Šimonytė: kalbos apie vartojimo kreditų įmonių bankrotus – sąmokslo teorijos

Publikuota: 2015-09-30
Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Seimui šią savaitę imantis nagrinėti Vartojimo kredito įstatymo pataisas, Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, duodama interviu „Verslo žinioms“, bando išsklaidyti vartojimo kredito įmonių baimes dėl galimų pokyčių. Ji kalbas apie laukiančius verslo bankrotus vadina sąmokslo teorijomis ir sako, kad imti kuo didesnius ir ilgesnio laikotarpio kreditus vietoj mažesnių skatins pačios bendrovės, tačiau ne reguliavimas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šiandien, o pats Seimas ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka pagaliau turėtų svarstyti specialios darbo grupės kelerius metus rengtas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis nustatomi nauji apribojimai vadinamuosius greituosius kreditus išduodančioms įmonėms.

VŽ šiandien skelbia, kad Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) kreipėsi į pagrindines šalies institucijas su laišku, kuriame teigia, kad Lietuvos bankas diskredituoja vartojimo kreditų rinką.

Kokius konkrečiai pokyčius lems naujasis reguliavimas ir kokiais kaltinimais bei kontrargumentais mėtosi vartojimo kreditų verslas ir reguliuotojas, kviečiame skaityti šiandien „Verslo žinių“ laikraštyje ir „VŽ Premium“. O čia pateikiame p. Šimonytės mintis apie laukiančių pokyčių pasekmes verslui.

- Vartojimo kreditų rinkos reguliavimas Lietuvoje griežtintas jau ne kartą. Kam tą dabar prireikė daryti dar kartą?

Derėtų prisiminti, kad Lietuvos banko pasiūlymai, kurių nemenka dalis vienu ar kitu pavidalu atsispindi ir šią savaitę numatomame svarstyti projekte, buvo suformuluoti ir pristatyti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintiesiems dar 2013 metų rudenį. Pats Lietuvos bankas vartojimo kredito rinkos priežiūrą perėmė tik nuo 2012 metų ir gana greitai identifikavo reglamentavimo trūkumus, kurių negali išspręsti jo kompetencijai priklausančiomis priemonėmis. Tad, cituojant jūsų klausimą, tą reikėjo daryti ne „dabar“, o „vakar“. Tenka apgailestauti, kad diskusijos ilgą laiką apskritai nevyko ir procesas užsitęsė. Tuo būtų galima džiaugtis, jeigu vėlesnė rinkos plėtra būtų paneigusi Lietuvos banko įžvalgas ir nuogąstavimus. Deja, bet per pastarųjų dvejų metų laikotarpį sukaupta ilgesnė duomenų eilutė patvirtino, kad problemos didėja, nes ne tik auga kreditų skaičius ir apimtis, bet didėja mastas ir pašalinių nepageidautinų reiškinių, tokių kaip įsiskolinimai, paskolos termino pratęsimai, išieškojimai per trečiuosius asmenis.

- Smulkiosios vartojimo kreditų bendrovės teigia, kad po Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimo smulkieji rinkos dalyviai bankrutuos, rinkoje įsigalės stambieji. Be to, žmonės bus stumiami į bankus ir unijas. Ar pagrįstos tokios jų ba

Ši sąmokslo teorija viešame diskurse apie vartojimo kreditus labai gaji. Deja, ji turi mažai pagrindo. Smulkieji kreditai dažnai pateikiami kaip tam tikra greita išeitis žmogui, susidūrusiam su lėšų stygiumi „iki algos“. Sakoma, kad pasiskolinus, tarkime, 100 Eur po dviejų savaičių žmogus grąžins 103 Eur ir sumokės vos keletą eurų kredito kainą. Tačiau statistika atskleidžia daug liūdnesnį tipinio skolinimosi paveikslą. Net smulkiausių kreditų skolinimosi trukmės vidurkis yra penki mėnesiai, dažnas skolininkas turi ne po vieną kreditą, didelė dalis jų pratęsiama, tad „greitų trumpų pinigų“ paveikslas realybėje nepasiteisina. Lietuvos bankas neturi tikslo perskirstyti rinką ar ką nors kur nors stumti: kalbant tiesiai šviesiai, didelė dalis dabartinių skolininkų tinkamai veikiant įstatymui skolintis finansų rinkoje apskritai neturėtų, o turėtų ieškoti, kaip iš esmės spręsti savo finansų problemas, pasitelkus visų pirma šeimos ir artimųjų pagalbą. Tai, kad beveik trečdalis kredito gavėjų yra asmenys iki 25 metų, be kita ko, irgi leidžia daryti išvadą, kad skolinantis bandoma patenkinti savo jaunatviškus norus greituoju būdu, net neturint susiformavusio santykio su pinigais apskritai. Nors taupyti ir tada pirkti gali atrodyti senamadiška, bet tokio elgesio pranašumai, palyginti su brangiu skolinimusi, yra akivaizdūs.

- Bet ar reguliavimo sugriežtinimas neskatins žmonių vietoje mažesnių imti kuo didesnius kreditus?

Toks vartojimo kredito bendrovių pastebėjimas gan gerai paneigia pačių davėjų teiginius apie atsakingą mokumo vertinimą. Skatinti imti didesnį kreditą galima tik tuo atveju, jeigu kredito davėjas sutinka suteikti ar net paslaugiai pasiūlo žmogui išdėstyti mokėjimus per tokį laikotarpį, kad mėnesio įmoka jam leistų kvėpuoti ir kreditą grąžinti. Deja, pastaruoju metu kai kurių kredito davėjų elgesys klientų atžvilgiu verčia manyti, kad didesnės sumos peršamos nepaisant to, ar klientui tikrai jų reikia, o dar blogiau – pro pirštus žiūrint į kliento galimybes paskolas grąžinti. Tą liudija ir staigiai pastaruoju metu augantis vėlavimas grąžinti didesnius nei 290 Eur kreditus. Per metus sutarčių, pagal kurias vėluojama grąžinti tokius kreditus, skaičius pašoko beveik penktadaliu, iki 75.400. O visų rūšių vartojimo kreditų sutarčių, pagal kurias klientai vėluoja grąžinti skolą ilgiau nei 3 mėnesius, skaičius perkopė 180.000. Pasiekėme tikrai pavojingą ribą.

- Ar pagrįstos rinkos dalyvių baimės, kad Lietuvos bankas kol kas nepasiruošęs administruoti registro, kuriame būtų registruojami visi asmenys, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių?

Įstatymo projektas numato vėlesnę šios nuostatos įsigaliojimo datą – registras turėtų pradėti visiškai galioti po metų. Kadangi patys tokią nuostatą siūlėme įdiegti, tikrai pasirūpinsime, kad registras galiotų laiku ir tinkamai.

- Vartojimo kreditų teikėjai teigia, kad po pataisų įsigaliojimo Lietuvos bankas taps ne vartojimo kreditų davėjų partneriu, bet muštruotoju, baudėju. Pasak jų, einama ne Vakaruose įprastu bendradarbiavimo keliu, o baudimo. Ar sutiktumėte?

Normalu yra eiti bendradarbiavimo keliu dviese. Lietuvos bankas ir eis tuo keliu, kviečia ir rinkos dalyvius juo eiti. Visgi, tokia padėtis, kai „minkštoji“ teisė – gairės, rekomendacijos ir panašiai – nėra laikoma verta pakankamos pagarbos, nes tai nėra įstatymas, o rinkos fragmentacija lemia, kad atskiri rinkos segmentai ar dalyviai bando įvelti Lietuvos banką į konkurencinių santykių aiškinimąsi, apriboja konstruktyvaus bendradarbiavimo galimybes. Teisę skirti sankcijas Lietuvos bankas turi ir dabar, nors, manome, kad jos nėra pakankamai atgrasančios, jeigu už tą patį pažeidimą tenka bausti kelis kartus. Tad tai, kad įstatymas kiek griežčiau reglamentuos vieną ar kitą atsakomybės aspektą, niekaip esmingai nepakeis nei Lietuvos banko vaidmens, nei požiūrio, kad problemas pirmiausia reikia bandyti aiškintis ir spręsti gera valia.

- Ar teisinga, kad vartojimo kreditų įmonės turės prisiimti visus kaštus, susijusius su dviejų dienų persigalvojimo laikotarpio atsiradimu? Juk kituose verslo segmentuose panašių apsigalvojimo laikotarpių nėra.

Toks pasiūlymas pateiktas pačių rinkos atstovų kaip alternatyva Lietuvos banko siūlymui dėl ex-ante „atšalimo“ laikotarpio, tai nėra Lietuvos banko siūlymas. Lietuvos banko siūlymo tikslas – valdyti spontaniškus skolinimosi sprendimus, numatyti terminą, per kurį žmogus dar galėtų savo sprendimą apmąstyti, ir ex-ante apmąstymas, mūsų nuomone, veiksmingesnis nei mąstymas jau gavus pinigus. Tačiau pastarasis variantas, kad ir su susijusiais kaštais, atrodė priimtinesnis rinkos dalyviams, jį Seimo darbo grupė įtraukė į projektą. Visgi norėčiau paminėti, kad atšalimo laikotarpį numatys, be kita ko, naujasis įstatymas dėl būsto paskolų, įgyvendinantis Būsto paskolų direktyvą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Teismas užstojo neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų savininkus 3

Dėl banko „Snoras“ bankroto šio banko platintų obligacijų neįgijusiems, nors už jas sumokėjusiems, asmenims...

Rinkos
2018.06.22
Juda lietuvių su partneriais inicijuotas Moldovos banko įsigijimas

Tarptautinis konsorciumas, kurį sudaro Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), turto valdymo...

Rinkos
2018.06.22
Bankai turės kaupti didesnę papildomą kapitalo atsargą

Anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimas bankams didės nuo 0,5% iki 1%.

Rinkos
2018.06.22
Lietuviai su partneriais investuoja į didžiausią Moldovos banką 1

Birželio 20 dieną Moldovos centrinis bankas tarptautiniam konsorciumui, kurį sudaro Baltijos šalių turto...

Finansai
2018.06.21
„Revolut” pritraukė 60.000 verslo klientų 11

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ per metus pritraukė 60.000 verslo klientų.

Rinkos
2018.06.21
Dviejų valiutų galvosūkis, arba Kaip nepermokėti užsienyje Premium 9

Dažną apima erzelis, kai užsienyje įsigyjant prekę mokėjimo kortele ar gryninant pinigus bankomate prašoma...

Finansai
2018.06.18
„Snoro“ ir Ūkio bankų administratoriui – 9 kilometrų dokumentų iššūkis Premium 2

„Snoro“ ir Ūkio banko bankrotų administratorių beveik tiesiogine to žodžio reikšme užslėgė popieriai – jų...

Rinkos
2018.06.18
Banko klientę nustebino klausimas, ar ši lošia

„Swedbank“ banko klientei teigiant, kad bankas jos klausinėjo apie lošimus, bankas to nepatvirtina, bet ir...

Rinkos
2018.06.17
SEB jungia Baltijos šalių gyvybės draudimo įmones 5

SEB finansų grupė nusprendė sujungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyvybės draudimo įmones ir taip...

Rinkos
2018.06.15
Kredito unijos uždirbo 1,8 mln. Eur

Lietuvoje veikiančios kredito unijos šiemet pirmąjį ketvirtį dėl paskolų vertės atkūrimo, sumažintų veiklos...

Rinkos
2018.06.15
Bankų paskolų portfelis augo, indėlių – sumažėjo

Lietuvos bankų paskolų portfelis auga, tačiau indėlių portfelis kiek smuktelėjo.

Rinkos
2018.06.13
Bankai per dešimtmetį uždarė daugiau nei 500 padalinių 4

Lietuvos komerciniai bankai kovo pabaigoje turėjo 261 klientų aptarnavimo padalinį – per metus uždaryti 24...

Rinkos
2018.06.13
Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl „Swedbank“ 1

Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl „Swedbank“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams.

Finansai
2018.06.13
Mažiausio banko ambicijos nukreiptos į didžiausių bankų užleidžiamą sritį Premium 1

Mažiausias Lietuvos bankų sistemos dalyvis nėra silpniausia bankų sistemos dalis, interviu VŽ sako Irmantas...

Rinkos
2018.06.13
„Danske Bank“ Estijos padalinio klientu buvo ir Putino bičiulis 1

Per skandalingąjį didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ padalinį Estijoje pinigines operacijas vykdė...

Rinkos
2018.06.12
Bankai kuria pinigus ir be indėlių, o tai gali būti pavojinga Premium 5

Pernai bankai Lietuvos ekonomikos augimui suteikė silpnesnį nei 2016 m vadinamąjį kreditavimo impulsą. Bankai...

Finansai
2018.06.12
„Luminor“: kol „fintech“ taps iššūkiu visose bankininkystės srityse – dar labai toli  Premium 7

„Fintech“ sektoriaus žaidėjai kelia grėsmę tradiciniams bankams, tačiau kol jie įgaus veiklos mastą ir...

Rinkos
2018.06.11
8-as pasaulio stebuklas, kuriuo pasinaudoti gali kiekvienas 12

Visi investuotojai skaičiuoja ir projektuoja savo uždirbamą grąžą, tačiau toli gražu ne visi įvertina, ką...

Rinkos
2018.06.10
Pirmą ketvirtį draudimo rinka pūtėsi 18,3%, pelnas – 43% 6

Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, draudimo rinka išaugo 18,3%, įmokos...

Finansai
2018.06.08
Lietuvių startuolis tarpininkaus tarp bankų ir kriptovaliutų biržų 4

Lietuvių įkurtas startuolis „ORCA Alliance“, planuojantis pirminį savo kriptovaliutos siūlymą (angl. initial...

Rinkos
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau