Paskutinės dienos laisvesniam būsto kreditų išdavimui

Publikuota: 2015-10-26
Matton nuotr.
Matton nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvoje jau nuo šios savaitės įsigalioja sugriežtinti Atsakingo skolinimo nuostatai, kurie buvo įvardijami kaip viena iš priežasčių, kodėl suaktyvėjo gyvenamojo būsto pardavimai.

Nuostatai, kurie Lietuvos banko buvo patvirtinti po konsultacijų su kredito rinkos dalyviais, įsigalios jau sekmadienį, lapkričio 1-ąją.

Centrinis bankas teigia, kad pakeitimai mažins gyventojų ilgalaikio prasiskolinimo riziką ir didins jų atsparumą galimiems palūkanų šokams, tačiau bendrai skolinimo apimčiai neigiamo poveikio nepadarys.

Pasak specialistų, naujieji pakeitimai ypač aktualūs šiuo metu, kai rekordiškai žemos palūkanos gali suformuoti klaidingus lūkesčius ir skatinti žmones pervertinti paskolų grąžinimo galimybes.

Sugriežtintuose Atsakingo skolinimo nuostate numatomos kelios pagrindinės naujovės:

– Maksimali kredito trukmė negalės viršyti 30 metų, t.y. bus 10 metų trumpesnė, nei taikoma dabar. Lietuvos banko analizė rodo, kad ilgesnė paskolos trukmė susijusi ir su dažnesniais paskolos įmokų vėlavimais. Be to, sutrumpinus paskolos terminą, smarkiai sumažėja bendra per visą paskolos laikotarpį sumokėtų palūkanų suma. Kai kurios šalys, pvz., Kanada, Prancūzija, Suomija, Portugalija, Bulgarija riboja paskolos trukmę iki 25 metų.

– Sugriežtintas reikalavimas dėl maksimalaus leidžiamo įsiskolinimo. Iki šiol Lietuvoje teoriškai įmanomas iki 11 siekiantis šeimos įsiskolinimo lygio ir metinių pajamų santykis. Po sugriežtinimo maksimalus santykis bus sumažintas iki 6.

– Maksimali kredito gavėjo mėnesinė kreditų grąžinimo ir palūkanų įmokų (pagal visus įsipareigojimus) suma, kaip ir iki šiol, negalės viršyti 40% tvarių mėnesio pajamų. Tačiau, vertindamos kliento būsto paskolos paraiškas, kredito įstaigos privalės patikrinti, ar klientas būtų finansiškai pajėgus atlaikyti galimus palūkanų šuolius. Skaičiavimams turės būti naudojamos faktinės, bet ne mažesnės kaip 5%, palūkanos. Pritaikius šias palūkanas, bendra įsipareigojimams dengti suma turės neviršyti 50% kliento mėnesio pajamų. Pavyzdžiui, jei pagal esamas rinkos palūkanas visų kliento įsipareigojimų suma sudarys 35% jo mėnesio pajamų, o pritaikius hipotetines 5% palūkanas šis santykis padidės iki 46%, būsto paskola vis tiek gali būti suteikta.

– Suteikiant kreditą fiksuotomis palūkanomis visam paskolos terminui, kliento pajamų ir įsipareigojimų santykio skaičiavimui galės būti naudojamos tik faktinės fiksuotos palūkanos, t. y. vertinant klientą bus neprivaloma taikyti hipotetinio palūkanų padidėjimo.

– Numatyta išimtis, kuri kredito įstaigoms suteiks daugiau laisvės vertinant dalies klientų galimybes gauti kreditą. Jei bankas ar kredito unija įvertins, kad būsto paskolos siekiantis klientas bus mokus visiems kreditams skirdamas net ir 60% mėnesio pajamų, būsto paskola jam galės būti suteikta. Tokios paskolos negalės viršyti 5% per metus kredito įstaigos suteiktų naujų būsto paskolų sumos.

Lietuvos bankas pirmuosius Atsakingo skolinimo nuostatus patvirtino dar 2011 m. rudenį. Jų tikslas – skatinti atsakingą kredito įstaigų skolinimo praktiką, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą, siekiant sumažinti kredito įstaigų sektoriaus sisteminę riziką, nesubalansuotus nekilnojamojo turto kainų pokyčius bei pernelyg spartaus kreditų portfelio augimo riziką. Šiais nuostatais taip pat siekiama apsaugoti vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos ir ugdyti atsakingo skolinimosi įpročius, taip prisidedant prie visos finansų sistemos stabilumo užtikrinimo.

Jaunimui sąlygos prastėja

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), vertindama atnaujintas taisykles, yra atkreipusi dėmesį į sumažintas galimybes jauniems žmonės įsigyti nuosavą būstą.

„Šitose taisyklėse paskęsta nepastebėtas niuansas – vidutinę algą uždirbantis jaunas žmogus, atsidėdamas 10% pajamų, pradiniam įnašui turi taupyti apie 14 m., kad galėtų įsikelti į nedidelį dviejų kambarių butą miesto pakraštyje. Tuo metu jam bus jau apie 38 m. ir maksimalus paskolos terminas dėl amžiaus vargu ar sieks 30 m., o tai augina paskolos įmokos dydį“, – yra sakęs Mindaugas Statulevičius, LNTPA direktorius.

Pasak jo, būtina rasti išeitį jaunimui anksčiau patekti į būsto rinką.

„Tai būtų galima padaryti numatant aiškias amžiaus ir būsto kainos ribas, tačiau kitaip mes juos pasmerkiame nuomai, kuri šiandien Lietuvoje toli gražu nėra visuomet skaidri ar patogi norintiems nuomotis visą gyvenimą. Ypač, kai neturime aiškios pažangos kuriant municipalinį būstą“, – aiškina p. Stanulevičius.

Ateityje imančiųjų būsto paskolas laukia dar daugiau pokyčių, nes į Lietuvos teisę žadama perkelti europinę Būsto kredito direktyvą. Tai turi būti perkelta iki 2016 m. kovo 21 d.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau