Šimonytė: kalbos apie vartojimo kreditų įmonių bankrotus – sąmokslo teorijos

Publikuota: 2015-09-30
Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Seimui šią savaitę imantis nagrinėti Vartojimo kredito įstatymo pataisas, Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, duodama interviu „Verslo žinioms“, bando išsklaidyti vartojimo kredito įmonių baimes dėl galimų pokyčių. Ji kalbas apie laukiančius verslo bankrotus vadina sąmokslo teorijomis ir sako, kad imti kuo didesnius ir ilgesnio laikotarpio kreditus vietoj mažesnių skatins pačios bendrovės, tačiau ne reguliavimas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šiandien, o pats Seimas ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka pagaliau turėtų svarstyti specialios darbo grupės kelerius metus rengtas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis nustatomi nauji apribojimai vadinamuosius greituosius kreditus išduodančioms įmonėms.

VŽ šiandien skelbia, kad Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) kreipėsi į pagrindines šalies institucijas su laišku, kuriame teigia, kad Lietuvos bankas diskredituoja vartojimo kreditų rinką.

Kokius konkrečiai pokyčius lems naujasis reguliavimas ir kokiais kaltinimais bei kontrargumentais mėtosi vartojimo kreditų verslas ir reguliuotojas, kviečiame skaityti šiandien „Verslo žinių“ laikraštyje ir „VŽ Premium“. O čia pateikiame p. Šimonytės mintis apie laukiančių pokyčių pasekmes verslui.

- Vartojimo kreditų rinkos reguliavimas Lietuvoje griežtintas jau ne kartą. Kam tą dabar prireikė daryti dar kartą?

Derėtų prisiminti, kad Lietuvos banko pasiūlymai, kurių nemenka dalis vienu ar kitu pavidalu atsispindi ir šią savaitę numatomame svarstyti projekte, buvo suformuluoti ir pristatyti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintiesiems dar 2013 metų rudenį. Pats Lietuvos bankas vartojimo kredito rinkos priežiūrą perėmė tik nuo 2012 metų ir gana greitai identifikavo reglamentavimo trūkumus, kurių negali išspręsti jo kompetencijai priklausančiomis priemonėmis. Tad, cituojant jūsų klausimą, tą reikėjo daryti ne „dabar“, o „vakar“. Tenka apgailestauti, kad diskusijos ilgą laiką apskritai nevyko ir procesas užsitęsė. Tuo būtų galima džiaugtis, jeigu vėlesnė rinkos plėtra būtų paneigusi Lietuvos banko įžvalgas ir nuogąstavimus. Deja, bet per pastarųjų dvejų metų laikotarpį sukaupta ilgesnė duomenų eilutė patvirtino, kad problemos didėja, nes ne tik auga kreditų skaičius ir apimtis, bet didėja mastas ir pašalinių nepageidautinų reiškinių, tokių kaip įsiskolinimai, paskolos termino pratęsimai, išieškojimai per trečiuosius asmenis.

- Smulkiosios vartojimo kreditų bendrovės teigia, kad po Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimo smulkieji rinkos dalyviai bankrutuos, rinkoje įsigalės stambieji. Be to, žmonės bus stumiami į bankus ir unijas. Ar pagrįstos tokios jų ba

Ši sąmokslo teorija viešame diskurse apie vartojimo kreditus labai gaji. Deja, ji turi mažai pagrindo. Smulkieji kreditai dažnai pateikiami kaip tam tikra greita išeitis žmogui, susidūrusiam su lėšų stygiumi „iki algos“. Sakoma, kad pasiskolinus, tarkime, 100 Eur po dviejų savaičių žmogus grąžins 103 Eur ir sumokės vos keletą eurų kredito kainą. Tačiau statistika atskleidžia daug liūdnesnį tipinio skolinimosi paveikslą. Net smulkiausių kreditų skolinimosi trukmės vidurkis yra penki mėnesiai, dažnas skolininkas turi ne po vieną kreditą, didelė dalis jų pratęsiama, tad „greitų trumpų pinigų“ paveikslas realybėje nepasiteisina. Lietuvos bankas neturi tikslo perskirstyti rinką ar ką nors kur nors stumti: kalbant tiesiai šviesiai, didelė dalis dabartinių skolininkų tinkamai veikiant įstatymui skolintis finansų rinkoje apskritai neturėtų, o turėtų ieškoti, kaip iš esmės spręsti savo finansų problemas, pasitelkus visų pirma šeimos ir artimųjų pagalbą. Tai, kad beveik trečdalis kredito gavėjų yra asmenys iki 25 metų, be kita ko, irgi leidžia daryti išvadą, kad skolinantis bandoma patenkinti savo jaunatviškus norus greituoju būdu, net neturint susiformavusio santykio su pinigais apskritai. Nors taupyti ir tada pirkti gali atrodyti senamadiška, bet tokio elgesio pranašumai, palyginti su brangiu skolinimusi, yra akivaizdūs.

- Bet ar reguliavimo sugriežtinimas neskatins žmonių vietoje mažesnių imti kuo didesnius kreditus?

Toks vartojimo kredito bendrovių pastebėjimas gan gerai paneigia pačių davėjų teiginius apie atsakingą mokumo vertinimą. Skatinti imti didesnį kreditą galima tik tuo atveju, jeigu kredito davėjas sutinka suteikti ar net paslaugiai pasiūlo žmogui išdėstyti mokėjimus per tokį laikotarpį, kad mėnesio įmoka jam leistų kvėpuoti ir kreditą grąžinti. Deja, pastaruoju metu kai kurių kredito davėjų elgesys klientų atžvilgiu verčia manyti, kad didesnės sumos peršamos nepaisant to, ar klientui tikrai jų reikia, o dar blogiau – pro pirštus žiūrint į kliento galimybes paskolas grąžinti. Tą liudija ir staigiai pastaruoju metu augantis vėlavimas grąžinti didesnius nei 290 Eur kreditus. Per metus sutarčių, pagal kurias vėluojama grąžinti tokius kreditus, skaičius pašoko beveik penktadaliu, iki 75.400. O visų rūšių vartojimo kreditų sutarčių, pagal kurias klientai vėluoja grąžinti skolą ilgiau nei 3 mėnesius, skaičius perkopė 180.000. Pasiekėme tikrai pavojingą ribą.

- Ar pagrįstos rinkos dalyvių baimės, kad Lietuvos bankas kol kas nepasiruošęs administruoti registro, kuriame būtų registruojami visi asmenys, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių?

Įstatymo projektas numato vėlesnę šios nuostatos įsigaliojimo datą – registras turėtų pradėti visiškai galioti po metų. Kadangi patys tokią nuostatą siūlėme įdiegti, tikrai pasirūpinsime, kad registras galiotų laiku ir tinkamai.

- Vartojimo kreditų teikėjai teigia, kad po pataisų įsigaliojimo Lietuvos bankas taps ne vartojimo kreditų davėjų partneriu, bet muštruotoju, baudėju. Pasak jų, einama ne Vakaruose įprastu bendradarbiavimo keliu, o baudimo. Ar sutiktumėte?

Normalu yra eiti bendradarbiavimo keliu dviese. Lietuvos bankas ir eis tuo keliu, kviečia ir rinkos dalyvius juo eiti. Visgi, tokia padėtis, kai „minkštoji“ teisė – gairės, rekomendacijos ir panašiai – nėra laikoma verta pakankamos pagarbos, nes tai nėra įstatymas, o rinkos fragmentacija lemia, kad atskiri rinkos segmentai ar dalyviai bando įvelti Lietuvos banką į konkurencinių santykių aiškinimąsi, apriboja konstruktyvaus bendradarbiavimo galimybes. Teisę skirti sankcijas Lietuvos bankas turi ir dabar, nors, manome, kad jos nėra pakankamai atgrasančios, jeigu už tą patį pažeidimą tenka bausti kelis kartus. Tad tai, kad įstatymas kiek griežčiau reglamentuos vieną ar kitą atsakomybės aspektą, niekaip esmingai nepakeis nei Lietuvos banko vaidmens, nei požiūrio, kad problemas pirmiausia reikia bandyti aiškintis ir spręsti gera valia.

- Ar teisinga, kad vartojimo kreditų įmonės turės prisiimti visus kaštus, susijusius su dviejų dienų persigalvojimo laikotarpio atsiradimu? Juk kituose verslo segmentuose panašių apsigalvojimo laikotarpių nėra.

Toks pasiūlymas pateiktas pačių rinkos atstovų kaip alternatyva Lietuvos banko siūlymui dėl ex-ante „atšalimo“ laikotarpio, tai nėra Lietuvos banko siūlymas. Lietuvos banko siūlymo tikslas – valdyti spontaniškus skolinimosi sprendimus, numatyti terminą, per kurį žmogus dar galėtų savo sprendimą apmąstyti, ir ex-ante apmąstymas, mūsų nuomone, veiksmingesnis nei mąstymas jau gavus pinigus. Tačiau pastarasis variantas, kad ir su susijusiais kaštais, atrodė priimtinesnis rinkos dalyviams, jį Seimo darbo grupė įtraukė į projektą. Visgi norėčiau paminėti, kad atšalimo laikotarpį numatys, be kita ko, naujasis įstatymas dėl būsto paskolų, įgyvendinantis Būsto paskolų direktyvą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Premjeras siūlo dar kartą tirti „Revolut“ patikimumą 15

Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad reikėtų dar kartą tirti Jungtinės Karalystės finansų startuolio...

Finansai
2019.04.25
„Swedbank“ grynasis pelnas augo 18%, grupė steigia naują padalinį 19

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 33 mln. Eur grynojo pelno, arba 18% daugiau nei prieš...

Rinkos
2019.04.25
LB vadovas: S. Jakeliūnas siūlė paskatinti „Revolut“ trauktis 22

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas...

Finansai
2019.04.24
Seimo komitetas – už pakartotinį tyrimą dėl „Revolut“ 6

Seime skinasi kelią idėja įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią vyriausybinę komisiją iš naujo...

Finansai
2019.04.24
Atsakas S.Jakeliūnui: 20 interpretacijų VILIBOR klausimu 24

Teko asmeniškai dalyvauti Lietuvos banko veikloje nuo 1996 m., stebėti ir analizuoti Lietuvos tarpbankinės...

Rinkos
2019.04.24
V. Vasiliauskas: bendradarbiavimo su Seimu trūksta

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas pripažįsta, kad pastaraisiais metais trūksta centrinio banko...

Verslo aplinka
2019.04.24
„Monzo“ gali mesti iššūkį „Revolut“ ir N26 14

Vokietijos internetinis bankas N26 ir Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ gali...

Rinkos
2019.04.23
Dar du neobankai Lietuvoje: nuo nemokamų sąskaitų iki mokėjimo kortelių Premium 1

Lietuvos gyventojams savo paslaugas labai to nereklamuodami pradėjo teikti dar du internetiniai bankai –...

Rinkos
2019.04.23
Jakeliūnas ruošiasi vizitui į Švediją: aiškinsis dėl „Vilibor“ 23

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas planuoja vizitą į Švediją, kurioje...

Rinkos
2019.04.18
„Luminor“ klientų konsultavimo centrų vadovė – G. Blazgienė 

„Luminor“ Klientų konsultavimo centrų departamento vadove tapo Giedrė Blazgienė, pastaruoju metu dirbusi...

Vadyba
2019.04.18
Londono sičio bankai kelia sparnus 7

Pastaruoju metu padaugėjo Londono sičio finansinių paslaugų bendrovių, kurios steigia savo padalinius...

Finansai
2019.04.18
Vis dar pervedimų viduramžiai: pavedimai tarp bankų keliaus iki 5 dienų 20

Per Šv. Velykas pateikti mokėjimai tarp didžiųjų šalies bankų nebus vykdomi, todėl šiandien po 16 val.

Rinkos
2019.04.18
„UniCredit“ sumokės 1,3 mlrd. USD už sankcijų nepaisymą 3

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ sutiko pripažinti kaltę ir sumokėti 1,3 mlrd. USD baudą už Iranui...

Rinkos
2019.04.16
„Danske Bank“ analitikai: „Swedbank“ akcijoms – 30% nuolaida 9

Į pinigų plovimo skandalą įklimpusio Švedijos banko „Swedbank“ akcijos kainos ir pelno santykis (P/E...

Rinkos
2019.04.16
JAV didieji bankai skelbia savo rezultatus 1

JAV įsibėgėja didžiųjų bankų pirmojo ketvirčio rezultatų skelbimo sezonas – juos jau paviešino „JPMorgan...

Rinkos
2019.04.15
Kaip tapti išskirtiniu banko klientu Lietuvoje 2

Asmeninį vadybininką ar asmeninį bankininką Lietuvoje turi nemaža dalis bankų klientų, tačiau tikrai...

Rinkos
2019.04.14
6-ios „Revolut“ alternatyvos Lietuvoje ir Europoje Premium 15

Jungtinės Karalystės finansų technologijų startuolis „Revolut“, dalį savo veiklos vykdantis iš Lietuvos, yra...

Rinkos
2019.04.13
Turto iššvaistymu įtariamas rusas Vilniuje įkūrė įmonę „KP Pay“

Artiomas Palejevas, Vilniuje įsteigtos mokėjimų bendrovės „KP Pay“ vadovas ir akcininkas, įtariamas Rusijos...

Rinkos
2019.04.11
„Luminor“ išstoja iš bendro bankomatų tinklo: pastarojo ateitis – miglota 27

Baltijos šalių bankas „Luminor“, atsisakantis dalies darbuotojų ir padalinių, imasi pertvarkų ir su...

Rinkos
2019.04.11
Turtingiausi Lietuvos bankų klientai: jų investiciniai norai ir asmeniniai įgeidžiai Premium

Turtingiausi Lietuvos bankų klientai sparčiai didina savo investicijų portfelius, o jų indėliai iš viso auga...

Rinkos
2019.04.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau