„Greitukų“ mūšis baigtas, laukia kova dėl bankų įkainių

Publikuota: 2015-11-29
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Seime nurimus aistroms dėl greitųjų kreditų reguliavimo, naujas mūšis laukia dėl pagrindinių bankų ir kredito unijų paslaugų kainų. Šioje kovoje kausis politikai, norintys apriboti bankų apetitą ir prieš rinkimus prisigerinti mažiau uždirbantiesiems ir socialiai remtiniems asmenims, ir savo lobistų gretas išplėtę bankai.

Lietuvos bankas prieš savaitę paskelbė nustatęs būtiniausias bankų ir kredito unijų teikiamas paslaugas, kurių paketas visiems gyventojams turės būti teikiamas už reguliuojamą kainą. Numatoma, kad gyventojams ši kaina negalėtų būti didesnė nei 1,53 Eur per mėnesį. Tuo tarpu socialiai remtini asmenys šiuo paslaugų krepšeliu galės naudotis nemokamai.

Tokia paslaugų krepšelio kaina nėra nuleista iš dangaus – numatyta, kad mokėjimo paslaugų krepšelio kaina gyventojams negali viršyti 1,5% valstybės remiamų pajamų dydžio. Šiuo metu šis dydis sudaro 102 Eur, tad iš to krepšelio kaina ir išeina ne didesnė kaip 1,53 Eur.

Keisti Mokėjimų įstatymą valdžia sugalvojo ne iš geros širdies, o dėl to, kad tą įpareigojo Europos Parlamento priimta direktyva.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sako, kad su banko sąskaita susijusios mokėjimo paslaugos yra tapusios būtinybe, todėl bus siekiama, kad jomis galėtų naudotis kuo daugiau gyventojų, o paslaugų kaina būtų prieinama. „Pagal Mokėjimų įstatymo projekte įtvirtintus kriterijus sudarėme būtiniausių mokėjimo paslaugų rinkinį – pradedant lėšų pervedimais ir baigiant grynųjų pinigų išėmimu iš bankomato“, – sako p. Vasiliauskas.

infogr.am::infogram_0_finansiniu_paslaugu_krepselis

Svarbu tai, kad nors bankai ir kredito unijos savo klientams privalės pasiūlyti sudarytą mokėjimo paslaugų krepšelį, vartotojai galės laisvai pasirinkti, ar nemokamai pereiti prie jo, ar naudotis standartiniais įkainiais ir kitais mokėjimo paslaugų teikėjų pasiūlymais.

Lietuvos bankas tikisi, kad sudarytas būtiniausių paslaugų krepšelis ir kitų Mokėjimo sąskaitų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas užtikrins didesnį įkainių skaidrumą ir konkurenciją tarp mokėjimo paslaugų teikėjų.

Kai kam nemokamai

Numatyta, kad būtiniausių paslaugų krepšelis vartotojams, kuriems paskirta piniginė socialinė parama, turės būti teikiamas nemokamai, todėl tai bus proga Seimo nariams prieš rinkimus teigiamai pasirodyti prieš žemiausių pajamų rinkėjus.

Lietuvos banko skaičiavimu, į tokį nemokamą paslaugų paketą gali pretenduoti 150.000 gyventojų. Pagal Registrų centro duomenis, tokių asmenų galės būti dar daugiau – 350.000 asmenų.

Mokėjimų įstatymo pakeitimams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Tikimasi, kad tai įvyks šiais metais, nes europinė direktyva į Lietuvos teisė turi būti perkelta kitąmet.

Bankų pasipriešinimas

Tačiau, prieš palaiminant pakeitimus, valdžiai teks atlaikyti bankų pasipriešinimą. VŽ žiniomis, bankams bazinių paslaugų pakete labiausiai nepatinka keli dalykai.

Pirmasis – 10-ies nemokamų pervedimų eurais internetu limitas. Palyginimui, į didžiausio šalyje SEB banko savo iniciatyva prieš kelis metus pristatytą mokėjimo planą (jis kainuoja 1,45 Eur per mėnesį) „Sumanu“ įeina tik 5 pervedimai.

Bankams taip pat kliūva tai, kad bazinių paslaugų naudotojams negalės būti taikomas lėšų įskaitymo į sąskaitą mokestis, kuris dabar šalyje yra taikomas itin plačiai. Beje, Latvijoje ar Estijoje tokio mokesčio iš viso nėra.

Rinkoje kalbama, kad kai kuriems bankams nepatinka ir tai, kad nebus galimybės apmokestinti kiekvieną pinigų išsiėmimo iš bankomato operaciją. Pavyzdžiui, DNB bankas iš bankomato nusiimant iki 500 Eur taiko privalomą 0,3 Eur mokestį.

„Siekis riboti bankų įkainius yra panašus į prekybos įkainių ribojimą. Tai eliminuos kai kuriuos mažesnius mokėjimų rinkos žaidėjus ir kai kurias bankų paslaugas, tad koncentracija rinkoje padidės“, – sako Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Jis teigia nesuprantantis, kaip bazinių paslaugų krepšelyje galima nustatyti net 10 nemokamų pervedimų.

„Dabar vidutinis klientas atlieka vidutiniškai 6 kartus mažiau operacijų per mėnesį, tad kam reikalingos toks didelis limitas? Neaišku ir tai, kodėl bus sudaryta galimybė nemokamai išsigryninti ne mažiau kaip 550 Eur, kai, pagal mūsų atliktą tyrimą, visiškai pakaktų 500 Eur“, – sako p. Kropas.

Asociacija taip pat teigia, kad Lietuvos banko siūlomas būtiniausių banko paslaugų kainų reguliavimas turi būti pagrįstas teikiamų paslaugų kaštais, o dabar gi į juos neatsižvelgiama. Maža to, pasiūlytas krepšelis esą yra perteklinis, vertinant pačių aktyviausių bankų klientų naudojamą paslaugų skaičių.

Užstoja bankus

Ginti bankų ir kredito unijų interesų stojo ir daugiau nei 1.500 verslo narių vienijanti asociacija Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Organizacija teigia, kad Vyriausybė nenori pati mokėti už šios europinės direktyvos perkėlimą ir bando priversti tai padaryti kredito įstaigas – bankus ir kredito unijas.

„Dabartinis siūlomas paslaugų paketas ir numatoma jo kaina didins ne bankų pelnus, o nuostolius. 1,53 Eur nė iš tolo nepriartėja prie kredito įstaigų patiriamų sąnaudų. Be to, Lietuvos bankas dar 2011 m. konstatavo, kad du trečdaliai tokių pagrindinių paslaugų yra nuostolingos“, – kalba Šarūnas Kliokys, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, jei dabartiniai siūlymai būtų priimti tokie, kokie yra, nuostolių patirtų ne tik kredito įstaigos, bet ir jų klientai bei visa šalies ekonomika.

„Privertus kredito įstaigas teikti nuostolingas paslaugas, galimybės jomis naudotis sumažės – juk kas norės dirbti nuostolingai. Savo ruožtu investicijos į rinkos plėtrą smuks, pasitrauks mažieji žaidėjai, o iš to išloš nebent didžiosios kredito įstaigos. Kaip sumažėjusi konkurencija paveikia kainas, taip pat dauguma žino. Be to, tokio prabangaus direktyvos perkėlimo neplanuoja nė viena kaimyninė šalis, tad dabar siūlomi pakeitimai sumažins ne tik vietines, bet ir užsienio investicijas Lietuvoje“, – kalba p. Kliokys.

Asociacijos vertinimu, 1,53 Eur per mėnesį vertės bus tik pagrindinių paslaugų, o ne aktyvaus vartotojo paslaugų paketas. 

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 17 d.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 9

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
10:28
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
10:21
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 22

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16
Amerika šiemet ruošiasi keliems palūkanų karpymams 5

JAV centrinis bankas (FED) liepos pabaigoje turėtų pirmą kartą nuo praeitos krizės sumažinti bazines...

Rinkos
2019.07.16
Su programėle „Swedbank“ susidorojo, laukia konkurentų sąskaitų integravimas Premium 18

Šiandien „Swedbank“ pristato atsiskaitymų galimybę dėvimais „Garmin“ ir „Fitbit“ įrenginiais. Bankas pasirašė...

Paslaugos
2019.07.16
Kiek skolintis būstui yra protinga Premium 57

Būsto įperkamumui viršijant rekordus, o palūkanoms dar ilgai žadant būti rekordiškai žemoms, gyventojams gali...

Rinkos
2019.07.15
SEB grynasis pelnas augo 14% 19

Pirmąjį šių metų pusmetį SEB banko grupė Lietuvoje uždirbo 58,6 mln. Eur grynojo pelno, arba 14% daugiau nei...

Rinkos
2019.07.12
Lietuviškas startuolis paleidžia tarpusavio draudimo platformą Premium 22

Sunešti bendrą fondą, skirtą nelaimingiems atsitikimams, ir taip pasidalyti draudimo riziką galima kartu su...

Rinkos
2019.07.12
„Luminor“ atleis mažiau darbuotojų nei planavo – 370 26

Veiklos modelį keičiantis vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Luminor“ birželį apie atleidimą perspėjo 194...

Vadyba
2019.07.11
EURIBOR reforma: bankai jau koreguoja sutartis, LB prašo konsultuotis   Premium 7

Europoje artėjant EURIBOR ir LIBOR reformoms, Lietuvos bankai, kartą jau „pralošę“ dėl neigiamų EURIBOR ir...

Rinkos
2019.07.10
Bankai neskuba prisijungti prie „Facebook“ kriptovaliutos projekto

Didieji pasaulio bankai kol kas linkę ignoruoti socialinio tinklo „Facebook“ kriptovaliutos projektą „Libra“.

Rinkos
2019.07.09
„Deutsche Bank“ ruošiasi atleisti 18.000 darbuotojų 16

Pertvarką planuojantis Vokietijos kapitalo bankas „Deutsche Bank“ ruošiasi atsisakyti penktadalio darbuotojų.

Finansai
2019.07.07
„Danske Bank“ rinko informaciją apie banko nuodėmių viešintoją, teigia jo teisininkas

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ inicijavo vidinį tyrimą dėl buvusio darbuotojo, kuris pradėjo...

Rinkos
2019.07.05
Prognozės: neigiamas EURIBOR – iki pat 2024 m. vasaros Premium 24

JAV federalinis rezervų bankas (FED) dar šią vasarą ruošiasi kirpti bazines palūkanas. Panašiam žingsniui...

Rinkos
2019.07.05
„Revolut Bank“ pradžioje matuojasi penkto pagal dydį banko vietą Premium 40

Vyriausybinės komisijos sprendimas, kuriuo trečiąkart pripažinta, kad „Revolut“ grėsmių Lietuvos...

Rinkos
2019.07.04
„Swedbank“ baigia programėlės bandymus, diegia mokėjimus apyrankėmis 22

„Swedbank“ skelbia baigiantis programėlės „Swedbank 2019“ viešus bandymus (angl. beta testing). Tiesa, senoji...

Paslaugos
2019.07.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau