Kaip plėtojant verslą apeiti bankus: praktinis pavyzdys

Publikuota: 2015-12-06
Plėtojant verslą gauti trumpalaikę paskolą iš banko dažnai yra lengviausias sprendimo būdas, tačiau ekspertai sako, kad būdų yra ir daugiau, tik reikia apie juos žinoti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Plėtojant verslą gauti trumpalaikę paskolą iš banko dažnai yra lengviausias sprendimo būdas, tačiau ekspertai sako, kad būdų yra ir daugiau, tik reikia apie juos žinoti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos energetikos įmonės „Modus energija“ pavyzdys rodo, kad gauti laikiną finansavimą projektams galima nebūtinai iš bankų, o pasitelkus išorės investuotojus. Tokiu finansavimo modeliu patenkintos ir ES lėšas administruojančios struktūros, mat ES pinigai yra ne tiesiog perimami, o įdarbinami.

Lietuvos verslininkai, plėtoję plyno lauko investicijų projektus, žino, kad, norint išvystyti tokį projektą vien savo jėgomis, reikia didelių finansinių investicijų. O bankai finansuoti tokių projektų ne visada nori arba prie projekto finansavimo sutinka prisidėti tik nedidele lėšų dalimi.

Lietuvos energetikos srities įmones valdanti ir atsinaujinančios energijos projektus plėtojanti bendrovė „Modus energija“ išbandė alternatyvų finansavimo būdą ir pasidalijo patirtimi, kaip jai sekėsi.

Istorija prasidėjo dar 2010 m., kai „Modus energija“ sumanė šalia dviejų kiaulių auginimo bendrovės „Idavang“ kompleksų Kelmės ir Panevėžio rajonuose statyti biodujų jėgaines, neutralizuojančias kiaulininkystės kompleksų kvapus ir gaminančias elektros energiją.

Pokriziniu laikotarpiu bankai tokio tipo plyno lauko investicijomis nesižavėjo, tad buvo pasitelkti investuotojai iš šalies – „Verslo angelų fondas I“ kartu su fiziniais asmenimis, vadinamaisiais verslo angelais.

Pagal pasirašytą sutartį „Verslo angelų fondas I“ įsigijo 19% „Sigviltos“ ir 33% „Levitos“ akcijų. Be to, analogiško dydžio akcijų paketai kiekvienoje įmonių atiteko susivienijusių privačių investuotojų (verslo angelų) grupėms.

Naujieji investuotojai per keletą etapų į šiuos du projektus investavo 1,5 mln. Eur ir šalia kiaulininkystės komplekso Kelmės rajone „Sajas“ išdygo 637 kW, o šalia „Idavang“ Panevėžio rajone valdomo komplekso „Pasodėlė“ – 1.000 kW galios kogeneracinės jėgainės.

Su bendrove „Idavang“ buvo pasirašyta sutartis dėl kompleksuose susidarančio skysto mėšlo tiekimo.

VŽ jau rašė, kad kiaulininkystės ūkiams bendradarbiauti su jėgainių statytojais yra itin naudinga, nes srutas panaudojus elektros gamybai dingsta kvapas ir tai padeda normalizuoti santykius su vietos bendruomenėmis, o jėgainių valdytojams tai yra beveik nemokama žaliava elektros gamybai. Be kita ko, perdirbtas srutas galima parduoti kaip trąšą, nes jos nepraranda maistingų savybių. Kvapą turinčias srutas laistyti laukuose yra gana komplikuota.

Iššūkių netrūko

Šiemet lapkritį, praėjus dvejiems metams nuo projekto pradžios, „Verslo angelų fondas I“ kartu su verslo angelais turėtas „Sigviltos“ ir „Lepitos“ akcijas pardavė atgal „Modus energijai“. Kartu buvo perleistos ir projekto metu dėl patogesnės sandorio struktūros išleistos konvertuojamosios obligacijos.

„Fondo pasirengimas investuoti į mūsų idėją paskatino greitą projektų realizavimą, tiksliai pagal grafiką. Dabar turime aukščiausio europinio lygio jėgaines, besilaikančias tarptautinių saugios ir ekologiškos energijos gamybos standartų“, – sako Nikolajus Martyniukas, „Modus energijos“ vadovas.

Jis teigia, kad išplėtoti šiuos du projektus nebuvo labai lengva, nes jų įgyvendinimo laikotarpiu atsirado neplanuotų iššūkių.

„Kiaulių maro, rinkų paklausos kitimas dėl sudėtingos geopolitinės padėties vertė greitai ir be kompromisų reaguoti į besikeičiančią situaciją. Tačiau visada matėme, kad tiek fondo partneriai, tiek verslo angelai vadovaujasi aukšta verslo kultūra, prisiima riziką, vykdo susitarimus“, – sako p. Martyniukas.

Iš investicijos uždirbo

KŪB „Verslo angelų fondas I“ į verslo projektus investuoja iš Europos investicijų fondo valdomo JEREMIE kontroliuojančiojo fondo gautas lėšas, pasitelkiant privačius investuotojus – verslo angelus. Jų tapatybė viešai neskelbiama.

Pats JEREMIE fondas yra finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis pagal Lietuvos 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programą.

Arvydas Strumskis, „Verslo angelų fondo I“ vadovaujantysis partneris, neatskleidžia, kiek iš „Modus energijos“ projektų pavyko uždirbti, tačiau teigia, kad investuoti apsimokėjo.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad projektas buvo pelningas. Kiek konkrečiai uždirbome, komercinė paslaptis“, – sako p. Strumskis.

Paprastai „Verslo angelų fondo I“ investicija į vieną įmonę sudaro iki 400.000 Eur. Verslo angelas atitinkamai investuoja ne mažesnę sumą. Investuotojai dalijasi sukauptomis žiniomis bei patirtimi ir padeda įmonėms tobulinti verslo valdymo įgūdžius.

„Pasiekę finansinius tikslus ir iš šių biojėgainių projektų pasitraukėme, tačiau tikiu, kad po sėkmingo pirmojo investicijų etapo „Modus energija“ tolesniam jėgainių plėtojimui dabar galės naudotis ir bankų finansavimu“, – sako p. Strumskis.

Pridėtinė vertė

Jūratė Aželionytė, Europos investicijų fondo (EIF) – „Verslo angelų fondo I“ steigėjo – atstovė Lietuvoje, sako, kad minimais atvejais ES struktūrinių fondų lėšos panaudotos itin inovatyviu būdu, t. y. skatinant įmonių plėtrą per rizikos kapitalo investicijas.

„Tai sukuria didelę pridėtinę vertę – į įmones pritrauktas privatus kapitalas kartu su profesionaliomis žiniomis padeda sėkmingai išplėtoti veiklą, o pardavus investicijas grįžusios lėšos vėl gali būti naudojamos naujoms įmonėms skatinti“, – sako p. Aželionytė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 24 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vidinės „Danske“ 200 mlrd. Eur „nešvarių pinigų“ skandalo peripetijos Premium

2015 m. rugpjūtį didžiausias pasaulyje pinigų plovimo skandalas dar nebuvo iškilęs viešumon, tačiau „Danske...

Rinkos
10:16
„Luminor“ galėtų investuoti į „fintech“ įmonę

Baltijos šalių bankas „Luminor”, kuriame jau kitų metų pirmąjį pusmetį kontrolę turės JAV privataus kapitalo...

Rinkos
2018.10.18
Dar viena ERPB pagalbos ranka – įsigijo „Luminor“ obligacijų

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) reikšmingai prisidėjo prie „Luminor“ banko pirmosios...

Rinkos
2018.10.18
Zalatorius – apie bankų „brūkšnį“ plovimui, akcininkų pokyčius, pasiruošimą krizei Premium 7

Baltijos šalyse netylant pinigų plovimo skandalams, Lietuvos bankai jaučiasi gana ramūs, nes dar pernai...

Rinkos
2018.10.18
„Danske Bank“ naujasis vadovas neįtiko priežiūros institucijai

Danijos finansų priežiūros institucija (FSA) atmetė „Danske Bank“ pasirinkto naujo vykdomojo direktoriaus...

Rinkos
2018.10.17
Lietuvos banko vadovas Vasiliauskas: uždraudę viską, liktume prie suskilusios geldos

Pinigų plovimo istorijos, kuriose minimi ir Baltijos šalyse veikiantys bankai, turi neigiamos įtakos viso...

Finansai
2018.10.16
Vasiliauskas: ECB keis palūkanas ne anksčiau 2019-ųjų rudens 3

Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet, kaip ir planuota, turėtų užbaigti euro sistemos kiekybinio skatinimo,...

Verslo aplinka
2018.10.15
FED tikrai neišprotėjo, sako analitikai 2

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, trečiadienį sukritikavus JAV Federalinį rezervų banką (FED) dėl pernelyg...

Rinkos
2018.10.11
Šiaulių banko pagrindiniai akcininkai nutraukė tarpusavio sutartį 1

Šiaulių banko pagrindiniai akcininkai nebeveiks kaip viena akcininkų grupė.

Rinkos
2018.10.08
Pirmu Lietuvoje specializuotu banku taps „Mano unija“

Vilniuje veikiančiai kredito unijai „Mano unija“ suteikta specializuoto banko licencija.

Rinkos
2018.10.08
Europos bankai murkdosi pinigų plovimo skandaluose 8

Lietuvoje garsiausiai pastaruoju metu nuskambėjo galimo pinigų plovimo per „Danske Bank“ skandalas, tačiau...

Rinkos
2018.10.06
Lietuvos rinkoje tvirtintis bando švedų interneto bankas 1

„TF Bank“, Švedijos interneto bankas, imasi veiksmų plėstis Lietuvos vartojimo finansavimo ir elektroninės...

Rinkos
2018.10.05
„Danske Bank“ – JAV Teisingumo departamento taikiklyje, nutraukiama akcijų supirkimo programa 7

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ dėl galimo pinigų plovimo per Estijos padalinį susilaukė JAV...

Rinkos
2018.10.04
„Creditinfo“ kreditingumo ataskaitas šiandien teikia nemokamai 5

Ketvirtadienį kredito biuras „Creditinfo“ įmonėms ir gyventojams teikia nemokamas kreditingumo ataskaitas.

Verslo aplinka
2018.10.04
„TransferGo“ tikisi pritraukti iki 5 mln. Eur – išbandys „Seedrs“ platformą 5

Lietuvių įkurtas piniginių perlaidų startuolis „TransferGo“ pradės sutelktinio finansavimo kampaniją per...

Rinkos
2018.10.03
Prokurorai: tyrimas dėl pinigų plovimo per Ūkio banką nėra baigtas

BNS

Lietuvos teisėsaugos prieš 6 metus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo lėšų, apgaule įgytų...

Finansai
2018.10.03
Lietuvos bankas sušvelnino reikalavimus Medicinos bankui 2

Lietuvos banko (LB) valdyba, įvertinusi visus neigiamus veiksnius, galinčius paveikti UAB Medicinos banko...

Finansai
2018.10.03
Nuo spalio 1 d. – skaidresnės gyvybės draudimo sutartys 1

Spalio pradžioje įsigalioja Draudimo įstatymo pakeitimai, kurie gyvybės draudimo bendroves įpareigos aiškiai...

Finansai
2018.10.02
„Citadele“ žengia į būsto paskolų rinką 8

Latvių bankininkystės grupė „Citadele“ bandys pasinaudoti augančiu būsto kreditavimu ir pradės teikti būsto...

Rinkos
2018.10.02
Kremliaus kritiko Browderio interviu VŽ: koks Lietuvos vaidmuo plaunant rusų pinigus Premium 8

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bankai yra patrauklūs pinigų plovimui dėl švelnesnių pinigų plovimo...

Rinkos
2018.10.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau