„Danske Bank“ atsitraukimo priežastys ir pasekmės

Publikuota: 2015-10-04
Ints Kalnins (Reuters / Scanpix) nuotr.
Ints Kalnins (Reuters / Scanpix) nuotr.
„Verslo žinios“

„Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės verslo Lietuvoje atsisako nepavykus pasiekti masto ekonomijos. Specialistai teigia, kad po „Danske Bank“ ir „Swedbank“ sandorio dar labiau išryškės bankų pasidalijimas pagal veiklos sritis ir mažmeninės bankininkystės segmente konkurencija sumažės. Tačiau daugiau panašių konsolidacijų rinkoje neprognozuojama.

Rugsėjo pabaigoje paskelbta, kad Danijos „Danske Bank“ pasirašė sutartį su Švedijos „Swedbank“ dėl Lietuvos ir Latvijos mažmeninės bankininkystės verslų pardavimo, o toks sprendimas priimtas „Danske Bank“ nusprendus susikoncentruoti į verslo ir privačią bankininkystę.

Toks žingsnis nebuvo visiška staigmena, nes „Danske Bank“ dar šių metų vasarį metinėje veiklos ataskaitoje labai atvirai nurodė, kad mažmeninės bankininkystės klientų aptarnavimas Baltijos šalyse „negeneruoja siekiamos grąžos ir nėra požymių, kad šioje srityje įvyktų lūžis ir padėtis pasikeistų“.

„Todėl nusprendėme atsisakyti privačių klientų aptarnavimo verslo ir šiuo metu svarstome įvairius variantus“, – tuomet ataskaitoje rašė „Danske Bank“.

Ne tik svarstė, bet ir padarė, – VŽ žiniomis, Danijos „Danske Bank“ verslų pardavimo procesui įgyvendinti nusamdė vieną didžiausių JAV bankų „Bank of America“, kuris ir ieškojo pirkėjų paskolų ir indėlių portfeliams Baltijos šalyse. Kaip matyti iš trečiadienio naujienos, pirkėjas buvo rastas ir sandoris pasirašytas, nepaisant to, kad Estijoje „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės verslo iš „Danske Bank“ įsigyti negalės, nes jis užima dominuojamą padėtį ir dar labiau didinti rinkos dalies negali.

infogr.am::infogram_0_bankudalys-813330

Reikia masto

Analitikai labai paprastai aiškina, kodėl danai nusprendė susimažinti mažmeninės bankininkystės verslo apimtį Baltijos šalyse, – šis verslas čia buvo per mažas, kad generuotų pelną, o konkurencija rinkoje didelė.

„Visame pasaulyje galioja taisyklė, kad mažmeninės bankininkystės verslui reikia atitinkamo masto, t. y. ganėtinai didelio klientų skaičiaus, kad investicijos į verslą atsipirktų ir duotų pelno. Čia kaip su gamyba – gaminti apsimoka tada, kai yra masto ekonomija“, – komentuoja Mantas Valužis, bankų finansų specialistas ir Socialinių mokslų kolegijos Finansų katedros dėstytojas.

Pasak jo, mažmeninės bankininkystės verslo subtilumas Baltijos šalyse yra tas, kad, nors ekonomika ir auga gana sparčiai, šių paslaugų klientai nėra labai mokūs ir gana jautrūs paslaugų kainoms. „Swedbank“, matyt, pasiskaičiavo, kad papildžius ir taip šalies mastu gana didelę klientų bazę mažmeninė bankininkystė duos dar didesnį pelną“, – sako p. Valužis.

Sutvirtėsiantis „Swedbank“

Būsimi pokyčiai „Danske Bank“ reikš, kad bankas galės susikoncentruoti į darbą su verslo klientais ir pasiturinčiais privačios bankininkystės paslaugų naudotojais, o „Swedbank“, padidinęs klientų bazę, turės realią galimybę aplenkti SEB banką ir tapti didžiausiu pagal turtą šalies banku.

„Swedbank“ šiuo metu Lietuvoje ir taip turi didžiausią klientų skaičių – 1,328 mln., o po sandorio jų turės apie 1,448 mln. Tai statistiškai reikš, kad banko klientais bus kas antras šalies gyventojas (nevertinant, kad asmuo gali naudotis kelių bankų paslaugomis). Po sandorio privatiems asmenims išduotų paskolų portfelį „Swedbank“ padidins 525 mln. Eur, o iš fizinių asmenų priimtų indėlių portfelį – kiek mažiau nei 350 mln. Eur.

Šiuo metu „Swedbank“ privatiems asmenims išduotų paskolų portfelis sudaro apie 1,970 mlrd. Eur, o iš fizinių asmenų priimtų indėlių – 3,641 mlrd. Eur.

Sandoris su premija

Pasak Žyginto Mačėno, investicinės bankininkystės bendrovės „Summa Advisers“ vadovo, šiuo sandoriu „Danske Bank“ dalį savo verslo galėjo parduoti už kainą, kuri buvo apskaičiuota prie perleidžiamos nuosavybės dalies balansinės vertės pridėjus premiją, kuri galėjo siekti nuo kelių procentų iki kelių kartų.

„Banko balanse paprastai didžiąją turto dalį sudaro išduotos paskolos, o didžiąją įsipareigojimų dalį – indėliai. Taigi, supaprastintai kalbant, perleidžiamos verslo dalies nuosavybės balansinę vertę reiktų apskaičiuoti iš turto atėmus įsipareigojimus“, – teigia jis.

Pasak jo, labai tikėtina, kad „Swedbank“ sutiko primokėti už perkamą turtą, nes kartu su paskolomis ir indėliais gavo mokių klientų kontaktų bazę.

„Bankiniame versle klientai yra turtas, nes jiems gali papildomai pasiūlyti mokėjimo kortelių, draudimo ir kitų finansinių paslaugų. Tačiau kiek procentų gali siekti premija, atsakyti neįmanoma, nes nėra atskleistos sandorio detalės“, – sako p. Mačėnas.

Bankų įvaizdžiai

Specialistai teigia, kad, įvykus „Danske“ ir „Swedbank“ sandoriui, dar labiau išryškės bankų pasidalijimas pagal veiklos sritis, o mažmeninės bankininkystės segmente konkurencija sumažės. „SEB ir toliau labiausiai bus siejamas su stambiomis įmonėmis, didžiojo verslo finansavimu, o „Swedbank“ dar labiau sutvirtins savo, kaip taupomojo banko, žmonių banko įvaizdį, nors, be jokios abejonės, „Swedbank“ išliks labai rimtas ir verslo bankininkystės rinkos dalyvis. „Danske Bank“ turėtų koncentruotis į verslą, tačiau, rinkoje esant ir kitiems stambiems Skandinavų bankams, tik laikas parodys, kiek ši strategija Lietuvoje pasiteisins“, – kalba p. Mačėnas.

Tačiau tolesnės koncentracijos bankų sektoriuje specialistai nežada.

„Prieš kelerius metus girdėtos kalbos apie galimą „Nordea“ banko susijungimą su SEB ar „Swedbank“ nutilo, Medicinos banko perleidimas, jei ir vyktų, tai rinkos nesudrebintų dėl savo dydžio, o Lietuvos „Citadele“ bankas yra puikiai integruotas su latvių „Citadele“, kurio akcininkai ką tik pasikeitė, todėl mažai tikėtina, kad jis būtų pardavinėjamas atskirai“, – sako p. Mačėnas.

Pasak rinkos dalyvių, „Danske“ ir „Swedbank“ sandoris parodo, kad mažmeninės bankininkystės verslui reikalinga masto ekonomija, todėl kartais pasirodantys norai steigti valstybinį banką vargu ar turi ekonominės logikos.

infogr.am::infogram_0_bankuperleidim-18

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Tyrimas: 44% gyventojų paveikė bankų skyrių mažėjimo problema

Daugiau nei 40% Lietuvos gyventojų bent kartą per metus apsilanko banko skyriuje ir beveik pusę gyventojų...

Rinkos
11:41
Buvęs FED vadovas: centriniams bankams nėra tikslo leisti savo kriptovaliutų

Buvęs JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas Alanas Greenspanas sako, kad pasaulio centriniams bankams...

Rinkos
2019.11.12
Didesnes draudimo įmokas pataria planuoti ne tik „Teslos“ gerbėjams  Premium

Draudimas yra atsparus verslo ciklų svyravimams, nes net recesijos metu žmonės įsigyja automobilių draudimą...

Finansai
2019.11.12
Siūlomas bankų mokestis diskriminacinis ir prieštarauja Konstitucijai 1

Seimo praėjusią savaitę priimtas svarstyti valdančiųjų siūlymas nuo kitų metų apmokestinti didesnį kaip 300...

Finansai
2019.11.11
Naujo biržos banko IPO sudalyvauti galės ir Lietuvos smulkieji investuotojai

Į Baltijos biržą ateinantis estų bankas „Coop Pank“ per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) iš naujų akcijų...

Rinkos
2019.11.11
Didžiosios ES valstybės reikalauja griežtų veiksmų kovoje su pinigų plovimu

Didžiosios Europos Sąjungos valstybės ragina įkurti naują priežiūros instituciją, kuri iš valstybių narių...

Finansai
2019.11.09
Verslas Rytuose: „Ashburn International“ vienu sandoriu paėmė trečdalį Azerbaidžano rinkos

Vienas stambiausių Azerbaidžano bankų „Pasha bank“ el. kortelių skaitytuvų tinklui stebėti ir valdyti...

Paslaugos
2019.11.08
Šiaulių banką sekantys analitikai atnaujino akcijų vertinimus Premium 1

Penktadienį Baltijos biržoje aktyvumą gelbėjo Talino prekyvietės flagmanai. Po trečiojo ketvirčio rezultatų...

Rinkos
2019.11.08
Naujam bankui Lietuvoje aptarnavimo skyriai ir sąskaitos nereikalingi Premium

Į Lietuvos bankininkystės sektorių žengiantis estų bankas „Inbank“ Lietuvos vartojimo finansavimo ir lizingo...

Rinkos
2019.11.08
Europos bankai vienijasi prieš „Visa“ ir „Mastercard“ 

20 Europos bankų svarsto sukurti bendrą mokėjimų sistemą ir taip pasiūlyti alternatyvą mokėjimų segmente...

Finansai
2019.11.06
Naujas Lietuvos bankininkystės dalyvis planuoja obligacijų emisiją 1

Estijos bankas „Inbank“ artimiausiu metu planuoja kapitalo rinkoje pasiskolinti 8 mln. Eur.

Rinkos
2019.11.06
V. Žagūnis SEB banką keičia į „Citadele“ 3

Baltijos šalyse veikiančio banko „Citadele“ valdybos nariu turėtų tapti Vaidas Žagūnis, buvęs SEB banko...

Rinkos
2019.11.06
Draudimo rinkos lyderiai – „Lietuvos draudimas“ ir „Swedbank Life Insurance“

Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje per šių metų devynis mėnesius lyderio pozicijas išlaikė Lenkijos PZU...

Finansai
2019.11.05
Išnaudojo banko rezultatų paskelbimą, kad „atlaisvintų“ portfelius Premium

Šiaulių banko akcijų kaina po paskelbtų rezultatų atpigo, tačiau makleriai tai sieja su dalies investuotojų...

Rinkos
2019.11.05
Draudimo rinka šiemet augo 7,9%

Lietuvos draudimo rinka, įskaitant ir užsienio bendrovių filialus, pagal pasirašytas draudimo įmokas per šių...

Finansai
2019.11.05
„Luminor“ imasi tarpininkauti obligacijų leidime 1

Baltijos šalių bankas „Luminor“ bankas pradeda konsultuoti stambias Baltijos šalių įmones, norinčias išplėsti...

Rinkos
2019.11.05
Šiaulių bankas ketvirčio pelną didino dviženkliu dydžiu 4

Šiaulių banko grupė šiemet per tris ketvirčius uždirbo 40,595 mln. Eur grynojo pelno – 5,5% daugiau, nei...

Rinkos
2019.11.05
Estijos „Coop Pank“ IPO darys – jau ruošia akcijų platinimo sąlygas

Estijos kapitalo bankas „Coop Pank“ galutinai apsisprendė eiti į Talino biržą ir tapti viešai kotiruojama...

Rinkos
2019.11.04
„Capitalia“ ambicijos rizikos kapitalo sektoriuje – investuoti į 5-7 įmones Premium

Baltijos šalių nebankinio finansavimo įmonė „Capitalia“ vis aktyviau pradeda veikti ir kaip rizikos bei...

Rinkos
2019.11.04
Estiškas bankas į Lietuvą žengs dar šiemet

Estijos bankas „Inbank“, pernai įsigijęs pirkimo išsimokėtinai ir vartojimo paskolų „Mokilizingą“, yra...

Rinkos
2019.10.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau