Didžiausias lietuvių nepasitikėjimas – greitųjų kreditų bendrovėms

Publikuota: 2015-11-02
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Didžiausią pasitikėjimą iš finansų įstaigų Lietuvos gyventojai išreiškė draudimo įmonėmis, o labiausiai nepasitikima greitųjų kreditų bendrovėmis.

Tokius rezultatus parodė Lietuvos banko užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Didžiausios simpatijos – draudikams

Draudimo bendrovėmis visiškai arba greičiau pasitiki du trečdaliai (65%) respondentų. O nepasitikėjimą ar nepasitikėjimą iš dalies nurodė 16% apklaustųjų. Dar 19% respondentų nuomonės šiuo klausimu neišreiškė.

Pasitikėjimas dažniausiai argumentuojamas tuo, kad draudimo bendrovės apmoka nuostolius ir žalą – taip teigė 25% pasitikinčiųjų draudikais. Nuostolingi kaupiamieji, gyvybės draudimai yra dažniausiai minima nepasitikėjimo priežastis, taip teigė 20% nepasitikinčiųjų, 14% minėjo, kad per mažos draudimo išmokos.

Bankais pasitiki beveik pusė

Visiškai arba greičiau komerciniais bankais pasitiki 46% respondentų. Visišką ar iš dalies nepasitikėjimą jais išreiškė 42% respondentų, o 12% jų nuomonės neturėjo.

Kas penktas savo pasitikėjimą argumentavo tuo, kad „nesusidūrė su problemomis, naudodamasis paslaugomis“, 16% nurodė, kad jie tiesiog neturi kitų alternatyvų. Iš nepasitikėjimą pareiškusiųjų kas trečias tai siejo su bankų paslaugų kainodara: dideli paslaugų įkainiai (22% nepasitikinčiųjų), nauji mokesčiai ir limitai (10%).

Kredito unijomis visiškai arba iš dalies nepasitiki 53% apklaustųjų, o kaip dažniausią nepasitikėjimo priežastį – dažną bankrotų atvejį – nurodė kas ketvirtas.

Informacijos trūkumą arba girdimą neigiamą informaciją kaip nepasitikėjimo priežastį įvardijo atitinkamai 16% ir 15% nepasitikinčiųjų. Kredito unijomis greičiau arba visiškai pasitiki 16% respondentų, o 31% jų nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Dažniausiai pasitikintys kredito unijomis nurodė, kad jiems apie jas neteko nieko blogo girdėti arba susidurti su neigiama patirtimi.

Pensijų fondais nepasitiki 26%

Pasitikėjimą II pakopos pensijų fondais išreiškė 40%, o priešingos nuomonės laikosi 26% respondentų. Trečdalis apklaustųjų nuomonės dėl pensijų fondų neturėjo.

28% pasitikinčiųjų nurodė, kad pensijų fondais pasitiki dėl būsimos pagalbos ir pajamų senatvėje. Dažniausiai minimos nepasitikėjimo priežastys – garantijų nebuvimas ir bankroto baimė (taip nurodė 30% nepasitikinčiųjų).

Prasčiausia nuomonė – apie greitųjų kreditų bendroves

Greitųjų kreditų bendrovėmis visiškai arba iš dalies nepasitiki daugiau nei du trečdaliai (67%) apklaustų gyventojų.

Dažniausiai nurodomos šios nepasitikėjimo priežastys – didelės palūkanos ir tai, kad „daug žmonių įklampinama į skolas, įskaitant jaunimą“, taip savo nepasitikėjimą šiomis bendrovėmis argumentavo atitinkamai 39% ir 19% apklaustųjų, o 12% jų nepasitikėjimo greitųjų kreditų bendrovėmis priežastimi įvardijo „be apribojimų dalijamas paskolas“.

Pasitikėjimą greitųjų kreditų bendrovėms išreiškė tik 8% apklausoje dalyvavusių gyventojų, dauguma iš jų pasitikėjimą grindė „greitu paslaugų teikimu“ ir paslaugos aktualumu.

Į rezultatus žiūri įtariai

Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas, VŽ atsiųstame komentare teigia, kad Lietuvos banko pateikta statistika nėra objektyvi.

„Pirma, smulkiaisiais vartojimo kreditais naudojasi 15% šalies gyventojų. 85% Lietuvos pilnamečių vartotojų nėra su jais tiesiogiai susidūrę ir nuomonę apie šį sektorių galėjo susidaryti tik iš nuosekliai tendencingai formuojamos neigiamos visuomenės nuomonės“, – aiškina p. Valickas. 

Jo vertinimu, kur kas labiau reikėtų susirūpinti dėl pasitikėjimo bankais.

„Jų paslaugomis nori nenori naudojasi visi pilnamečiai šalies gyventojai, o pasitiki tik mažiau nei pusė respondentų. Iš jų 16% pripažįsta, kad tiesiog neturi kito pasirinkimo. Tuo tarpu nepasitikinčių yra tik keliais punktais mažiau, – sako p. Valickas. – Kaip ir vartojimo kreditai, taip ir kredito unijos susiduria su lygiai ta pačia problema – žmonių nežinojimu ar informacijos trūkumu apie paslaugas. Toks ir rezultatas – visiškai arba iš dalies kredito unijomis nepasitiki 53% apklaustųjų.“

Tyrimo metu apklausti 1.005 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Siekiant objektyviai atspindėti visuomenės nuomonę, respondentai buvo kviečiami patys įvardyti pasitikėjimo ar nepasitikėjimo finansų įstaigomis priežastis, o ne pasirinkti iš pateiktų atsakymų.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur 

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
10:43
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau