Atlyginimų mokėjimo naujovę stabdo abejingumas

Publikuota: 2015-11-28
Šarūnas Ruzgys, „DNB investicijų valdymo“ generalinis direktorius: „Vakarų įmonėje pensijų kaupimo programa yra savaime suprantamas dalykas, joks save gerbiantis darbuotojas net ir nepriimtų kvietimo dirbti, jei tokia programa neveikia.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Šarūnas Ruzgys, „DNB investicijų valdymo“ generalinis direktorius: „Vakarų įmonėje pensijų kaupimo programa yra savaime suprantamas dalykas, joks save gerbiantis darbuotojas net ir nepriimtų kvietimo dirbti, jei tokia programa neveikia.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos darbdaviai vis dažniau ryžtasi dalį atlyginimo pervesti į privatų darbuotojo pensijų fondą arba gyvybės draudimo sąskaitą. Tuo vis dažniau naudojasi Lietuvos kapitalo įmonės, dažnai – atsiskaitydamos su einančiaisiais aukštesnes pareigas. Tačiau spartesniam tokios praktikos išpopuliarėjimui kartais kerta pačių dirbančiųjų abejingumas naujovei.

Pasak draudimo ir pensijų fondų rinkos dalyvių, darbdaviai nauju keliu suka norėdami užsitikrinti darbuotojų lojalumą, parodyti socialinę atsakomybę. Be to, darbdavius vilioja ir mokestinė tokio žingsnio nauda.

„Tai yra pigesnis būdas darbuotojo motyvacijai didinti, nei vien kelti algą. Palanki mokestinė bazė leidžia įmonėms ilgalaikį darbuotojų kaupimą įtraukti į leidžiamus atskaitymus ir nuo personalo išlaidų mokėti kiek mažesnius mokesčius. Pensijų programa Vakarų įmonėje – savaime suprantamas dalykas, joks save gerbiantis darbuotojas net ir nepriimtų kvietimo dirbti, jei tokia programa neveikia“, – pranašumus vardija Šarūnas Ruzgys, „DNB investicijų valdymo“ generalinis direktorius.

Pagrindinė nauda darbdaviui yra ta, kad, jei pasirūpinama darbuotojų pensija, gyvybės ar papildomu sveikatos draudimu, jam nereikia mokėti su darbo santykiais susijusių mokesčių.

Tačiau, kaip teigiama Valstybinės mokesčių inspekcijos VŽ atsiųstame paaiškinime, gyventojų pajamų mokestis neskaičiuojamas tik tuomet, kai bendra tokių įmokų vertė per metus neviršija 25% metinio darbuotojo atlyginimo, neatskaičius mokesčių.

infogr.am::infogram_0_mokesciu_lengvatos_taikomos_jeigu_darbdavys_moka_sias_imokas

Pasak p. Ruzgio, rinkdamasi tarp III pakopos (papildomo savanoriško kaupimo) ir investicinio gyvybės draudimo įmonė turėtų sau atsakyti į klausimą, koks pagrindinis tikslas: „Ar norima darbuotojus apdrausti, o iš to, kas liks atskaičius draudimo kaštus, sukaupti tam tikrą sumą ateičiai, ar norima sukaupti kuo didesnę sumą ateičiai su kuo mažesniais atskaitymo dydžiais?“

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, UAB „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė, atkreipia dėmesį į pasiruošimo periodą – žengiant žingsnį link savanoriško kaupimo, diskusijoje privalo dalyvauti tiek darbdavys, tiek darbuotojai.

„Kad ilgalaikio lėšų kaupimo programa būtų įdiegta teisingai, svarbu skirti laiko pasiruošimui, diskusijoms apie poreikius su darbdaviu, darbuotojų atstovais. Kaip ir renkantis bet kokias kitas ilgalaikes investicijas, rekomenduojame iš anksto apsibrėžti, kokią sumą norima sukaupti pensijai, pasirinkti priimtiną investavimo rizikos lygį. Taip pat periodiškai – bent kartą per metus - peržiūrėti sutartį. Tuomet svarbu atsižvelgti į jau sukauptą sumą, įmokos dydį, investavimo laikotarpį ir rizikos kategoriją, įvertinti, ar nepasikeitė finansinė situacija, ekonominiai aspektai, pasitikrinti, kaip sekasi investicijoms“, – VŽ aiškina p. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Jaučia susidomėjimą

Draudimo brokerių bendrovė „Balto Link“ teigia jaučianti augantį verslo susidomėjimą, tačiau pabrėžia, kad finansų krizės atgarsiai vis dar neišsisklaidė.

„Bendrovės nori paskatinti darbuotojus, užsitikrinti jų lojalumą. Verslas siekia būti socialiai atsakingas, sekti geriausiais pavyzdžiais. Kita vertus, įmonės vis dar prisimena finansų krizę, tad kiek atsargiai žiūri į ilgalaikius įsipareigojimus. Sveikatos draudimą galima pirkti vieniems metams, o pensijų kaupimas ar gyvybės draudimas – kur kas ilgesnis įsipareigojimas. Juk negali darbuotojui pasakyti: nutraukiame sutartį, nes nebeturime pinigų“, – sako Juozas Sargūnas, „Balto Link“ Motyvavimo programų skyriaus vadovas.

Gyvybės draudimo sutartis gali priklausyti arba darbdaviui, arba darbuotojui. Pirmuoju atveju verslas gali užsitikrinti didesnį lojalumą, prižadėdamas, kad, pavyzdžiui, sutartis pavaldiniui atiteks po trejų metų. Kitu atveju, sukaupta suma ir uždirbta grąža lieka bendrovės sąskaitoje.

„Viskas priklauso nuo susitarimo – ar darbuotojui paliekant įmonę darbdavys jam perduos gyvybės draudimo sutartį. Toliau moka pats darbuotojas. Darbdavys sutartyje gali pakeisti apdraustąjį ir toliau tęsti įmokas“, – aiškina Asta Grabinskė, UAGDPB „Aviva Lietuva“ vadovė.

Pasirinkusiųjų kaupti III pakopos pensijų fonduose dažnai paprašoma prisidėti ir savomis lėšomis. Taigi dalį moka darbdavys, dalį pats kaupiantysis. Čia pervesti pinigai, konvertuoti į pensijų fondo vienetus, yra darbuotojo nuosavybė, tad ir pasikeitus darbovietei žmogus toliau kaups pasirinktame pensijų fonde.

Didieji patenkinti

Šiais metais apie įmokas į III pakopos pensijų fondus pranešė didžiausia telekomunikacijų AB „Teo LT“ ir žemės ūkio AB „Linas Agro“. Praėjus daugiau nei pusmečiui, abi bendrovės rezultatus vertina neblogai, – darbuotojai tokiu pasiūlymu susiviliojo.

Iš 1.600 pasiūlymu galėjusių pasinaudoti „Teo“ darbuotojų prisijungti panoro pusė. Du trečdaliai iš jų pasirinkto maksimalią iš bendrovės lėšų mokamą 2% darbuotojo atlyginimo dydžio įmoką, antra tiek iš savo algos prisidėdami patys.

„Tai, kad pasirinkimas dalyvauti programoje pasiskirstė labai tolygiai visose amžiaus ir pajamų grupėse, rodo darbuotojų norą pasinaudoti sudarytomis sąlygomis kaupti ateičiai. Tokias galimybes savo darbuotojams Lietuvoje sudaro tik apie 7% įmonių. Vertinant išlaidų ir naudos balansą turime aiškią viziją: šiandien į darbuotojų gerovę investuoti pinigai taps ilgalaike nauda bendrovei“, – mano Ramūnas Bagdonas, „Teo“ personalo vadovas.

„Linas Agro Group“ pasiūlymu kaupti 50/50 principu pasinaudojo 75% iš tai galėjusių padaryti darbuotojų. Kai kuriems toks produktas nebuvo siūlomas, nes netiko, pavyzdžiui, dėl netrukus sukaksiančio pensinio amžiaus. Šiuo metu įmonėje dirba 124 žmonės.

„Darbuotojų apklausos nevykdėme, tačiau manau, kad toks skaičius parodo, jog sprendimas buvo teisingas. Tai puikus būdas motyvuoti darbuotojus, – sako Tomas Tumėnas, bendrovės finansų direktorius.

Gegužę įmonė kalbėjo, kad tokiai tvarkai pasiteisinus, kaupimas bus pasiūlytas ir kitose grupės bendrovėse. Kol kas tai neįvyko, tačiau planų neatsisakoma.

Geriau žvirblis rankoje

Kita vertus, ne visi naujos praktikos pavyzdžiai įkvepia.

Didžiausia šalyje ne gyvybės draudimo AB „Lietuvos draudimas“ anksčiau savo darbuotojams siūlė ilgalaikio investavimo produktų. Tačiau darbuotojai patys išreiškė norą apčiuopiamus paskatinimus gauti dabar.

Todėl šiuo metu priklausomai nuo einamų pareigų ir rezultatų bendrovė darbuotojams siūlo nelaimingų atsitikimų, kelionės draudimus, nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, galimybę sportuoti ir pan.

„Šie pasiūlymai yra sukurti ir tobulinami atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, jie ir pakeitė anksčiau bendrovėje buvusią investicinių produktų programą – žmonės išreiškė poziciją, kad pageidauja gauti premijas ar skatinimus dabar ir patys spręsti, kaip ir kur kaupti pensijas ar investuoti į gyvybės draudimą. Todėl dažniausiai toks motyvavimo modelis kaip investicijos nėra siejamas tiesiogiai su darbdaviu ir nejaučiama konkreti nauda“, – sako Virginija Mikutaitė, „Lietuvos draudimo“ Personalo departamento direktorė.

Nuo 15 iki 100 Eur

Kiekvienos įmonės pasirinkta įmokos suma gali būti individuali. „ERGO Life Insurance“, teikianti savanoriško pensinio draudimo paslaugą, skaičiuoja, kad šiemet vidutiniškai vienam darbuotojui skiriama 80 Eur per mėnesį, suma svyruoja tarp 30 ir 100 Eur.

„Bendrovės duomenimis, įmonės savanorišku pensiniu draudimu jau apdraudė daugiau kaip 1.700 darbuotojų. Dalis jų apdrausta grupinėmis draudimo sutartimis, kita dalis – individualiomis, dar apie 3.000 darbuotojų kaupiamos lėšos kaupiamojo gyvybės draudimo arba investicinio gyvybės draudimo formomis“, – sako Audronė Kupliauskienė, „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Gyvybės draudimo departamento Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė.

DNB skaičiuoja, kad 200–250 verslo klientų pasirinko į darbuotojų III pensijų pakopos sąskaitas pervesti 1-5% algos dydžio. „INVL Asset Management“ valdomuose fonduose darbdavio įmoka kas mėnesį siekia 15–50 Eur, „Aviva Lietuvoje“ vidutiniškai – 76 Eur. „SEB gyvybės draudime“ darbdavys kas mėnesį sumoka 67 Eur. Bendrovė skaičiuoja, kad šiais metais jau 93 įmonės (1.200 darbuotojų) pasirašė sutartis su dėl ilgalaikio lėšų kaupimo darbuotojams. 

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 19 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
LB: lietuviškojo „Swedbank“ klientai pinigų plovimo schemoje nedalyvavo  1

Nepriklausomų auditorių atlikto tyrimo pirminės išvados rodo, kad nė viena iš 50 įmonių, kurias Švedijos...

Finansai
2019.03.22
S. Skvernelis apie bankus: lenkiški – gerai, skandinaviški mažai konkuruoja, valstybiniam – ne Premium 26

Premjeras Saulius Skvernelis, kandidatuojantis į Lietuvos prezidentus, neslepia savo antipatijų valstybinio...

Rinkos
2019.03.21
„Vilnius factoring company“ gali tapti banku 8

Lietuvos faktoringo paslaugų įmonė „Vilnius factoring company“ (VFC) svarsto galimybę Lietuvoje gauti banko...

Rinkos
2019.03.20
„Paysera“ per STO nori pritraukti 2,5 mln. Eur ir tapti banku 22

Seniausia Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) įstaiga „Paysera“ per savo vykdomą tokenizuotų...

Rinkos
2019.03.20
Lietuviams kol kas nepavyksta įsigyti banko Paryžiuje 4

Lietuvos finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ ketinimai įsigyti banką Vakarų Europoje kol kas nevirsta...

Rinkos
2019.03.20
Didžiausi „Swedbank“ akcininkai nori gilesnio tyrimo dėl pinigų plovimo

Pagrindiniai Švedijos banko „Swedbank“ akcininkai reikalauja, kad banko nusamdyti išorės auditoriai...

Rinkos
2019.03.19
Įsiutę „Danske Bank“ akcininkai vadovams užkūrė klausimų pirtį 1

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ akcininkų susirinkimas, pirmadienį vykęs Kopenhagoje, banko vadovams...

Rinkos
2019.03.19
Draudimo rinka junta ekonomikos imuniteto pokyčius 1

Pernai šalies draudimo sektorius pajuto dar 2017 metais įvykusių įmonių bankrotų padarinius. Nors praėjusiais...

2019.03.19
Naudos gavėjų mokesčių rojuose tyko nauji išbandymai  Premium

Neužtikrinus, kad mokesčių rojais pripažintose teritorijose registruotos bendrovės vykdo ekonominę veiklą, jų...

Finansai
2019.03.19
Dėl „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ jungtuvių darbo netektų 30.000 žmonių

Jeigu Vokietijos „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ derybos dėl jungtuvių būtų sėkmingos, 30.000 darbuotojų...

Vadyba
2019.03.18
„Deutsche bank“ ir „Commerzbank“ derėsis dėl susijungimo

Du didžiausi Vokietijos bankai „Deutsche Bank“ ir „Commerzbank“ surengs oficialias derybas dėl susijungimo.

Rinkos
2019.03.18
Estai ir latviai nerimauja, kad švedų bankai gali trauktis iš regiono 13

Estijos ir Latvijos pareigūnai baiminasi, kad įsibegėjant pinigų plovimo skandalams Švedijos bankai gali...

Finansai
2019.03.17
„Swedbank“ vidinis tyrimas: su „Danske Bank“ sudaryta 8 mlrd. Eur įtartinų sandorių 7

Švedijos banko „Swedbank“ atliktas vidinis auditas parodė, kad 2007-2015 m. „Swedbank“ su į pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.15
Bankų nuodėmių išaiškinimas: už įskundimą dosniausiai atsilygina JAV Premium 3

Šiaurės ir Baltijos šalyse skambantys pinigų plovimo skandalai gresia dideliais nemalonumais bankams, tačiau...

Rinkos
2019.03.15
„Danske Bank“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius 4

Finansinių paslaugų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su integruotos...

Rinkodara
2019.03.15
Įtarimų sulaukęs „Danske Bank“ darbuotojas dirbo ir „Swedbank“ 6

Danijos banke „Danske Bank“ padalinyje dirbęs pinigų plovimu įtariamas asmuo dirbo ir kitame į pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.13
Mažieji kreditoriai mėgina atsiriekti dalį paskolų rinkos Premium

Sumenkus konkurencijai verslo paskolų rinkoje, ryškėja kredito įstaigų noras didinti maržas, tad auga įmonių...

Finansai
2019.03.12
Bankams prisukus čiaupus, įmonės kliaujasi tiekėjų pinigais 4

Įmonių įsiskolinimo augimą pastaruoju metu labiausiai lemia ne bankų suteiktos paskolos, o augantys...

Finansai
2019.03.09
V. Vasiliauskas apie pinigų plovimo skandalus: Lietuvoje nėra ko tirti 29

Lietuvos bankas kol kas neinicijuos atskiro tyrimo dėl Šiaurės ir Baltijos šalyse skambančių pinigų plovimo...

Rinkos
2019.03.08
Švedijos „Swedbank“ – Browderio kaltinimai dalyvaujant pinigų plovime 5

Žinomas investuotojas Billas Browderis pateikė kaltinimus Švedijos bankui „Swedbank“ dėl šio dalyvavimo 176...

Rinkos
2019.03.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau