiprašo, kad su grynųjų įnešimo tarifu nieko negali padaryti, nes čia korporatyvinio lygmens sprendimas. Grįžtu su naujausia informacija pas BES – vadybininko kantrybė nebeatlaiko. Paprašo bent kurį laiką pabūti jų aktyviu klientu ir tada grįžti prie derybų, oi, atsiprašau, arabiško turgaus stalo.

Po pusdienio susirašinėjimo elektoriniais laiškais numušu aptarnavimo procentą iki 0,95% ir nebemoku abonentinio.

Įdomumo dėlei, perklausiau kolegų restoranų, barų ir kavinių savininkų, kokį mokestį bankai taiko jiems – pastarasis varijuoja nuo 1,2-1,8%. Visi tie verslai įkurti po recesijos.

Ko išmokau? Kaip ir nieko. Jei esi nuotaikoje knisti protą banko vadybai, sėdi prie kompiuterio ir knisi. Kas yra žemutinė linija šiame banko mokestyje aš negalėjau suvokti iki šiol. Jei taksistas dėka pusbrolio gauna 0,7%, man argumentų ir šantažo pagalba pavyko pasiekti tik 0,95%.

Tai nėra pagraudenimas. Bankas turi absoliučią teisę uždirbti pinigus iš klientų, kurie nededa pastangų į tai, kad jiems būtų taikomi mažesni kortelių aptarnavimo mokesčiai.

Viešus autoriaus pasisakymus galite skaityti ir jo tinklaraštyje

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Virš B. Bonnesen – vis tamsesni debesys

Švedijos „Swedbank“ dabartinė vadovė Birgitte Bonnesen dar 2013 m., kai vadovavo Baltijos šalių padaliniams,...

Rinkos
2019.03.26
LB: lietuviškojo „Swedbank“ klientai pinigų plovimo schemoje nedalyvavo  1

Nepriklausomų auditorių atlikto tyrimo pirminės išvados rodo, kad nė viena iš 50 įmonių, kurias Švedijos...

Finansai
2019.03.22
S. Skvernelis apie bankus: lenkiški – gerai, skandinaviški mažai konkuruoja, valstybiniam – ne Premium 28

Premjeras Saulius Skvernelis, kandidatuojantis į Lietuvos prezidentus, neslepia savo antipatijų valstybinio...

Rinkos
2019.03.21
„Vilnius factoring company“ gali tapti banku 8

Lietuvos faktoringo paslaugų įmonė „Vilnius factoring company“ (VFC) svarsto galimybę Lietuvoje gauti banko...

Rinkos
2019.03.20
„Paysera“ per STO nori pritraukti 2,5 mln. Eur ir tapti banku 22

Seniausia Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) įstaiga „Paysera“ per savo vykdomą tokenizuotų...

Rinkos
2019.03.20
Lietuviams kol kas nepavyksta įsigyti banko Paryžiuje 4

Lietuvos finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ ketinimai įsigyti banką Vakarų Europoje kol kas nevirsta...

Rinkos
2019.03.20
Didžiausi „Swedbank“ akcininkai nori gilesnio tyrimo dėl pinigų plovimo

Pagrindiniai Švedijos banko „Swedbank“ akcininkai reikalauja, kad banko nusamdyti išorės auditoriai...

Rinkos
2019.03.19
Įsiutę „Danske Bank“ akcininkai vadovams užkūrė klausimų pirtį 1

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ akcininkų susirinkimas, pirmadienį vykęs Kopenhagoje, banko vadovams...

Rinkos
2019.03.19
Draudimo rinka junta ekonomikos imuniteto pokyčius 1

Pernai šalies draudimo sektorius pajuto dar 2017 metais įvykusių įmonių bankrotų padarinius. Nors praėjusiais...

2019.03.19
Naudos gavėjų mokesčių rojuose tyko nauji išbandymai  Premium

Neužtikrinus, kad mokesčių rojais pripažintose teritorijose registruotos bendrovės vykdo ekonominę veiklą, jų...

Finansai
2019.03.19
Dėl „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ jungtuvių darbo netektų 30.000 žmonių

Jeigu Vokietijos „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ derybos dėl jungtuvių būtų sėkmingos, 30.000 darbuotojų...

Vadyba
2019.03.18
„Deutsche bank“ ir „Commerzbank“ derėsis dėl susijungimo

Du didžiausi Vokietijos bankai „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ surengs oficialias derybas dėl susijungimo.

Rinkos
2019.03.18
Estai ir latviai nerimauja, kad švedų bankai gali trauktis iš regiono 13

Estijos ir Latvijos pareigūnai baiminasi, kad įsibegėjant pinigų plovimo skandalams Švedijos bankai gali...

Finansai
2019.03.17
„Swedbank“ vidinis tyrimas: su „Danske Bank“ sudaryta 8 mlrd. Eur įtartinų sandorių 7

Švedijos banko „Swedbank“ atliktas vidinis auditas parodė, kad 2007-2015 m. „Swedbank“ su į pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.15
Bankų nuodėmių išaiškinimas: už įskundimą dosniausiai atsilygina JAV Premium 3

Šiaurės ir Baltijos šalyse skambantys pinigų plovimo skandalai gresia dideliais nemalonumais bankams, tačiau...

Rinkos
2019.03.15
„Danske Bank“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius 4

Finansinių paslaugų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su integruotos...

Rinkodara
2019.03.15
Įtarimų sulaukęs „Danske Bank“ darbuotojas dirbo ir „Swedbank“ 6

Danijos banke „Danske Bank“ padalinyje dirbęs pinigų plovimu įtariamas asmuo dirbo ir kitame į pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.13
Mažieji kreditoriai mėgina atsiriekti dalį paskolų rinkos Premium

Sumenkus konkurencijai verslo paskolų rinkoje, ryškėja kredito įstaigų noras didinti maržas, tad auga įmonių...

Finansai
2019.03.12
Bankams prisukus čiaupus, įmonės kliaujasi tiekėjų pinigais 4

Įmonių įsiskolinimo augimą pastaruoju metu labiausiai lemia ne bankų suteiktos paskolos, o augantys...

Finansai
2019.03.09
V. Vasiliauskas apie pinigų plovimo skandalus: Lietuvoje nėra ko tirti 29

Lietuvos bankas kol kas neinicijuos atskiro tyrimo dėl Šiaurės ir Baltijos šalyse skambančių pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau