„Greitukų“ mūšis baigtas, laukia kova dėl bankų įkainių

Publikuota: 2015-11-29
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Seime nurimus aistroms dėl greitųjų kreditų reguliavimo, naujas mūšis laukia dėl pagrindinių bankų ir kredito unijų paslaugų kainų. Šioje kovoje kausis politikai, norintys apriboti bankų apetitą ir prieš rinkimus prisigerinti mažiau uždirbantiesiems ir socialiai remtiniems asmenims, ir savo lobistų gretas išplėtę bankai.

Lietuvos bankas prieš savaitę paskelbė nustatęs būtiniausias bankų ir kredito unijų teikiamas paslaugas, kurių paketas visiems gyventojams turės būti teikiamas už reguliuojamą kainą. Numatoma, kad gyventojams ši kaina negalėtų būti didesnė nei 1,53 Eur per mėnesį. Tuo tarpu socialiai remtini asmenys šiuo paslaugų krepšeliu galės naudotis nemokamai.

Tokia paslaugų krepšelio kaina nėra nuleista iš dangaus – numatyta, kad mokėjimo paslaugų krepšelio kaina gyventojams negali viršyti 1,5% valstybės remiamų pajamų dydžio. Šiuo metu šis dydis sudaro 102 Eur, tad iš to krepšelio kaina ir išeina ne didesnė kaip 1,53 Eur.

Keisti Mokėjimų įstatymą valdžia sugalvojo ne iš geros širdies, o dėl to, kad tą įpareigojo Europos Parlamento priimta direktyva.

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sako, kad su banko sąskaita susijusios mokėjimo paslaugos yra tapusios būtinybe, todėl bus siekiama, kad jomis galėtų naudotis kuo daugiau gyventojų, o paslaugų kaina būtų prieinama. „Pagal Mokėjimų įstatymo projekte įtvirtintus kriterijus sudarėme būtiniausių mokėjimo paslaugų rinkinį – pradedant lėšų pervedimais ir baigiant grynųjų pinigų išėmimu iš bankomato“, – sako p. Vasiliauskas.

infogr.am::infogram_0_finansiniu_paslaugu_krepselis

Svarbu tai, kad nors bankai ir kredito unijos savo klientams privalės pasiūlyti sudarytą mokėjimo paslaugų krepšelį, vartotojai galės laisvai pasirinkti, ar nemokamai pereiti prie jo, ar naudotis standartiniais įkainiais ir kitais mokėjimo paslaugų teikėjų pasiūlymais.

Lietuvos bankas tikisi, kad sudarytas būtiniausių paslaugų krepšelis ir kitų Mokėjimo sąskaitų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas užtikrins didesnį įkainių skaidrumą ir konkurenciją tarp mokėjimo paslaugų teikėjų.

Kai kam nemokamai

Numatyta, kad būtiniausių paslaugų krepšelis vartotojams, kuriems paskirta piniginė socialinė parama, turės būti teikiamas nemokamai, todėl tai bus proga Seimo nariams prieš rinkimus teigiamai pasirodyti prieš žemiausių pajamų rinkėjus.

Lietuvos banko skaičiavimu, į tokį nemokamą paslaugų paketą gali pretenduoti 150.000 gyventojų. Pagal Registrų centro duomenis, tokių asmenų galės būti dar daugiau – 350.000 asmenų.

Mokėjimų įstatymo pakeitimams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Tikimasi, kad tai įvyks šiais metais, nes europinė direktyva į Lietuvos teisė turi būti perkelta kitąmet.

Bankų pasipriešinimas

Tačiau, prieš palaiminant pakeitimus, valdžiai teks atlaikyti bankų pasipriešinimą. VŽ žiniomis, bankams bazinių paslaugų pakete labiausiai nepatinka keli dalykai.

Pirmasis – 10-ies nemokamų pervedimų eurais internetu limitas. Palyginimui, į didžiausio šalyje SEB banko savo iniciatyva prieš kelis metus pristatytą mokėjimo planą (jis kainuoja 1,45 Eur per mėnesį) „Sumanu“ įeina tik 5 pervedimai.

Bankams taip pat kliūva tai, kad bazinių paslaugų naudotojams negalės būti taikomas lėšų įskaitymo į sąskaitą mokestis, kuris dabar šalyje yra taikomas itin plačiai. Beje, Latvijoje ar Estijoje tokio mokesčio iš viso nėra.

Rinkoje kalbama, kad kai kuriems bankams nepatinka ir tai, kad nebus galimybės apmokestinti kiekvieną pinigų išsiėmimo iš bankomato operaciją. Pavyzdžiui, DNB bankas iš bankomato nusiimant iki 500 Eur taiko privalomą 0,3 Eur mokestį.

„Siekis riboti bankų įkainius yra panašus į prekybos įkainių ribojimą. Tai eliminuos kai kuriuos mažesnius mokėjimų rinkos žaidėjus ir kai kurias bankų paslaugas, tad koncentracija rinkoje padidės“, – sako Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Jis teigia nesuprantantis, kaip bazinių paslaugų krepšelyje galima nustatyti net 10 nemokamų pervedimų.

„Dabar vidutinis klientas atlieka vidutiniškai 6 kartus mažiau operacijų per mėnesį, tad kam reikalingos toks didelis limitas? Neaišku ir tai, kodėl bus sudaryta galimybė nemokamai išsigryninti ne mažiau kaip 550 Eur, kai, pagal mūsų atliktą tyrimą, visiškai pakaktų 500 Eur“, – sako p. Kropas.

Asociacija taip pat teigia, kad Lietuvos banko siūlomas būtiniausių banko paslaugų kainų reguliavimas turi būti pagrįstas teikiamų paslaugų kaštais, o dabar gi į juos neatsižvelgiama. Maža to, pasiūlytas krepšelis esą yra perteklinis, vertinant pačių aktyviausių bankų klientų naudojamą paslaugų skaičių.

Užstoja bankus

Ginti bankų ir kredito unijų interesų stojo ir daugiau nei 1.500 verslo narių vienijanti asociacija Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Organizacija teigia, kad Vyriausybė nenori pati mokėti už šios europinės direktyvos perkėlimą ir bando priversti tai padaryti kredito įstaigas – bankus ir kredito unijas.

„Dabartinis siūlomas paslaugų paketas ir numatoma jo kaina didins ne bankų pelnus, o nuostolius. 1,53 Eur nė iš tolo nepriartėja prie kredito įstaigų patiriamų sąnaudų. Be to, Lietuvos bankas dar 2011 m. konstatavo, kad du trečdaliai tokių pagrindinių paslaugų yra nuostolingos“, – kalba Šarūnas Kliokys, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, jei dabartiniai siūlymai būtų priimti tokie, kokie yra, nuostolių patirtų ne tik kredito įstaigos, bet ir jų klientai bei visa šalies ekonomika.

„Privertus kredito įstaigas teikti nuostolingas paslaugas, galimybės jomis naudotis sumažės – juk kas norės dirbti nuostolingai. Savo ruožtu investicijos į rinkos plėtrą smuks, pasitrauks mažieji žaidėjai, o iš to išloš nebent didžiosios kredito įstaigos. Kaip sumažėjusi konkurencija paveikia kainas, taip pat dauguma žino. Be to, tokio prabangaus direktyvos perkėlimo neplanuoja nė viena kaimyninė šalis, tad dabar siūlomi pakeitimai sumažins ne tik vietines, bet ir užsienio investicijas Lietuvoje“, – kalba p. Kliokys.

Asociacijos vertinimu, 1,53 Eur per mėnesį vertės bus tik pagrindinių paslaugų, o ne aktyvaus vartotojo paslaugų paketas. 

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 17 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kredito garantijos ūkininkams – paskui ES projektus Premium

Ūkininkai vis labiau domisi kredito garantijomis – per pirmąjį šių metų pusmetį jų jau suteikta trečdaliu...

Agroverslas
2018.07.20
Bankams ruošiamas naujas finansavimosi būdas

Lietuvos komerciniai bankai galbūt jau kitąmet galės turėti visiškai naują finansavimo šaltinį.

Rinkos
2018.07.19
„Danske Bank“ nori išpirkti kaltę: pasiruošęs aukoti 230 mln. USD 12

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“, įsivėlęs į bene didžiausią nuo banko įkūrimo 1871 m. skandalą, savo...

Rinkos
2018.07.19
„Danske Bank“ akcijoms seniai nebuvo taip blogai 8

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“, įsipainiojusio į galimo pinigų plovimo per Baltijos šalis skandalą,...

Rinkos
2018.07.18
Per „Revolut“ galimai plauti pinigai 7

Lietuviškos bankinės licencijos siekiantis Jungtinės Karalystės finansų startuolis „Revolut“ informavo britų...

Rinkos
2018.07.18
Medicinos banko grynasis pelnas augo 65% 3

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas per pirmąjį 2018 m. pusmetį uždirbo 0,71 mln. Eur grynojo pelno. Tai yra...

Finansai
2018.07.18
JAV bankai prisuka pinigų kranelius komerciniam NT finansuoti 7

JAV bankai atsargiau vertina komercinio nekilnojamojo turto (NT) perspektyvas, todėl mažina išduodamų paskolų...

Statyba ir NT
2018.07.18
Bankai atsisako klientų, o pakilęs spiečius ieško naujo avilio Premium 5

Latvijos, Estijos, Kipro ir daugelio kitų Europos Sąjungos šalių bankai atsisako senųjų klientų, jeigu šie...

Finansai
2018.07.18
„Swedbank“ Lietuvoje 5% išaugino grynąjį pelną 2

„Swedbank“ Lietuvoje per 2018 m. pirmąjį pusmetį uždirbo 59 mln. Eur grynojo pelno. Tai yra 5% daugiau nei...

Finansai
2018.07.18
SEB grynojo pelno uždirbo 29% daugiau 12

SEB grupė Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 51,6 mln. Eur, arba 29% daugiau grynojo pelno nei prieš...

Rinkos
2018.07.17
Nesibylinėję dėl neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų išmokas gaus paskutiniai 20

Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymų išmokėti jiems priklausančias draudimines išmokas...

Rinkos
2018.07.13
Pinigų plovykla vadinamas „Danske Bank“ degina įvaizdžio likučius Premium 7

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“, verslo interesų turintis ir Lietuvoje, vis labiau klimpsta į pinigų...

Rinkos
2018.07.11
Teismas: SEB į Estijos fondą investavusiems klientams turi atlyginti 153.000 Eur 1

Vienas didžiausių šalyje komercinių SEB bankas į žlugusį Estijos investicijų fondą „GILD Arbitrage Risk...

Finansai
2018.07.11
Įžvelgia reguliacines ir reputacines rizikas Šiaurės šalių bankams Baltijos šalyse Premium 1

Pasaulinė reitingų agentūra „DBRS Ratings Limited“ naujausioje apžvalgoje apie Šiaurės šalių bankus Baltijos...

Rinkos
2018.07.11
„Swedbank“ teisme išgirdo nepalankų sprendimą 17

Bankui „Swedbank“ nepavyko teisme užginčyti nepalankaus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos...

Rinkos
2018.07.11
Kaip už būsto paskolą sumokėti iki 34% mažiau palūkanų 36

Sakoma, kad pirkdami būstą su kreditu vieną būstą nusiperkate sau, o kitą nuperkate bankui.

Rinkos
2018.07.08
Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai gaus išmokas 20

Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai gaus iki 100.000 Eur indėlių draudimo išmokas - po 6 m.

Rinkos
2018.07.05
Įtartini pinigų srautai per Estijos „Danske Bank“ – dvigubai didesni nei skaičiuota 3

Per „Danske Bank“ padalinį Estijoje galimai galėjo būti išplauta per 53 mlrd. DKK (7,1 mlrd. Eur), arba...

Rinkos
2018.07.04
Numavičiaus šeimos biuras nutraukia veiklą Lietuvoje 62

Turtingiausiu iš Lietuvos kilusiu verslininku tituluojamas Nerijus Numavičiaus nutraukia kone paskutinius...

Rinkos
2018.07.03
„Sodra“ nebus geresnė anuitetų teikėja už verslą 26

Pensijų kaupimo sistema buvo sukurta siekiant diversifikuoti pensijų mokėjimo šaltinius bei sumažinti...

Rinkos
2018.07.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau