Finansų įstaigas geopolitinė įtampa gąsdina mažiau

Publikuota: 2015-11-30
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos finansų įstaigos didžiausiomis rizikomis vis dar įvardija geopolitinę įtampą, kylančią į Rytų, ir žemas palūkanų normas. Tačiau pastaruoju metu sektorius įžvelgia ir naujų rizikos šaltinių.

Reguliariai Lietuvos banko (LB) atliekama apklausa rodo, kad šiuo metu nerimas dėl Rusijos–Ukrainos konflikto yra kiek sumažėjęs, palyginti su prieš pusmetį surinktais duomenimis.

Be to, paprašytos nurodyti labiausiai tikėtiną artimiausiu metu šalies finansų sistemą neigiamai galintį paveikti svarbų įvykį, finansų įstaigos dažniausiai minėjo nebe Rusijos ir Ukrainos konfliktą, o migrantų krizės Europoje paūmėjimą, nors galimas šios krizės poveikis šalies finansų sistemai, tikėtina, būtų netiesioginis, teigia LB.

„Rusijos ir Ukrainos konfliktas jau daugiau nei metus laikomas svarbiausiu rizikos šalies finansų sistemai šaltiniu. Tačiau, įtampai Rytuose slopstant, finansų įstaigos įvardijo ir kitus neigiamai finansų sistemą paveikti galinčius įvykius, pavyzdžiui, migrantų krizės Europoje paūmėjimą ir lėtėjantį Kinijos ekonomikos augimą“,– sako Simonas Krėpšta, LB Finansinio stabilumo departamento direktorius.

Finansų įstaigos ir toliau nerimauja dėl užsitęsusio žemų palūkanų laikotarpio. Jis kelia iššūkių verslo pelningumui. Tokią, kaip vieną pagrindinių rizikų, įvardija bankai ir draudimo bendrovės.

Kitos finansų įstaigos viena svarbiausių laikė riziką dėl staigaus rizikos priedų finansų rinkose padidėjimo. Pastarosios rizikos tikimybė, svyravimams finansų rinkose padažnėjus, reikšmingai didėjo.

Kibernetinių nusikaltimų rizika taip pat buvo įvertinta kaip viena iš svarbiausių. Svarbesne nei kitos apklaustos įstaigos ją laikė bankai – jie šią riziką išskyrė kaip vieną labiausiai tikėtinų.

Jų manymu, kibernetinių nusikaltimų prevenciją turėtų užtikrinti didesnės investicijos į kompiuterinių sistemų apsaugą. Be to, finansinių įstaigų teigimu, valstybė turėtų labiau įsitraukti kuriant bendrą kibernetinio saugumo sistemą.

LB pažymi, kad vienas institucijos prioritetų – elektroninių finansinių operacijų saugumo stiprinimas.

„Įgyvendinus naujus mokėjimų internetu saugumo reikalavimus, jau kitais metais bankų klientai bus aprūpinami saugesnėmis elektroninės atpažinties priemonėmis“, – teigiama LB pranešime.

Mažiausiai rūpesčių – dėl NT burbulo

Mažiausiai rūpesčio finansų įstaigoms kelia rizika dėl paskolų ir nekilnojamojo turto (NT) kainų burbulo.

LB teigimu, finansinį stabilumą šioje srityje sustiprino ir nuo lapkričio įsigalioję Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie atsijos pernelyg rizikingus skolinimo būstui sandorius.

Maksimalią paskolos trukmę sutrumpinus iki 30 m. ir įpareigojus bankus tikrinti paskolų gavėjų galimybes grąžinti paskolą po galimo palūkanų šuolio, mažinama gyventojų perteklinio įsiskolinimo rizika.

Kartu apribojamos galimybės pūstis kainų burbulams, tokiems kaip prieš krizę, kai didelė dalis NT sandorių buvo finansuojama skolinant ir skolinantis neatsakingai.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau