Putino bičiulius aptarnavęs bankas taikosi į Lietuvos verslą

Publikuota: 2015-12-20
Goča Tutberidzė, „Meridian Trade bank“ tarybos pirmininkas: „Skandinaviški bankai nelabai linkę dirbti su projektais NVS rinkose, bet mes linkę, tai yra mūsų stiprybė.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Goča Tutberidzė, „Meridian Trade bank“ tarybos pirmininkas: „Skandinaviški bankai nelabai linkę dirbti su projektais NVS rinkose, bet mes linkę, tai yra mūsų stiprybė.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Lietuvoje dirba 7 bankai ir dar 6 užsienio bankų filialai, tačiau tik vienas gali pasigirti saugantis Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonių pinigus ar turintis tokių klientų kaip Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje.

Tai – Latvijos banko „Meridian Trade Bank“ Lietuvos filialas, dar iki praėjusių metų gegužės jis veikė kaip Rusijos banko „Severnyj morskoj put“ („SMP Bank“) antrinis bankas Latvijoje ir Lietuvoje.

Iki šiol „Meridian Trade Bank“ vengė teikti komentarus žiniasklaidai ar juo labiau komentuoti savo plėtros Lietuvoje planus. Vis dėlto dabar „Meridian Trade Bank“ nusprendė praskleisti paslapties šydą ir VŽ atvirai papasakoti apie savo akcininkus, ambicijas Lietuvoje ar santykius su Lietuvos banku.

„Mūsų veiklos ištakos siekia dar 1994-uosius. Gimėme iš Latvijos centrinio banko Užsienio operacijų padalinio ir iš esmės esame privatizacijos rezultatas. Bėgant metams, keitėsi tiek akcininkai, tiek vardas, bet tokie dalykai kaip registracijos numeris liko tokie patys. Todėl galime pagrįstai sakyti, kad esame bankas, turintis 20 metų veiklos istoriją“, – savo prisistatymą VŽ redakcijoje pradeda Goča Tutberidzė, „Meridian Trade Bank“ tarybos pirmininkas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jis sako, kad savo filialą Lietuvoje tuometinis „SMP Bank“ registravo dar 2010 m., bet iki šiol mūsų rinkoje daugiausia buvo „apsiuostoma“.

„Per tuos penkerius metus Lietuvoje mes buvome kuklūs, žvalgėmės, neskubėjome. Juk bankinis verslas mėgsta stabilumą ir staigus augimas arba staigus kritimas nėra geriausias požiūris šiame versle. Bet dabar padarėme išvadas, kad Lietuva yra gretima ir draugiška rinka, panaši į Latvijos. Esame kaimynai, mums lengva suprasti vieni kitus. Todėl norime čia veikti ir plėstis kaip universalus, visas paslaugas siūlantis bankas“, – sako p. Tutberidzė.

„Meridian Trade Bank“ Latvijoje turi apie 40.000 klientų ir gretimoje rinkoje save laiko vidutinio dydžio banku. Lietuvoje jis turi apie 6.000 klientų.

Bankas skelbiasi, kad jo turtas iš viso siekia 286 mln. Eur (šiemet lapkričio pabaigoje), jis yra pritraukęs 254 mln. Eur indėlių ir išdalijęs 112 mln. Eur vertės kreditų.

infogr.am::infogram_0_meridianrodikliai

Ryšiai su Rotenbergais

Turbūt įdomiausias ir daugiausia neaiškumų keliantis yra „Meridian Trade Bank“ akcininkų klausimas.

Kontrolę šiame latviškame banke (kartu ir lietuviškame jo filiale) nuo 2008 iki 2014 m. turėjo 30-as pagal dydį Rusijos bankas „SMP Bank“, priklausantis p. Putinui artimiems verslininkams broliams Arkadijui ir Borisui Rotenbergams.

Rusijos žiniasklaidoje ne kartą rašyta, kad broliai Rotenbergai su p. Putinu susipažino dar 1964 m. dziudo būrelyje viename Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) rajonų.

„Su žmonėmis, su kuriais kartu tuomet užsiimdavau dziudo, draugauju iki šiol“, – kai jau tapo Rusijos prezidentu, viešai yra prisipažinęs p. Putinas.

Brolių Rotenbergų įmonė teikė vamzdžius Rusijos dujų monopolininkei „Gazprom“, bent jau anksčiau valdė dalį Novorosijsko jūrų prekybos uosto, alkoholio gamybos, nekilnojamojo turto ir kitas įmones.

Panašu, kad broliai Rotenbergai bičiuliškus ryšius su p. Putinu palaikė iki šiol, nes „SMP Bank“ buvo tarp pirmųjų verslo subjektų, kuriems JAV pernai balandį įvedė sankcijas po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. JAV buvo nusitaikiusi į įmones ir asmenis, tiesiogiai susijusius su p. Putinu.

Sutapimas ar ne, tačiau iš karto, kai buvo įvestos sankcijos, latviškame ir lietuviškame „SMP Bank“ interneto tinklalapiuose atsirado pranešimas, kad pasikeitė Latvijos AS „SMP Bank“ akcininkų sudėtis ir banko kontrolę perėmė Latvijos rezidentai, t. y. AS „SMP Bank“ vadovybė.

Beje, mokėjimų organizacijos „Visa“ ir „MasterCard“ šio banko klientams galimybę atsiskaityti kortelėmis buvo sustabdžiusios dar per pirmąjį JAV sankcijų etapą. Vėliau šis draudimas buvo atšauktas.

Sąmoningai ar ne, tačiau temą apie akcininkus dar pokalbio su VŽ pradžioje pradeda ir pats p. Tutberidzė.

„Rusijos „SMP Bank“ buvo pagrindinis mūsų akcininkas, tačiau pernai iš akcininkų nusprendė pasitraukti ir dabar visas banko akcijas valdo Latvijos piliečiai. Didžiausia banko akcininkė, kuriai kartu su jai priklausančia įmone priklauso 33% akcijų, yra ilgametė banko vadovė Svetlana Dzene. Antras pagal dydį akcininkas yra Latvijos verslininkas Michailas Ganevas, turintis verslo interesų vykdant anglių tranzitą per Rygos uostą. Tarp akcininkų esu ir aš bei keli kiti smulkesni akcininkai. Brolių Rotenbergų tarp akcininkų nebėra“, – aiškina p. Tutberidzė.

infogr.am::infogram_0_meridianakcininkai

Vis dėlto paklaustas, ar „Meridian Trade Bank“ visiškai nebeturi ryšių su Rotenbergais, p. Tutberidzė nuleidžia akis ir pripažįsta, kad banke vis dar laikomos jų lėšos.

„Tačiau supraskite teisingai – tai yra dėl sankcijų įšaldytos lėšos, su kuriomis jie nieko negali daryti. Esu tikras, kad kai tik sankcijos bus atšauktos, šios lėšos bus atsiimtos. Rotenbergai net tada, kai kontroliavo banką, nesikišo į jo valdymą, o geriausias to įrodymas yra tai, kad per tą laiką nebuvo pakeista nuo įkūrimo dirbanti vadovė“, – sako p. Tutberidzė.

Lietuvos banko priekaištai

Mįslingas akcijų perleidimas nėra vienintelė nevienareikšmė istorija, susijusi su „SMP Bank“.

Keistomis aplinkybėmis „SMP Bank“ vardas Lietuvos žiniasklaidoje nuskambėjo ir 2012-aisiais, kai centrinis bankas „SMP Bank“ Lietuvos filiale aptiko pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimų. Informacija apie tai buvo perduota ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Ši istorija vėliau nutilo, tačiau kokie „Meridian Trade Bank“ santykiai su Lietuvos banku dabar?

„Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija reguliuojama tame pačiame įstatyme, todėl, kalbant apie bankus, šie du dalykai visada minimi kartu. Galiu užtikrinti, kad dabar vykdome visus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Vos prieš du mėnesius Lietuvos bankas pas mus atliko patikrinimą ir audito įvertinimas buvo daugiausia pozityvus. Visiškai akivaizdu, kad šiais laikais kiekvienam bankui skaidrumas turi būti svarbiausias prioritetas. Stengiamės klientus pažinti kiek įmanoma maksimaliai“, – sako p. Tutberidzė.

infogr.am::infogram_0_meridianpajamusaltiniai

Verslas, žvelgiantis į Rytus

Vis dėlto kodėl į Lietuvą atėjo „Meridian Trade Bank“? Kokią veiklos nišą jis sieks užimti?

„Vis dar stengiamės ją atrasti (juokiasi – VŽ). Kalbant rimčiau, tai pirmiausia yra verslo klientai. Jūs turite nemažai stiprių skandinaviškų bankų, tačiau, pavyzdžiui, jei įmonė nori vykdyti projektus NVS šalyse, tai padaryti jai nėra paprasta. Bankai yra gana skeptiški. O mes turime 20 metų patirtį dirbant su tokiomis rinkomis kaip Baltarusija, Rusija, Ukraina, Kazachstanas ar Azerbaidžanas. Esame finansavę daugybę prekių importu ar eksportu užsiimančių įmonių ir galime būti lankstūs. Mūsų paslaugomis jau pasinaudojo ir nemažai Lietuvos įmonių. Tai natūralu, juk kiti bankų sektoriaus dalyviai vien dėl politinės padėties nelabai linkę finansuoti projektų tokiose šalyse kaip Baltarusija“, – sako p. Tutberidzė.

infogr.am::infogram_0_meridianpagalindelius

Universalus bankas

Lietuvoje veikiantys bankai jau kurį laiką stengiasi mažinti mažmeninės bankininkystės verslo mastą ir telktis į verslo klientus. Tokiu keliu, pavyzdžiui, pasuko Danijos „Danske Bank“ Lietuvos filialas, į verslo klientus koncentruojasi ir Suomijos „Pohjola Bank“ Lietuvos filialas.

O „Meridian Trade Bank“, priešingai, kalba ir apie mažmeninės bankininkystės verslo plėtrą.

„Taip, tai nėra didžiausias mūsų prioritetas, nes mus labiausiai domina mažos ir vidutinės įmonės, dirbančios prekybos srityje, Baltijos šalių ar kitose aplinkinėse rinkose. Tačiau kartu norime būti universalus bankas, kuriame visas pagrindines paslaugas gautų tiek verslo, tiek privatūs klientai. Esame pasirengę pasiūlyti mažesnius komisinius mokesčius ar pigesnes kai kurių valiutų konvertavimo operacijas. Siūlome atsidaryti sąskaitą, padėti indėlį, išsiimti mokėjimo kortelę. Ateityje galbūt galėsime kalbėti ir apie platesnį gerovės valdymo paslaugų spektrą. Esame santykinai maži, todėl kiekvienas klientas mums yra laimėjimas“, – kalba p. Tutberidzė.

infogr.am::infogram_0_merdiantinklas-29

„Meridian Trade Bank“ veiklą lyginti su bankrutuojančiais „Snoro“ ir Ūkio bankais, kurie taip pat orientavosi į NVS rinkas, p. Tutberidzė nenori.

„Tarp šių bankų ir mūsų banko brėžčiau aiškią atskirties liniją. Nežinau, kokia situacija buvo tuose bankuose, jei juos teko uždaryti. Tikriausiai atsakymą į šį klausimą jūs žinote geriau. Bet turite suprasti – Latvijoje mes turime 40.000 klientų, iš jų apie 30.000 yra Latvijos piliečiai ir tik mažiau nei ketvirtadalis klientų yra nevietiniai. Kalbant apie Rusiją, klientai iš šios šalies sudaro gal tik 5% mūsų klientų bazės“, – ryšių su Rusija nesureikšmina „Meridian Trade Bank“ atstovas.

Bet kartu pirštu rodo į lapą, kuriame puikuojasi žinia apie „Meridian Trade Bank“ centrinį biurą Lietuvoje, neseniai perkeltą iš sostinės centro į Žvėryną, vos 800 metrų nuo Rusijos Federacijos ambasados.

„Taip, Rusijos ambasada – vieni iš mūsų klientų. Bet daug svarbiau, kad tai nėra tik biuro vietos pakeitimas. Tai yra naujo mūsų plėtros etapo Lietuvos rinkoje startas. Iki šiol į šią rinką ėjome lėtai, daugiausia žvalgėmės aplink, bet dabar jau galime pasiūlyti visą paslaugų spektrą, esame nusiteikę naujam augimo etapui“, – sako p. Tutberidzė.

Straipsnis gruodžio 9 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Lietuvos bankas: kad būsto įperkamumas neprastėtų, reikia NT mokesčio 37

Nors Lietuvoje didėja būsto kainos, jo įperkamumas vis dar yra geras, tačiau gali prastėti. Norint, kad to...

Statyba ir NT
2022.07.02
Bankas „Luminor“ įsigijo 99% „Maksekeskus“ akcijų

Baltijos šalių bankas „Luminor Bank“ įsigijo 99% elektroninės prekybos mokėjimo įmonės „Maksekeskus“ (MKK)...

Rinkos
2022.07.01
„Snoro“ bankroto administratoriaus ir Šveicarijos banko ginče susitarta dėl 105 mln. Eur atgavimo 3

„Snoras“ nemokumo administratoriaus komanda ir Šveicarijos bankas „Julius Baer & Co. Ltd.“ taikos sutartimi...

Rinkos
2022.07.01
Penki bankai ir unijos privalės kaupti papildomą 2% kapitalo rezervą

Lietuvos kredito įstaigos, kurių būsto paskolų portfelis viršija 50 mln. Eur, nuo liepos privalės jam turėti...

Finansai
2022.07.01
„Revolut bank“ leista didinti kapitalą daugiau nei 30 mln. Eur

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. Eur, pranešė Lietuvos...

Rinkos
2022.06.30
„Estateguru“ siekia pritraukti institucinių investuotojų, žada nepamiršti mažmeninių Premium

„Estateguru“ ruošiasi antram lėšų pritraukimo raundui. Startuolis ketina smarkiai padidinti veiklos apimtis,...

Rinkos
2022.06.30
Švedijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą puse proc. punkto

Švedijos centrinis bankas, arba Riksbankas, padidino bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto nuo 0,25%...

Rinkos
2022.06.30
„Swedbank“ ir SEB skolina 25 mln. Eur „Scandagra Group“

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB...

Rinkos
2022.06.30
2024 metais EURIBOR gali siekti apie 2% – LB atstovas 17

2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma EURIBOR, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti...

Rinkos
2022.06.29
Į Šiaulių banko stebėtojų tarybą siūlomi T. Okmanas, M. Raila

Į Šiaulių banko Stebėtojų tarybą siūlomi banko akcijų turinčių bendrovių „Tesonet“ ir „ME investicija“...

Rinkos
2022.06.29
Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
2022.06.28
„Citadele“ nebeaptarnaus mokėjimų į ir iš Rusijos bei Baltarusijos

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 20 d. nutrauks aptarnavimą...

Rinkos
2022.06.28
Ch. Lagarde: ECB pasiruošęs, jei prireiks, palūkanas didinti sparčiau

Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde nesureikšmina rūpesčių dėl recesijos euro zonoje,...

Rinkos
2022.06.28
Specializuotą banką Lietuvoje turintys „Finora Capital“ mažino nuostolius, dvigubino paskolų portfelį

Estijos kredituotoja „Finora Capital“, valdanti ir specializuotą banką Lietuvoje „Finora kreditas“, pernai...

Rinkos
2022.06.28
„SME Finance“ ir „Compensa Vienna Insurance Group“ integruoja paslaugas verslui

Finansinių technologijų (fintech) bendrovė „SME Finance“ pradeda bendradarbiavimą su ne gyvybės draudimo...

Rinkos
2022.06.28
Kriptovaliutininko patriotizmo kaina: 0,6 mln. Eur mokesčių, kurių jam neleidžia sumokėti Premium 30

Vytautas Labanauskas, kaunietis prekiautojas kriptovaliutomis, į Lietuvos biudžetą mielai ir tuojau pat...

Finansai
2022.06.27
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno

Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno – trečdaliu daugiau...

Rinkos
2022.06.22
„Payseros“ pelną gelbėjo parduotas sklypas, ruošiasi tapti tarpusavio skolinimo platforma Premium

Finansinių technologijų bendrovės „Paysera“ pelnas per praėjusius metus susitraukė perpus, mažėjus kainoms už...

Rinkos
2022.06.22
„Vienna Insurance Group“ investuoja 15 mln. Eur į „BTA Baltic Insurance Company“ mokumo kapitalą

Baltijos valstybėse veikiančios Latvijoje registruotos ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance...

Rinkos
2022.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku