Šimonytė: kalbos apie vartojimo kreditų įmonių bankrotus – sąmokslo teorijos

Publikuota: 2015-09-30
Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Seimui šią savaitę imantis nagrinėti Vartojimo kredito įstatymo pataisas, Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, duodama interviu „Verslo žinioms“, bando išsklaidyti vartojimo kredito įmonių baimes dėl galimų pokyčių. Ji kalbas apie laukiančius verslo bankrotus vadina sąmokslo teorijomis ir sako, kad imti kuo didesnius ir ilgesnio laikotarpio kreditus vietoj mažesnių skatins pačios bendrovės, tačiau ne reguliavimas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šiandien, o pats Seimas ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka pagaliau turėtų svarstyti specialios darbo grupės kelerius metus rengtas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis nustatomi nauji apribojimai vadinamuosius greituosius kreditus išduodančioms įmonėms.

VŽ šiandien skelbia, kad Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA) kreipėsi į pagrindines šalies institucijas su laišku, kuriame teigia, kad Lietuvos bankas diskredituoja vartojimo kreditų rinką.

Kokius konkrečiai pokyčius lems naujasis reguliavimas ir kokiais kaltinimais bei kontrargumentais mėtosi vartojimo kreditų verslas ir reguliuotojas, kviečiame skaityti šiandien „Verslo žinių“ laikraštyje ir „VŽ Premium“. O čia pateikiame p. Šimonytės mintis apie laukiančių pokyčių pasekmes verslui.

- Vartojimo kreditų rinkos reguliavimas Lietuvoje griežtintas jau ne kartą. Kam tą dabar prireikė daryti dar kartą?

Derėtų prisiminti, kad Lietuvos banko pasiūlymai, kurių nemenka dalis vienu ar kitu pavidalu atsispindi ir šią savaitę numatomame svarstyti projekte, buvo suformuluoti ir pristatyti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintiesiems dar 2013 metų rudenį. Pats Lietuvos bankas vartojimo kredito rinkos priežiūrą perėmė tik nuo 2012 metų ir gana greitai identifikavo reglamentavimo trūkumus, kurių negali išspręsti jo kompetencijai priklausančiomis priemonėmis. Tad, cituojant jūsų klausimą, tą reikėjo daryti ne „dabar“, o „vakar“. Tenka apgailestauti, kad diskusijos ilgą laiką apskritai nevyko ir procesas užsitęsė. Tuo būtų galima džiaugtis, jeigu vėlesnė rinkos plėtra būtų paneigusi Lietuvos banko įžvalgas ir nuogąstavimus. Deja, bet per pastarųjų dvejų metų laikotarpį sukaupta ilgesnė duomenų eilutė patvirtino, kad problemos didėja, nes ne tik auga kreditų skaičius ir apimtis, bet didėja mastas ir pašalinių nepageidautinų reiškinių, tokių kaip įsiskolinimai, paskolos termino pratęsimai, išieškojimai per trečiuosius asmenis.

- Smulkiosios vartojimo kreditų bendrovės teigia, kad po Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimo smulkieji rinkos dalyviai bankrutuos, rinkoje įsigalės stambieji. Be to, žmonės bus stumiami į bankus ir unijas. Ar pagrįstos tokios jų ba

Ši sąmokslo teorija viešame diskurse apie vartojimo kreditus labai gaji. Deja, ji turi mažai pagrindo. Smulkieji kreditai dažnai pateikiami kaip tam tikra greita išeitis žmogui, susidūrusiam su lėšų stygiumi „iki algos“. Sakoma, kad pasiskolinus, tarkime, 100 Eur po dviejų savaičių žmogus grąžins 103 Eur ir sumokės vos keletą eurų kredito kainą. Tačiau statistika atskleidžia daug liūdnesnį tipinio skolinimosi paveikslą. Net smulkiausių kreditų skolinimosi trukmės vidurkis yra penki mėnesiai, dažnas skolininkas turi ne po vieną kreditą, didelė dalis jų pratęsiama, tad „greitų trumpų pinigų“ paveikslas realybėje nepasiteisina. Lietuvos bankas neturi tikslo perskirstyti rinką ar ką nors kur nors stumti: kalbant tiesiai šviesiai, didelė dalis dabartinių skolininkų tinkamai veikiant įstatymui skolintis finansų rinkoje apskritai neturėtų, o turėtų ieškoti, kaip iš esmės spręsti savo finansų problemas, pasitelkus visų pirma šeimos ir artimųjų pagalbą. Tai, kad beveik trečdalis kredito gavėjų yra asmenys iki 25 metų, be kita ko, irgi leidžia daryti išvadą, kad skolinantis bandoma patenkinti savo jaunatviškus norus greituoju būdu, net neturint susiformavusio santykio su pinigais apskritai. Nors taupyti ir tada pirkti gali atrodyti senamadiška, bet tokio elgesio pranašumai, palyginti su brangiu skolinimusi, yra akivaizdūs.

- Bet ar reguliavimo sugriežtinimas neskatins žmonių vietoje mažesnių imti kuo didesnius kreditus?

Toks vartojimo kredito bendrovių pastebėjimas gan gerai paneigia pačių davėjų teiginius apie atsakingą mokumo vertinimą. Skatinti imti didesnį kreditą galima tik tuo atveju, jeigu kredito davėjas sutinka suteikti ar net paslaugiai pasiūlo žmogui išdėstyti mokėjimus per tokį laikotarpį, kad mėnesio įmoka jam leistų kvėpuoti ir kreditą grąžinti. Deja, pastaruoju metu kai kurių kredito davėjų elgesys klientų atžvilgiu verčia manyti, kad didesnės sumos peršamos nepaisant to, ar klientui tikrai jų reikia, o dar blogiau – pro pirštus žiūrint į kliento galimybes paskolas grąžinti. Tą liudija ir staigiai pastaruoju metu augantis vėlavimas grąžinti didesnius nei 290 Eur kreditus. Per metus sutarčių, pagal kurias vėluojama grąžinti tokius kreditus, skaičius pašoko beveik penktadaliu, iki 75.400. O visų rūšių vartojimo kreditų sutarčių, pagal kurias klientai vėluoja grąžinti skolą ilgiau nei 3 mėnesius, skaičius perkopė 180.000. Pasiekėme tikrai pavojingą ribą.

- Ar pagrįstos rinkos dalyvių baimės, kad Lietuvos bankas kol kas nepasiruošęs administruoti registro, kuriame būtų registruojami visi asmenys, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių?

Įstatymo projektas numato vėlesnę šios nuostatos įsigaliojimo datą – registras turėtų pradėti visiškai galioti po metų. Kadangi patys tokią nuostatą siūlėme įdiegti, tikrai pasirūpinsime, kad registras galiotų laiku ir tinkamai.

- Vartojimo kreditų teikėjai teigia, kad po pataisų įsigaliojimo Lietuvos bankas taps ne vartojimo kreditų davėjų partneriu, bet muštruotoju, baudėju. Pasak jų, einama ne Vakaruose įprastu bendradarbiavimo keliu, o baudimo. Ar sutiktumėte?

Normalu yra eiti bendradarbiavimo keliu dviese. Lietuvos bankas ir eis tuo keliu, kviečia ir rinkos dalyvius juo eiti. Visgi, tokia padėtis, kai „minkštoji“ teisė – gairės, rekomendacijos ir panašiai – nėra laikoma verta pakankamos pagarbos, nes tai nėra įstatymas, o rinkos fragmentacija lemia, kad atskiri rinkos segmentai ar dalyviai bando įvelti Lietuvos banką į konkurencinių santykių aiškinimąsi, apriboja konstruktyvaus bendradarbiavimo galimybes. Teisę skirti sankcijas Lietuvos bankas turi ir dabar, nors, manome, kad jos nėra pakankamai atgrasančios, jeigu už tą patį pažeidimą tenka bausti kelis kartus. Tad tai, kad įstatymas kiek griežčiau reglamentuos vieną ar kitą atsakomybės aspektą, niekaip esmingai nepakeis nei Lietuvos banko vaidmens, nei požiūrio, kad problemas pirmiausia reikia bandyti aiškintis ir spręsti gera valia.

- Ar teisinga, kad vartojimo kreditų įmonės turės prisiimti visus kaštus, susijusius su dviejų dienų persigalvojimo laikotarpio atsiradimu? Juk kituose verslo segmentuose panašių apsigalvojimo laikotarpių nėra.

Toks pasiūlymas pateiktas pačių rinkos atstovų kaip alternatyva Lietuvos banko siūlymui dėl ex-ante „atšalimo“ laikotarpio, tai nėra Lietuvos banko siūlymas. Lietuvos banko siūlymo tikslas – valdyti spontaniškus skolinimosi sprendimus, numatyti terminą, per kurį žmogus dar galėtų savo sprendimą apmąstyti, ir ex-ante apmąstymas, mūsų nuomone, veiksmingesnis nei mąstymas jau gavus pinigus. Tačiau pastarasis variantas, kad ir su susijusiais kaštais, atrodė priimtinesnis rinkos dalyviams, jį Seimo darbo grupė įtraukė į projektą. Visgi norėčiau paminėti, kad atšalimo laikotarpį numatys, be kita ko, naujasis įstatymas dėl būsto paskolų, įgyvendinantis Būsto paskolų direktyvą.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
LBA: ūkininkai iš bankų pirmąjį pusmetį pasiskolino 12% daugiau

Pirmąjį šių metų pusmetį šalies ūkininkams bankų suteikto naujo finansavimo suma siekė 130 mln. Eur, arba...

Finansai
2020.08.12
„Swedbanke“ galima matyti SEB ir LHV sąskaitų išrašus, pervesti lėšas 1

Nuo rugpjūčio 11 d. „Swedbank“ klientai savo interneto banke gali peržiūrėti tiek „Swedbank“, tiek SEB banke...

Finansai
2020.08.11
Lietuvoje veikiančios estų grupės „Inbank“ pelnas traukėsi 76%

Dvigubėjant atidėjiniams dėl blogų paskolų, vartojimo finansuotojai „Inbank“ antrą šių metų ketvirtį uždirbo...

Rinkos
2020.08.07
Imant būsto kreditą akyliausiai vertina pajamas ir įmokų istoriją  2

Svarbiausi kriterijai siekiantiems gauti kreditą yra pajamų lygis ir atsakinga skolinimosi istorija, o...

Finansai
2020.08.07
Patogūs mokėjimai pagal telefono numerį mažesnių bankų klientams vis dar nepasiekiami Premium

Prieigą prie sistemos, kuri leidžia pagal telefono numerį pinigus pervesti ar gauti, reguliuotojas yra...

Finansai
2020.08.07
Startuolis „Discontract“ pasirašė draudimo sutartį su „Lloyd‘s“ 1 mln. Eur sumai

Lietuvių startuolis „Discontract“, siūlantis meistrų iškvietimo ir namų priežiūros paslaugas, pradėjo...

Paslaugos
2020.08.06
Estijos „Creditstar Group“ įsteigė įmonę Lietuvoje

Estijos finansinių technologijų grupė „Creditstar Group“ įsteigė įmonę Lietuvoje.

Finansai
2020.08.06
„Tele2“ ima siūlyti automatizuotą būsto ir gyventojų turto draudimo paslaugą 1

Bendrovė „Tele2“ skelbia savo klientams suteiksianti galimybę būsto ir gyventojų turto draudimą įsigyti...

Paslaugos
2020.08.06
Šiaulių banko vadovas: tapome kur kas atsargesni skolinant Premium

Antrą ketvirtį susitraukus verslo paskolų portfeliui, Šiaulių bankas dėmesį koncentruoja į valstybės paramos...

Rinkos
2020.08.06
„Aviva Lietuva“ I pusmetį gavo 4,9 mln. Eur pelno, draudimo įmokos augo 9% 1

„Aviva Lietuva“ pasirašytos gyvybės draudimo įmokos 2020 m. I pusmetį, lyginant su 2019 m. sausiu-birželiu,...

Finansai
2020.08.06
Dėl „Wirecard“ 175 mln. Eur nurašęs „Commerzbank“ pranoko lūkesčius

Antras didžiausias Vokietijos bankas dėl „Wirecard“ griūties patyrė didesnių paskolų nuostolių, nei dėl...

Rinkos
2020.08.05
„Omberg“ savo lėšomis ruošiasi drausti butų pirkėjus 2

Norėdama padrąsinti dėl ateities nerimaujančius butų pirkėjus, nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė...

Statyba ir NT
2020.08.04
Valstybinis bankas geriau nei „Invega“ skirstytų paramą, sako S. Krėpšta

Valstybinis plėtros bankas ateityje kur kas geriau skirstytų paramą nei per koronaviruso krizę tai darė...

Finansai
2020.08.04
Bankai atidėjo 280 mln. Eur vertės būsto paskolų 19

Lietuvos komerciniai bankai nuo kovo vidurio, kai dėl COVID–19 šalyje buvo paskelbtas karantinas, gyventojams...

Rinkos
2020.08.04
Tęsiasi investuotojų nusivylimas Europos bankais

Bankų „Societe Generale“ ir „HSBC Holdings“ akcijos pastebimai krinta, investuotojams sužinojus po atidėjinių...

Rinkos
2020.08.03
Kredito įstaigas ragina atidžiau vertinti rizikingus klientus

Lietuvos bankas ragina šalies bankus, kredito unijas, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigas atidžiau...

Finansai
2020.08.03
Šiaulių banko rezultatų vertinimas: tebelieka esminis klausimas Premium 2

Antrą ketvirtį lietuviškas bankas sugebėjo pranokti rinkos, analitikų lūkesčius ir pačios vadovybės planus,...

Rinkos
2020.08.03
Naujas „Apple“ pirkinys „iPhone“ galės paversti mokėjimų terminalais

JAV technologijų milžinė „Apple“ už maždaug 100 mln. USD įsigijo Kanados finansinių technologijų startuolį...

Technologijos
2020.08.02
„Fintech“ svajonės, kurios nesiderina su vidine bankų politika 8

Prisimenu „fintech“ rinkoje tvyrojusį ažiotažą ir laukimą, kol valstybės pradės taikyti Antrąją Mokėjimo...

Finansai
2020.08.01
Šiaulių banko pelnas traukėsi 25% 4

Pirmą šių metų pusmetį Šiaulių banko grupės pelnas mažėjo panašiu tempu, kaip ir didžiųjų šalyje veikiančių...

Rinkos
2020.07.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus