Atlyginimų mokėjimo naujovę stabdo abejingumas

Publikuota: 2015-11-28
Šarūnas Ruzgys, „DNB investicijų valdymo“ generalinis direktorius: „Vakarų įmonėje pensijų kaupimo programa yra savaime suprantamas dalykas, joks save gerbiantis darbuotojas net ir nepriimtų kvietimo dirbti, jei tokia programa neveikia.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Šarūnas Ruzgys, „DNB investicijų valdymo“ generalinis direktorius: „Vakarų įmonėje pensijų kaupimo programa yra savaime suprantamas dalykas, joks save gerbiantis darbuotojas net ir nepriimtų kvietimo dirbti, jei tokia programa neveikia.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos darbdaviai vis dažniau ryžtasi dalį atlyginimo pervesti į privatų darbuotojo pensijų fondą arba gyvybės draudimo sąskaitą. Tuo vis dažniau naudojasi Lietuvos kapitalo įmonės, dažnai – atsiskaitydamos su einančiaisiais aukštesnes pareigas. Tačiau spartesniam tokios praktikos išpopuliarėjimui kartais kerta pačių dirbančiųjų abejingumas naujovei.

Pasak draudimo ir pensijų fondų rinkos dalyvių, darbdaviai nauju keliu suka norėdami užsitikrinti darbuotojų lojalumą, parodyti socialinę atsakomybę. Be to, darbdavius vilioja ir mokestinė tokio žingsnio nauda.

„Tai yra pigesnis būdas darbuotojo motyvacijai didinti, nei vien kelti algą. Palanki mokestinė bazė leidžia įmonėms ilgalaikį darbuotojų kaupimą įtraukti į leidžiamus atskaitymus ir nuo personalo išlaidų mokėti kiek mažesnius mokesčius. Pensijų programa Vakarų įmonėje – savaime suprantamas dalykas, joks save gerbiantis darbuotojas net ir nepriimtų kvietimo dirbti, jei tokia programa neveikia“, – pranašumus vardija Šarūnas Ruzgys, „DNB investicijų valdymo“ generalinis direktorius.

Pagrindinė nauda darbdaviui yra ta, kad, jei pasirūpinama darbuotojų pensija, gyvybės ar papildomu sveikatos draudimu, jam nereikia mokėti su darbo santykiais susijusių mokesčių.

Tačiau, kaip teigiama Valstybinės mokesčių inspekcijos VŽ atsiųstame paaiškinime, gyventojų pajamų mokestis neskaičiuojamas tik tuomet, kai bendra tokių įmokų vertė per metus neviršija 25% metinio darbuotojo atlyginimo, neatskaičius mokesčių.

infogr.am::infogram_0_mokesciu_lengvatos_taikomos_jeigu_darbdavys_moka_sias_imokas

Pasak p. Ruzgio, rinkdamasi tarp III pakopos (papildomo savanoriško kaupimo) ir investicinio gyvybės draudimo įmonė turėtų sau atsakyti į klausimą, koks pagrindinis tikslas: „Ar norima darbuotojus apdrausti, o iš to, kas liks atskaičius draudimo kaštus, sukaupti tam tikrą sumą ateičiai, ar norima sukaupti kuo didesnę sumą ateičiai su kuo mažesniais atskaitymo dydžiais?“

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, UAB „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė, atkreipia dėmesį į pasiruošimo periodą – žengiant žingsnį link savanoriško kaupimo, diskusijoje privalo dalyvauti tiek darbdavys, tiek darbuotojai.

„Kad ilgalaikio lėšų kaupimo programa būtų įdiegta teisingai, svarbu skirti laiko pasiruošimui, diskusijoms apie poreikius su darbdaviu, darbuotojų atstovais. Kaip ir renkantis bet kokias kitas ilgalaikes investicijas, rekomenduojame iš anksto apsibrėžti, kokią sumą norima sukaupti pensijai, pasirinkti priimtiną investavimo rizikos lygį. Taip pat periodiškai – bent kartą per metus - peržiūrėti sutartį. Tuomet svarbu atsižvelgti į jau sukauptą sumą, įmokos dydį, investavimo laikotarpį ir rizikos kategoriją, įvertinti, ar nepasikeitė finansinė situacija, ekonominiai aspektai, pasitikrinti, kaip sekasi investicijoms“, – VŽ aiškina p. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Jaučia susidomėjimą

Draudimo brokerių bendrovė „Balto Link“ teigia jaučianti augantį verslo susidomėjimą, tačiau pabrėžia, kad finansų krizės atgarsiai vis dar neišsisklaidė.

„Bendrovės nori paskatinti darbuotojus, užsitikrinti jų lojalumą. Verslas siekia būti socialiai atsakingas, sekti geriausiais pavyzdžiais. Kita vertus, įmonės vis dar prisimena finansų krizę, tad kiek atsargiai žiūri į ilgalaikius įsipareigojimus. Sveikatos draudimą galima pirkti vieniems metams, o pensijų kaupimas ar gyvybės draudimas – kur kas ilgesnis įsipareigojimas. Juk negali darbuotojui pasakyti: nutraukiame sutartį, nes nebeturime pinigų“, – sako Juozas Sargūnas, „Balto Link“ Motyvavimo programų skyriaus vadovas.

Gyvybės draudimo sutartis gali priklausyti arba darbdaviui, arba darbuotojui. Pirmuoju atveju verslas gali užsitikrinti didesnį lojalumą, prižadėdamas, kad, pavyzdžiui, sutartis pavaldiniui atiteks po trejų metų. Kitu atveju, sukaupta suma ir uždirbta grąža lieka bendrovės sąskaitoje.

„Viskas priklauso nuo susitarimo – ar darbuotojui paliekant įmonę darbdavys jam perduos gyvybės draudimo sutartį. Toliau moka pats darbuotojas. Darbdavys sutartyje gali pakeisti apdraustąjį ir toliau tęsti įmokas“, – aiškina Asta Grabinskė, UAGDPB „Aviva Lietuva“ vadovė.

Pasirinkusiųjų kaupti III pakopos pensijų fonduose dažnai paprašoma prisidėti ir savomis lėšomis. Taigi dalį moka darbdavys, dalį pats kaupiantysis. Čia pervesti pinigai, konvertuoti į pensijų fondo vienetus, yra darbuotojo nuosavybė, tad ir pasikeitus darbovietei žmogus toliau kaups pasirinktame pensijų fonde.

Didieji patenkinti

Šiais metais apie įmokas į III pakopos pensijų fondus pranešė didžiausia telekomunikacijų AB „Teo LT“ ir žemės ūkio AB „Linas Agro“. Praėjus daugiau nei pusmečiui, abi bendrovės rezultatus vertina neblogai, – darbuotojai tokiu pasiūlymu susiviliojo.

Iš 1.600 pasiūlymu galėjusių pasinaudoti „Teo“ darbuotojų prisijungti panoro pusė. Du trečdaliai iš jų pasirinkto maksimalią iš bendrovės lėšų mokamą 2% darbuotojo atlyginimo dydžio įmoką, antra tiek iš savo algos prisidėdami patys.

„Tai, kad pasirinkimas dalyvauti programoje pasiskirstė labai tolygiai visose amžiaus ir pajamų grupėse, rodo darbuotojų norą pasinaudoti sudarytomis sąlygomis kaupti ateičiai. Tokias galimybes savo darbuotojams Lietuvoje sudaro tik apie 7% įmonių. Vertinant išlaidų ir naudos balansą turime aiškią viziją: šiandien į darbuotojų gerovę investuoti pinigai taps ilgalaike nauda bendrovei“, – mano Ramūnas Bagdonas, „Teo“ personalo vadovas.

„Linas Agro Group“ pasiūlymu kaupti 50/50 principu pasinaudojo 75% iš tai galėjusių padaryti darbuotojų. Kai kuriems toks produktas nebuvo siūlomas, nes netiko, pavyzdžiui, dėl netrukus sukaksiančio pensinio amžiaus. Šiuo metu įmonėje dirba 124 žmonės.

„Darbuotojų apklausos nevykdėme, tačiau manau, kad toks skaičius parodo, jog sprendimas buvo teisingas. Tai puikus būdas motyvuoti darbuotojus, – sako Tomas Tumėnas, bendrovės finansų direktorius.

Gegužę įmonė kalbėjo, kad tokiai tvarkai pasiteisinus, kaupimas bus pasiūlytas ir kitose grupės bendrovėse. Kol kas tai neįvyko, tačiau planų neatsisakoma.

Geriau žvirblis rankoje

Kita vertus, ne visi naujos praktikos pavyzdžiai įkvepia.

Didžiausia šalyje ne gyvybės draudimo AB „Lietuvos draudimas“ anksčiau savo darbuotojams siūlė ilgalaikio investavimo produktų. Tačiau darbuotojai patys išreiškė norą apčiuopiamus paskatinimus gauti dabar.

Todėl šiuo metu priklausomai nuo einamų pareigų ir rezultatų bendrovė darbuotojams siūlo nelaimingų atsitikimų, kelionės draudimus, nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, galimybę sportuoti ir pan.

„Šie pasiūlymai yra sukurti ir tobulinami atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, jie ir pakeitė anksčiau bendrovėje buvusią investicinių produktų programą – žmonės išreiškė poziciją, kad pageidauja gauti premijas ar skatinimus dabar ir patys spręsti, kaip ir kur kaupti pensijas ar investuoti į gyvybės draudimą. Todėl dažniausiai toks motyvavimo modelis kaip investicijos nėra siejamas tiesiogiai su darbdaviu ir nejaučiama konkreti nauda“, – sako Virginija Mikutaitė, „Lietuvos draudimo“ Personalo departamento direktorė.

Nuo 15 iki 100 Eur

Kiekvienos įmonės pasirinkta įmokos suma gali būti individuali. „ERGO Life Insurance“, teikianti savanoriško pensinio draudimo paslaugą, skaičiuoja, kad šiemet vidutiniškai vienam darbuotojui skiriama 80 Eur per mėnesį, suma svyruoja tarp 30 ir 100 Eur.

„Bendrovės duomenimis, įmonės savanorišku pensiniu draudimu jau apdraudė daugiau kaip 1.700 darbuotojų. Dalis jų apdrausta grupinėmis draudimo sutartimis, kita dalis – individualiomis, dar apie 3.000 darbuotojų kaupiamos lėšos kaupiamojo gyvybės draudimo arba investicinio gyvybės draudimo formomis“, – sako Audronė Kupliauskienė, „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Gyvybės draudimo departamento Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė.

DNB skaičiuoja, kad 200–250 verslo klientų pasirinko į darbuotojų III pensijų pakopos sąskaitas pervesti 1-5% algos dydžio. „INVL Asset Management“ valdomuose fonduose darbdavio įmoka kas mėnesį siekia 15–50 Eur, „Aviva Lietuvoje“ vidutiniškai – 76 Eur. „SEB gyvybės draudime“ darbdavys kas mėnesį sumoka 67 Eur. Bendrovė skaičiuoja, kad šiais metais jau 93 įmonės (1.200 darbuotojų) pasirašė sutartis su dėl ilgalaikio lėšų kaupimo darbuotojams. 

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 19 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„MoQ“ mokės vartotojams – startuoja dalies pinigų grąžinimo programa Premium 6

Ryšio operatorių įkurtas mobiliųjų mokėjimų startuolis „MoQ“ (UAB „Mobilieji mokėjimai“), priverstas dėl...

VŽ paaiškina: kaip veikia europinis indėlių draudimas 1

Europos Sąjungos institucijos šiuo metu dirba prie bendros indėlių draudimo sistemos (angl. European Deposit...

Rinkos
2019.01.19
SEB ir klientų ginčas: prievaizdas turėjo trečią nuomonę 10

Lietuvoje gyvenanti šeima, iš SEB banko siekusi išsireikalauti būsto paskolų palūkanų sumažinimo nuo 4,29%...

Rinkos
2019.01.18
„Snoro“ ikiteisminiame tyrime nustatyta apie 0,5 mlrd. Eur žala 11

Bankrutavusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo byloje ikiteisminį tyrimą ketvirtadienį baigę...

Finansai
2019.01.17
Prokurorai baigė tyrimą dėl „Snoro“ turto pasisavinimo 2

Prokurorai ketvirtadienį baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl didelės vertės žlugusio banko „Snoras“...

Finansai
2019.01.17
Medicinos bankas: S. Karoso mirtis veiklos nepaveiks 8

Trečiadienį mirus pagrindiniam Medicinos banko akcininkui Sauliui Karosui, banko atstovai ramina, kad banko...

Rinkos
2019.01.16
LB: bankų įkainių skaičiuoklė padidins konkurenciją 1

Lietuvos bankas įdiegė specialią skaičiuoklę, kuri vartotojams leidžia palyginti bankų, kredito unijų,...

Finansai
2019.01.16
Interviu: „Revolut“ sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą Premium 17

„Revolut“ įsiliejimas į šalies bankų gretas sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą, nes ji gaus naują...

Rinkos
2019.01.16
2018-uosius vainikavo „Moody‘s“ ir „Google“ investicijos, atėjo regionų eilė 4

2018 m. - antri metai iš eilės be pertraukos, kai Lietuvoje įsikuria gerai žinomos globalios kompanijos,...

Verslo aplinka
2019.01.15
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Lietuva – antra Europoje pagal „fintech“ įmonių licencijavimą 7

Lietuva laikosi savo deklaruotos pozicijos paversti šalį finansinių technologijų („fintech“) centru Europos...

Rinkos
2019.01.14
Nyderlandų „Factris” perka lietuvių įkurtą „Debifo“ 14

Nyderlandų faktoringo bendrovė „Factris” už neskelbiamą sumą įsigijo 100% Lietuvos faktoringo paslaugų įmonės...

Rinkos
2019.01.14
Specializuoto banko steigimas: 1 mln. Eur sąskaitoje – tik pradžia Premium 2

Lietuvoje galimybė įsteigti specializuotą banką atsirado 2017 m., kai buvo priimti tai numatantys teisės...

Rinkos
2019.01.11
Dėl atmesto akredityvo „Metruna“ teikia ieškinį „Swedbank“ Premium 13

Metalo laužo atliekų supirkimo UAB „Metruna“ įvertino nuostolius, kuriuos patyrė bankui „Swedbank“ atsisakius...

Pramonė
2019.01.11
Vertingiausiu finansų startuoliu Europoje tapo N26 38

Vokietijos interneto bankas N26 pritraukė 300 mln. USD investiciją ir tapo vertingiausiu finansų technologijų...

Technologijos
2019.01.10
Vidutinės naujų būsto paskolų palūkanos pasiekė 2,30% 8

Vidutinės naujai išduodamų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pernai lapkritį pasiekė 2,30% – 0,26 proc.

Rinkos
2019.01.09
„Orion Securities“ neria į gerovės paslaugas 7

Lietuvos finansų maklerio įmonė „Orion Securities“ neria į naują veiklos sritį – gerovės valdymo paslaugų...

Rinkos
2019.01.08
„Fintech“ pionieriams tenka ne tik laurai 10

Lietuvoje prasidėjus banko licencijų dalyboms, „Verslo žinios“ gruodžio 18 d. redakcijos vedamajame „Bankas...

Finansai
2019.01.08
„Revolut“ licencija: našta ar galimybė Lietuvai Premium 25

Jungtinės Karalystės startuoliui „Revolut“ liejantis į Lietuvos bankų gretas, centrinis bankas gesina...

Rinkos
2019.01.08
S. Jakeliūnas dėl „Revolut“ veiklos kreipėsi į FNTT ir VSD 46

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo...

Finansai
2019.01.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau