Šimonytė: kalbos apie vartojimo kreditų įmonių bankrotus – sąmokslo teorijos

Publikuota: 2015-09-30
Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Seimui šią savaitę imantis nagrinėti Vartojimo kredito įstatymo pataisas, Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, duodama interviu „Verslo žinioms“, bando išsklaidyti vartojimo kredito įmonių baimes dėl galimų pokyčių. Ji kalbas apie laukiančius verslo bankrotus vadina sąmokslo teorijomis ir sako, kad imti kuo didesnius ir ilgesnio laikotarpio kreditus vietoj mažesnių skatins pačios bendrovės, tačiau ne reguliavimas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šiandien, o pats Seimas ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka pagaliau turėtų svarstyti specialios darbo grupės kelerius metus rengtas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis nustatomi nauji apribojimai vadinamuosius greituosius kreditus išduodančioms įmonėms.

VŽ šiandien skelbia, kad Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) kreipėsi į pagrindines šalies institucijas su laišku, kuriame teigia, kad Lietuvos bankas diskredituoja vartojimo kreditų rinką.

Kokius konkrečiai pokyčius lems naujasis reguliavimas ir kokiais kaltinimais bei kontrargumentais mėtosi vartojimo kreditų verslas ir reguliuotojas, kviečiame skaityti šiandien „Verslo žinių“ laikraštyje ir „VŽ Premium“. O čia pateikiame p. Šimonytės mintis apie laukiančių pokyčių pasekmes verslui.

- Vartojimo kreditų rinkos reguliavimas Lietuvoje griežtintas jau ne kartą. Kam tą dabar prireikė daryti dar kartą?

Derėtų prisiminti, kad Lietuvos banko pasiūlymai, kurių nemenka dalis vienu ar kitu pavidalu atsispindi ir šią savaitę numatomame svarstyti projekte, buvo suformuluoti ir pristatyti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintiesiems dar 2013 metų rudenį. Pats Lietuvos bankas vartojimo kredito rinkos priežiūrą perėmė tik nuo 2012 metų ir gana greitai identifikavo reglamentavimo trūkumus, kurių negali išspręsti jo kompetencijai priklausančiomis priemonėmis. Tad, cituojant jūsų klausimą, tą reikėjo daryti ne „dabar“, o „vakar“. Tenka apgailestauti, kad diskusijos ilgą laiką apskritai nevyko ir procesas užsitęsė. Tuo būtų galima džiaugtis, jeigu vėlesnė rinkos plėtra būtų paneigusi Lietuvos banko įžvalgas ir nuogąstavimus. Deja, bet per pastarųjų dvejų metų laikotarpį sukaupta ilgesnė duomenų eilutė patvirtino, kad problemos didėja, nes ne tik auga kreditų skaičius ir apimtis, bet didėja mastas ir pašalinių nepageidautinų reiškinių, tokių kaip įsiskolinimai, paskolos termino pratęsimai, išieškojimai per trečiuosius asmenis.

- Smulkiosios vartojimo kreditų bendrovės teigia, kad po Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimo smulkieji rinkos dalyviai bankrutuos, rinkoje įsigalės stambieji. Be to, žmonės bus stumiami į bankus ir unijas. Ar pagrįstos tokios jų ba

Ši sąmokslo teorija viešame diskurse apie vartojimo kreditus labai gaji. Deja, ji turi mažai pagrindo. Smulkieji kreditai dažnai pateikiami kaip tam tikra greita išeitis žmogui, susidūrusiam su lėšų stygiumi „iki algos“. Sakoma, kad pasiskolinus, tarkime, 100 Eur po dviejų savaičių žmogus grąžins 103 Eur ir sumokės vos keletą eurų kredito kainą. Tačiau statistika atskleidžia daug liūdnesnį tipinio skolinimosi paveikslą. Net smulkiausių kreditų skolinimosi trukmės vidurkis yra penki mėnesiai, dažnas skolininkas turi ne po vieną kreditą, didelė dalis jų pratęsiama, tad „greitų trumpų pinigų“ paveikslas realybėje nepasiteisina. Lietuvos bankas neturi tikslo perskirstyti rinką ar ką nors kur nors stumti: kalbant tiesiai šviesiai, didelė dalis dabartinių skolininkų tinkamai veikiant įstatymui skolintis finansų rinkoje apskritai neturėtų, o turėtų ieškoti, kaip iš esmės spręsti savo finansų problemas, pasitelkus visų pirma šeimos ir artimųjų pagalbą. Tai, kad beveik trečdalis kredito gavėjų yra asmenys iki 25 metų, be kita ko, irgi leidžia daryti išvadą, kad skolinantis bandoma patenkinti savo jaunatviškus norus greituoju būdu, net neturint susiformavusio santykio su pinigais apskritai. Nors taupyti ir tada pirkti gali atrodyti senamadiška, bet tokio elgesio pranašumai, palyginti su brangiu skolinimusi, yra akivaizdūs.

- Bet ar reguliavimo sugriežtinimas neskatins žmonių vietoje mažesnių imti kuo didesnius kreditus?

Toks vartojimo kredito bendrovių pastebėjimas gan gerai paneigia pačių davėjų teiginius apie atsakingą mokumo vertinimą. Skatinti imti didesnį kreditą galima tik tuo atveju, jeigu kredito davėjas sutinka suteikti ar net paslaugiai pasiūlo žmogui išdėstyti mokėjimus per tokį laikotarpį, kad mėnesio įmoka jam leistų kvėpuoti ir kreditą grąžinti. Deja, pastaruoju metu kai kurių kredito davėjų elgesys klientų atžvilgiu verčia manyti, kad didesnės sumos peršamos nepaisant to, ar klientui tikrai jų reikia, o dar blogiau – pro pirštus žiūrint į kliento galimybes paskolas grąžinti. Tą liudija ir staigiai pastaruoju metu augantis vėlavimas grąžinti didesnius nei 290 Eur kreditus. Per metus sutarčių, pagal kurias vėluojama grąžinti tokius kreditus, skaičius pašoko beveik penktadaliu, iki 75.400. O visų rūšių vartojimo kreditų sutarčių, pagal kurias klientai vėluoja grąžinti skolą ilgiau nei 3 mėnesius, skaičius perkopė 180.000. Pasiekėme tikrai pavojingą ribą.

- Ar pagrįstos rinkos dalyvių baimės, kad Lietuvos bankas kol kas nepasiruošęs administruoti registro, kuriame būtų registruojami visi asmenys, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių?

Įstatymo projektas numato vėlesnę šios nuostatos įsigaliojimo datą – registras turėtų pradėti visiškai galioti po metų. Kadangi patys tokią nuostatą siūlėme įdiegti, tikrai pasirūpinsime, kad registras galiotų laiku ir tinkamai.

- Vartojimo kreditų teikėjai teigia, kad po pataisų įsigaliojimo Lietuvos bankas taps ne vartojimo kreditų davėjų partneriu, bet muštruotoju, baudėju. Pasak jų, einama ne Vakaruose įprastu bendradarbiavimo keliu, o baudimo. Ar sutiktumėte?

Normalu yra eiti bendradarbiavimo keliu dviese. Lietuvos bankas ir eis tuo keliu, kviečia ir rinkos dalyvius juo eiti. Visgi, tokia padėtis, kai „minkštoji“ teisė – gairės, rekomendacijos ir panašiai – nėra laikoma verta pakankamos pagarbos, nes tai nėra įstatymas, o rinkos fragmentacija lemia, kad atskiri rinkos segmentai ar dalyviai bando įvelti Lietuvos banką į konkurencinių santykių aiškinimąsi, apriboja konstruktyvaus bendradarbiavimo galimybes. Teisę skirti sankcijas Lietuvos bankas turi ir dabar, nors, manome, kad jos nėra pakankamai atgrasančios, jeigu už tą patį pažeidimą tenka bausti kelis kartus. Tad tai, kad įstatymas kiek griežčiau reglamentuos vieną ar kitą atsakomybės aspektą, niekaip esmingai nepakeis nei Lietuvos banko vaidmens, nei požiūrio, kad problemas pirmiausia reikia bandyti aiškintis ir spręsti gera valia.

- Ar teisinga, kad vartojimo kreditų įmonės turės prisiimti visus kaštus, susijusius su dviejų dienų persigalvojimo laikotarpio atsiradimu? Juk kituose verslo segmentuose panašių apsigalvojimo laikotarpių nėra.

Toks pasiūlymas pateiktas pačių rinkos atstovų kaip alternatyva Lietuvos banko siūlymui dėl ex-ante „atšalimo“ laikotarpio, tai nėra Lietuvos banko siūlymas. Lietuvos banko siūlymo tikslas – valdyti spontaniškus skolinimosi sprendimus, numatyti terminą, per kurį žmogus dar galėtų savo sprendimą apmąstyti, ir ex-ante apmąstymas, mūsų nuomone, veiksmingesnis nei mąstymas jau gavus pinigus. Tačiau pastarasis variantas, kad ir su susijusiais kaštais, atrodė priimtinesnis rinkos dalyviams, jį Seimo darbo grupė įtraukė į projektą. Visgi norėčiau paminėti, kad atšalimo laikotarpį numatys, be kita ko, naujasis įstatymas dėl būsto paskolų, įgyvendinantis Būsto paskolų direktyvą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Išpažinus nuodėmes, „Danske Bank“ laukia darbas su teisėsauga Premium 2

Viename didžiausių Europoje pinigų plovimo skandalų nuskambėjo žodis „atsiprašau“ ir krito aukščiausio vadovo...

Rinkos
08:58
Honkongo mokėjimų bendrovė „TradeFinance Chain Service“ įsteigė antrinę įmonę Lietuvoje

Honkongo mokėjimo paslaugų įmonė „TradeFinance Chain Service“ įsteigė antrinę įmonę Lietuvoje.

Finansai
2018.09.19
Vidinį tyrimą atlikęs „Danske Bank“ pripažįsta kaltę

Didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai leido banko padalinį Estijoje...

Rinkos
2018.09.19
Brangesnio skolinimosi priešaušriu verslas pradeda dairytis į palūkanų apsikeitimo sandorius Premium

Bankai pastebi, kad 10 metų palūkanų mažėjimo tendencijai baigiantis, verslo klientai imasi aktyviau draustis...

Rinkos
2018.09.19
Traukiasi „Danske Bank“ vadovas 4

Į galimo pinigų plovimą skandalą įklimpusio didžiausio Danijos banko „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas...

Rinkos
2018.09.19
Lietuvos banko „filtras“ suveikė: neįleido teisto prancūzo įmonės

Lietuvos bankas atmetė šalyje registruotos įmonės „Hush LT“ prašymą išduoti elektroninių pinigų įstaigos...

Rinkos
2018.09.18
Kreditų unijos pelną pašokdino 4,6 karto

Lietuvoje veikiančios kredito unijos šiemet pirmąjį pusmetį uždirbo 2,3 mln. Eur pelno – 4,6 karto daugiau,...

Rinkos
2018.09.18
Lietuvos bankas: svarbu užtikrinti paskatas papildomai kaupti pensijai 4

Reformuojant pensijų sistemą Lietuvoje itin svarbu sukurti sąlygas ir paskatas, kad dirbantys žmonės imtų...

Finansai
2018.09.17
Politologai: „Blackstone“ investicija didins JAV dėmesį Baltijos šalims 6

Vienos didžiausių pasaulyje JAV privataus kapitalo fondų valdymo bendrovių „Blackstone“ sprendimas investuoti...

Rinkos
2018.09.15
„Danske Bank“ vadovui duoda 33% išsilaikymo iki metų galo galimybę 7

Analitikai vertina, kad egzistuoja vos 33% tikimybė, kad į skandalus įklimpusio „Danske Bank“ vadovas Thomas...

Rinkos
2018.09.14
Su „Luminor“ dirbs po skandalų pasitraukęs „Swedbank“ vadovas 7

Buvęs Švedijos banko „Swedbank“ vykdomasis direktorius Michaelas Wolfas, darbą Švedijos „Swedbanke“ palikęs...

Rinkos
2018.09.14
SEB bankas skolina „Žemaitijos pienui“ 10 mln. Eur

Vienas didžiausių Lietuvoje komercinis SEB bankas skolina 10 mln. Eur pieno perdirbimo grupei „Žemaitijos...

Finansai
2018.09.14
Milijardinė JAV milžinės investicija Baltijos šalyse siunčia ir geopolitinę žinią Premium 6

Baltijos šalių bankui „Luminor“ paskelbus apie naują savininką iš JAV, rinkai padarė įspūdį žinomas vardas,...

Rinkos
2018.09.14
Paslaugų centrų plėtra, tendencijos Lietuvoje: kas laukia „Barclays“ centro Premium

Paslaugų centruose darbus susiranda vis daugiau iš užsienio grįžusių lietuvių, o robotai darbo vietose...

Finansai
2018.09.14
„Luminor“ pardavimas: rinką nustebino ne žinia, bet pirkėjas Premium 9

Žinia apie Baltijos šalių banko „Luminor“ pardavimą Lietuvos įsigijimų ir finansų rinkos nenustebino, tačiau...

Rinkos
2018.09.13
Interviu su „Luminor“ vadovu A. Načajumi – apie „Blackstone“ atėjimo aplinkybes Premium 9

JAV privataus kapitalo fondų valdytojas „Blackstone“ į banką „Luminor“ investavo prieš tai „pačiupinėjęs“...

Rinkos
2018.09.13
„Luminor“ pardavimo kaina: analitikų vertinimai Premium 1

Analitikai nesutaria, ar JAV privataus kapitalo fondų milžinė „Blackstone“, pirkdama Baltijos šalių milžino...

Rinkos
2018.09.13
„Luminor“  gavo Baa1 reitingą iš „Moody‘s“ 1

Naujo savininko sulaukusiam „Luminor“ bankui reitingų agentūra „Moody's“ suteikė Baa1 reitingą su stabilia...

Rinkos
2018.09.13
JAV „Blackstone“ už 1 mlrd. Eur perka kontrolinį „Luminor“ akcijų paketą 25

Didžiausia privataus kapitalo fondų valdymo bendrovė „The Blackstone Group“ ir jos vadovaujamas konsorciumas...

Finansai
2018.09.13
Lietuvių startuolis susikirto su vokiečių draudimo ir finansų milžine Premium 1

Lietuvos finansinių technologijų startuolis „ORCA Alliance“ įsivėlė į teisinį ginčą dėl prekės ženklo su...

Rinkos
2018.09.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau