Kaip plėtojant verslą apeiti bankus: praktinis pavyzdys

Publikuota: 2015-12-06
Plėtojant verslą gauti trumpalaikę paskolą iš banko dažnai yra lengviausias sprendimo būdas, tačiau ekspertai sako, kad būdų yra ir daugiau, tik reikia apie juos žinoti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Plėtojant verslą gauti trumpalaikę paskolą iš banko dažnai yra lengviausias sprendimo būdas, tačiau ekspertai sako, kad būdų yra ir daugiau, tik reikia apie juos žinoti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos energetikos įmonės „Modus energija“ pavyzdys rodo, kad gauti laikiną finansavimą projektams galima nebūtinai iš bankų, o pasitelkus išorės investuotojus. Tokiu finansavimo modeliu patenkintos ir ES lėšas administruojančios struktūros, mat ES pinigai yra ne tiesiog perimami, o įdarbinami.

Lietuvos verslininkai, plėtoję plyno lauko investicijų projektus, žino, kad, norint išvystyti tokį projektą vien savo jėgomis, reikia didelių finansinių investicijų. O bankai finansuoti tokių projektų ne visada nori arba prie projekto finansavimo sutinka prisidėti tik nedidele lėšų dalimi.

Lietuvos energetikos srities įmones valdanti ir atsinaujinančios energijos projektus plėtojanti bendrovė „Modus energija“ išbandė alternatyvų finansavimo būdą ir pasidalijo patirtimi, kaip jai sekėsi.

Istorija prasidėjo dar 2010 m., kai „Modus energija“ sumanė šalia dviejų kiaulių auginimo bendrovės „Idavang“ kompleksų Kelmės ir Panevėžio rajonuose statyti biodujų jėgaines, neutralizuojančias kiaulininkystės kompleksų kvapus ir gaminančias elektros energiją.

Pokriziniu laikotarpiu bankai tokio tipo plyno lauko investicijomis nesižavėjo, tad buvo pasitelkti investuotojai iš šalies – „Verslo angelų fondas I“ kartu su fiziniais asmenimis, vadinamaisiais verslo angelais.

Pagal pasirašytą sutartį „Verslo angelų fondas I“ įsigijo 19% „Sigviltos“ ir 33% „Levitos“ akcijų. Be to, analogiško dydžio akcijų paketai kiekvienoje įmonių atiteko susivienijusių privačių investuotojų (verslo angelų) grupėms.

Naujieji investuotojai per keletą etapų į šiuos du projektus investavo 1,5 mln. Eur ir šalia kiaulininkystės komplekso Kelmės rajone „Sajas“ išdygo 637 kW, o šalia „Idavang“ Panevėžio rajone valdomo komplekso „Pasodėlė“ – 1.000 kW galios kogeneracinės jėgainės.

Su bendrove „Idavang“ buvo pasirašyta sutartis dėl kompleksuose susidarančio skysto mėšlo tiekimo.

VŽ jau rašė, kad kiaulininkystės ūkiams bendradarbiauti su jėgainių statytojais yra itin naudinga, nes srutas panaudojus elektros gamybai dingsta kvapas ir tai padeda normalizuoti santykius su vietos bendruomenėmis, o jėgainių valdytojams tai yra beveik nemokama žaliava elektros gamybai. Be kita ko, perdirbtas srutas galima parduoti kaip trąšą, nes jos nepraranda maistingų savybių. Kvapą turinčias srutas laistyti laukuose yra gana komplikuota.

Iššūkių netrūko

Šiemet lapkritį, praėjus dvejiems metams nuo projekto pradžios, „Verslo angelų fondas I“ kartu su verslo angelais turėtas „Sigviltos“ ir „Lepitos“ akcijas pardavė atgal „Modus energijai“. Kartu buvo perleistos ir projekto metu dėl patogesnės sandorio struktūros išleistos konvertuojamosios obligacijos.

„Fondo pasirengimas investuoti į mūsų idėją paskatino greitą projektų realizavimą, tiksliai pagal grafiką. Dabar turime aukščiausio europinio lygio jėgaines, besilaikančias tarptautinių saugios ir ekologiškos energijos gamybos standartų“, – sako Nikolajus Martyniukas, „Modus energijos“ vadovas.

Jis teigia, kad išplėtoti šiuos du projektus nebuvo labai lengva, nes jų įgyvendinimo laikotarpiu atsirado neplanuotų iššūkių.

„Kiaulių maro, rinkų paklausos kitimas dėl sudėtingos geopolitinės padėties vertė greitai ir be kompromisų reaguoti į besikeičiančią situaciją. Tačiau visada matėme, kad tiek fondo partneriai, tiek verslo angelai vadovaujasi aukšta verslo kultūra, prisiima riziką, vykdo susitarimus“, – sako p. Martyniukas.

Iš investicijos uždirbo

KŪB „Verslo angelų fondas I“ į verslo projektus investuoja iš Europos investicijų fondo valdomo JEREMIE kontroliuojančiojo fondo gautas lėšas, pasitelkiant privačius investuotojus – verslo angelus. Jų tapatybė viešai neskelbiama.

Pats JEREMIE fondas yra finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis pagal Lietuvos 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programą.

Arvydas Strumskis, „Verslo angelų fondo I“ vadovaujantysis partneris, neatskleidžia, kiek iš „Modus energijos“ projektų pavyko uždirbti, tačiau teigia, kad investuoti apsimokėjo.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad projektas buvo pelningas. Kiek konkrečiai uždirbome, komercinė paslaptis“, – sako p. Strumskis.

Paprastai „Verslo angelų fondo I“ investicija į vieną įmonę sudaro iki 400.000 Eur. Verslo angelas atitinkamai investuoja ne mažesnę sumą. Investuotojai dalijasi sukauptomis žiniomis bei patirtimi ir padeda įmonėms tobulinti verslo valdymo įgūdžius.

„Pasiekę finansinius tikslus ir iš šių biojėgainių projektų pasitraukėme, tačiau tikiu, kad po sėkmingo pirmojo investicijų etapo „Modus energija“ tolesniam jėgainių plėtojimui dabar galės naudotis ir bankų finansavimu“, – sako p. Strumskis.

Pridėtinė vertė

Jūratė Aželionytė, Europos investicijų fondo (EIF) – „Verslo angelų fondo I“ steigėjo – atstovė Lietuvoje, sako, kad minimais atvejais ES struktūrinių fondų lėšos panaudotos itin inovatyviu būdu, t. y. skatinant įmonių plėtrą per rizikos kapitalo investicijas.

„Tai sukuria didelę pridėtinę vertę – į įmones pritrauktas privatus kapitalas kartu su profesionaliomis žiniomis padeda sėkmingai išplėtoti veiklą, o pardavus investicijas grįžusios lėšos vėl gali būti naudojamos naujoms įmonėms skatinti“, – sako p. Aželionytė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 24 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvos bankas dirbs su švedais ir estais aiškinantis „Swedbank“ atvejį 2

Lietuvos bankas teiks pagalbą Švedijos ir Estijos priežiūros institucijoms atliekant tyrimą, kuriuo siekiama...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ aiškinasi galimus savo ryšius su pinigų plovimu 4

Švedijos bankas „Swedbank“ aiškinasi detales dėl galimo pinigų plovimo skandale nuskambėjusių įmonių...

Rinkos
2019.02.21
VŽ paaiškina: kas yra pinigų plovimo prevencija 4

Pinigų plovimas yra veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu ar neteisėtu būdu įgytus pinigus ar...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ akcijos garma toliau, svarstoma apie pasekmes Lietuvai 10

Švedijos banko „Swedbank“, įsipainiojusios į pinigų plovimo skandalą, akcijų nuopuolis biržoje tęsiasi, o...

Rinkos
2019.02.21
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas: kelia rusiškos rankos versiją Premium 9

Švedijos bankui „Swedbank“ įklimpus į pinigų plovimo skandalą, bankai neoficialiai prabilo, kad pinigų...

Rinkos
2019.02.21
ŠIB gali išmokėti 40 mln. Eur dividendų, 0,8 mln. Eur tektų Lietuvai 

Didesnį negu tikėtasi grynąjį pelną 2018 m. uždirbęs Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) valstybėms narėms gali...

Finansai
2019.02.20
V. Šapoka: reikia bendros ES pinigų plovimo prevencijos  1

Euro zonai ir Europos Sąjungai (ES) reikia bendros pinigų plovimo prevencijos sistemos, sako finansų...

Finansai
2019.02.20
„Swedbank“ pinigų plovimo skandale: akcijos krito 10% 56

Paaiškėjus, kad per Švedijos banko „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse galimai judėjo 5,8 mlrd. USD įtartinų...

Rinkos
2019.02.20
Bankų apklausa: apetitas paskoloms auga, butai brangs 20

Lietuvos gyventojų ir verslo įmonių paklausa paskoloms auga, tačiau bankai linkę griežtinti kredito sąlygas...

Rinkos
2019.02.19
„Debifo“ perėmusi Nyderlandų „Factris“ plečiasi Lietuvoje

Amsterdame (Nyderlandai) įsikūrusi ir su Lietuvos finansų technologijų bendrove „Debifo“ susijungusi...

Technologijos
2019.02.18
„Barclays“ pradeda daugiau nei 460 darbuotojų perkėlimą į „HCL Technologies“ 10

„Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) pradeda darbo vietų perkėlimą į „HCL Technologies“ (HCL).

Finansai
2019.02.18
Lietuvos bankas – atvirame konflikte su ilgamečiu valdybos nariu

Buvusiam Lietuvos banko „veidui“ ir valdybos nariui Vaidievučiui Geralavičiui per žiniasklaidą užsipuolus...

Rinkos
2019.02.15
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: teismai turi priimti grupės ieškinius 7

Teismai Lietuvoje iki šiol netinkamai sprendė grupės ieškinio priėmimo klausimus.

Rinkos
2019.02.15
LB: daugiausiai bėdų kyla dėl painių draudimo sutarčių

Lietuvos bankas (LB) įvertino rinkoje siūlomus turto draudimo produktus, nustatė didžiausias vartotojams dėl...

Finansai
2019.02.15
 Seniausias Lietuvos „fintech“ investuoja Estijoje 8

Lietuvos elektroninių mokėjimų sistema „Paysera“ Estijos sostinėje atidarė klientų aptarnavimo centrą, o...

Rinkos
2019.02.15
Įvertino draudikų aptarnavimą: silpniausia grandis ta pati, kaip ir bankuose Premium 1

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovėse apsilankę slaptieji pirkėjai ištyrė, kad 2018 m. klientus geriausiai...

Paslaugos
2019.02.15
„Revolut“ ketina užsiimti paskolų perpardavimu  35

Specializuotą banką Lietuvoje kuriantis finansų startuolis „Revolut“ toliau mėgina įrodyti Lietuvos...

Finansai
2019.02.14
Lietuvoje kuriasi JK tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ 11

Lietuvoje kuriasi Jungtinės Karalystės (JK) tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ – dėl jos įsigijimo...

Finansai
2019.02.14
Naktį į ketvirtadienį „Swedbank“ atnaujins IT sistemas, galimi sutrikimai

„Swedbank“ praneša, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį planuoja vykdyti IT sistemų atnaujinimą. Dėl...

Technologijos
2019.02.13
Bankai vėl atsigręžė į gaunančius pajamas užsienio valiuta 5

Lietuvos komerciniai bankai nuo šių metų vėl pradėjo teikti būsto paskolas asmenims, gaunantiems pajamas...

Rinkos
2019.02.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau