Kaip plėtojant verslą apeiti bankus: praktinis pavyzdys

Publikuota: 2015-12-06
Plėtojant verslą gauti trumpalaikę paskolą iš banko dažnai yra lengviausias sprendimo būdas, tačiau ekspertai sako, kad būdų yra ir daugiau, tik reikia apie juos žinoti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Plėtojant verslą gauti trumpalaikę paskolą iš banko dažnai yra lengviausias sprendimo būdas, tačiau ekspertai sako, kad būdų yra ir daugiau, tik reikia apie juos žinoti. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos energetikos įmonės „Modus energija“ pavyzdys rodo, kad gauti laikiną finansavimą projektams galima nebūtinai iš bankų, o pasitelkus išorės investuotojus. Tokiu finansavimo modeliu patenkintos ir ES lėšas administruojančios struktūros, mat ES pinigai yra ne tiesiog perimami, o įdarbinami.

Lietuvos verslininkai, plėtoję plyno lauko investicijų projektus, žino, kad, norint išvystyti tokį projektą vien savo jėgomis, reikia didelių finansinių investicijų. O bankai finansuoti tokių projektų ne visada nori arba prie projekto finansavimo sutinka prisidėti tik nedidele lėšų dalimi.

Lietuvos energetikos srities įmones valdanti ir atsinaujinančios energijos projektus plėtojanti bendrovė „Modus energija“ išbandė alternatyvų finansavimo būdą ir pasidalijo patirtimi, kaip jai sekėsi.

Istorija prasidėjo dar 2010 m., kai „Modus energija“ sumanė šalia dviejų kiaulių auginimo bendrovės „Idavang“ kompleksų Kelmės ir Panevėžio rajonuose statyti biodujų jėgaines, neutralizuojančias kiaulininkystės kompleksų kvapus ir gaminančias elektros energiją.

Pokriziniu laikotarpiu bankai tokio tipo plyno lauko investicijomis nesižavėjo, tad buvo pasitelkti investuotojai iš šalies – „Verslo angelų fondas I“ kartu su fiziniais asmenimis, vadinamaisiais verslo angelais.

Pagal pasirašytą sutartį „Verslo angelų fondas I“ įsigijo 19% „Sigviltos“ ir 33% „Levitos“ akcijų. Be to, analogiško dydžio akcijų paketai kiekvienoje įmonių atiteko susivienijusių privačių investuotojų (verslo angelų) grupėms.

Naujieji investuotojai per keletą etapų į šiuos du projektus investavo 1,5 mln. Eur ir šalia kiaulininkystės komplekso Kelmės rajone „Sajas“ išdygo 637 kW, o šalia „Idavang“ Panevėžio rajone valdomo komplekso „Pasodėlė“ – 1.000 kW galios kogeneracinės jėgainės.

Su bendrove „Idavang“ buvo pasirašyta sutartis dėl kompleksuose susidarančio skysto mėšlo tiekimo.

VŽ jau rašė, kad kiaulininkystės ūkiams bendradarbiauti su jėgainių statytojais yra itin naudinga, nes srutas panaudojus elektros gamybai dingsta kvapas ir tai padeda normalizuoti santykius su vietos bendruomenėmis, o jėgainių valdytojams tai yra beveik nemokama žaliava elektros gamybai. Be kita ko, perdirbtas srutas galima parduoti kaip trąšą, nes jos nepraranda maistingų savybių. Kvapą turinčias srutas laistyti laukuose yra gana komplikuota.

Iššūkių netrūko

Šiemet lapkritį, praėjus dvejiems metams nuo projekto pradžios, „Verslo angelų fondas I“ kartu su verslo angelais turėtas „Sigviltos“ ir „Lepitos“ akcijas pardavė atgal „Modus energijai“. Kartu buvo perleistos ir projekto metu dėl patogesnės sandorio struktūros išleistos konvertuojamosios obligacijos.

„Fondo pasirengimas investuoti į mūsų idėją paskatino greitą projektų realizavimą, tiksliai pagal grafiką. Dabar turime aukščiausio europinio lygio jėgaines, besilaikančias tarptautinių saugios ir ekologiškos energijos gamybos standartų“, – sako Nikolajus Martyniukas, „Modus energijos“ vadovas.

Jis teigia, kad išplėtoti šiuos du projektus nebuvo labai lengva, nes jų įgyvendinimo laikotarpiu atsirado neplanuotų iššūkių.

„Kiaulių maro, rinkų paklausos kitimas dėl sudėtingos geopolitinės padėties vertė greitai ir be kompromisų reaguoti į besikeičiančią situaciją. Tačiau visada matėme, kad tiek fondo partneriai, tiek verslo angelai vadovaujasi aukšta verslo kultūra, prisiima riziką, vykdo susitarimus“, – sako p. Martyniukas.

Iš investicijos uždirbo

KŪB „Verslo angelų fondas I“ į verslo projektus investuoja iš Europos investicijų fondo valdomo JEREMIE kontroliuojančiojo fondo gautas lėšas, pasitelkiant privačius investuotojus – verslo angelus. Jų tapatybė viešai neskelbiama.

Pats JEREMIE fondas yra finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis pagal Lietuvos 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programą.

Arvydas Strumskis, „Verslo angelų fondo I“ vadovaujantysis partneris, neatskleidžia, kiek iš „Modus energijos“ projektų pavyko uždirbti, tačiau teigia, kad investuoti apsimokėjo.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad projektas buvo pelningas. Kiek konkrečiai uždirbome, komercinė paslaptis“, – sako p. Strumskis.

Paprastai „Verslo angelų fondo I“ investicija į vieną įmonę sudaro iki 400.000 Eur. Verslo angelas atitinkamai investuoja ne mažesnę sumą. Investuotojai dalijasi sukauptomis žiniomis bei patirtimi ir padeda įmonėms tobulinti verslo valdymo įgūdžius.

„Pasiekę finansinius tikslus ir iš šių biojėgainių projektų pasitraukėme, tačiau tikiu, kad po sėkmingo pirmojo investicijų etapo „Modus energija“ tolesniam jėgainių plėtojimui dabar galės naudotis ir bankų finansavimu“, – sako p. Strumskis.

Pridėtinė vertė

Jūratė Aželionytė, Europos investicijų fondo (EIF) – „Verslo angelų fondo I“ steigėjo – atstovė Lietuvoje, sako, kad minimais atvejais ES struktūrinių fondų lėšos panaudotos itin inovatyviu būdu, t. y. skatinant įmonių plėtrą per rizikos kapitalo investicijas.

„Tai sukuria didelę pridėtinę vertę – į įmones pritrauktas privatus kapitalas kartu su profesionaliomis žiniomis padeda sėkmingai išplėtoti veiklą, o pardavus investicijas grįžusios lėšos vėl gali būti naudojamos naujoms įmonėms skatinti“, – sako p. Aželionytė.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 24 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Teismas užstojo neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų savininkus 2

Dėl banko „Snoras“ bankroto šio banko platintų obligacijų neįgijusiems, nors už jas sumokėjusiems, asmenims...

Rinkos
2018.06.22
Juda lietuvių su partneriais inicijuotas Moldovos banko įsigijimas

Tarptautinis konsorciumas, kurį sudaro Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), turto valdymo...

Rinkos
2018.06.22
Bankai turės kaupti didesnę papildomą kapitalo atsargą

Anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimas bankams didės nuo 0,5% iki 1%.

Rinkos
2018.06.22
Lietuviai su partneriais investuoja į didžiausią Moldovos banką 1

Birželio 20 dieną Moldovos centrinis bankas tarptautiniam konsorciumui, kurį sudaro Baltijos šalių turto...

Finansai
2018.06.21
„Revolut” pritraukė 60.000 verslo klientų 11

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ per metus pritraukė 60.000 verslo klientų.

Rinkos
2018.06.21
„Snoro“ ir Ūkio bankų administratoriui – 9 kilometrų dokumentų iššūkis Premium 2

„Snoro“ ir Ūkio banko bankrotų administratorių beveik tiesiogine to žodžio reikšme užslėgė popieriai – jų...

Rinkos
2018.06.18
Dviejų valiutų galvosūkis, arba Kaip nepermokėti užsienyje Premium 7

Dažną apima erzelis, kai užsienyje įsigyjant prekę mokėjimo kortele ar gryninant pinigus bankomate prašoma...

Finansai
2018.06.18
Banko klientę nustebino klausimas, ar ši lošia

„Swedbank“ banko klientei teigiant, kad bankas jos klausinėjo apie lošimus, bankas to nepatvirtina, bet ir...

Rinkos
2018.06.17
SEB jungia Baltijos šalių gyvybės draudimo įmones 5

SEB finansų grupė nusprendė sujungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyvybės draudimo įmones ir taip...

Rinkos
2018.06.15
Kredito unijos uždirbo 1,8 mln. Eur

Lietuvoje veikiančios kredito unijos šiemet pirmąjį ketvirtį dėl paskolų vertės atkūrimo, sumažintų veiklos...

Rinkos
2018.06.15
Bankų paskolų portfelis augo, indėlių – sumažėjo

Lietuvos bankų paskolų portfelis auga, tačiau indėlių portfelis kiek smuktelėjo.

Rinkos
2018.06.13
Bankai per dešimtmetį uždarė daugiau nei 500 padalinių 4

Lietuvos komerciniai bankai kovo pabaigoje turėjo 261 klientų aptarnavimo padalinį – per metus uždaryti 24...

Rinkos
2018.06.13
Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl „Swedbank“ 1

Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl „Swedbank“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams.

Finansai
2018.06.13
Mažiausio banko ambicijos nukreiptos į didžiausių bankų užleidžiamą sritį Premium 1

Mažiausias Lietuvos bankų sistemos dalyvis nėra silpniausia bankų sistemos dalis, interviu VŽ sako Irmantas...

Rinkos
2018.06.13
„Danske Bank“ Estijos padalinio klientu buvo ir Putino bičiulis 1

Per skandalingąjį didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ padalinį Estijoje pinigines operacijas vykdė...

Rinkos
2018.06.12
Bankai kuria pinigus ir be indėlių, o tai gali būti pavojinga Premium 5

Pernai bankai Lietuvos ekonomikos augimui suteikė silpnesnį nei 2016 m vadinamąjį kreditavimo impulsą. Bankai...

Finansai
2018.06.12
„Luminor“: kol „fintech“ taps iššūkiu visose bankininkystės srityse – dar labai toli  Premium 7

„Fintech“ sektoriaus žaidėjai kelia grėsmę tradiciniams bankams, tačiau kol jie įgaus veiklos mastą ir...

Rinkos
2018.06.11
8-as pasaulio stebuklas, kuriuo pasinaudoti gali kiekvienas 11

Visi investuotojai skaičiuoja ir projektuoja savo uždirbamą grąžą, tačiau toli gražu ne visi įvertina, ką...

Rinkos
2018.06.10
Pirmą ketvirtį draudimo rinka pūtėsi 18,3%, pelnas – 43% 6

Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, draudimo rinka išaugo 18,3%, įmokos...

Finansai
2018.06.08
Lietuvių startuolis tarpininkaus tarp bankų ir kriptovaliutų biržų 4

Lietuvių įkurtas startuolis „ORCA Alliance“, planuojantis pirminį savo kriptovaliutos siūlymą (angl. initial...

Rinkos
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau