Bankų hipokritiškumas arba kaip žaisti arabišką turgų

Publikuota: 2015-12-22
Rokas Medonis, rinkodaros konsultantas ir maitinimo UAB „Kiaulių valdovai“ verslo vystymo vadovas. Marla Singer nuotr.
Rokas Medonis, rinkodaros konsultantas ir maitinimo UAB „Kiaulių valdovai“ verslo vystymo vadovas. Marla Singer nuotr.
Rinkodaros konsultantas ir UAB „Kiaulių valdovai“ verslo vystymo vadovas

Pakalbėkime apie mokėjimo kortelių aptarnavimo tarifus arba bankų hipokritiškumą. Nors vartotojai yra skubinami atsikratyti grynųjų pinigų, bet paslaugų teikėjai ir pardavėjai nėra skatinami kuo greičiau diegtis kortelių terminalų. Dvi priežastys (prielaidos), kodėl taip yra: 1. Per daug pastangų vadybai; 2. Dar nuo ano dešimtmečio laikų seniems klientams taikyti 2-2,5% kortelių aptarnavimo tarifai nueis perniek. O gi gaila, nes toks įdirbis padarytas!

Bankui žymiai lengviau pasisamdžius komunikacijos agentūrą, „prasukti“ eilinę akciją, nukreiptą į vartotoją, pasiūlyti grynus pinigus pamiršti ir šlovinti elektroninius.

Galiu skambėti kaip dinozauras, bet man kaip dirbančiam, kuriančiam ir uždirbančiam, yra nusispjauti kokio formato tie pinigai. Pinigai kvapo neturi, tik vertę, kurią jiems suteikiame. O jei dar kyla abejonių, kad grynieji nėra karalius (angl. cash is king), tai praleiskite bent savaitę Berlyne. Suprasite, kad pirmaujančios ES ekonomikos sostinėje ne tik, kad nėra daromas agresyvus perėjimas iš grynųjų į korteles, bet tam pačiam kortelių atsiskaitymo segmente, jei turi „Visa“, daugumoje vietų gali su ta kortele eiti durų atidarinėti arba klijus nuo stalo gramdyti, o ne atsiskaityti. Jei turi „MasterCard“, gal ir prabrauks per terminalą perkant daugiau nei už 50 Eur.

Lapkričio viduryje, gerai pašalus, supratau, kad vis dar važinėju su vasarinėmis padangomis. Skubiai susigriebęs šeštadienio rytą važiuoju į pirmą pasitaikiusią padangų parduotuvę įsigyti šio sezoninio gėrio. Montuojant trečią ratą klausiu meistrų:

– Vyrai, o galiu kortele atsiskaityt?

– Oi, ne, geriau grynaisiais, va ten už kampo yra bankomatas.

Kadangi rytas, smegenys į situacijas reaguoja dar pernelyg lėtai, per lietų einu link bankomato. Anas neveikia. Einu į greta esančią „Maximą“. Ten pardavėja „išstato veizolus“, kai pasakau, kad noriu 300 Eur grynais ir aiškina, kad tiek negalima. Grįžtu į servisą. Matau prie kasos aparato stovintį kortelių terminalą. Greta malasi kažkas panašaus į įmonės vadovą. „Tai kurių velnių siunčiat klientą į bankomatą grynųjų parnešti, jei korteles priimat?“ – klausiu aš jo. „Tai, kad labai brangu korteles imt!“ – jis. „Brangu, tai kiek?“ – neatstoju aš. „2,5% nuo mokamos sumos“ – sako serviso darbuotojas. „O tai bent kartą nuo terminalo įsirengimo bandėt sumažinti šį procentą?“ – domiuosi. „Ne, o ką galima derėtis dėl to procento?“ – klausiamai jis žiūri į mane.

Ne galima, o reikia derėtis. Perbraukiu kortele, turiu padangas.

Važiuoju kažkuriuo iš naujųjų taksi. Taksistas iš tų „tikrųjų“ Vilniaus taksistų, kuris laido liežuvį apie viską ir apie visus. Kelionės gale ištraukiu kortelę. Jau esu pratęs, kaip taksistai į jas žvairuoja ir visad perklausia: „O gal grynais?“. Šis nieko panašaus nesako. Nustebęs klausiu: „Kokį procentą taiko bankas jums už atsiskaitymus kortele?“ Galvojau nežinos, myks ar panašiai. „0,7%“, – su pasididžiavimu sako jis. Man kraujas iš nosies pasipila. Perklausiu, ar tikrai. Patvirtina. „Kaip jums pavyko išsiderėti tokį žemą procentą?“ – klausiu jo. „Ai, pusbrolis banke dirba“. Nereikia nei sverto deryboms, nei aukštų apyvartų – nieko. Tik „švogeriuką“ banke turėk ir 0,7%. Na gerai, vėliau pagalvojau, kad gal jis su tokiu procentu labai aukštą abonentinį mokestį moka, bet tikimybė maža, nes jis taksistas, o ne imties ekonomika.

Jei įdomu, visi nauji verslai, kurie verčiasi mažmenine prekyba, pasiimdami naujo verslo paketą banke, automatiškai gauna 1,5-1,7% kortelės aptarnavimo mokestį ir mėnesinį abonementą. Veiklos pradžioje ir mes tokį gavome. Apyvartos didėjo didėjo ir kai pasiekė tokį lygį, kurį maniau esant pakankamu ir rimtu svertu, nuėjau į banką padiskutuoti apie procentus. Gana nesunkiai sumažinau procentą iki 1,3% ir tikrai jaučiausi nugalėtoju. Abonentinis vis dar lieka.

Tačiau po taksisto istorijos supratau, kad bankui yra nusispjauti, kokius apyvartumo svertus tu turi. Jiems tai nėra argumentas. Svertas yra tik vienas: arba jie turi klientą su visai neblogu pinigų srautu arba tas klientas eina pas konkurentą. Kitaip tariant, bankai patys nori pažaisti arabišką turgų. Jei nori, tai žaidžiam.

Jei jau nusprendžiau išeiti į kitą banką, tai išeinu ne tik su kortelių aptarnavimu, bet ir išsinešu grynųjų inkasavimą (ką dažniausiai smulkūs verslai atlieka nueidami iki artimiausio savitarnos terminalo ir sukišdami į juos grynuosius). Kadangi mano bankas (pavadinsiu jį „Drum’n’Bass“ banku, nes vis tik galioja įsipareigojimas neatskleisti komercinių detalių viešai – kas gi blogiausia gali nutikti, jei visi smulkūs komercinio banko klientai suvoks, kokie bankiniai mokesčiai yra diferencijuoti) nesenai apmokestino grynųjų įnešimą į terminalus 0,02% nuo įnešamos sumos. Perskambinau visus didžiuosius komercinius bankus ir supratau, jog grynųjų įnešimo neapmokestino tik skandinaviškas trijų raidžių bankas (pavadinkime jį BES). Po kelių dienų aš jau laimingas BES klientas su privačiu vadybininku.

Pradedame su vadybininkais žaisti arabišką turgų. BES rašau, jog dabartinis „Drum’n’Bass“ banko taikomas tarifas yra 1,30%. Vadybininkas pabrėžia, kad labai prastam banke sėdim, kuris taip nesirūpina savo klientais ir pasiūlo 1,15% su tarifo peržiūrėjimu augant apyvartai (nes vykdome plėtrą) ir jokio abonentinio mokesčio. Rašau „Drum’n’Bass“ vadybininkui ir sakau, kad einame pas BES, nes nemėgstame mokėti už grynųjų įnešimus į savitarnos terminalus ir dar siūlomas geresnis kortelių aptarnavimo mokestis. „Drum’n’Bass“ labai susijaudina, po 10 minučių paskambina, pasiūlo 1,10% ir atsiprašo, kad neskyrė pakankamai dėmesio mums kaip klientui bei panaikina abonentinį. Rašau BES ir sakau kaip anas atsikirto. Procentas krenta iki 1% ir primenamas argumentas, jog pas juos tikrai nežadama įvesti mokesčio už grynųjų įnešimą (taip, bankas žada, kad neįves mokesčio). Gražinu informaciją „Drum’n’Bass“ – šie kerta iš peties, meta procentą iki 0,95% ir atsiprašo, kad su grynųjų įnešimo tarifu nieko negali padaryti, nes čia korporatyvinio lygmens sprendimas. Grįžtu su naujausia informacija pas BES – vadybininko kantrybė nebeatlaiko. Paprašo bent kurį laiką pabūti jų aktyviu klientu ir tada grįžti prie derybų, oi, atsiprašau, arabiško turgaus stalo.

Po pusdienio susirašinėjimo elektoriniais laiškais numušu aptarnavimo procentą iki 0,95% ir nebemoku abonentinio.

Įdomumo dėlei, perklausiau kolegų restoranų, barų ir kavinių savininkų, kokį mokestį bankai taiko jiems – pastarasis varijuoja nuo 1,2-1,8%. Visi tie verslai įkurti po recesijos.

Ko išmokau? Kaip ir nieko. Jei esi nuotaikoje knisti protą banko vadybai, sėdi prie kompiuterio ir knisi. Kas yra žemutinė linija šiame banko mokestyje aš negalėjau suvokti iki šiol. Jei taksistas dėka pusbrolio gauna 0,7%, man argumentų ir šantažo pagalba pavyko pasiekti tik 0,95%.

Tai nėra pagraudenimas. Bankas turi absoliučią teisę uždirbti pinigus iš klientų, kurie nededa pastangų į tai, kad jiems būtų taikomi mažesni kortelių aptarnavimo mokesčiai.

Viešus autoriaus pasisakymus galite skaityti ir jo tinklaraštyje

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Paralyžiuotas „Luminor“ bankas: tai išskirtinė situacija 68

Trečio didžiausio banko Lietuvoje „Luminor“ klientai nebegali pervesti pinigų į kitus bankus.

Rinkos
2018.05.25
Atsisako indėlių su 3% palūkanomis

Vilniaus kredito unija „Rato“, planuojanti persitvarkyti į banką, nutraukia vaiko indėlių, už kuriuos siūlė...

Rinkos
2018.05.25
Estija – ne mažesnė pinigų plovykla, nei Latvija 8

Baltijos šalyse pinigų plovyklos etiketė daugelį metų buvo klijuojama Latvijai, tačiau aiškėja, kad ne...

Rinkos
2018.05.25
„Deutsche Bank“ mažins išlaidas, atleis 7.000 darbuotojų 2

Vokietijos bankininkystės milžinas „Deutsche Bank“ ketina atleisti mažiausiai 7.000, arba apie 7%, darbuotojų...

Finansai
2018.05.24
Medicinos bankui reiktų 3 mln. Eur: ruošiamasi obligacijų platinimui 4

Viena silpniausių Lietuvos bankų sektoriaus grandžių – Medicinos bankas – imasi veiksmų savo finansinei...

Rinkos
2018.05.24
Vasiliauskas: koncentracija bankų sektoriuje auga 9

Lietuvos bankų sektoriuje konkurencija mažėja, tačiau kreditavimo tendencijos išlieka augimo – tiek verslo,...

Rinkos
2018.05.24
Papasakojo apie turtingiausių Lietuvos investuotojų baimes ir grąžos apetitą Premium 3

Didžiausią finansinį turtą sukaupusių Lietuvos investuotojų lūkesčiai dėl investicijų grąžos vis kuklesni,...

Rinkos
2018.05.23
„Deloitte“: bankai Lietuvoje atsilieka nuo skaitmeninių lyderių Premium

Konsultacijų bendrovės „Deloitte“ atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 238 bankai ir 10 finansinių technologijų...

Technologijos
2018.05.23
„Barclays“ gali nebelikti: svarstoma apie susijungimą su kitais bankais 4

Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“, dalį operacijų perkėlęs į Lietuva, svarsto jungimosi su kitais...

Rinkos
2018.05.23
Lietuvos bankas įspėjo „SB lizingą“

Lietuvos bankas įspėjo išperkamosios nuomos bendrovę „SB lizingas“, netinkamai vertinusią klientų...

Finansai
2018.05.22
Kvietimas bendradarbiauti: SEB atveria programavimo sąsajas 1

SEB bankas skelbia, kad Baltijos šalyse yra pasiruošęs finansinių technologijų (fintech) įmonėms ir...

Technologijos
2018.05.22
SEB nurodė, kokius duomenis apie vartotojus renka 12

Nuo duomenų apie jūsų finansinį raštingumą, šeiminę padėtį iki informacijos apie jūsų elgesį internete,...

Rinkos
2018.05.21
Reikia investavimo patarimo? Kreipkitės į robotą

Didžiausias Šiaurės šalių bankas „Nordea“, valdantis dalį Baltijos šalių banko „Luminor“ akcijų, Švedijoje...

Rinkos
2018.05.21
VŽ paaiškina: pensijų anuitetai 12

Lietuvoje ruošiantis reformuoti pensijų kaupimo sistemą, kalbama ir apie pensijų anuitetų pardavimo tvarkos...

Rinkos
2018.05.19
„Ergo“ pelnas Baltijos šalyse pirmąjį ketvirtį sumenko

Šiemet pirmąjį ketvirtį „Ergo“ draudimo bendrovių Baltijos šalyse pasirašytų draudimo įmokų suma siekė 65,35...

Finansai
2018.05.16
Vasiliauskas kiniškų fintech kviestuvėse: erdvės naujiems investuotojams dar yra

Lietuvos banko valdybos pirmininkas lankosi Kinijoje, kur kvies šalies finansų technologijų kompanijas...

Rinkos
2018.05.15
Interviu su SEB vadovu JK: apie „Brexit“ įtaką, „fintech“ ateitį ir Skandinavijos bankų stabilumą Premium

Seras Rogeris Giffordas, ilgametis SEB banko Jungtinės Karalystės (JK) padalinio vadovas ir vyriausiasis...

Verslo aplinka
2018.05.14
„Barclays“ vadovas gavo šimtatūkstantinę baudą

Jungtinės Karalystės (JK) banko „Barclays“ vadovas Jesas Staley nubaustas 642.430 GBP (730.000 Eur) bauda už...

Vadyba
2018.05.11
Draudimo rinkos lyderiai – „Lietuvos draudimas“ ir „Swedbank Life Insurance“

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje pirmąjį šių metų ketvirtį lyderio pozicijas išlaikė Lenkijos PZU grupei...

Finansai
2018.05.10
„Swedbank“ grupės prezidentė: Lietuvoje auga konkurencija tarp bankų, Švedijoje – ne krizė Premium 10

Bankų skaičiaus Lietuvoje mažėjimas nereiškia konkurencijos susitraukimo, tikina Birgitte Bonnesen, Švedijos...

Rinkos
2018.05.08

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau