„Storebrand“ paslaugų centrą Vilniuje perka amerikiečiai

Publikuota: 2015-11-18
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Norvegijos draudimo ir pensijų fondų valdymo įmonės „Storebrand“ paslaugų centrą Vilniuje perka JAV bendrovė „Cognizant“. Ekspertai nurodo, kad amerkiečiai norvegams centre padės investuoti į robotizuotas operacijų apdorojimo technologijas ir veikti efektyviau.

Pagal sutartį, Šiaurės šalyse veikianti „Storebrand“ grupė parduos 66% Lietuvoje paslaugų centro veiklą vykdančios UAB „Storebrand Baltic“ akcijų. Norvegai skaičiuoja, kad sandoris 2016 m. I ketvirtį įmonei padės sutaupyti 50 mln. NOK arba daugiau nei 5 mln. Eur.

Vienas seniausių centrų

Nuo 2007 m. Vilniuje įsikūrusioje UAB „Storebrand Baltic“, kurioje 2013 m. atidarytas ir IT padalinys, dirba 380 darbuotojų. „Cognizant“ pasaulyje valdo daugiau nei 100 paslaugų centrų, kuriuose dirba apie 219.000 darbuotojų.

Pasak JAV kompanijos, po šio sandorio Lietuva taps neatskiriama IT ir verslo valdymo procesų bei konsultacijų srityje veikiančios „Cognizant“ pasaulinio tinklo dalimi.

Įmonė veikia JAV, Europos šalyse ir Pietryčių Azijoje. „Storebrand“ grupė veikia tik Šiaurės šalyse, kurios operacijos taip pat aptarnaujamos iš Vilniaus.

„Cognizant“ šiuo sandoriu tikisi sustiprinti savo pozicijas Europos draudimo paslaugų rinkoje. Abi įmonės strateginės partnerystės sutartį pasirašė š. m. lapkričio 6 d. Sandoriui dar turi pritarti Norvegijos finansinių paslaugų tarnyba.

Jan Cato Holen, UAB „Storebrand Baltic“ direktorius, pranešime nurodo, kad ateityje planuojama ne tik augti, bet taip pat suteikti dar daugiau galimybių norvegų grupės darbuotojams Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Vertina įtaką rinkai

Tuo tarpu Tommy Fagerlundas, „Skandia“ paslaugų centro Vilniuje vadovas, kuris 2012-2015 m. vadovavo vienam „Storebrand Baltic“ paslaugų centro departamentui, sako, kad norvegai yra patenkinti šiuo sandoriu, nes jis padės efektyviau veikti pačiai Norvegijos ilgalaikio taupymo ir draudimo paslaugų grupei.

„Congizant“ yra labai stipriai susitelkusi ties efektyvumo klausimais. Manau, kad jie čia įdiegs naujas robotizuotas technologijas. Taigi, gali būti, kad norvegai nori į Vilnių perkelti daugiau funkcijų iš Norvegijos nesamdant daugiau žmonių", - teigia p. Fagerlundas.

Jo teigimu, šiuo metu paslaugų centruose populiarėja programos, kurių paskirtis stebėti kompiuterių ekranus ir fiksuoti duomenų pokyčius, atlikti tam tikrus skaičiavimus ir pan., pavyzdžiui, apdoroti turto kainų pokyčius prekybos sistemose.

„Robotizuoti operacijas yra įprasta finansinių paslaugų bendrovėse, kadangi tokių operacijų apdorojimas tampa efektyvesnis, saugesnis, ypač kai vykdomos nesudėtingos rūtininės užduotys ir gali įsivelti nedidelės žmogiškos klaidelės, kurios gali virsti didelėmis klaidomis atliekant tūkstančius veiksmų", - komentuoja p. Fagerlundas.

„Skandia“ vadovo nuomone šiame segmente galime sulaukti ir daugiau panašių paslaugų centrų įsigyjimo sandorių Lietuvoje, tačiau didesnė tikimybė pasiūlymų paslaugų centrų savininkams sulaukti ne iš amerikiečių ar britų, o vokiečių, italų, prancūzų, kurie dar nepasinaudojo galimybėmis veikti efektyviau, kokias siūlo Lietuva.  Jis neatmetė, kad augant krūviams gali didėti ir mokami atlyginimai verslo paslaugų centruose.

Esame itin populiarūs

Lietuvoje veikia 60 verslo paslaugų centrų, kuriuose įdarbinta daugiau nei 10.000 specialistų.

Britų tyrimų bendrovės „Cushman&Wakefield“ (C&W) skelbiamame Verslo paslaugų centralizavimo ir paslaugų centrų lokacijos indekse mūsų šalis užima pirmą vietą pasaulyje pagal verslo sąlygas paslaugų centrams. Pirmą kartą į šį indeksą įtraukta Lietuva yra 11-a bendrame indekse iš 36 valstybių. Nusileidžiame indekso lyderiams Vietnamui ir Filipinams, tačiau lenkiame paslaugų centrais garsėjančią Lenkiją (18 vieta), Jungtinę Karalystę (27 vieta), Vokietiją (25 vieta) ir Airiją (36 vieta).

C&W analitikai sako, kad Lietuvos patrauklumas gerokai padidėjo per pastaruosius kelerius metus, kai nuo 2010 m. iki 2013 m. investicijos į verslo paslaugų centrų sektorių augo 82%, pirmiausia dėl gerą išsilavinimą įgijusių ir keliomis kalbomis gebančių kalbėti specialistų, geros IT infrastruktūros. Šios sąlygos lėmė, kad vienas pirmųjų paslaugų centrą 2009 m. mūsų šalyje atidarė britų „Barclays“ bankas, kuris šiuo  metu įdarbina 1.300 žmonių.

Ekspertai taip pat nurodo, kad nors Lietuva šiame sektoriuje ne naujokė, jos rinka vis dar ne tokia persotinta kaip kai kurių kaimynių. Per pastaruosius kelerius metus stambius paslaugų centrus Lietuvoje taip pat įkūrė JAV IT sistemų sveikatos apsaugos sektoriui kūrėja „Intermedix“, Skandinavijos kredito valdymo bendrovė „Lindorff“, taip pat „Danske Bank“, „Nasdaq QMX“ vertybinių popierių birža ir kt.

infogr.am::infogram_0_verslo_paslaugu_centru_koncentracija_vre

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau