Kaip plėtojant verslą apeiti bankus: praktinis pavyzdys

Publikuota: 2015-12-06
Plėtojant verslą gauti trumpalaikę paskolą iš banko dažnai yra lengviausias sprendimo būdas, tačiau ekspertai sako, kad būdų yra ir daugiau, tik reikia apie juos žinoti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Plėtojant verslą gauti trumpalaikę paskolą iš banko dažnai yra lengviausias sprendimo būdas, tačiau ekspertai sako, kad būdų yra ir daugiau, tik reikia apie juos žinoti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos energetikos įmonės „Modus energija“ pavyzdys rodo, kad gauti laikiną finansavimą projektams galima nebūtinai iš bankų, o pasitelkus išorės investuotojus. Tokiu finansavimo modeliu patenkintos ir ES lėšas administruojančios struktūros, mat ES pinigai yra ne tiesiog perimami, o įdarbinami.

Lietuvos verslininkai, plėtoję plyno lauko investicijų projektus, žino, kad, norint išvystyti tokį projektą vien savo jėgomis, reikia didelių finansinių investicijų. O bankai finansuoti tokių projektų ne visada nori arba prie projekto finansavimo sutinka prisidėti tik nedidele lėšų dalimi.

Lietuvos energetikos srities įmones valdanti ir atsinaujinančios energijos projektus plėtojanti bendrovė „Modus energija“ išbandė alternatyvų finansavimo būdą ir pasidalijo patirtimi, kaip jai sekėsi.

Istorija prasidėjo dar 2010 m., kai „Modus energija“ sumanė šalia dviejų kiaulių auginimo bendrovės „Idavang“ kompleksų Kelmės ir Panevėžio rajonuose statyti biodujų jėgaines, neutralizuojančias kiaulininkystės kompleksų kvapus ir gaminančias elektros energiją.

Pokriziniu laikotarpiu bankai tokio tipo plyno lauko investicijomis nesižavėjo, tad buvo pasitelkti investuotojai iš šalies – „Verslo angelų fondas I“ kartu su fiziniais asmenimis, vadinamaisiais verslo angelais.

Pagal pasirašytą sutartį „Verslo angelų fondas I“ įsigijo 19% „Sigviltos“ ir 33% „Levitos“ akcijų. Be to, analogiško dydžio akcijų paketai kiekvienoje įmonių atiteko susivienijusių privačių investuotojų (verslo angelų) grupėms.

Naujieji investuotojai per keletą etapų į šiuos du projektus investavo 1,5 mln. Eur ir šalia kiaulininkystės komplekso Kelmės rajone „Sajas“ išdygo 637 kW, o šalia „Idavang“ Panevėžio rajone valdomo komplekso „Pasodėlė“ – 1.000 kW galios kogeneracinės jėgainės.

Su bendrove „Idavang“ buvo pasirašyta sutartis dėl kompleksuose susidarančio skysto mėšlo tiekimo.

VŽ jau rašė, kad kiaulininkystės ūkiams bendradarbiauti su jėgainių statytojais yra itin naudinga, nes srutas panaudojus elektros gamybai dingsta kvapas ir tai padeda normalizuoti santykius su vietos bendruomenėmis, o jėgainių valdytojams tai yra beveik nemokama žaliava elektros gamybai. Be kita ko, perdirbtas srutas galima parduoti kaip trąšą, nes jos nepraranda maistingų savybių. Kvapą turinčias srutas laistyti laukuose yra gana komplikuota.

Iššūkių netrūko

Šiemet lapkritį, praėjus dvejiems metams nuo projekto pradžios, „Verslo angelų fondas I“ kartu su verslo angelais turėtas „Sigviltos“ ir „Lepitos“ akcijas pardavė atgal „Modus energijai“. Kartu buvo perleistos ir projekto metu dėl patogesnės sandorio struktūros išleistos konvertuojamosios obligacijos.

„Fondo pasirengimas investuoti į mūsų idėją paskatino greitą projektų realizavimą, tiksliai pagal grafiką. Dabar turime aukščiausio europinio lygio jėgaines, besilaikančias tarptautinių saugios ir ekologiškos energijos gamybos standartų“, – sako Nikolajus Martyniukas, „Modus energijos“ vadovas.

Jis teigia, kad išplėtoti šiuos du projektus nebuvo labai lengva, nes jų įgyvendinimo laikotarpiu atsirado neplanuotų iššūkių.

„Kiaulių maro, rinkų paklausos kitimas dėl sudėtingos geopolitinės padėties vertė greitai ir be kompromisų reaguoti į besikeičiančią situaciją. Tačiau visada matėme, kad tiek fondo partneriai, tiek verslo angelai vadovaujasi aukšta verslo kultūra, prisiima riziką, vykdo susitarimus“, – sako p. Martyniukas.

Iš investicijos uždirbo

KŪB „Verslo angelų fondas I“ į verslo projektus investuoja iš Europos investicijų fondo valdomo JEREMIE kontroliuojančiojo fondo gautas lėšas, pasitelkiant privačius investuotojus – verslo angelus. Jų tapatybė viešai neskelbiama.

Pats JEREMIE fondas yra finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis pagal Lietuvos 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programą.

Arvydas Strumskis, „Verslo angelų fondo I“ vadovaujantysis partneris, neatskleidžia, kiek iš „Modus energijos“ projektų pavyko uždirbti, tačiau teigia, kad investuoti apsimokėjo.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad projektas buvo pelningas. Kiek konkrečiai uždirbome, komercinė paslaptis“, – sako p. Strumskis.

Paprastai „Verslo angelų fondo I“ investicija į vieną įmonę sudaro iki 400.000 Eur. Verslo angelas atitinkamai investuoja ne mažesnę sumą. Investuotojai dalijasi sukauptomis žiniomis bei patirtimi ir padeda įmonėms tobulinti verslo valdymo įgūdžius.

„Pasiekę finansinius tikslus ir iš šių biojėgainių projektų pasitraukėme, tačiau tikiu, kad po sėkmingo pirmojo investicijų etapo „Modus energija“ tolesniam jėgainių plėtojimui dabar galės naudotis ir bankų finansavimu“, – sako p. Strumskis.

Pridėtinė vertė

Jūratė Aželionytė, Europos investicijų fondo (EIF) – „Verslo angelų fondo I“ steigėjo – atstovė Lietuvoje, sako, kad minimais atvejais ES struktūrinių fondų lėšos panaudotos itin inovatyviu būdu, t. y. skatinant įmonių plėtrą per rizikos kapitalo investicijas.

„Tai sukuria didelę pridėtinę vertę – į įmones pritrauktas privatus kapitalas kartu su profesionaliomis žiniomis padeda sėkmingai išplėtoti veiklą, o pardavus investicijas grįžusios lėšos vėl gali būti naudojamos naujoms įmonėms skatinti“, – sako p. Aželionytė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 24 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Lietuvos bankų akcininkai – veiklos efektyvinimo pirmūnai Europoje 2

Bankų savininkai Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos senbuvėse galėtų...

Rinkos
2019.06.15
Europolas: Baltijos šalims – Rusijos pinigų plovimo rizika

Keliems Baltijos šalių bankams patekus į skandalus, susijusius su nelegaliomis piniginėmis operacijomis,...

Finansai
2019.06.14
Lietuvos bankų pelnas augo 8,5% iki 91 mln. Eur

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų I ketv. uždirbo 90,9 mln. Eur pelno – 8,5%...

Finansai
2019.06.14
Pasaulis pamažu ruošiasi LIBOR pakasynoms 5

Artėjant dienai, kai nebeliks tarpbankinio rodiklio LIBOR, pasaulio centriniai bankai siūlo savo pakaitalus,...

Rinkos
2019.06.14
Į Lietuvos banko duris beldžiasi dar 5 potencialūs bankai 6

Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos centriniu banku (ECB) nagrinėja dar penkias paraiškas dėl banko...

Rinkos
2019.06.14
Bankai ir jų prievaizdas susikirto: kodėl paskolų verslui mažiau ir jos brangsta 13

Lietuvos bankas (LB) naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje pastebi, kad skolinimas įmonėms sumažėjo...

Finansai
2019.06.13
„Revolut Bank“ vadovu tapo Virgilijus Mirkės 49

Vilniuje steigiamo „Revolut Bank“ vadovu tapo Virgilijus Mirkės, prieš tai vadovavęs „SEB investicijų...

Rinkos
2019.06.13
30% „fintech“ įmonių Lietuvoje – neveiklios 16

Lietuva Rytų Europos regione bando susikurti finansinių technologijų („Fintech”) centro įvaizdį, į šalį viena...

Rinkos
2019.06.13
„Skandia“ uždaro paslaugų centrą Vilniuje Premium 18

Švedijos draudimo paslaugų bendrovė „Skandia“ uždaro paslaugų centrą Vilniuje ir gražina darbo vietas į...

Finansai
2019.06.13
Panaikino baudą „Bankeros“ įkūrėjui, bet LB nusileisti nežada 49

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį priėmė sprendimą panaikinti Lietuvos banko bendrovei...

Rinkos
2019.06.12
Šiaulių bankas jaukinasi momentinius mokėjimus 5

Šiaulių bankas jungiasi prie momentinių mokėjimų eurais sistemos.

Rinkos
2019.06.11
Naujas bankas Lietuvoje pradės nuo verslo klientų 11

Naujas Lietuvos bankų sektoriaus žaidėjas „European Merchant Bank“ 2019 m. rudenį pradės šalyje teikti...

Rinkos
2019.06.11
„Aviva“ naikina 1.800 darbo vietų 6

Jungtinės Karalystės (JK) draudimo grupė „Aviva“, viekianti ir Lietuvoje, ketvirtadienį pranešė, kad savo...

Vadyba
2019.06.07
„Metrunos“ konfliktas su „Swedbank“: mums atsisakė pratęsti garantijas Premium 11

Banko „Swedbank“ ir metalo laužo prekyba užsiimančios UAB „Metruna“ konfliktas gilėja – pateikusi ieškinį...

Finansai
2019.06.07
„Luminor“ paskolų čiaupo atsukti neplanuoja Premium 1

Bankų paskolų portfelio augimas nuo praėjusių metų liepos sustojo – paskolos gyventojams auga, o įmonėms –...

Finansai
2019.06.05
Į Lietuvą ateina trys naujos užsienio „fintech“ įmonės 14

Lietuvos bankas išdavė tris naujas elektroninių pinigų įstaigos licencijas – jas gavo UAB „Verse Payments...

Rinkos
2019.06.04
Civilinės atsakomybės draudimas pagaliau pinga, skelbia Lietuvos bankas 7

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (TPVCA), brangęs dvejus metus iš eilės,...

Rinkos
2019.06.04
„Danske Bank“ parduoda paskolų portfelį Estijoje už 410 mln. Eur 1

„Danske Bank“ susitarė dėl 450 mln. Eur paskolų portfelio Estijoje perleidimo estų „LHV Group“. Pastaroji...

Rinkos
2019.06.03
Antrasis BVP įvertis: finansų sektorius su minuso ženklu

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP augo dėka gerokai išaugusių investicijų, rodo antrasis BVP įvertis.

Finansai
2019.05.31
Draudikai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 11 mln. Eur pelno

Šiemet draudimo rinka Lietuvoje auga lėčiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. 2019 m. pirmąjį...

Finansai
2019.05.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau