Kaip plėtojant verslą apeiti bankus: praktinis pavyzdys

Publikuota: 2015-12-06
Plėtojant verslą gauti trumpalaikę paskolą iš banko dažnai yra lengviausias sprendimo būdas, tačiau ekspertai sako, kad būdų yra ir daugiau, tik reikia apie juos žinoti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Plėtojant verslą gauti trumpalaikę paskolą iš banko dažnai yra lengviausias sprendimo būdas, tačiau ekspertai sako, kad būdų yra ir daugiau, tik reikia apie juos žinoti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos energetikos įmonės „Modus energija“ pavyzdys rodo, kad gauti laikiną finansavimą projektams galima nebūtinai iš bankų, o pasitelkus išorės investuotojus. Tokiu finansavimo modeliu patenkintos ir ES lėšas administruojančios struktūros, mat ES pinigai yra ne tiesiog perimami, o įdarbinami.

Lietuvos verslininkai, plėtoję plyno lauko investicijų projektus, žino, kad, norint išvystyti tokį projektą vien savo jėgomis, reikia didelių finansinių investicijų. O bankai finansuoti tokių projektų ne visada nori arba prie projekto finansavimo sutinka prisidėti tik nedidele lėšų dalimi.

Lietuvos energetikos srities įmones valdanti ir atsinaujinančios energijos projektus plėtojanti bendrovė „Modus energija“ išbandė alternatyvų finansavimo būdą ir pasidalijo patirtimi, kaip jai sekėsi.

Istorija prasidėjo dar 2010 m., kai „Modus energija“ sumanė šalia dviejų kiaulių auginimo bendrovės „Idavang“ kompleksų Kelmės ir Panevėžio rajonuose statyti biodujų jėgaines, neutralizuojančias kiaulininkystės kompleksų kvapus ir gaminančias elektros energiją.

Pokriziniu laikotarpiu bankai tokio tipo plyno lauko investicijomis nesižavėjo, tad buvo pasitelkti investuotojai iš šalies – „Verslo angelų fondas I“ kartu su fiziniais asmenimis, vadinamaisiais verslo angelais.

Pagal pasirašytą sutartį „Verslo angelų fondas I“ įsigijo 19% „Sigviltos“ ir 33% „Levitos“ akcijų. Be to, analogiško dydžio akcijų paketai kiekvienoje įmonių atiteko susivienijusių privačių investuotojų (verslo angelų) grupėms.

Naujieji investuotojai per keletą etapų į šiuos du projektus investavo 1,5 mln. Eur ir šalia kiaulininkystės komplekso Kelmės rajone „Sajas“ išdygo 637 kW, o šalia „Idavang“ Panevėžio rajone valdomo komplekso „Pasodėlė“ – 1.000 kW galios kogeneracinės jėgainės.

Su bendrove „Idavang“ buvo pasirašyta sutartis dėl kompleksuose susidarančio skysto mėšlo tiekimo.

VŽ jau rašė, kad kiaulininkystės ūkiams bendradarbiauti su jėgainių statytojais yra itin naudinga, nes srutas panaudojus elektros gamybai dingsta kvapas ir tai padeda normalizuoti santykius su vietos bendruomenėmis, o jėgainių valdytojams tai yra beveik nemokama žaliava elektros gamybai. Be kita ko, perdirbtas srutas galima parduoti kaip trąšą, nes jos nepraranda maistingų savybių. Kvapą turinčias srutas laistyti laukuose yra gana komplikuota.

Iššūkių netrūko

Šiemet lapkritį, praėjus dvejiems metams nuo projekto pradžios, „Verslo angelų fondas I“ kartu su verslo angelais turėtas „Sigviltos“ ir „Lepitos“ akcijas pardavė atgal „Modus energijai“. Kartu buvo perleistos ir projekto metu dėl patogesnės sandorio struktūros išleistos konvertuojamosios obligacijos.

„Fondo pasirengimas investuoti į mūsų idėją paskatino greitą projektų realizavimą, tiksliai pagal grafiką. Dabar turime aukščiausio europinio lygio jėgaines, besilaikančias tarptautinių saugios ir ekologiškos energijos gamybos standartų“, – sako Nikolajus Martyniukas, „Modus energijos“ vadovas.

Jis teigia, kad išplėtoti šiuos du projektus nebuvo labai lengva, nes jų įgyvendinimo laikotarpiu atsirado neplanuotų iššūkių.

„Kiaulių maro, rinkų paklausos kitimas dėl sudėtingos geopolitinės padėties vertė greitai ir be kompromisų reaguoti į besikeičiančią situaciją. Tačiau visada matėme, kad tiek fondo partneriai, tiek verslo angelai vadovaujasi aukšta verslo kultūra, prisiima riziką, vykdo susitarimus“, – sako p. Martyniukas.

Iš investicijos uždirbo

KŪB „Verslo angelų fondas I“ į verslo projektus investuoja iš Europos investicijų fondo valdomo JEREMIE kontroliuojančiojo fondo gautas lėšas, pasitelkiant privačius investuotojus – verslo angelus. Jų tapatybė viešai neskelbiama.

Pats JEREMIE fondas yra finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis pagal Lietuvos 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programą.

Arvydas Strumskis, „Verslo angelų fondo I“ vadovaujantysis partneris, neatskleidžia, kiek iš „Modus energijos“ projektų pavyko uždirbti, tačiau teigia, kad investuoti apsimokėjo.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad projektas buvo pelningas. Kiek konkrečiai uždirbome, komercinė paslaptis“, – sako p. Strumskis.

Paprastai „Verslo angelų fondo I“ investicija į vieną įmonę sudaro iki 400.000 Eur. Verslo angelas atitinkamai investuoja ne mažesnę sumą. Investuotojai dalijasi sukauptomis žiniomis bei patirtimi ir padeda įmonėms tobulinti verslo valdymo įgūdžius.

„Pasiekę finansinius tikslus ir iš šių biojėgainių projektų pasitraukėme, tačiau tikiu, kad po sėkmingo pirmojo investicijų etapo „Modus energija“ tolesniam jėgainių plėtojimui dabar galės naudotis ir bankų finansavimu“, – sako p. Strumskis.

Pridėtinė vertė

Jūratė Aželionytė, Europos investicijų fondo (EIF) – „Verslo angelų fondo I“ steigėjo – atstovė Lietuvoje, sako, kad minimais atvejais ES struktūrinių fondų lėšos panaudotos itin inovatyviu būdu, t. y. skatinant įmonių plėtrą per rizikos kapitalo investicijas.

„Tai sukuria didelę pridėtinę vertę – į įmones pritrauktas privatus kapitalas kartu su profesionaliomis žiniomis padeda sėkmingai išplėtoti veiklą, o pardavus investicijas grįžusios lėšos vėl gali būti naudojamos naujoms įmonėms skatinti“, – sako p. Aželionytė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 24 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Luminor“ vadovui – nemalonumai dėl slapta įrašyto pokalbio 2

Baltijos šalių banko „Luminor“ vadovas Erkki Rassuke, nepaisant su darbuotojais dėl darbo sąlygų Estijoje...

Finansai
10:13
Bankai skolinti nereikalingi Premium 1

Maždaug tokiu šūkiu vadovaujasi rugsėjį savo skolinimo verslui platformą paleisiantis lietuvių startuolis...

Rinkos
09:04
Lietuvos „Gjensidige“ per pirmą pusmetį uždirbo 1,7 mln. Eur pelno

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Gjensidige“...

Finansai
2018.08.20
B. Bradausko „Lamantinas“ pirmą pusmetį uždirbo 12,6% mažiau pelno

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 0,412 mln. Eur grynojo...

Finansai
2018.08.20
Klientas pričiupo neleistinai besielgusį „Luminor“ Premium 9

Lietuvos komercinis bankas „Luminor“ neteisingai atliko valiutos konvertavimo operaciją, todėl banko klientas...

Rinkos
2018.08.17
„SEB gyvybės draudimo“ pelnas šiemet – 7,1% mažesnis 1

Tarptautinei SEB finansų grupei priklausanti bendrovė „SEB gyvybės draudimas“ pirmąjį šių metų pusmetį...

Finansai
2018.08.17
„VIA SMS Group“: esame pasiruošę bendradarbiauti su Lietuva

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariui Arvydui Anušauskui pareiškus, kad Lietuvoje jau...

Verslo aplinka
2018.08.16
„Snoro“ akcininkas Antonovas prisipažino dėl Rusijoje įvykdytų finansinių nusikaltimų 35

Buvęs Lietuvos komercinio banko „Snoras“ vienas pagrindinių akcininkų Vladimiras Antonovas prisipažino kaltu...

Rinkos
2018.08.16
Atnaujini kredito sutartį – prarandi neigiamo „Euribor“ naudą Premium 7

Lietuvos komercinių bankų klientai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių su banku persirašo turimą būsto...

Rinkos
2018.08.15
„Barclays” ruošiasi „Brexit“: taps labiau airišku

Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“, besiruošdamas Jungtinės Karalystės išstojimui iš ES, ruošiasi keisti...

Rinkos
2018.08.15
Anušauskas: „VIA SMS Group“ susijusi su žlugusiu „Parex“ 2

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, konservatorius Arvydas Anušauskas ragina valdžią...

Finansai
2018.08.14
„Danske Bank“ klientams Lietuvoje: susiraskite kitą banką 24

Į pinigų plovimo skandalą Baltijos šalyse įsipainiojęs Danijos bankas „Danske Bank“ beveik visai nutraukia...

Rinkos
2018.08.14
Palaimino „Seesam“ įmonių Baltijos šalyse pardavimą 1

Konkurencijos taryba neprieštaravo, kad Austrijos draudikė „Vienna Insurance Group AG“ įsigytų Estijos ne...

Rinkos
2018.08.10
Lietuvoje steigiamas specializuotas Latvijos bankas „FinnQ“

Lietuvoje steigiamas Latvijos kapitalo grupės „VIA SMS Group“ specializuotas bankas „FinnQ“. Rudenį šalyje...

Finansai
2018.08.10
„Linava“ įregistravo draudimo veiklai ruošiamą bendrovę Premium 5

„Linava“ įsteigė bendrovę, kuri, gavus Lietuvos banko leidimą, bus transformuojama į naująją draudimo įmonę,...

Transportas
2018.08.10
„Greitukų“ teikėjai buvo suradę gudrų mulkinimo būdą 9

Įpareigojimas Lietuvos vartojimo kredito įmonėms skelbti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, t.y.

Rinkos
2018.08.10
„Bonum Publicum“ šiemet uždirbo 142.000 Eur pelno 2

Šiaulių banko grupei priklausanti gyvybės draudimo bendrovė „Bonum Publicum“ per šešis šių metų mėnesius...

Finansai
2018.08.09
Amerikiečiai 2019 m. turės susigyventi su 3% palūkanomis 4

Europiečiams toliau mėgaujantis beveik nemokamu skolinimusi, Jungtinėse Valstijose bazinės palūkanos jau 2019...

Rinkos
2018.08.09
Alternatyvų bankų paskoloms reikia nedideliems NT projektams 5

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Rewo“ išplatinus vieną pirmųjų Lietuvoje viešą obligacijų emisiją...

Statyba ir NT
2018.08.07
„Lietuvos geležinkeliai“ apdraus visus savo darbuotojus 3

Nuo kitų metų pradžios kiekvienas „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupės darbuotojas turės savanoriško...

Transportas
2018.08.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau