Didžiausias lietuvių nepasitikėjimas – greitųjų kreditų bendrovėms

Didžiausią pasitikėjimą iš finansų įstaigų Lietuvos gyventojai išreiškė draudimo įmonėmis, o labiausiai nepasitikima greitųjų kreditų bendrovėmis.
Tokius rezultatus parodė Lietuvos banko užsakymu Spinter tyrimai atlikta apklausa.
Didžiausios simpatijos draudikams
Draudimo bendrovėmis visiškai arba greičiau pasitiki du trečdaliai (65%) respondentų. O nepasitikėjimą ar nepasitikėjimą iš dalies nurodė 16% apklaustųjų. Dar 19% respondentų nuomonės šiuo klausimu neišreiškė.
Pasitikėjimas dažniausiai argumentuojamas tuo, kad draudimo bendrovės apmoka nuostolius ir žalą taip teigė 25% pasitikinčiųjų draudikais. Nuostolingi kaupiamieji, gyvybės draudimai yra dažniausiai minima nepasitikėjimo priežastis, taip teigė 20% nepasitikinčiųjų, 14% minėjo, kad per mažos draudimo išmokos.
Bankais pasitiki beveik pusė
Visiškai arba greičiau komerciniais bankais pasitiki 46% respondentų. Visišką ar iš dalies nepasitikėjimą jais išreiškė 42% respondentų, o 12% jų nuomonės neturėjo.
Kas penktas savo pasitikėjimą argumentavo tuo, kad nesusidūrė su problemomis, naudodamasis paslaugomis, 16% nurodė, kad jie tiesiog neturi kitų alternatyvų. Iš nepasitikėjimą pareiškusiųjų kas trečias tai siejo su bankų paslaugų kainodara: dideli paslaugų įkainiai (22% nepasitikinčiųjų), nauji mokesčiai ir limitai (10%).
Kredito unijomis visiškai arba iš dalies nepasitiki 53% apklaustųjų, o kaip dažniausią nepasitikėjimo priežastį dažną bankrotų atvejį nurodė kas ketvirtas.
Informacijos trūkumą arba girdimą neigiamą informaciją kaip nepasitikėjimo priežastį įvardijo atitinkamai 16% ir 15% nepasitikinčiųjų. Kredito unijomis greičiau arba visiškai pasitiki 16% respondentų, o 31% jų nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Dažniausiai pasitikintys kredito unijomis nurodė, kad jiems apie jas neteko nieko blogo girdėti arba susidurti su neigiama patirtimi.
Pensijų fondais nepasitiki 26%
Pasitikėjimą II pakopos pensijų fondais išreiškė 40%, o priešingos nuomonės laikosi 26% respondentų. Trečdalis apklaustųjų nuomonės dėl pensijų fondų neturėjo.
28% pasitikinčiųjų nurodė, kad pensijų fondais pasitiki dėl būsimos pagalbos ir pajamų senatvėje. Dažniausiai minimos nepasitikėjimo priežastys garantijų nebuvimas ir bankroto baimė (taip nurodė 30% nepasitikinčiųjų).
Prasčiausia nuomonė apie greitųjų kreditų bendroves
Greitųjų kreditų bendrovėmis visiškai arba iš dalies nepasitiki daugiau nei du trečdaliai (67%) apklaustų gyventojų.
Dažniausiai nurodomos šios nepasitikėjimo priežastys didelės palūkanos ir tai, kad daug žmonių įklampinama į skolas, įskaitant jaunimą, taip savo nepasitikėjimą šiomis bendrovėmis argumentavo atitinkamai 39% ir 19% apklaustųjų, o 12% jų nepasitikėjimo greitųjų kreditų bendrovėmis priežastimi įvardijo be apribojimų dalijamas paskolas.
Pasitikėjimą greitųjų kreditų bendrovėms išreiškė tik 8% apklausoje dalyvavusių gyventojų, dauguma iš jų pasitikėjimą grindė greitu paslaugų teikimu ir paslaugos aktualumu.
Į rezultatus žiūri įtariai
Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas, VŽ atsiųstame komentare teigia, kad Lietuvos banko pateikta statistika nėra objektyvi.
Pirma, smulkiaisiais vartojimo kreditais naudojasi 15% šalies gyventojų. 85% Lietuvos pilnamečių vartotojų nėra su jais tiesiogiai susidūrę ir nuomonę apie šį sektorių galėjo susidaryti tik iš nuosekliai tendencingai formuojamos neigiamos visuomenės nuomonės, aiškina p. Valickas.
Jo vertinimu, kur kas labiau reikėtų susirūpinti dėl pasitikėjimo bankais.
Jų paslaugomis nori nenori naudojasi visi pilnamečiai šalies gyventojai, o pasitiki tik mažiau nei pusė respondentų. Iš jų 16% pripažįsta, kad tiesiog neturi kito pasirinkimo. Tuo tarpu nepasitikinčių yra tik keliais punktais mažiau, sako p. Valickas. Kaip ir vartojimo kreditai, taip ir kredito unijos susiduria su lygiai ta pačia problema žmonių nežinojimu ar informacijos trūkumu apie paslaugas. Toks ir rezultatas visiškai arba iš dalies kredito unijomis nepasitiki 53% apklaustųjų.
Tyrimo metu apklausti 1.005 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Siekiant objektyviai atspindėti visuomenės nuomonę, respondentai buvo kviečiami patys įvardyti pasitikėjimo ar nepasitikėjimo finansų įstaigomis priežastis, o ne pasirinkti iš pateiktų atsakymų.
Rašyti komentarą
Rašyti komentarą