Dėl greitųjų kreditų verda aistros Seime: nepritarta draudimui juos išduoti internetu

Publikuota: 2015-10-01
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimas linkęs griežtinti greitųjų kreditų davėjų veiklą, tačiau nepritaria patiems radikaliausiems pasiūlymams tai daryti, pavyzdžiui, drausti išduoti tokius kreditus nuotoliniu būdu – internetu ar mobiliuoju telefonu.

Ketvirtadienį Seimo posėdyje svarstoma visa šūsnis Vartojimo kredito įstatymo pataisų, kuriomis nustatoma nauja, griežtesnė nei iki šiol greitųjų kreditų reguliavimo tvarka.

Iš tribūnos kalbėję parlamentarai minėjo, kad šią sritį būtina griežčiau reguliuoti, tačiau kartu atkreiptas dėmesys, jog negalima perlenkti lazdos.

„Nukentėjo labai daug žmonių. Kiekvienas iš čia esančių Seimo narių yra daug bendravęs su savo rinkėjais ir daug girdėjo istorijų, kaip verkia motinos, nes jų sūnūs ar vyrai iki ausų neatsakingai prisiskolina. Todėl esame raginami sugriežtinti greitųjų kreditų išdavimo sistemą. Prieš dvejus metus sudaryta speciali darbo grupė labai daug padarė, siekiant griežčiau reguliuoti visą tą sistemą. Todėl turėtume pritarti šios darbo grupės sunkiai pagimdytam, bet su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis suderintam įstatymo projektui, kurį dabar ir svarstome“, – sakė Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas.

Tuo metu konservatorius Kęstutis Masiulis siūlė pagalvoti apie dar griežtesnius greitųjų kreditų bendrovių veiklos apribojimus, nei pasiūlė įstatymo projekto rengėjai: „Kai kurios greitųjų kreditų įmonės veikia panašiai kaip kokios nors nusikalstamos struktūros. Pirmiausia – itin agresyvi reklama, nukreipta į tuos, kurie nemoka atsakingai elgtis su finansais. Antra – stipri skolų „išmušinėjimo“ sistema ir nežmoniškai aukštos, praktiškai nereguliuojamos palūkanos. Tai necivilizuotas verslas. Jeigu pats verslas nemoka savęs reguliuoti, būtinai turime tai sureguliuoti įstatymu.“

Tačiau dauguma Seimo narių, svarstydami Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektą, atmetė kai kuriuos itin radikalius ribojimus. Pavyzdžiui, siūlyta nustatyti, kad išduodant tokį kreditą įmonė „tiesiogiai nustatytų kreditą paėmusiojo tapatybę“. Toks ribojimas reikštų, kad dėl greitųjų kreditų išdavimo negalėtų būti sudarytos nuotolinės sutartys internetu ar mobiliųjų telefonų trumposiomis žinutėmis.

Kitas atmestas pasiūlymas – nustatyti, kad nuo prašymo suteikti greitąjį kreditą momento pats kreditas išduodamas tik po 48 val. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Bronius Bradauskas teigė, kad tokio pasiūlymo priimti nederėtų. „Mes savo pasiūlytame projekte numatėme kitokią vadinamojo „apsiraminimo“ sistemą – per dvi paras nuo kredito gavimo galima bus grąžinti jį per dvi paras be finansinių pasekmių, be mokesčių. Juk todėl ir yra greitieji kreditai, kad jie būtų greitai išduodami, o ne per dvi ar kelias ten paras“, – aiškino p. Bradauskas.

„Tos bendrovės sako, kad dviejų dienų apsigalvojimo terminas didina jų administracines ir kitokias išlaidas. Bet juk kai batus nusiperkam, galim dvi savaites galvoti, ar nenorim jų grąžinti. Tai, manau, reikia dar ir ilgesnio laikotarpio apsigalvojimui“, – diskusijos metu teigė p. Masiulis. Tačiau į šį pasiūlymą nebuvo atsižvelgta.

Nepritarta ir pasiūlymui nustatyti draudimą per televiziją reklamuoti greitųjų kreditų bendroves dienos metu.

Seimo nariai ketvirtadienio rytą posėdyje aptarė pasiūlytąjį Vartojimo kredito įstatymo pataisų projektą ir susiginčijo dėl kai kurių procedūrinių dalykų. Todėl nuspręsta svarstymą atidėti į ketvirtadienio popietę.

Gali būti, kad jau ketvirtadienį, o greičiausiai – tik kitą savaitę Seimas balsuos dėl pasiūlytųjų pataisų priėmimo.

Jomis be kita ko siūloma nustatyti, kad bendroji vidutinė metinių palūkanų norma yra ne 200%, kaip yra dabar, bet 75%, nustatomas draudimas išduoti greituosius kreditus naktimis, gavus tokį kreditą bus galima per dvi paras jį grąžinti be jokių finansinių pasekmių, labiau ribojama ir sugriežtinama tokių įmonių reklama.

Gresiant naujiems veiklos apribojimams, smulkesnieji rinkos dalyviai gąsdina užsidarymais ir laido kritikos strėles pataisų kūrėjams, o stambesni rinkos dalyviai pokyčiais iš esmės tuo yra patenkinti.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau