Lietuvoje – trys kredito unijos su nepakankamu kapitalu

Publikuota: 2015-11-24
Herkaus MiIaševičiaus (VŽ) nuotr.
Herkaus MiIaševičiaus (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvoje veikia trys kredito unijos, netenkinančios svarbiausiu laikomo kapitalo pakankamumo reikalavimo.

Tai rodo antradienį Lietuvos banko paskelbti duomenys apie šalyje veikiančių kredito unijų veiklą trečiąjį šių metų ketvirtį.

Skelbiama, kad rugsėjo 30 d. atnaujinto kapitalo pakankamumo normatyvo netenkino Palangos kredito unija, kredito unijos „Sostinės kreditas“ ir „Amber“, kurių kapitalo pakankamumo rodikliai buvo atitinkamai 5,31%, 12,23% ir 12,32%.

Pagal neseniai pakeistą tvarką, kapitalo pakankamumo normatyvas kredito unijoms nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. turi būti bent 13%.

Tiesa, jei skaičiuotume pagal senąją kapitalo pakankamumo rodiklio skaičiavimo tvarką, dviejų unijų – „Sostinės kredito“ ir „Amber“ – kapitalas minimalius reikalavimus dar tenkintų.

Lietuvos bankas yra sudaręs galimybę kredito unijoms, kurios nevykdo naujo kapitalo pakankamumo reikalavimo, laikinai skaičiuoti normatyvą pagal anksčiau galiojusią tvarką. Taigi, pagal šią tvarką „Sostinės kredito“ ir „Amber“ rodikliai sudaro atitinkamai 27,07% ir 31,21% (minimalus senasis reikalavimas – 25%).

Pagal anksčiau galiojusią tvarką, kapitalo pakankamumo normatyvas priklausomai nuo to, kiek sudaro paskolos unijos asocijuotiesiems nariams, turėjo sudaryti 13%, 18% arba 25%.

Sako, akd atitiks

Kredito unija „Amber“ teigia, kad sieks atitikti pakeitus reikalavimus.

„Norime pabrėžti, kad naujasis kapitalo pakankamumo normatyvas įsigalios tik nuo 2016 m. kovo 31 d., o visus dabar galiojančius normatyvus kredito unija „Amber“ atitinka su kaupu. Šiuo metu mūsų kaip ir kitų unijų Lietuvoje veikla turi būti vertinama pagal galiojantį normatyvą, kurį „Amber“ viršija“, - sako kredito unijos „Amber“ administracijos vadovė Lina Petrauskaitė.

Anot jos, naująjį Lietuvos banko kapitalo pakankamumo reikalavimą unija taip pat atitiks.

Panašiai kalba ir Svajūnas Verbickas, „Sostinės kredito“ administracijos vadovas, kuris pažymi, kad, pagal senąją tvarką, unijos kapitalas yra pakankamas ir net su nemaža atsarga.

„Normatyvas – 25%, mūsų rodiklis – 27,07%. 2,07 proc. proc. punkto nėra maža atsarga“, – sako p. Verbickas, pažymintis, kad unija kryptingai dirba, kad nustatytu terminu naują reikalavimą įvykdytų.

Padidėjo turtas

Lietuvos bankas šiandien taip pat paskelbė, kad 2015 m. trečiąjį ketvirtį, didėjant indėlių portfeliui dėl vis dar santykinai didelių palūkanų, kredito unijų turtas padidėjo 20 mln. Eur ir pasiekė 642,8 mln. Eur, arba 2,8% bankų sistemos turto (prieš metus ? 2,5%). Ilgą laiką blogėjusi, šiek tiek pagerėjo reikšmingiausią turto dalį sudarančių kredito unijų nariams suteiktų paskolų kokybė, unijos suformavo mažiau specialiųjų atidėjinių galimoms paskolų nuvertėjimo išlaidoms padengti.

„Kai kurių kredito unijų paskolų portfelio kokybės gerėjimą lėmė už paskolas įkeisto turto perėmimas. Bet tai neretai tik trumpam pagerina kredito unijos finansinę būklę, nes turto priežiūrai reikia papildomų išlaidų. Todėl ne tik šioms, bet ir visoms kredito unijoms yra ir ateityje bus aktualus kapitalo stiprinimas“, – pranešime spaudai sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pritarus Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijai, šiam komitetui pateikti teisės aktų, reikalingų numatytai kredito unijų sektoriaus sisteminei reformai įvykdyti, projektai. Juose kredito unijoms keliamas svarbus uždavinys – pritraukti tvaraus kapitalo, reikalingo stabiliai ir patikimai veiklai. Pasak p. Valvonio, tam kredito unijos privalo pradėti ruoštis jau dabar.

2015 m. spalio 1 d. kredito unijų paskolų portfelis sudarė 283,7 mln. Eur. Trečiąjį ketvirtį jis padidėjo 2,9% (7,9 mln. Eur).

„Paskolų portfelio augimą lėmė minėtą laikotarpį suaktyvėjęs, ypač aštuonių kredito unijų, fizinių asmenų kreditavimas. Jos reikšmingai daugiau suteikė fiziniams asmenims paskolų, skirtų vartojimui, būstui, nekilnojamajam turtui įsigyti ar kitų kreditorių suteiktoms paskoloms refinansuoti“, – pažymi p. Valvonis.

Pagrindinis kredito unijų finansavimosi šaltinis tebėra indėliai. 2015 m. trečiąjį ketvirtį indėlių portfelis padidėjo 3,3%, tačiau, palyginti su 2014 m. spalio 1 d. duomenimis, indėliai išaugo beveik 14% ir 2015 m. spalio 1 d. sudarė 559,5 mln. Eur. Fizinių asmenų indėliai ir toliau sudarė didžiausią indėlių dalį (97%).

2015 m. trečiąjį ketvirtį kredito unijos uždirbo 1,6 mln., o nuo metų pradžios – 1,7 mln. Eur pelno (per 2014 m. devynis mėnesius uždirbta 3 mln. Eur pelno). Pelningai dirbo 45, nuostolingai – 29 kredito unijos.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau