Šimonytė: kalbos apie vartojimo kreditų įmonių bankrotus – sąmokslo teorijos

Publikuota: 2015-09-30
Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Seimui šią savaitę imantis nagrinėti Vartojimo kredito įstatymo pataisas, Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, duodama interviu „Verslo žinioms“, bando išsklaidyti vartojimo kredito įmonių baimes dėl galimų pokyčių. Ji kalbas apie laukiančius verslo bankrotus vadina sąmokslo teorijomis ir sako, kad imti kuo didesnius ir ilgesnio laikotarpio kreditus vietoj mažesnių skatins pačios bendrovės, tačiau ne reguliavimas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šiandien, o pats Seimas ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka pagaliau turėtų svarstyti specialios darbo grupės kelerius metus rengtas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis nustatomi nauji apribojimai vadinamuosius greituosius kreditus išduodančioms įmonėms.

VŽ šiandien skelbia, kad Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) kreipėsi į pagrindines šalies institucijas su laišku, kuriame teigia, kad Lietuvos bankas diskredituoja vartojimo kreditų rinką.

Kokius konkrečiai pokyčius lems naujasis reguliavimas ir kokiais kaltinimais bei kontrargumentais mėtosi vartojimo kreditų verslas ir reguliuotojas, kviečiame skaityti šiandien „Verslo žinių“ laikraštyje ir „VŽ Premium“. O čia pateikiame p. Šimonytės mintis apie laukiančių pokyčių pasekmes verslui.

- Vartojimo kreditų rinkos reguliavimas Lietuvoje griežtintas jau ne kartą. Kam tą dabar prireikė daryti dar kartą?

Derėtų prisiminti, kad Lietuvos banko pasiūlymai, kurių nemenka dalis vienu ar kitu pavidalu atsispindi ir šią savaitę numatomame svarstyti projekte, buvo suformuluoti ir pristatyti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintiesiems dar 2013 metų rudenį. Pats Lietuvos bankas vartojimo kredito rinkos priežiūrą perėmė tik nuo 2012 metų ir gana greitai identifikavo reglamentavimo trūkumus, kurių negali išspręsti jo kompetencijai priklausančiomis priemonėmis. Tad, cituojant jūsų klausimą, tą reikėjo daryti ne „dabar“, o „vakar“. Tenka apgailestauti, kad diskusijos ilgą laiką apskritai nevyko ir procesas užsitęsė. Tuo būtų galima džiaugtis, jeigu vėlesnė rinkos plėtra būtų paneigusi Lietuvos banko įžvalgas ir nuogąstavimus. Deja, bet per pastarųjų dvejų metų laikotarpį sukaupta ilgesnė duomenų eilutė patvirtino, kad problemos didėja, nes ne tik auga kreditų skaičius ir apimtis, bet didėja mastas ir pašalinių nepageidautinų reiškinių, tokių kaip įsiskolinimai, paskolos termino pratęsimai, išieškojimai per trečiuosius asmenis.

- Smulkiosios vartojimo kreditų bendrovės teigia, kad po Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimo smulkieji rinkos dalyviai bankrutuos, rinkoje įsigalės stambieji. Be to, žmonės bus stumiami į bankus ir unijas. Ar pagrįstos tokios jų ba

Ši sąmokslo teorija viešame diskurse apie vartojimo kreditus labai gaji. Deja, ji turi mažai pagrindo. Smulkieji kreditai dažnai pateikiami kaip tam tikra greita išeitis žmogui, susidūrusiam su lėšų stygiumi „iki algos“. Sakoma, kad pasiskolinus, tarkime, 100 Eur po dviejų savaičių žmogus grąžins 103 Eur ir sumokės vos keletą eurų kredito kainą. Tačiau statistika atskleidžia daug liūdnesnį tipinio skolinimosi paveikslą. Net smulkiausių kreditų skolinimosi trukmės vidurkis yra penki mėnesiai, dažnas skolininkas turi ne po vieną kreditą, didelė dalis jų pratęsiama, tad „greitų trumpų pinigų“ paveikslas realybėje nepasiteisina. Lietuvos bankas neturi tikslo perskirstyti rinką ar ką nors kur nors stumti: kalbant tiesiai šviesiai, didelė dalis dabartinių skolininkų tinkamai veikiant įstatymui skolintis finansų rinkoje apskritai neturėtų, o turėtų ieškoti, kaip iš esmės spręsti savo finansų problemas, pasitelkus visų pirma šeimos ir artimųjų pagalbą. Tai, kad beveik trečdalis kredito gavėjų yra asmenys iki 25 metų, be kita ko, irgi leidžia daryti išvadą, kad skolinantis bandoma patenkinti savo jaunatviškus norus greituoju būdu, net neturint susiformavusio santykio su pinigais apskritai. Nors taupyti ir tada pirkti gali atrodyti senamadiška, bet tokio elgesio pranašumai, palyginti su brangiu skolinimusi, yra akivaizdūs.

- Bet ar reguliavimo sugriežtinimas neskatins žmonių vietoje mažesnių imti kuo didesnius kreditus?

Toks vartojimo kredito bendrovių pastebėjimas gan gerai paneigia pačių davėjų teiginius apie atsakingą mokumo vertinimą. Skatinti imti didesnį kreditą galima tik tuo atveju, jeigu kredito davėjas sutinka suteikti ar net paslaugiai pasiūlo žmogui išdėstyti mokėjimus per tokį laikotarpį, kad mėnesio įmoka jam leistų kvėpuoti ir kreditą grąžinti. Deja, pastaruoju metu kai kurių kredito davėjų elgesys klientų atžvilgiu verčia manyti, kad didesnės sumos peršamos nepaisant to, ar klientui tikrai jų reikia, o dar blogiau – pro pirštus žiūrint į kliento galimybes paskolas grąžinti. Tą liudija ir staigiai pastaruoju metu augantis vėlavimas grąžinti didesnius nei 290 Eur kreditus. Per metus sutarčių, pagal kurias vėluojama grąžinti tokius kreditus, skaičius pašoko beveik penktadaliu, iki 75.400. O visų rūšių vartojimo kreditų sutarčių, pagal kurias klientai vėluoja grąžinti skolą ilgiau nei 3 mėnesius, skaičius perkopė 180.000. Pasiekėme tikrai pavojingą ribą.

- Ar pagrįstos rinkos dalyvių baimės, kad Lietuvos bankas kol kas nepasiruošęs administruoti registro, kuriame būtų registruojami visi asmenys, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių?

Įstatymo projektas numato vėlesnę šios nuostatos įsigaliojimo datą – registras turėtų pradėti visiškai galioti po metų. Kadangi patys tokią nuostatą siūlėme įdiegti, tikrai pasirūpinsime, kad registras galiotų laiku ir tinkamai.

- Vartojimo kreditų teikėjai teigia, kad po pataisų įsigaliojimo Lietuvos bankas taps ne vartojimo kreditų davėjų partneriu, bet muštruotoju, baudėju. Pasak jų, einama ne Vakaruose įprastu bendradarbiavimo keliu, o baudimo. Ar sutiktumėte?

Normalu yra eiti bendradarbiavimo keliu dviese. Lietuvos bankas ir eis tuo keliu, kviečia ir rinkos dalyvius juo eiti. Visgi, tokia padėtis, kai „minkštoji“ teisė – gairės, rekomendacijos ir panašiai – nėra laikoma verta pakankamos pagarbos, nes tai nėra įstatymas, o rinkos fragmentacija lemia, kad atskiri rinkos segmentai ar dalyviai bando įvelti Lietuvos banką į konkurencinių santykių aiškinimąsi, apriboja konstruktyvaus bendradarbiavimo galimybes. Teisę skirti sankcijas Lietuvos bankas turi ir dabar, nors, manome, kad jos nėra pakankamai atgrasančios, jeigu už tą patį pažeidimą tenka bausti kelis kartus. Tad tai, kad įstatymas kiek griežčiau reglamentuos vieną ar kitą atsakomybės aspektą, niekaip esmingai nepakeis nei Lietuvos banko vaidmens, nei požiūrio, kad problemas pirmiausia reikia bandyti aiškintis ir spręsti gera valia.

- Ar teisinga, kad vartojimo kreditų įmonės turės prisiimti visus kaštus, susijusius su dviejų dienų persigalvojimo laikotarpio atsiradimu? Juk kituose verslo segmentuose panašių apsigalvojimo laikotarpių nėra.

Toks pasiūlymas pateiktas pačių rinkos atstovų kaip alternatyva Lietuvos banko siūlymui dėl ex-ante „atšalimo“ laikotarpio, tai nėra Lietuvos banko siūlymas. Lietuvos banko siūlymo tikslas – valdyti spontaniškus skolinimosi sprendimus, numatyti terminą, per kurį žmogus dar galėtų savo sprendimą apmąstyti, ir ex-ante apmąstymas, mūsų nuomone, veiksmingesnis nei mąstymas jau gavus pinigus. Tačiau pastarasis variantas, kad ir su susijusiais kaštais, atrodė priimtinesnis rinkos dalyviams, jį Seimo darbo grupė įtraukė į projektą. Visgi norėčiau paminėti, kad atšalimo laikotarpį numatys, be kita ko, naujasis įstatymas dėl būsto paskolų, įgyvendinantis Būsto paskolų direktyvą.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Didesnė dalis gyventojų norėtų valstybinio komercinio banko 1

Didesnė dalis šalies gyventojų pritartų, kad Lietuvoje būtų steigiamas valstybinis komercinis bankas,...

Finansai
08:59
Lietuvos bankų pelnas šiemet smuko 1% iki 272 mln. Eur

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai per šių metų devynis mėnesius uždirbo 271,9 mln. Eur...

Finansai
2019.12.13
V. Šapoka: didesnis bankų pelno mokestis – dėl jų išskirtinumo

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į...

Finansai
2019.12.13
Seimo komitetas nepalaiko teisininkų išvados dėl bankų pelno mokesčio

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį nepritarė Seimo teisininkų išvadai, kritikuojančiai...

Finansai
2019.12.13
V. Vasiliauskas: žemos palūkanos galbūt atėjo amžiams 2

Europos Centrinis Bankas (ECB) planuoja iš naujo svartyti savo strategiją, kad ji labiau tiktų mažų palūkanų...

Finansai
2019.12.13
SEB bankas vasarį įdiegs naują IT platformą

SEB bankas Lietuvoje kitų metų vasarį įdiegs naują IT platformą, kuria bus valdoma dauguma banko teikiamų...

Technologijos
2019.12.13
Latvijos bankai sugriežtino A. Lembergo ir jo organizacijų aptarnavimą

Latvijos bankai Ventspilio mero Aivarą Lembergą ir su juo susijusias organizacijas, kurioms JAV paskelbė...

Finansai
2019.12.12
Naujo banko Stebėtojų taryboje – G. Galvanauskas, K. Šliužas, T. Andrejauskas 3

Banko licenciją gavusi faktoringo ir mikrokreditų bendrovė „PayRay“ į Stebėtojų tarybą sukvietė garsius...

Rinkos
2019.12.12
Trečią Medicinos banko neveiksnių paskolų portfelį nusipirko „Easy Debt Service“

Medicinos bankas už neskelbiamą sumą pardavė 10 mln. Eur nominalios vertės neveiksnių paskolų portfelį skolų...

Rinkos
2019.12.12
„UniCredit Leasing“ pasitraukimas – smūgis Lietuvos vežėjams Premium 1

Sandoris, kuriuo Latvijos bankinė grupė įsigyja visą italų grupės „UniCredit“ lizingavimo verslą Baltijos...

Rinkos
2019.12.12
Lietuvoje nuo pavasario startuos norvegų bankas „Fjord Bank“

Lietuvoje nuo kitų metų pradžios startuos naujas internetinis bankas. Europos centrinis bankas (ECB)...

Rinkos
2019.12.11
„Citadele“ perims 850 mln. Eur „UniCredit Leasing“ portfelį Baltijos šalyse 2

Latvijos bankinių paslaugų grupė „Citadele“ sutarė dėl  „UniCredit Leasing“ 850 mln. Eur portfelio įsigijimo.

Rinkos
2019.12.11
„Mistertango“ keičia pavadinimą, laukia kiti pokyčiai Premium

Elektroninių pinigų įstaiga „Mistertango“ keičia pavadinimą ir ateityje vadinsis „Secure Nordic Payments“.

Rinkos
2019.12.11
Estai patvirtino „Mokilizingo“ įsigijimą, Lietuvoje veiks „Inbank filialas“

Estijos Finansų priežiūros tarnyba (FSA) patvirtino vartojimo kredituotojo „Mokilizingas“ įsigijimo sandorį...

Rinkos
2019.12.10
Į pensijų fondus šiemet įkrito 395 mln. Eur 

Į asmenines gyventojų sąskaitas pensijų kaupimo fonduose šiemet iš viso pervesta daugiau kaip 395 mln. Eur.

Finansai
2019.12.10
Naujasis biržos bankas startavo 10% akcijų kritimu

Baltijos biržoje prasidėjo prekyba Estijos kooperatyvų banko „Coop Pank“ akcijomis. Po lūkesčių neatitikusio...

Rinkos
2019.12.10
Lietuvos garantinis fondas bankui moka neigiamas palūkanas  Premium

Neigiamos palūkanos graužia ir valstybės valdomų įmonių, kitų viešojo sektoriaus institucijų bankų sąskaitose...

Finansai
2019.12.10
Biudžeto ir finansų komitetas dėl bankų turto mokesčio daro pertrauką

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį patvirtino anksčiau jo priimtą sprendimą nuo 15 iki 20%...

Finansai
2019.12.09
„Swedbank“ Lietuvoje paleidžia nemokamą prekybą baltiškomis akcijomis 3

„Swedbank“ planuoja nuo 2020 m. vasario 1 d. privatiems klientams pasiūlyti nemokamą prekybą Baltijos šalių...

Rinkos
2019.12.09
„Swedbank“ grupę palieka dar dvi aukštos vadovės, bus vertinama banko kultūra 6

Galimo pinigų plovimo per Baltijos šalis skandale atsidūrusį Švedijos banką „Swedbank“ palieka Baltijos šalių...

Rinkos
2019.12.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau