„Greitukų“ mūšis baigtas, laukia kova dėl bankų įkainių

Publikuota: 2015-11-29
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Seime nurimus aistroms dėl greitųjų kreditų reguliavimo, naujas mūšis laukia dėl pagrindinių bankų ir kredito unijų paslaugų kainų. Šioje kovoje kausis politikai, norintys apriboti bankų apetitą ir prieš rinkimus prisigerinti mažiau uždirbantiesiems ir socialiai remtiniems asmenims, ir savo lobistų gretas išplėtę bankai.

Lietuvos bankas prieš savaitę paskelbė nustatęs būtiniausias bankų ir kredito unijų teikiamas paslaugas, kurių paketas visiems gyventojams turės būti teikiamas už reguliuojamą kainą. Numatoma, kad gyventojams ši kaina negalėtų būti didesnė nei 1,53 Eur per mėnesį. Tuo tarpu socialiai remtini asmenys šiuo paslaugų krepšeliu galės naudotis nemokamai.

Tokia paslaugų krepšelio kaina nėra nuleista iš dangaus – numatyta, kad mokėjimo paslaugų krepšelio kaina gyventojams negali viršyti 1,5% valstybės remiamų pajamų dydžio. Šiuo metu šis dydis sudaro 102 Eur, tad iš to krepšelio kaina ir išeina ne didesnė kaip 1,53 Eur.

Keisti Mokėjimų įstatymą valdžia sugalvojo ne iš geros širdies, o dėl to, kad tą įpareigojo Europos Parlamento priimta direktyva.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sako, kad su banko sąskaita susijusios mokėjimo paslaugos yra tapusios būtinybe, todėl bus siekiama, kad jomis galėtų naudotis kuo daugiau gyventojų, o paslaugų kaina būtų prieinama. „Pagal Mokėjimų įstatymo projekte įtvirtintus kriterijus sudarėme būtiniausių mokėjimo paslaugų rinkinį – pradedant lėšų pervedimais ir baigiant grynųjų pinigų išėmimu iš bankomato“, – sako p. Vasiliauskas.

infogr.am::infogram_0_finansiniu_paslaugu_krepselis

Svarbu tai, kad nors bankai ir kredito unijos savo klientams privalės pasiūlyti sudarytą mokėjimo paslaugų krepšelį, vartotojai galės laisvai pasirinkti, ar nemokamai pereiti prie jo, ar naudotis standartiniais įkainiais ir kitais mokėjimo paslaugų teikėjų pasiūlymais.

Lietuvos bankas tikisi, kad sudarytas būtiniausių paslaugų krepšelis ir kitų Mokėjimo sąskaitų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas užtikrins didesnį įkainių skaidrumą ir konkurenciją tarp mokėjimo paslaugų teikėjų.

Kai kam nemokamai

Numatyta, kad būtiniausių paslaugų krepšelis vartotojams, kuriems paskirta piniginė socialinė parama, turės būti teikiamas nemokamai, todėl tai bus proga Seimo nariams prieš rinkimus teigiamai pasirodyti prieš žemiausių pajamų rinkėjus.

Lietuvos banko skaičiavimu, į tokį nemokamą paslaugų paketą gali pretenduoti 150.000 gyventojų. Pagal Registrų centro duomenis, tokių asmenų galės būti dar daugiau – 350.000 asmenų.

Mokėjimų įstatymo pakeitimams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Tikimasi, kad tai įvyks šiais metais, nes europinė direktyva į Lietuvos teisė turi būti perkelta kitąmet.

Bankų pasipriešinimas

Tačiau, prieš palaiminant pakeitimus, valdžiai teks atlaikyti bankų pasipriešinimą. VŽ žiniomis, bankams bazinių paslaugų pakete labiausiai nepatinka keli dalykai.

Pirmasis – 10-ies nemokamų pervedimų eurais internetu limitas. Palyginimui, į didžiausio šalyje SEB banko savo iniciatyva prieš kelis metus pristatytą mokėjimo planą (jis kainuoja 1,45 Eur per mėnesį) „Sumanu“ įeina tik 5 pervedimai.

Bankams taip pat kliūva tai, kad bazinių paslaugų naudotojams negalės būti taikomas lėšų įskaitymo į sąskaitą mokestis, kuris dabar šalyje yra taikomas itin plačiai. Beje, Latvijoje ar Estijoje tokio mokesčio iš viso nėra.

Rinkoje kalbama, kad kai kuriems bankams nepatinka ir tai, kad nebus galimybės apmokestinti kiekvieną pinigų išsiėmimo iš bankomato operaciją. Pavyzdžiui, DNB bankas iš bankomato nusiimant iki 500 Eur taiko privalomą 0,3 Eur mokestį.

„Siekis riboti bankų įkainius yra panašus į prekybos įkainių ribojimą. Tai eliminuos kai kuriuos mažesnius mokėjimų rinkos žaidėjus ir kai kurias bankų paslaugas, tad koncentracija rinkoje padidės“, – sako Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Jis teigia nesuprantantis, kaip bazinių paslaugų krepšelyje galima nustatyti net 10 nemokamų pervedimų.

„Dabar vidutinis klientas atlieka vidutiniškai 6 kartus mažiau operacijų per mėnesį, tad kam reikalingos toks didelis limitas? Neaišku ir tai, kodėl bus sudaryta galimybė nemokamai išsigryninti ne mažiau kaip 550 Eur, kai, pagal mūsų atliktą tyrimą, visiškai pakaktų 500 Eur“, – sako p. Kropas.

Asociacija taip pat teigia, kad Lietuvos banko siūlomas būtiniausių banko paslaugų kainų reguliavimas turi būti pagrįstas teikiamų paslaugų kaštais, o dabar gi į juos neatsižvelgiama. Maža to, pasiūlytas krepšelis esą yra perteklinis, vertinant pačių aktyviausių bankų klientų naudojamą paslaugų skaičių.

Užstoja bankus

Ginti bankų ir kredito unijų interesų stojo ir daugiau nei 1.500 verslo narių vienijanti asociacija Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Organizacija teigia, kad Vyriausybė nenori pati mokėti už šios europinės direktyvos perkėlimą ir bando priversti tai padaryti kredito įstaigas – bankus ir kredito unijas.

„Dabartinis siūlomas paslaugų paketas ir numatoma jo kaina didins ne bankų pelnus, o nuostolius. 1,53 Eur nė iš tolo nepriartėja prie kredito įstaigų patiriamų sąnaudų. Be to, Lietuvos bankas dar 2011 m. konstatavo, kad du trečdaliai tokių pagrindinių paslaugų yra nuostolingos“, – kalba Šarūnas Kliokys, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, jei dabartiniai siūlymai būtų priimti tokie, kokie yra, nuostolių patirtų ne tik kredito įstaigos, bet ir jų klientai bei visa šalies ekonomika.

„Privertus kredito įstaigas teikti nuostolingas paslaugas, galimybės jomis naudotis sumažės – juk kas norės dirbti nuostolingai. Savo ruožtu investicijos į rinkos plėtrą smuks, pasitrauks mažieji žaidėjai, o iš to išloš nebent didžiosios kredito įstaigos. Kaip sumažėjusi konkurencija paveikia kainas, taip pat dauguma žino. Be to, tokio prabangaus direktyvos perkėlimo neplanuoja nė viena kaimyninė šalis, tad dabar siūlomi pakeitimai sumažins ne tik vietines, bet ir užsienio investicijas Lietuvoje“, – kalba p. Kliokys.

Asociacijos vertinimu, 1,53 Eur per mėnesį vertės bus tik pagrindinių paslaugų, o ne aktyvaus vartotojo paslaugų paketas. 

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 17 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„MoQ“ mokės vartotojams – startuoja dalies pinigų grąžinimo programa Premium 19

Ryšio operatorių įkurtas mobiliųjų mokėjimų startuolis „MoQ“ (UAB „Mobilieji mokėjimai“), priverstas dėl...

Technologijos
2019.01.20
VŽ paaiškina: kaip veikia europinis indėlių draudimas 1

Europos Sąjungos institucijos šiuo metu dirba prie bendros indėlių draudimo sistemos (angl. European Deposit...

Rinkos
2019.01.19
SEB ir klientų ginčas: prievaizdas turėjo trečią nuomonę 10

Lietuvoje gyvenanti šeima, iš SEB banko siekusi išsireikalauti būsto paskolų palūkanų sumažinimo nuo 4,29%...

Rinkos
2019.01.18
„Snoro“ ikiteisminiame tyrime nustatyta apie 0,5 mlrd. Eur žala 11

Bankrutavusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo byloje ikiteisminį tyrimą ketvirtadienį baigę...

Finansai
2019.01.17
Prokurorai baigė tyrimą dėl „Snoro“ turto pasisavinimo 2

Prokurorai ketvirtadienį baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl didelės vertės žlugusio banko „Snoras“...

Finansai
2019.01.17
Medicinos bankas: S. Karoso mirtis veiklos nepaveiks 8

Trečiadienį mirus pagrindiniam Medicinos banko akcininkui Sauliui Karosui, banko atstovai ramina, kad banko...

Rinkos
2019.01.16
LB: bankų įkainių skaičiuoklė padidins konkurenciją 1

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę, kuri vartotojams leidžia palyginti bankų, kredito unijų,...

Finansai
2019.01.16
Interviu: „Revolut“ sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą Premium 17

„Revolut“ įsiliejimas į šalies bankų gretas sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą, nes ji gaus naują...

Rinkos
2019.01.16
2018-uosius vainikavo „Moody‘s“ ir „Google“ investicijos, atėjo regionų eilė 4

2018 m. - antri metai iš eilės be pertraukos, kai Lietuvoje įsikuria gerai žinomos globalios kompanijos,...

Verslo aplinka
2019.01.15
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Lietuva – antra Europoje pagal „fintech“ įmonių licencijavimą 7

Lietuva laikosi savo deklaruotos pozicijos paversti šalį finansinių technologijų („fintech“) centru Europos...

Rinkos
2019.01.14
Nyderlandų „Factris” perka lietuvių įkurtą „Debifo“ 14

Nyderlandų faktoringo bendrovė „Factris” už neskelbiamą sumą įsigijo 100% Lietuvos faktoringo paslaugų įmonės...

Rinkos
2019.01.14
Specializuoto banko steigimas: 1 mln. Eur sąskaitoje – tik pradžia Premium 2

Lietuvoje galimybė įsteigti specializuotą banką atsirado 2017 m., kai buvo priimti tai numatantys teisės...

Rinkos
2019.01.11
Dėl atmesto akredityvo „Metruna“ teikia ieškinį „Swedbank“ Premium 13

Metalo laužo atliekų supirkimo UAB „Metruna“ įvertino nuostolius, kuriuos patyrė bankui „Swedbank“ atsisakius...

Pramonė
2019.01.11
Vertingiausiu finansų startuoliu Europoje tapo N26 38

Vokietijos interneto bankas N26 pritraukė 300 mln. USD investiciją ir tapo vertingiausiu finansų technologijų...

Technologijos
2019.01.10
Vidutinės naujų būsto paskolų palūkanos pasiekė 2,30% 8

Vidutinės naujai išduodamų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pernai lapkritį pasiekė 2,30% – 0,26 proc.

Rinkos
2019.01.09
„Orion Securities“ neria į gerovės paslaugas 7

Lietuvos finansų maklerio įmonė „Orion Securities“ neria į naują veiklos sritį – gerovės valdymo paslaugų...

Rinkos
2019.01.08
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
„Revolut“ licencija: našta ar galimybė Lietuvai Premium 25

Jungtinės Karalystės startuoliui „Revolut“ liejantis į Lietuvos bankų gretas, centrinis bankas gesina...

Rinkos
2019.01.08
S. Jakeliūnas dėl „Revolut“ veiklos kreipėsi į FNTT ir VSD 46

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo...

Finansai
2019.01.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau