Lietuvoje – trys kredito unijos su nepakankamu kapitalu

Publikuota: 2015-11-24
Herkaus MiIaševičiaus (VŽ) nuotr.
Herkaus MiIaševičiaus (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvoje veikia trys kredito unijos, netenkinančios svarbiausiu laikomo kapitalo pakankamumo reikalavimo.

Tai rodo antradienį Lietuvos banko paskelbti duomenys apie šalyje veikiančių kredito unijų veiklą trečiąjį šių metų ketvirtį.

Skelbiama, kad rugsėjo 30 d. atnaujinto kapitalo pakankamumo normatyvo netenkino Palangos kredito unija, kredito unijos „Sostinės kreditas“ ir „Amber“, kurių kapitalo pakankamumo rodikliai buvo atitinkamai 5,31%, 12,23% ir 12,32%.

Pagal neseniai pakeistą tvarką, kapitalo pakankamumo normatyvas kredito unijoms nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. turi būti bent 13%.

Tiesa, jei skaičiuotume pagal senąją kapitalo pakankamumo rodiklio skaičiavimo tvarką, dviejų unijų – „Sostinės kredito“ ir „Amber“ – kapitalas minimalius reikalavimus dar tenkintų.

Lietuvos bankas yra sudaręs galimybę kredito unijoms, kurios nevykdo naujo kapitalo pakankamumo reikalavimo, laikinai skaičiuoti normatyvą pagal anksčiau galiojusią tvarką. Taigi, pagal šią tvarką „Sostinės kredito“ ir „Amber“ rodikliai sudaro atitinkamai 27,07% ir 31,21% (minimalus senasis reikalavimas – 25%).

Pagal anksčiau galiojusią tvarką, kapitalo pakankamumo normatyvas priklausomai nuo to, kiek sudaro paskolos unijos asocijuotiesiems nariams, turėjo sudaryti 13%, 18% arba 25%.

Sako, akd atitiks

Kredito unija „Amber“ teigia, kad sieks atitikti pakeitus reikalavimus.

„Norime pabrėžti, kad naujasis kapitalo pakankamumo normatyvas įsigalios tik nuo 2016 m. kovo 31 d., o visus dabar galiojančius normatyvus kredito unija „Amber“ atitinka su kaupu. Šiuo metu mūsų kaip ir kitų unijų Lietuvoje veikla turi būti vertinama pagal galiojantį normatyvą, kurį „Amber“ viršija“, - sako kredito unijos „Amber“ administracijos vadovė Lina Petrauskaitė.

Anot jos, naująjį Lietuvos banko kapitalo pakankamumo reikalavimą unija taip pat atitiks.

Panašiai kalba ir Svajūnas Verbickas, „Sostinės kredito“ administracijos vadovas, kuris pažymi, kad, pagal senąją tvarką, unijos kapitalas yra pakankamas ir net su nemaža atsarga.

„Normatyvas – 25%, mūsų rodiklis – 27,07%. 2,07 proc. proc. punkto nėra maža atsarga“, – sako p. Verbickas, pažymintis, kad unija kryptingai dirba, kad nustatytu terminu naują reikalavimą įvykdytų.

Padidėjo turtas

Lietuvos bankas šiandien taip pat paskelbė, kad 2015 m. trečiąjį ketvirtį, didėjant indėlių portfeliui dėl vis dar santykinai didelių palūkanų, kredito unijų turtas padidėjo 20 mln. Eur ir pasiekė 642,8 mln. Eur, arba 2,8% bankų sistemos turto (prieš metus ? 2,5%). Ilgą laiką blogėjusi, šiek tiek pagerėjo reikšmingiausią turto dalį sudarančių kredito unijų nariams suteiktų paskolų kokybė, unijos suformavo mažiau specialiųjų atidėjinių galimoms paskolų nuvertėjimo išlaidoms padengti.

„Kai kurių kredito unijų paskolų portfelio kokybės gerėjimą lėmė už paskolas įkeisto turto perėmimas. Bet tai neretai tik trumpam pagerina kredito unijos finansinę būklę, nes turto priežiūrai reikia papildomų išlaidų. Todėl ne tik šioms, bet ir visoms kredito unijoms yra ir ateityje bus aktualus kapitalo stiprinimas“, – pranešime spaudai sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pritarus Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijai, šiam komitetui pateikti teisės aktų, reikalingų numatytai kredito unijų sektoriaus sisteminei reformai įvykdyti, projektai. Juose kredito unijoms keliamas svarbus uždavinys – pritraukti tvaraus kapitalo, reikalingo stabiliai ir patikimai veiklai. Pasak p. Valvonio, tam kredito unijos privalo pradėti ruoštis jau dabar.

2015 m. spalio 1 d. kredito unijų paskolų portfelis sudarė 283,7 mln. Eur. Trečiąjį ketvirtį jis padidėjo 2,9% (7,9 mln. Eur).

„Paskolų portfelio augimą lėmė minėtą laikotarpį suaktyvėjęs, ypač aštuonių kredito unijų, fizinių asmenų kreditavimas. Jos reikšmingai daugiau suteikė fiziniams asmenims paskolų, skirtų vartojimui, būstui, nekilnojamajam turtui įsigyti ar kitų kreditorių suteiktoms paskoloms refinansuoti“, – pažymi p. Valvonis.

Pagrindinis kredito unijų finansavimosi šaltinis tebėra indėliai. 2015 m. trečiąjį ketvirtį indėlių portfelis padidėjo 3,3%, tačiau, palyginti su 2014 m. spalio 1 d. duomenimis, indėliai išaugo beveik 14% ir 2015 m. spalio 1 d. sudarė 559,5 mln. Eur. Fizinių asmenų indėliai ir toliau sudarė didžiausią indėlių dalį (97%).

2015 m. trečiąjį ketvirtį kredito unijos uždirbo 1,6 mln., o nuo metų pradžios – 1,7 mln. Eur pelno (per 2014 m. devynis mėnesius uždirbta 3 mln. Eur pelno). Pelningai dirbo 45, nuostolingai – 29 kredito unijos.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuvos bankas – atvirame konflikte su ilgamečiu valdybos nariu

Buvusiam Lietuvos banko „veidui“ ir valdybos nariui Vaidievučiui Geralavičiui per žiniasklaidą užsipuolus...

Rinkos
2019.02.15
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: teismai turi priimti grupės ieškinius 6

Teismai Lietuvoje iki šiol netinkamai sprendė grupės ieškinio priėmimo klausimus.

Rinkos
2019.02.15
LB: daugiausiai bėdų kyla dėl painių draudimo sutarčių

Lietuvos bankas (LB) įvertino rinkoje siūlomus turto draudimo produktus, nustatė didžiausias vartotojams dėl...

Finansai
2019.02.15
 Seniausias Lietuvos „fintech“ investuoja Estijoje 6

Lietuvos elektroninių mokėjimų sistema „Paysera“ Estijos sostinėje atidarė klientų aptarnavimo centrą, o...

Rinkos
2019.02.15
Įvertino draudikų aptarnavimą: silpniausia grandis ta pati, kaip ir bankuose Premium 1

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovėse apsilankę slaptieji pirkėjai ištyrė, kad 2018 m. klientus geriausiai...

Paslaugos
2019.02.15
„Revolut“ ketina užsiimti paskolų perpardavimu  34

Specializuotą banką Lietuvoje kuriantis finansų startuolis „Revolut“ toliau mėgina įrodyti Lietuvos...

Finansai
2019.02.14
Lietuvoje kuriasi JK tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ 11

Lietuvoje kuriasi Jungtinės Karalystės (JK) tarptautinių mokėjimų bendrovė „Earthport“ – dėl jos įsigijimo...

Finansai
2019.02.14
Naktį į ketvirtadienį „Swedbank“ atnaujins IT sistemas, galimi sutrikimai

„Swedbank“ praneša, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį planuoja vykdyti IT sistemų atnaujinimą. Dėl...

Technologijos
2019.02.13
Bankai vėl atsigręžė į gaunančius pajamas užsienio valiuta 5

Lietuvos komerciniai bankai nuo šių metų vėl pradėjo teikti būsto paskolas asmenims, gaunantiems pajamas...

Rinkos
2019.02.13
Nerimauja, kad M. Draghi nepakeistų vokietis Premium 3

Iki Mario Draghi, Europos centrinio banko vadovo, kadencijos pabaigos liko aštuoni mėnesiai. Jis šias...

Verslo aplinka
2019.02.13
„Swedbank“ kodų kortelių naudotojams pavedimų limitą mažina iki 100 Eur  17

„Swedbank“ toliau aktyviai skatina savo klientus atsisakyti slaptažodžių kodų kortelių ir rinktis modernesnes...

Technologijos
2019.02.12
Diskusijos dėl „Revolut“ – per vėlyvos, sako premjeras  24

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui trečiadienį ketinant pirmą kartą svarstyti Jungtinės Karalystės...

Finansai
2019.02.12
„Deutsche Bank“ užklupę rūpesčiai nesibaigia Premium

Vokietijos bankininkystės simboliui „Deutsche Bank“ sunkiai sekasi lipti iš duobės – investuoti į plėtrą...

Finansai
2019.02.12
Dėl bankų mokesčių ir naujų įpročių gyventojai rečiau atsiskaito grynaisiais 13

Per pastaruosius metus daugiau nei trečdaliu padaugėjo mokėjimo kortelę turinčių respondentų, kurie pirmenybę...

Finansai
2019.02.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau