„Greitukų“ mūšis baigtas, laukia kova dėl bankų įkainių

Publikuota: 2015-11-29
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Seime nurimus aistroms dėl greitųjų kreditų reguliavimo, naujas mūšis laukia dėl pagrindinių bankų ir kredito unijų paslaugų kainų. Šioje kovoje kausis politikai, norintys apriboti bankų apetitą ir prieš rinkimus prisigerinti mažiau uždirbantiesiems ir socialiai remtiniems asmenims, ir savo lobistų gretas išplėtę bankai.

Lietuvos bankas prieš savaitę paskelbė nustatęs būtiniausias bankų ir kredito unijų teikiamas paslaugas, kurių paketas visiems gyventojams turės būti teikiamas už reguliuojamą kainą. Numatoma, kad gyventojams ši kaina negalėtų būti didesnė nei 1,53 Eur per mėnesį. Tuo tarpu socialiai remtini asmenys šiuo paslaugų krepšeliu galės naudotis nemokamai.

Tokia paslaugų krepšelio kaina nėra nuleista iš dangaus – numatyta, kad mokėjimo paslaugų krepšelio kaina gyventojams negali viršyti 1,5% valstybės remiamų pajamų dydžio. Šiuo metu šis dydis sudaro 102 Eur, tad iš to krepšelio kaina ir išeina ne didesnė kaip 1,53 Eur.

Keisti Mokėjimų įstatymą valdžia sugalvojo ne iš geros širdies, o dėl to, kad tą įpareigojo Europos Parlamento priimta direktyva.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sako, kad su banko sąskaita susijusios mokėjimo paslaugos yra tapusios būtinybe, todėl bus siekiama, kad jomis galėtų naudotis kuo daugiau gyventojų, o paslaugų kaina būtų prieinama. „Pagal Mokėjimų įstatymo projekte įtvirtintus kriterijus sudarėme būtiniausių mokėjimo paslaugų rinkinį – pradedant lėšų pervedimais ir baigiant grynųjų pinigų išėmimu iš bankomato“, – sako p. Vasiliauskas.

infogr.am::infogram_0_finansiniu_paslaugu_krepselis

Svarbu tai, kad nors bankai ir kredito unijos savo klientams privalės pasiūlyti sudarytą mokėjimo paslaugų krepšelį, vartotojai galės laisvai pasirinkti, ar nemokamai pereiti prie jo, ar naudotis standartiniais įkainiais ir kitais mokėjimo paslaugų teikėjų pasiūlymais.

Lietuvos bankas tikisi, kad sudarytas būtiniausių paslaugų krepšelis ir kitų Mokėjimo sąskaitų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas užtikrins didesnį įkainių skaidrumą ir konkurenciją tarp mokėjimo paslaugų teikėjų.

Kai kam nemokamai

Numatyta, kad būtiniausių paslaugų krepšelis vartotojams, kuriems paskirta piniginė socialinė parama, turės būti teikiamas nemokamai, todėl tai bus proga Seimo nariams prieš rinkimus teigiamai pasirodyti prieš žemiausių pajamų rinkėjus.

Lietuvos banko skaičiavimu, į tokį nemokamą paslaugų paketą gali pretenduoti 150.000 gyventojų. Pagal Registrų centro duomenis, tokių asmenų galės būti dar daugiau – 350.000 asmenų.

Mokėjimų įstatymo pakeitimams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Tikimasi, kad tai įvyks šiais metais, nes europinė direktyva į Lietuvos teisė turi būti perkelta kitąmet.

Bankų pasipriešinimas

Tačiau, prieš palaiminant pakeitimus, valdžiai teks atlaikyti bankų pasipriešinimą. VŽ žiniomis, bankams bazinių paslaugų pakete labiausiai nepatinka keli dalykai.

Pirmasis – 10-ies nemokamų pervedimų eurais internetu limitas. Palyginimui, į didžiausio šalyje SEB banko savo iniciatyva prieš kelis metus pristatytą mokėjimo planą (jis kainuoja 1,45 Eur per mėnesį) „Sumanu“ įeina tik 5 pervedimai.

Bankams taip pat kliūva tai, kad bazinių paslaugų naudotojams negalės būti taikomas lėšų įskaitymo į sąskaitą mokestis, kuris dabar šalyje yra taikomas itin plačiai. Beje, Latvijoje ar Estijoje tokio mokesčio iš viso nėra.

Rinkoje kalbama, kad kai kuriems bankams nepatinka ir tai, kad nebus galimybės apmokestinti kiekvieną pinigų išsiėmimo iš bankomato operaciją. Pavyzdžiui, DNB bankas iš bankomato nusiimant iki 500 Eur taiko privalomą 0,3 Eur mokestį.

„Siekis riboti bankų įkainius yra panašus į prekybos įkainių ribojimą. Tai eliminuos kai kuriuos mažesnius mokėjimų rinkos žaidėjus ir kai kurias bankų paslaugas, tad koncentracija rinkoje padidės“, – sako Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Jis teigia nesuprantantis, kaip bazinių paslaugų krepšelyje galima nustatyti net 10 nemokamų pervedimų.

„Dabar vidutinis klientas atlieka vidutiniškai 6 kartus mažiau operacijų per mėnesį, tad kam reikalingos toks didelis limitas? Neaišku ir tai, kodėl bus sudaryta galimybė nemokamai išsigryninti ne mažiau kaip 550 Eur, kai, pagal mūsų atliktą tyrimą, visiškai pakaktų 500 Eur“, – sako p. Kropas.

Asociacija taip pat teigia, kad Lietuvos banko siūlomas būtiniausių banko paslaugų kainų reguliavimas turi būti pagrįstas teikiamų paslaugų kaštais, o dabar gi į juos neatsižvelgiama. Maža to, pasiūlytas krepšelis esą yra perteklinis, vertinant pačių aktyviausių bankų klientų naudojamą paslaugų skaičių.

Užstoja bankus

Ginti bankų ir kredito unijų interesų stojo ir daugiau nei 1.500 verslo narių vienijanti asociacija Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Organizacija teigia, kad Vyriausybė nenori pati mokėti už šios europinės direktyvos perkėlimą ir bando priversti tai padaryti kredito įstaigas – bankus ir kredito unijas.

„Dabartinis siūlomas paslaugų paketas ir numatoma jo kaina didins ne bankų pelnus, o nuostolius. 1,53 Eur nė iš tolo nepriartėja prie kredito įstaigų patiriamų sąnaudų. Be to, Lietuvos bankas dar 2011 m. konstatavo, kad du trečdaliai tokių pagrindinių paslaugų yra nuostolingos“, – kalba Šarūnas Kliokys, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, jei dabartiniai siūlymai būtų priimti tokie, kokie yra, nuostolių patirtų ne tik kredito įstaigos, bet ir jų klientai bei visa šalies ekonomika.

„Privertus kredito įstaigas teikti nuostolingas paslaugas, galimybės jomis naudotis sumažės – juk kas norės dirbti nuostolingai. Savo ruožtu investicijos į rinkos plėtrą smuks, pasitrauks mažieji žaidėjai, o iš to išloš nebent didžiosios kredito įstaigos. Kaip sumažėjusi konkurencija paveikia kainas, taip pat dauguma žino. Be to, tokio prabangaus direktyvos perkėlimo neplanuoja nė viena kaimyninė šalis, tad dabar siūlomi pakeitimai sumažins ne tik vietines, bet ir užsienio investicijas Lietuvoje“, – kalba p. Kliokys.

Asociacijos vertinimu, 1,53 Eur per mėnesį vertės bus tik pagrindinių paslaugų, o ne aktyvaus vartotojo paslaugų paketas. 

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 17 d.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau